Artimiausio šimtmečio mūsų klimato scenarijus priklausys nuo to, ar pajėgsime prisitaikyti prie šiuo metu šalyje vykstančių pokyčių ir ar atrasime motyvacijos gyventi atsakingiau. Kol mokslininkai ieško galimų išeičių, žemės ūkio sektoriui į daugelį klausimų tenka atsakyti jau šiandien.

“Jau kuris laikas Lietuvoje gamta mažai nuspėjama, tiksliau, joje įsigalėjęs žaidimas be taisyklių: pasnigti gali ne vien žiemą, pjauti žolę ir stebėti žydinčius lazdynus tampa įprasta sausio mėnesį, o praėjusią savaitę užėjusi šalna ūkininkams pakando žieminius javus, graikinius riešutmedžius, aktinidijas, šilauoges, smidrus… Visų metų derliaus lūkesčiai pavirto niekais”, – patirtus nuostolius dėl klimato kaitos ir pavasarinių šalnų visoje Lietuvoje apibendrina Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto direktorius doc. dr. Evaldas Klimas.
Trisdešimties metų agronominės darbo patirties turintis docentas mano, kad reikia labai gerai pasverti riziką prieš imantis sėjos: to neatlikę žemdirbiai Šiaurės Lietuvoje šį pavasarį jau ketvirtą kartą atsėja savo laukus.
“Vyraujant staigiems temperatūrų svyravimams patiklumas ir skuba gali būti lemtingi. Kelios šiltesnės dienos – dar tikrai ne pavasaris. Šiemet akivaizdu, kad sėjusieji balandžio pradžioje prarado kur kas daugiau nei jo pabaigoje”, – tikina E.Klimas, visuomet prieš sėją atkreipiantis dėmesį ne vien į oro, bet ir į dirvos temperatūrą.
Jis, kaip ir dauguma kitų “Veido” kalbintų savo srities profesionalų, linkęs apsidrausti, todėl klausimų dėl pasėlių draudimo svarbos keičiantis klimatui jam nekyla. “Visiškai nežinome, kas mūsų laukia ateityje: krušos, sausros ar liūtys. Tai ar verta rizikuoti?” – klausia specialistas.
“Mitas, kad pasėlių draudimas Lietuvoje kainuoja daug. Jų neapdraudus dažnam tenka graužtis nagus, juolab kad meteorologinės sąlygos sunkiai prognozuojamos. Per pastaruosius metus bene labiausiai pasėliai iššalo Lietuvos šiaurėje, bet ten žmonės jau pasimokė ir bene daugiausiai draudžiasi”, – žieminių pasėlių draudimo naudą ūkiams komentuoja vokiško kapitalo draudimo bendrovės “VH Lietuva” direktorius Algimantas Navickas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

1

Prieš penkerius metus smogus krizei per Lietuvą nusirito įmonių vadovų kaita. Krizė nušienavo nepamatuotą plėtrą vykdžiusius ir prieš staigų rinkos nuosmukį atsilaikyti nesugebėjusius vadovus, o juos pakeitė prie įmonių vairo sugrįžę akcininkai arba sąnaudų mažinimo specialistai.
Praėjusiais metais stebėjome jau antrą vadinamųjų topvadovų traukimosi bangą – aukščiausius postus paliko ir ilgamečiai vadovai, jau spėję tapti įmonės prekės ženklu, tokie kaip „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys, „Teo LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta, „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis, „Biok“ generalinis direktorius Linas Čereška, ir gana neilgai vadovavę Šiaulių banko valdybos pirmininkas Audrius Žiugžda, „Achemos“ koncerno prezidentas Arūnas Laurinaitis, „Bitės“ vadovas Chrisas Robbinsas, „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Aidas Mackevičius, „AL holdingo“ – Gintautas Mažeika ir kiti.
Vadovų paieškos ir verslo konsultacijų ekspertai sutaria, kad šiuos pokyčius įmonėse paskatino prasidėjęs naujas ekonomikos ciklas. „Per krizę kompanijos ėmėsi greitų sprendimų, kad išsigelbėtų, kad verslas dramatiškai nesmuktų. O išgyvenusios krizę įmonės siekia prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos, ieško naujų būdų, kaip veikti, ir imasi naujų ilgalaikių strategijų įgyvendinimo – galvoja apie visiškai naują darbo su klientais pobūdį, apie srities pakeitimą, apie naujus produktus ar krypties pokyčius. Pavyzdžiui, jei dirbo vietos rinkoje, tai dabar susitelkia į tai, kaip verslą išplėtoti užsienyje. O naujoms strategijoms reikia naujų vėliavnešių“, – kodėl pernai įvyko tiek pokyčių aukščiausio lygio vadovų grandyje, komentuoja tarptautinės vadovų paieškos bendrovės „Pedersen & Partners“ partnerė Kristina Vaivadaitė.
Iš tiesų, šiuo metu matome daug pokyčių, susijusių ir su rinka, ir su vartotojų poreikiais: gamybos įmonės ateitį sieja su eksportu ir efektyvesne gamyba, bankai susitelkė į sąnaudų mažinimą ir perėjimą į elektroninę erdvę, o telekomunikacijos sektoriaus įmonės pradeda koncentruotis į kitokias paslaugas – konkuruoja nebe balso telefonijos, bet duomenų perdavimo srityje.
„Iki krizės turėjome greitai užkariauti rinkos dalį, o šiandien reikia ne tik efektyviai optimizuoti sąnaudas, bet ir ieškoti unikalių sprendimų, kaip išlaikyti klientus ir užtikrinti, kad jie būtų patenkinti. Reikalinga daugiau darbo ir didesnės kompetencijos“, – pasikeitusią situaciją rinkoje mini ir vadovų paieškos įmonės „J.Friisberg&partners” partnerė konsultantė Nijolė Kelpšaitė.

