Pastaraisiais mėnesiais kainos kyla ir Europoje, ir visame pasaulyje, tad šiemet už skirtingas prekes ir paslaugas mokėsime nuo kelių iki keliasdešimties procentų daugiau nei pernai.

Kainų didėjimo statistika visame pasaulyje darosi įspūdinga ir pradeda priminti lenktynes. Štai Vokietijoje kainos gruodį kilo sparčiausiai per daugiau nei dvejus metus. Metinė infliacija, lapkritį siekusi 1,6 proc., gruodį čia šoktelėjo iki 1,9 proc. ir buvo didžiausia nuo 2008 m. spalio. Tačiau mėnesio infliacijos didėjimas – dar įspūdingesnis. Per mėnesį (nuo lapkričio) vartojimo kainos Vokietijoje pakilo 1,2 proc. ir šis prieaugis buvo didžiausias nuo 2002 m. gruodžio.

Vis dėlto Vokietija, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo priešingai, gali pasigirti vienu mažiausių infliacijos šuolių Europoje. Pavyzdžiui, Suomijoje metinė infliacija pasiekė 2,9 proc. Ispanijoje padėtis dar sudėtingesnė: gruodį metinė infliacija siekė 3 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus. Dar didesnė infliacija Didžiojoje Britanijoje, kur kainos per metus išaugo 4,2 proc. ir pranoko visas prognozes, kokių tik būta.

Tačiau niekas Europoje nepralenkia Vengrijos ir Rumunijos. Pirmojoje metinė infliacija gruodį šoktelėjo iki 4,7 proc., o antrojoje, viršydama visus rekordus, pasiekė 6,1 proc.

Panaši padėtis ir už Europos ribų. Štai infliacija Rusijoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį per 13 mėnesių – 8,7 proc., Indijoje metinė infliacija gruodį siekė 8,4 proc., Kinijoje – 5,1 proc., o JAV kainos per metus pakilo irgi ne taip jau mažai – 1,5 proc.

Brangsta ir degalai, ir maistas

Pasak skirtingų ekspertų, kainų šuolį visame pasaulyje skatino didėjantis vartojimas, kuris labiausiai atsiliepė energijos išteklių bei maisto produktų kainoms. Tarkime, energijos išteklių kainos per metus pakilo 11 proc., o maisto kainos pasaulyje per metus ūgtelėjo vidutiniškai 9–10 proc., nors kiekvienoje šalyje šis augimas buvo skirtingas.

Tarkime, Vengrijoje maistas per metus pabrango 6,7 proc., o degalai – net 20,8 proc. Kitų prekių kainostaipstipriai nesikandžojo: drabužiai pabrango tik 0,8 proc., o ilgalaikio vartojimo prekės netgi 0,5 proc. atpigo.

Panašus vaizdas ir Suomijoje, kur lėktuvų bilietų ar poilsio bei turizmo paslaugų kainos nekilo, bet štai sąskaitos už elektrą gyventojams 2010-aisiais išaugo 18–20 proc., taigi penktadaliu, o benzinas pabrango apie 10 proc.

Didžiojoje Britanijoje irgi labiausiai didėjo benzino kainos, bet nuo jų mažai teatsiliko ir maisto produktų, taip pat žaliavų kainos. Tarkime, Didžiosios Britanijos gamintojai gruodį už žaliavas mokėjo vidutiniškai 12,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Beje, kai kalbama apie energijos išteklius ir maistą, išskirtinėmis galima laikyti JAV ir Indiją, mat vienoje sparčiai brango tik benzinas, kitoje – tik maistas. Štai JAV benzino kainos per metus šoktelėjo 8,5 proc., o maistas beveik nebrango – jo kainų didėjimas tesiekė 0,1 proc.

Indijoje, priešingai, svarbiausias infliaciją lemiantis veiksnys buvo kaip tik maisto kainų šuolis, nors energijos išteklių kainos didėjo palyginti nedaug. Tarkime, vaisiai ir daržovės gruodį Indijoje pabrango 11 proc., o degalai – 3 proc. Tad neatsitiktinai Indijos vyriausybė paskelbė, kad maisto kainos “dažnai didėjo nepriimtinu greičiu”.

