Kalėdinio laukimo nuotaika tvyro ore – vieni tyko progos pašnibždėti Kalėdų seneliui į ausį savo norą, kiti skuba įgyvendinti savo brangiausiųjų svajones ir patys kuria šventinius stebuklus.

Būtent tokia kalėdinių stebuklų pasaka pirmąją žiemos dieną pasitiko smagaus vaikų klegesio prisipildęs oficialios BMW ir MINI atstovės UAB „Krasta auto“ salonas Vilniuje. Į automobilių salone surengtą „BMW vaikų Kalėdų“ šventę susirinko apie 300 „Krasta auto“ klientų ir dar tiek pat mažųjų jų šeimos narių. Tądien ką tik iškeptais meduoliais kvepiančiame salone, skambant muzikai ir pildantis norams, buvo pasitinkamos artėjančios šventės.

Pakvipo Kalėdomis

Pasak „Krasta auto“ vadovės Astos Bagdonavičienės, nors įmonės organizuojami renginiai vaikams jau yra tapę tradicija, tačiau šįkart šventė buvo ypatinga – jai buvo pasirinkta pirmoji žiemos diena, primenanti apie artėjančias didžiąsias metų šventes.

„Šįkart pasirinkdami ypatingą datą ir ją atitinkančią specialią šventinę programą, renginiui norėjome suteikti išskirtinumo, o vaikams kalėdinio džiaugsmo. Todėl vos įžengę į papuoštą ir visiškai pasikeitusį saloną visi svečiai galėjo pasinerti į visai šeimai skirtas pramogas“, – įspūdžiais dalijasi A. Bagdonavičienė.

Niekas neperteikia šventinio jaukumo geriau nei ką tik šviežiai iškeptų skanumynų aromatas ir nieko nėra mieliau už rankų darbo dovanas. Todėl ryškiomis kalėdinėmis prijuostėmis ryšintys ir vienai dienai kepėjais virtę „Krasta auto“ darbuotojai atėjusius svečius, visų pirma, kvietė drauge pasigaminti kalėdinių meduolių. Specialiai šiai progai įrengti stalai buvo tiesiog užgulti vaikų. Čia jie ne tik maišė tešlą ir pjaustė norimos formos meduolius, bet ir pasitelkė savo fantaziją, dekoruodami juos įvairiausių spalvų glajais ir papuošimais. Net tėveliai neliko stovėti nuošalyje ir taip pat entuziastingai kibo į meduolių dekoravimą.

Suguldę savo kūrinius į paruoštas kepimo skardas, svečiai kuriam laikui paliko juos kepėjų globai. Kol sausainiai kepė, skleisdami svaigų kvapą, „Krasta auto“ salono erdvėse tęsėsi šventė.

Nuo lenktynių iki video žaidimų

Sunku nupasakoti, kas dėjosi visame salone, bet jis tą gruodžio šeštadienį labiau priminė atrakcionų parką, kuriame nebuvo nei vieno nuobodžiaujančio vaiko. Džiugus šurmulys nuvilnijo pasirodžius Kalėdų seneliui ir visi sutartinai nusekė paskui jį į vaikų lenktynėms įrengtą trasą. Čia mažųjų lenktynininkų jau laukė specialios BMW mašinėlės, į kurias susėdę jie varžėsi ne tik dėl nugalėtojo vardo, bet ir dėl viliojančių Kalėdų senelio dovanų. Didvyriškai įveikę lenktynių trasą ir išsidalinę prizus, mažieji šventės svečiai lenktynes pratęsė tiesiog važinėdami po visą „Krasta auto“ saloną, tapusį viena didele trasa.

Nuvargusių nuo aktyvių pramogų laukė ramesnių žaidimų erdvė, prie kurios įrengimo prisidėjo vaikų prekių parduotuvė „Kotryna“. Čia vaikai konstravo prie LEGO stalų, žaidė su pultais valdomomis mašinėlėmis bei išbandė naujausius, judesiais valdomus video žaidimus.

Scenoje skleidėsi mažieji talentai

„Sukritusios“ į daugybę ryškiaspalvių sėdmaišių priešais pagrindinę sceną, šeimynos pasitiko svarbiausią šventinio šeštadienio akcentą – vaikų talentų šou. Jame iš anksto tėvų užregistruoti vaikai publikai pristatė savo gabumus: šoko, dainavo visiems gerai žinomas lietuviškas ir užsienietiškas dainas, grojo įvairiais muzikos instrumentais – nuo pianino iki savadarbių kanklių, deklamavo eiles. Dalyvių amžius prasidėjo nuo 3 metų, taigi daugeliui iš jų tai buvo pirmoji sceninė patirtis. Tačiau užtikrintas publikos dėmesys bei palaikymas išsklaidė jaunųjų artistų scenos baimę.