Užsienyje vadovų kaita taip pat rekordinė

Prie didelės praėjusiais metais stebėtos vadovų kaitos prisidėjo ir pasikeitusi politinė valdžia, kuri jautė pareigą nušluoti politinių konkurentų parinktus vadovus valstybės įmonėse, todėl keitėsi Vilniaus oro uosto, Ignalinos atominės elektrinės, „Litexpo“ ir kitų valstybės įmonių vadovai.
Beje, didelę vadovų kaitą būtent pernai skatino ir optimistiškesnės nuotaikos rinkoje dėl gerėjančios ekonominės padėties. Verslo ir komunikacijų konsultantas Mindaugas Lapinskas atkreipia dėmesį, jog krizės laikotarpiu įmonės savininkai dažnai nenori imtis drastiškų veiksmų, kad nepasidarytų dar blogiau. „O kai rinkoje ima vertis galimybės, įmonės tampa drąsesnės ir nusprendžia, kad jei naujo vadovo pasirinkimas ir nebus vykęs, vėjas vis tiek pūs į burę ir laivas galės išplaukti“, – aiškina M.Lapinskas.
UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis į šią kategoriją taip pat išskiria bendroves, kurios turėjo įsisenėjusių problemų ir vadovų pasikeitimas tiesiog buvo laiko klausimas. Pavyzdžiui, akcininkų jau seniai netenkino žemyn smunkantys „Omnitel“ finansiniai rezultatai.
Tokia pat tendencija pernai stebėta ir kitose šalyse. BMI generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis pabrėžia, kad 2013 m. buvo rekordiniai pagal vadovų keitimąsi daugelyje šalių. „Tyrimo, kurį atliekant tirta per 2 tūkst. didžiausių pasaulio įmonių, duomenimis, vadovų kaita praėjusiais metais sudare 15 proc. ir tai yra vienas didžiausių rodiklių nuo 2000 m.“, – lygina J.Pusvaškis.
O vadovų paieškos bendrovės „Spencer Stuart“ atliktas tyrimas parodė, kad per tris 2013 m. ketvirčius pasikeitė 43 iš 500 pirmaujančių JAV bendrovių, patenkančių į „Standard & Poor’s 500“ indeksą, generaliniai direktoriai. Tai didžiausia aukščiausio lygio vadovų kaita nuo 2008 m. Vadovai pernai keitėsi ir tokiose pasaulinėse korporacijose, kaip „Wal-Mart“ ar „Microsoft Corp.“
Tarptautinių vadovų paieškos kompanijų ekspertai šį aktyvų pokytį sieja su tuo, kad įmonės dabar grumiasi su besikeičiančiu vartotojų skoniu, sparčiais technologiniais pokyčiais ir sunkiai suvaldomais bei kur kas aktyvesniais smulkiaisiais akcininkais.
J.Pusvaškis priduria, kad pagerėjus ekonominei situacijai ir patys vadovai linkę aktyviau ieškoti naujų iššūkių ir galimybių realizuoti savo patirtį, tad ir tai prisideda prie aktyvesnės vadovų kaitos.

