Vidutinė paros oro temperatūra antrąjį rugpjūčio dešimtadienį (21–22 °C) buvo 5–6 °C aukštesnė už klimato normą. Rugpjūčio 13–16 dienomis vidutinė paros oro temperatūra beveik visur pakilo aukščiau 25 °C, o aukščiausia temperatūra pasiekė 31–34 °C, kai kur 35 °C.

Antrojo dešimtadienio kritulių kiekis skiriasi netgi gretimose teritorijose, tačiau didžiojoje šalies dalyje viršijo normą, kai kuriuose vakariniuose, pietvakariniuose rajonuose ir Utenos–Zarasų regione netgi trigubai. Kiek mažiau dešimtadienio normos (60–90 %) kritulių iškrito tik Pietų Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Ypač intensyviai lijo rugpjūčio 19 d., kai daugelyje vietų kritulių suma viršijo pavojingo lietaus kriterijų (15 mm ir daugiau per 12 val. ar mažiau), o Laukuvoje ir Skuode užfiksuoti stichiniai lietūs.

Keli tūkstančiai maskviečių galėjo numirti liepą, neištvėrę anomalinės kaitros, o rugpjūtį liūdna statistika gali pasipildyti, antradienį pareiškė vienas Rusijos mokslininkas.

Daugiau kaip dešimt milijonų Maskvos gyventojų buvo priversti kęsti labai karštus orus, kurie atėjo į sostinę birželio pradžioje. Kartais oro temperatūra siekė 40 laipsnių Celsijaus.

Anomalinė kaitra Rusijoje sunaikino 30 proc. javų derliaus; mažiausiai 54 žmonės žuvo miškų gaisruose.

Rusijos mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos programavimo laboratorijos vadovas Borisas Revičius antradienį sakė, kad liepą Maskvoje mirė 5 840 žmonių daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Jis rėmėsi Maskvos civilinės metrikacijos biuro duomenimis.

“Tai buvo visiškai prognozuojama situacija, – sakė B.Revičius spaudos konferencijoje. – Savo kaltę matau tik tą, kad nurodžiau per mažus duomenis (apie mirtingumą) karščių pradžioje”.

Pasak B.Revičiaus, Valstybinis statistikos komitetas turi paskelbti savo mirtingumo nuo kaitros statistiką maždaug rugpjūčio 20 dieną. Rugpjūčio mėnesio mirtingumo duomenys bus paskelbti rugsėjį.

Nutraukdamas valdžios tylėjimą dėl anomalinės kaitros ir miškų gaisrų sukelto smogo, tarsi antklode apgaubusio Maskvą liepos pabaigoje, rugpjūčio 9 dieną sostinės sveikatos apsaugos departamento vadovas Andrejus Selcovskis pripažino, kad daugiausia dėl karštų orų mirčių skaičius beveik padvigubėjo iki 700 aukų per parą.

Į Maskvą šią savaitę ateis ilgai laukti vėsesni orai – anomalinius karščius pakeis lietus su vidutine maždaug 20 laipsnių šilumos oro temperatūra, prognozuoja sinoptikai.

Pagal prognozę, parengtą, remiantis Rusijos hidrometeorologijos centro, tinklalapių weather.com ir gismeteo.ru duomenimis, karščiausia savaitės diena bus trečiadienis, kai oras gali įšilti iki plius 33 laipsnių.

Vėsiausia diena gali būti penktadienis, kai tikimasi, kad orai atvės net iki 15 laipsnių šilumos.

Antradienį ir trečiadienį naktį temperatūra bus apie 17-18 laipsnių, o į darbo savaitės pabaigą tamsiu paros laiku gali atvėsti iki plius 9 laipsnių.

Visą savaitę maskviečių laukia lietūs, galima perkūnija.

Į Europą atklydusi karščio banga vijo gyventojus į parduotuves ieškoti būdų, kaip apsisaugoti nuo kaitros. Vokietijos prekybos centruose kondicionieriai buvo šluote iššluoti – verslininkai bandė šių prekių importuoti iš Suomijos, bet ir ten atliekamų nebuvo.

O kaip Lietuvoje? “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” atlikta apklausa parodė, kad apie tokią galimybę mąstė ir lietuviai. 19 proc. pirko kondicionierius ir ventiliatorius, 27 proc. norėjo juos įsigyti, bet pritrūko pinigų. Beveik 35 proc. nei kondicionierių, nei ventiliatorių nepirko tikėdamiesi, kad karščiai ilgai netruks.

Labiausiai nuo kaitros pas mus neapsaugotos visuomeninės patalpos. Daugiau nei pusė respondentų tvirtino, kad visose jose per karščius buvo blogai. Beveik 23 proc. labiausiai nuo šilumos kentėjo visuomeniniame transporte, 13,4 proc. – gydymo įstaigose.

Ar gelbėdamiesi nuo kaitros pirkote kondicionierius ir ventiliatorius?
Ne, kaitra vis tiek trumpalaikė    34,8 proc.
Norėjau, bet pritrūkau pinigų    27,4 proc.
Taip    19,2 proc.
Mano namuose visa tai jau buvo    18,6 proc.