Talentų renginį vedė ir lipančiuosius į sceną drąsino pati „Krasta auto“ vadovė A. Bagdonavičienė, kuri mažųjų pasirodymus taip pat paįvairino ir savo atliekamomis, vaikų mėgstamomis populiariomis dainomis. Koncerto pabaiga buvo ne mažiau dėmesio verta nei visas šou – jį vainikavo specialus jungtinio „Krasta auto“ darbuotojų choro muzikinis pasirodymas, kuris buvo palydėtas gausiomis ovacijomis.

Pildė vaikų norus

„Šis renginys buvo tikrai ypatingas, ne tik todėl, kad jis buvo šventinis, bet ir dėl to, kad vaikams – jų talentams bei svajonėms – skyrėme ypatingą dėmesį. Norėjome jiems sukurti šventę, kuomet vienas po kitos pildytųsi jų norai: smagiai pasibūti su visa šeima, sutikti Kalėdų senelį, susipažinti su naujais draugais ar pažaisti dar nematytu žaidimu. Tikimės, kad daugelis, matydami vaikų šypsenas, patys pajuto tikrą kalėdinio džiaugsmo virpulį“, – sako A. Bagdonavičienė.

Ir tikrai – galima buvo pastebėti, kaip tėveliai, vaišindamiesi užkandžiais ir besišnekučiuodami tarpusavyje, šypsodamiesi stebėjo savo atžalas ir supratingai linksėjo, kai šie prašėsi: „Dar pabūkim!”. Ir tik užtektinai prisibuvę ir maloniai nuvarginti įspūdžių, nešini ką tik pačių išsikeptų meduolių lauknešėliu šventės svečiai iškeliavo namo.

Kruopščia kalėdine puošyba, šventinėmis programomis stengiasi išsiskirti visi Lietuvos miestai, o mažesnieji neatsilieka nuo didžiųjų.

Praėjusį savaitgalį nespėjusieji sudalyvauti kalėdinių eglių įžiebimo šventėse dar turi galimybę tai padaryti. Gruodžio 7-osios pavakarę Alytaus Rotušės aikštėje miesto meras Jurgis Krasnickas įžiebs svarbiausią Dzūkijos žaliaskarę. Tuo tarpu šokančiais angelais papuoštos didžiulės eglės Kaunui, atrodo, nepakanka: ateinantį šeštadienį Vienybės aikštėje ir Laisvės alėjos bei S.Daukanto gatvių sankirtoje sužibs dar dvi kalėdinės eglutės. Jas puošti padėjo KTU studentų atstovybė, sergančiais vaikais besirūpinantis labdaros bei paramos fondas „Saulės smiltys“ ir netgi žinomi krepšininkai.
„Tradicija tapo kalėdines egles puošti ir kitose miesto vietose, ne tik Rotušėje. Šiemet į kalėdinių renginių organizavimą įsijungė daug miesto įstaigų ir net žinomų žmonių. Štai eglėms skirti žaisliukai yra rankų darbo, juos pagaminti  padėjo darželių, mokyklų vaikai ir “Žalgirio” krepšininkai  Vytenis Lipkevičius, Mindaugas Kuzminskas ir Marko Popovič“, – pasakoja „Tautos namų“, organizuojančių kalėdinius renginius Kaune, atstovė Sigita Veličkienė.
Gruodžio 8 d. Kauno Rotušės aikštėje atidaromas kalėdinis miestelis vaikams. Čia bus rengiamos kūrybinės dirbtuvėlės, senosios animacijos filmų peržiūros, vyks pasakų knygų, kalėdinių receptų mainai. Nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro veiks atrakcionai, specialiai pastatytuose nameliuose bus prekiaujama šiltais gėrimais ir užkandžiais.
Dzūkijos sostinėje Alytuje eglės įžiebimo šventę šį penktadienį lydės cirko, šokio pasirodymai, koncertuos Astos Pilypaitės dainavimo studijos atlikėjai ir Oranžinis choras. „Norime, kad ši šventė būtų šilta, sava, tad joje dalyvaus vien miesto kolektyvai.  Alytiškiai aktyvūs, patys siuva kostiumus, gamina dekoracijas. Į kalėdų eglės įžiebimo šventę susirenka labai daug žmonių, sakyčiau, kad mūsų Rotušės aikštė tokiems renginiams net mažoka,“ – sakė Alytaus kultūros ir komunikacijos centro (AKKC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Andruškevičienė.
Alytuje visą gruodį vyks koncertai, o kiekvieną mėnesio sekmadienį bei antrąją Kalėdų dieną miesto Rotušės aikštėje lauks Kalėdų senelis.
Valstybinis turizmo departamentas, siekdamas mažinti sezoniškumą, kviečia visus keliauti ne tik šiltuoju metų laiku, bet aplankyti pasipuošusius Kauną bei dzūkų sostinę Alytų ir sudalyvauti išskirtiniuose šventiniuose renginiuose.