O štai Kinijoje infliacijos rodiklį labiausiai aukštyn kelia didėjančios nekilnojamojo turto kainos. Būstas Kinijoje brangsta jau 20 mėnesių iš eilės ir 70-yje didžiausių šios šalies miestų jo kainos per metus pakilo vidutiniškai 6,4 proc.

Kovoti nesiseka

Pagrindinis šių metų Kinijos valdžios tikslas – bent jau sustabdyti nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip pažaboti bendrą infliacijos rodiklio augimą. Tačiau kol kas visos priemonės bevaisės. Nors vyriausybė mėgino dirbtinai 30 proc. sumažinti nekilnojamojo turto sandorių vertę, viską dabar diktuoja jau ne valdžia, o nesustabdomai besipučiantis rinkos burbulas. Štai skelbiama, kad investicijų į namų statybą Kinijoje per visus praėjusius metus pagausėjo 33 proc., namų pardavimas gruodį didėjo 22 proc., o per metus – 33 proc.

Nepadeda Kinijai net ir bazinių palūkanų normų didinimas – šalies centrinis bankas 2010-aisiais jas didino net aštuonis kartus, bet ir tai infliacijos nepristabdė.

Panašiai ir Indijoje, kurios centrinis bankas šį mėnesį vėl turėtų kelti bazines palūkanų normas, nors pernai tai darė jau šešis kartus, o infliacija vis tiek toliau sparčiai didėjo. Prognozuojama, kad didės ir šiais metais.

Europoje infliacija šiemet taip pat nemažės. Europos Komisija prognozuoja, kad didėjant vartojimui infliacija euro zonoje šiemet viršys 2,3 proc. Tokios pat prognozės žadamos ir Lietuvai.

Ekonominės padėties gerėjimo nejaučiantys Lietuvos gyventojai šiemet vis dar linkę labiau nerimauti, nei tikėtis, kad reikalai pakryps į gera. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos paaiškėjo, kad šiuo metu šalies gyventojai labiausiai nerimauja dėl kylančių kainų ir didėjančio skurdo (tiek visoje valstybėje, tiek asmeniškai pačių apklaustųjų).

Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, šis gyventojų nerimas yra pagrįstas ir rodo realų ekonominės padėties suvokimą. “Deja, žmonių nerimo veiksniai šiemet išliks neigiami. Didėjant infliaciniam spaudimui pirmoje metų pusėje brangs maistas ir energijos ištekliai. Skurdo baimę labiausiai turėtų jausti bene sunkiausiai besiverčiantys pensininkai, kuriems pensijos nebus didinamos, o išlaidos pirmojo būtinumo prekėms toliau didės”, – sako analitikė. Tačiau, pasak V.Tauraitės, yra ir gerai nuteikiančių žinių – mažės nedarbas, kils atlyginimai, įsitvirtins ekonomikos atsigavimas.

Mykolo Romerio universiteto lektoriaus psichologo Timo Petraičio teigimu, sunkmetis užaštrino dalykus, kurie gerovės sąlygomis nematomi, tačiau jau pastebima, kad atėjo apsipratimo metas: nors nerimo priežastys išlieka, žmonės gyvena ramiau. “Neretai nerimą sustiprina fantazijos apie ateitį, todėl nusiraminti padeda pastangos išgyventi dabarties momentą, t.y. rūpintis savo poreikiais čia ir dabar. Įžvelgčiau ir teigiamą patirto nerimo pusę. Žmonės turėjo progą pasitikrinti savo realybės vertinimą, todėl neabejotinai į gyvenimą ateityje žiūrės realiau”, – mano psichologas.

Kad kainos gali didėti, neslepia nei prekybininkai, nei gamintojai. Tuo tarpu pirkėjai tapo dar atidesni rinkdamiesi produktus: ieško kuo pigesnių arba atsisako brangiųjų. Anot prekybininkų, drastiškai padidėjus grikių kainai, anksčiau juos pirkę žmonės dairosi pigesnių ryžių ar kitų kruopų. Išmokę taupyti pirkėjai, anot prekybininkų, greičiausiai atidžiau planuos ir Kalėdų išlaidas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT” nesivilia, kad šiais metais pirkėjai išlaidaus, kaip buvo įprasta prieš kelerius metus.

„Šiemet per šventes apyvarta bus mažesnė nei pernai. 2010-aisiais per devynis mėnesius viso tinklo apyvarta buvo 6 proc. mažesnė nei pernai tuo pat metu.

