Seime registruoti du nutarimų projektai, kuriais siūloma svarstyti galimybę atsisakyti perėjimo į sezoninį laiką.

Vienu projektu siūloma likti šį savaitgalį įvestame vasaros laike, kitu – nuolat gyventi savo laiko zonos laiku, atsisakant perėjimo į vasarinį.

Daugiau kaip 20 Seimo narių teikiamu projektu siūloma Lietuvos Vyriausybei pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvos teritorijoje.

Projekte teigiama, kad “sveikatos požiūriu Lietuvos gyventojams palankiausia būtų gyventi laiku, atitinkančiu valstybės geografinę padėtį ir laiko juostą”.

Tuo metu Seimo narys Algimantas Dumbrava siūlo priimti nutarimą, kuriuo Vyriausybei būtų pasiūlyta atsisakyti sezoninio laiko, paliekant tik vasaros.

Parlamentaras sako, esą nuolatinis laiko keitimas daro žalą šalies gyventojų sveikatai, ir dauguma gyventojų tam nepritaria.

Vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.