Tomo Kaunecko nuotr.

„Dainos žodžiuose daug nostalgijos, šiltų prisiminimų ir gražių vaizdinių, kuriuos patiriame artėjant Kalėdoms. Nusprendžiau perdainuoti šį kūrinį lietuvių kalba, kad jis taptų dar artimesnis ir jaukesnis visiems lietuviams“, – pasakojo Erica.

Daina „Coming Home for Christmas“ pirmą kartą pasirodė soliniame Ericos kalėdinių dainų albume 2002 metais. Lietuviškus dainos „Coming Home for Christmas“ žodžius Ericai padėjo sukurti dainininkės draugė Gabrielė Ladygaitė.

Lietuvišką dainos telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pasirinko kaip dovanos dalį savo klientams, nes šis kūrinys Lietuvoje jau tapo klasika ir puikiai atspindi tuos šventinius įspūdžius, kuriuos „Bitė“ vertina.

„Juk visiems pažįstamas tas jausmas Kalėdoms grįžtant namo. Ir visai nesvarbu, jei grįžtate tik mintimis – jausmas išlieka, laiką, dėmesį skiriame šeimai ir draugams, – sakė C. Robbinsas. – Ericos sprendimas įrašyti dainą lietuviškai ir taip padaryti ją artimesnę platesniam ratui žmonių Lietuvoje yra panašus į „Bitės“ požiūrį į išmaniuosius telefonus. Jie turi būti labiau prieinami ir suprantami didesnei Lietuvos visuomenės daliai.“

„Niekada negalvojau, kad ši daina taps tokia populiari. Tačiau jau dešimt metų ją vis girdžiu per kiekvienas Kalėdas prekybos centruose, per radiją. Dabar išleista lietuviška dainos versija – tai tarsi mano dovana visiems klausytojams“, – sakė Erica.

Pasak Ericos, muzika visų pirma turi kelti teigiamas emocijas. „Jei tai pavyksta, tuomet daina esu patenkinta. Tikiuosi, kad lietuviškas kalėdinis kūrinys nuteiks visus šventinei dvasiai, sukels šypseną, gal kas ją net užsidės kaip mobiliojo telefono melodiją. Visiems linkiu ramių Kalėdų, pilnų svarbių dalykų, bendravimo su artimaisiais, kuriam nereikia nieko, tik jūsų laiko“, – sakė Erica.

Šventinėms vaišėms Lietuvos gyventojai šiemet ketina skirti vidutiniškai 150 Lt, o dovanoms – dar iki 100 Lt. Tai atskleidė „Swedbank” asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas.

Net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad šventiniams pirkiniams išleis tiek pat arba daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet plačiau praverti pinigines planuoja 14 proc. namų ūkių. Beje, sumažėjo ir žmonių, kurie šventiniams pirkiniams neplanuoja išleisti nė lito. Pernai tokių namų ūkių buvo 12 proc., šiemet – 5 proc.
„Šiemet sulaukiame iki 10 proc. daugiau pirkėjų, panašiai didėja ir apyvarta. Vieno žmogaus Kalėdų pirkiniams skiriama pinigų suma smarkiai nuo pernykštės nesiskirs, tačiau daugiau žmonių perka dovanas“, – pastebi bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė ir priduria, kad prieš Kalėdas parduodama daugiau buitinės technikos. „Tai susiję su racionaliu žmonių požiūriu į šventes ir dovanas – šeimos per Kalėdas neretai nutaria pasidovanoti sau tai, kam taupė visus metus ir ko būtinai reikia, – naują televizorių, skalbyklę ar indaplovę“, – atskleidžia R.Jakubčionienė.
Šią tendenciją pastebi prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė: „Šiuo metu gerokai išaugo elektronikos prekių, taip pat namų apyvokos reikmenų, interjero detalių, aksesuarų, papuošalų pardavimas. Tokių parduotuvių apyvarta šventiniu laikotarpiu padidėja keturis ar net daugiau kartų.“

Kalėdos yra metas, kai daug tamsos ir mažiau darbų, todėl yra puiki proga stabtelėti bei susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus.

Kokios šio švento meto senosios prasmės, kokios dar tik būsimos? Artėjant didžiausioms metų šventėms galima paklausti ar tikrai Kalėdos yra tik dovanų laikas? Jei ne, tai kas už to slypi?