Panaši padėtis bus ir per šventes”, – prognozavo ir „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.

„Iki” atstovas Valdas Lopeta spėjo, kad pirkėjai bus praktiškesni negu anksčiau ir Kalėdų pirkinius planuos iš anksto, daugiau dėmesio skirdami kainai.

„Iki” šiemet sudarydama šventinį asortimentą rėmėsi praėjusių metų patirtimi: siūlys panašias prekes už panašią kainą.

Nors prekybos tinklai jau gyvena artėjančių Kalėdų planais, svarstydami, kaip pritraukti pirkėjų, nepamiršta ir praėjusiais mėnesiais viešai pasėtų įtarimų dėl per didelių antkainių.

„Kilus skandalui dėl kainų augimo ir politikams pradėjus manipuliuoti faktais, neva kainas nepagrįstai kelia prekybos tinklai, nusprendėme spalį būtiniausių maisto produktų kainų nedidinti”, – aiškino „Maxima” atstovė Renata Saulytė.

Jai pritarė ir „Iki” atstovas V.Lopeta: „Spalio mėnesį kainos stabilizavosi, žymesnių pokyčių nebuvo.

Gaudami iš tiekėjų informacijos apie planus padidinti vienų ar kitų produktų kainas, deramės ir siekiame, kad jos išliktų stabilios arba mažėtų. Tikimės, kad panaši situacija išsilaikys ir lapkričio mėnesį.”

Tiesa, kaip sakė R.Saulytė, „Maxima LT” ir toliau sulaukia pranešimų iš gamintojų apie ketinimus didinti tiekiamos produkcijos kainas.

Apie kilsiančias kainas kalbėjo ir „Norfos” atstovas D.Ryliškis: „Pieno žaliava iki Naujųjų metų dar brangs, tad ir galutinio produkto kaina šiek tiek didės.

Galėtų ir nekilti, jei padengtume skirtumą iš savo sąskaitos, tačiau ne visuomet galime tai daryti.”

„Vis tęsiantis diskusijoms dėl brangstančių maisto produktų, atlikome lyginamąją produktų kainų analizę nuo 2009 m. spalio iki praėjusios savaitės ir nustatėme, kad daugelis pigiausių produktų per šį laikotarpį atpigo”, – tikino V.Lopeta.

Pasak jo, įvairiose pigiausių produktų grupėse, įvertinus ir kai kuriuos brangusius produktus, kaina vidutiniškai krito apie 10 proc.

„Daugiausia atpigo „Cento” juodos ir baltos duonos gaminiai (26–49 proc.), kiaušiniai (20–27,5 proc.), varškė (18 proc.), sviestas (12 proc.), jautienos kumpis be kaulo (10 proc.).

Per metus nepakito pigiausių miltų, kai kurių majonezo rūšių kaina, tačiau buvo ir brangusių prekių.

Pavyzdžiui, gamintojams padidinus supirkimo kainas, pigiausi pieno produktai pabrango iki 15 proc.”, – vardijo V.Lopeta.

Kad dalyje etikečių bus perrašyta kaina, neslėpė ir gamintojai.

Duonos kepėjų įmonės „Mentora” apie trečdalį produkcijos praėjusį mėnesį brango apie 10 proc. Pasak bendrovės vadovo Gintaro Bašinsko, dalies produktų kaina išaugs ir lapkritį.

„Sunku pasakyti, kas ir kiek brangs, mat stinga aiškumo. Dar neturime įmonės veiklos rezultatų. Nuo jų priklauso ir kainų pokyčiai. Tačiau savo produktus branginome mažiau nei reikėjo”, – tikino G.Bašinskas.

Apie kainų didinimą užsimena ir „Girelės” paukštyno vadovas Algis Kertenis.

„Kainos – ne mūsų vienų galvos skausmas. Tai visų paukštynų rūpestis. Kiti produktai brango, o kiaušiniai – ne. Kaip ilgai galima taip dirbti?

Mažinome sąnaudas, bet turėsime kelti ir kainas. Ir jokio kartelio čia nebus”, – nukirto A.Kertenis.

Pasak jo, kiaušiniai artimiausiu metu gali brangti iki 20 proc.

Nenoriai, tačiau panašiai prognozavo ir „Vičiūnų” įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis: „Viskas priklauso nuo žaliavos kainos. Viskas brangsta, tad ir žuvis turi brangti.”