Tik apie penktadalis lietuvių renkasi energiją taupančius buities prietaisus, o automobilį į dviratį ar ėjimą pėsčiomis ryžtasi iškeisti vos kas dešimtas. Tai rodo naujausia Eurobarometro apklausa.
Na, o lietuvių, kurie yra įsigiję energiją taupantį būstą ar savo namuose naudoja atsinaujinančią elektros energiją gaminančią įrangą (tarkime, saulės baterijas) yra vos vienas kitas. Apskritai Eurobarometro apklausa atskleidė, kad lietuviai ne itin linkę patys asmeniškai kaip nors kovoti su klimato kaita – didžiumos indėlis į aplinkos išsaugojimą apsiriboja atliekų rūšiavimu ir vartojimo mažinimu. O daugiau nei penktadalis lietuvių apskritai nedaro nieko, kad prisidėtų prie kovos su klimato kaita.
Vakarų europiečiai šiuo atžvilgiu kur kas labiau pažengę: jie ir atliekas daugiau rūšiuoja, ir teigia vis labiau vengiantys pirkti tai, kas nėra reikalinga, o keisdami automobilį irgi dažniau atsižvelgia, kad jo degalų suvartojimas nebūtų didelis. Pavyzdžiui, Liuksemburge tik trys procentai gyventojų atsakė, kad niekaip neprisideda prie aplinkos išsaugojimo, Švedijoje – keturi procentai, Vokietijoje – penki procentai.
Daugeliui lietuvių viena aktualiausių problemų pasaulyje atrodo ne klimato kaita, o ekonominė padėtis ir skurdas. Tiesa, klimato kaitą gyventojai taip pat laiko svarbia, bet patys imtis veiksmų, kad padėtis gerėtų, didžiuma nėra linkę.

Ar jūs asmeniškai per pastaruosius šešis mėnesius ėmėtės kokių nors veiksmų, kovojant su klimato kaita? (teigiami atsakymai, proc.)

Švedija    75
Slovėnija    74
Liuksemburgas    74
Vokietija    63
Jungtinė Karalystė    60
Latvija    33
Lietuva    32
Estija    32
Lenkija    30
Rumunija    27

Šaltinis: Eurobarometras

Ką konkrečiai lietuviai daro, kad užkirstų kelią klimato kaitai (proc., galimi keli atsakymai)

Stengiasi mažinti savo atliekų kiekį, jas rūšiuoja    39
Kiek įmanoma mažina nebūtinų daiktų vartojimą (pvz., naudoja mažiau plastikinių maišelių prekybos centruose)    27
Pagal galimybes perka vietinės gamybos ir sezoninį maistą    23
Pirkdami naują buitinį prietaisą (pvz., skalbyklę ar šaldytuvą), renkasi energiją taupančius modelius    18
Stengiasi mažiau važinėti mašina ir daugiau vaikščioti, naudotis dviračiu ar viešuoju transportu    10
Atliko namų šilumos izoliaciją, kad mažėtų energijos suvartojimas    9
Įsigijo naują automobilį, kurį pasirenkant svarbus veiksnys buvo mažos kuro sąnaudos    5
Kiek įmanoma vengia nedidelių nuotolių skrydžių    2
Savo būste įdiegė atsinaujinančią elektros energiją gaminančią įrangą (pvz., saulės baterijas, vėjo jėgaines)    1
Įsigijo energiją taupantį namą    1
Kita    4
Nesiėmė jokių čia paminėtų veiksmų    23

Šaltinis: Eurobarometras

Premjero Andriaus Kubiliaus politinėje komandoje per dvejus veiklos metus vyko patarėjų kaita. Vyriausybės vadovas tai vertina kaip “kiekvienam gyvam organizmui būdingą sveiką apykaitą”.

Iš dešimties Vyriausybės vadovo politinių patarėjų būrio, drauge su A.Kubiliumi kibusių į darbus 2009 metų pradžioje, šeši pasuko kitais keliais. Premjeras netrukus gali netekti ir septintojo patarėjo. Kai kurių pasitraukusiųjų vietas užėmė nauji pagalbininkai, kelios kėdės taip ir liko tuščios, rašo “Lietuvos žinios”.