Kuriose visuomeninėse patalpose per kaitrą buvo blogiausia?
Visur buvo blogai    52,2 proc.
Visuomeniniame transporte    22,8 proc.
Gydymo įstaigose    13,4 proc.
Valdžios institucijose    6,6 proc.
Visur buvo pakenčiama    5 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 liepos 26–28 d. atlikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Per keturias kaitros dienas Vilniuje nemokamai išdalyta apie 10 tonų vandens, savaitgaliui paruošta dar 15 tūkst. geriamo vandens buteliukų, pranešė sostinės savivaldybė.

Juos prireikus dalys sostinės autobusų ar troleibusų vairuotojai.

Vilniaus mero Viliaus Navicko iniciatyva nuo antradienio Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams gatvėje bei kavinių tinkle “Coffee In” imta dalyti geriamą vandenį.

Vanduo dalijamas daugiau nei dešimtyje miesto vietų – kai kuriose viešojo transporto stotelėse, prie gydymo įstaigų karščiausiu paros metu – nuo 14 iki 16 valandos.

Savaitgalį prireikus vandens buteliuko jo bus galima paprašyti autobuso ar troleibuso vairuotojo.

Šalyje oro temperatūrai kelias dienas laikantis virš 30 laipsnių, medikus užplūdo karščio aukos. Vilniaus universitetinė ligoninė per parą sulaukė po 10-15 naujų pacientų, kuriems būtina skubi kardiologinė pagalba – tokia karščio statistika, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Vilniaus universitetinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas sako tokio pacientų antplūdžio neprisimenantis per visą savo praktiką.

“Nuožmus karštis yra negailestingas. Dažniausiai dėl jo kenčia vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis”, – dienraščiui sakė medikas.

Nukrito kraujospūdis, silpna, ką daryti – tokių nusiskundimų antradienį ypač dažnai girdėjo sostinės greitosios medicinos pagalbos stoties vyresnioji gydytoja Nijolė Dmitrijevienė.

“Daugiau kaip 300 iškvietimų per parą, pusė jų – dėl perkaitimo, silpnumo, padažnėjusio pulso, sumažėjusio kraujospūdžio”, – aiškino gydytoja.

Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams teko reanimacijoje gydyti dvejų metų vaiką, ištiktą traukulių. Jam buvo nustatytas šilumos smūgis.

Kai oras įkaista iki 33 laipsnių, organizmas jau nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus.

Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir smarkiai sutirštėja kraujas.

Ypač blogai jaučiasi perkaitę žmonės, kai krinta kraujospūdis. Sutirštėjus kraujui, greičiau susidaro trombai, užkemšantys aterosklerozės pažeistas kraujagysles.

Perkaitęs žmogus jaučia vangumą, mieguistumą, dingsta noras ką nors dirbti. Jis net saulėkaitoje gali užmigti. Karštą ir drėgną dieną aktyvaus žmogaus organizme jau po 15 minučių pradeda mažėti skysčių.

60 kilogramų sveriantis žmogus, praradęs 0,5-1,3 litro skysčių, gali pajusti ir dehidratacijos – skysčių praradimo – požymių.

Lietuvoje vyrauja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms.

Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas. Kaip elgtis esant tokiems karščiams, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė.

Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min. ) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti.

Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.

Pasak Dainos Švėgždaitės, tokiu atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.

Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra stengtis neperkaisti.

Svarbiausia, esant karštam orui, gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar kitų skysčių, turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.

Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose, jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz.: prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.

Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

Šią savaitę dažniausiai aptarinėsime, kiek virš 30 laipsnių pakilo oro temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budinti sinoptikė Ieva Nariūnaitė “Veidui” teigė, kad oras jau savaitės pradžioje gali įkaisti iki 34 lapsnių. Sinoptikė priminė, kad absoliutus temperatūros maksimumas Lietuvoje pasiektas 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose, kai buvo užfiksuota 37,5 laipsnio karštis.

Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė priduria, kad šiuo metu karšta ir kitose šalyse aplink Lietuvą – tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje. “Aukšto slėgio sritis, keliaujanti iš pietinių rajonų, atneša mūsų kraštui nebūdingus karščius. Jeigu jie truktų vieną dieną, būtų nieko nuostabaus, bet jie žada užsibūti savaitę. Ką gali žinoti, jeigu ciklonas užtruks ilgiau, gal ir 1994 m. rekordas bus viršytas. Tada karšti orai laikėsi devynias dienas ir Lietuvą ištiko sausra. Žmonėms siūlyčiau dažniau atkreipti dėmesį į karščio indekso prognozę Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje. Lentelėje nurodome, kokiam drėgnumui esant žmogus jaučia dar didesnį karštį, negu rodo termometras”, – paaiškino specialistė.

O Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės skubios pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas pataria karštomis dienomis neužmiršti pagrindinių taisyklių: nešioti kepurę nuo saulės ir išgerti ne mažiau kaip tris litrus skysčių per dieną. Tai ypač svarbu žmonėms, vartojantiems vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. O poisiaujantiems ypač rekomenduojama nesideginti vidurdienį.