Pastaruoju metu pasitraukė Vilniaus meru tapęs Raimundas Alekna pasitraukimas. Ar patarinėti A.Kubiliui atsisakys užsienio politikos klausimus kuruojantis Rytis Martikonis, prieš Kalėdas paskirtas į aukštą postą Europos Komisijoje, dar nežinoma. A.Kubilius teigė kol kas jokio prašymo iš R.Martikonio negavęs.

Šiuo metu ministras pirmininkas turi aštuonis patarėjus.

Po metų bendro darbo pirmasis premjero komandą paliko patarėjas ryšiams su visuomene aktorius ir žurnalistas Ridas Jasiulionis. Tuo pat metu iš žiniasklaidos patarinėti A.Kubiliui politikos klausimais atėjo Virgis Valentinavičius.

2010-ųjų sausį pasitraukė A.Kubiliaus patarėja socialiniais klausimais Amerikos lietuvė Skirma Kondrotas. Moteris buvo paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministre. Balandį apie savo pasitraukimą pranešė kitas premjero patarėjas, Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis.

Baigiantis vasarai patarėjo aplinkosaugos ir žemės ūkio klausimais pareigų atsisakė Arvydas Basiulis. Jis pasirinko darbą Valstybinės augalininkystės tarnyboje. Spalį A.Kubiliaus patarėja užsienio politikos klausimais Loreta Zakarevičienė buvo paskirta Lietuvos ambasadore Lenkijoje. Ją pakeitė R.Martikonis.

V.Valentinavičius A.Kubiliaus komandą papildė lygiai prieš metus.

“Čia nenuobodu, intriga išlieka visą laiką ir net stiprėja”, – savo veiklą keliais žodžiais apibūdino V.Valentinavičius.

Jis sako, kad per šiuos metus įgyta patirtis pravers ir ateityje.

“Būdamas žurnalistu pakankamai žinojau apie politiką ir jos užkulisius, tačiau kai kurie dalykai nustebino. Pavyzdžiui, kai kurių interesų grupių nuožmumas ginant savo interesus ir kokias formas tai įgauna pačiame Seime”, – sakė V.Valentinavičius.

“Tiek eidamas ministro, tiek patarėjo pareigas buvau labai įsitempęs ir jaučiau didelę atsakomybę”, – teigė V.Milaknis. Pirmojoje A.Kubiliaus Vyriausybėje jis buvo ūkio ministru. V.Milaknis sakė, kad tuo metu, kai buvo kalbinamas būti patarėju, valstybė išgyveno sudėtingą laikotarpį. Tačiau, V.Milaknio nuomone, geriau, kai premjero politinis patarėjas yra partinis žmogus. Tai esą atveria platesnes galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Premjeras šešių patarėjų pasitraukimo “intensyvia kadrų kaita” teigė negalintis vadinti.

“Tai natūrali apykaita, labai sveika kiekvienam gyvam organizmui”, – sakė A.Kubilius. Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad beveik visi savo noru pasitraukę jo patarėjai eina naujas atsakingas pareigas ir sėkmingai dirba krašto labui.

Premjeras nesutiko, kad sumažėjęs pagalbininkų būrys gali turėti įtakos darbų kokybei.

“Jei skubiai prireikia kokio nors eksperto ar siauro profilio specialisto žinių, visada galima pasikliauti Ministro pirmininko tarnybos ir ministerijų specialistais”, – sakė A.Kubilius.

Premjero teigimu, šiandienė jo komanda yra “universali, gerai sustyguota, energinga, turi pakankamai potencialo”. Kai kurie bendraminčiai ir bendražygiai drauge nuo pirmosios jo, kaip ministro pirmininko, kadencijos ir neketina niekur trauktis.

Nuo liepos panaikinus apskritis Vyriausybėje, atsirado dar septyni patarėjai. Šios kėdės daugiausia atiteko buvusiems apskričių viršininkams. A.Kubiliaus teigimu, tai ne patarėjai, o Vyriausybės atstovai regioninei politikai vykdyti.

Premjero kolega Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma paragino šiuos etatus naikinti ir taip per metus sutaupyti milijoną litų.