Pagoniškos Kalėdos: ateitis išburiama

Pagoniškos Kalėdos – tai viduržiemis, kai tamsa ir naktis yra pati stipriausia. Naktys vis ilgėjo ir jeigu tai nesiliautų, gyvenimas nugarmėtų į tamsą, nebūtį ir prapultį. Pasaulio antgamtinės jėgos, nežemiškos dvasios pagonims pasireikšdavo visa galia: panašiai kaip ir Rasos metu, tačiau ir visai skirtingai. Per Rasas mūsų gyvenimas susiliečia su dangumi, o per Kalėdas – su požemio, mirusiųjų pasauliu. Abiejų švenčių metu buvo manoma, kad žmonės ir gamta patenka į reikšmingus pasikeitimo taškus. Šiuo metu dievybių ir dvasių padedami galime sužinoti savo likimą: jį nuspėti arba nulemti.

Visi tie spėjimai ir poveikiai buvo šamaniški: burtais ir paslaptingais manipuliavimais dalyviai esą įgyja savotišką ateities nušvitimą. Nori tikėk, nori ne, bet ateitis yra išburiama. Ištraukus šiaudą, liejant į vandenį ištirpdytą vašką, stebint gamtos reiškinius, nuklausant ką šneka gyvuliai ir t.t.

Sakraliniu momentu žmonėms atsiveria lemtis. Sudėtingu, netiesioginiu būdu susižinomi tuo metu patys svarbiausi ateities klausimai: kiek ilgai gyvensime, kur nutekėsime, koks laukia derlius, ar apniks žmones ir gyvulius ligos, ar bus geras derlius ir pan.

Pagoniška ateitis gali būti išburta, nors ji nėra fatališkai nulemta. Ją galime pakreipti burtais, kerais, santarve su protėvių dvasiomis bei sandėriais su dvasiomis ir vėlėmis. Idėja, kad galima ateitį susiplanuoti ir ją susikurti patiems, pagonims atrodė nesuvokiama ir absurdiška.

Krikščioniškos šv. Kalėdos: ateitį kuriame laikydamiesi Dievo plano

Krikščionybė įnešė didelių pokyčių. Bažnyčia moko, kad žmonės turi laisvą valią, tačiau kartu Dievas pateikė aiškų teisingo gyvenimo planą bei primygtinai siūlo jo laikytis. Planas supaprastintai yra toks: gyvenk taip, kad patektum į Dangų. Gyvenimas yra kupinas sunkumų ir išbandymų, tačiau juos įveikti padeda Tikėjimas. Bažnyčia pateikia teisingo ir nuodėmingo gyvenimo apibrėžimus, klaidų atitaisymo prievolę bei būdus.

Šv. Kalėdos tampa vilties – Išganytojo gimimo metas. Per šv. Kalėdas tikintiesiems kasmet patvirtinama, kad Dievas mus taip stipriai myli, jog mūsų išganymui pasiunčia, o paskui ir paaukoja savo sūnų.

Skirtingai nuo pagoniškų Kalėdų, ateities nebereikia burti. Ji bus skirta kiekvienam pagal nuopelnus. Kiekvienas gaus Dievo dovanotą pomirtinį gyvenimą Rojuje, jei laikysis gyvenimo taisyklių.

Šv. Kalėdų metu yra savotiškai kasmet atnaujinama šeimyninė sutartis dėl jos narių pomirtinės ateities. Šeimoje švenčiamas Dievo sūnaus gimimas, kuris garantuoja tos ateities neišvengiamumą. Taigi krikščionybė pateikia nuostabią, stiprią, motyvuotą ir labai įpareigojančią tikinčių žmonių Gyvenimo tikslų formavimo sistemą.

Universitete su studentais nagrinėdavome gyvenimo tikslų, jų pasiekiamumo ir efektyvumo klausimus. Ne kartą teko klausti: „Prašau pakelkite rankas tie, kurie gyvenate laikydamiesi principo: „gyvenu taip, kad patekčiau į dangų“. Deja, pakildavo vos viena kita ranka, o kartais net ir nei vienos. Dominuoja „dabartistai“. Ne todėl, kad tokios gyvenimo filosofijos yra sąmoningai siekiama, bet todėl, kad planuoti savo gyvenimo siekių niekas nemokė…

Nesu kompetentingas giliau analizuoti šiuolaikinio žmogaus santykio su Bažnyčia, tačiau negaliu nematyti, kad jaunimas nebėra religingas, bent jau tokia prasme kaip XIX a. To negalima nepaisyti, nes į vakuumą braunasi antivertybės. Nelikus tvirtų ir neabejotinų gyvenimo orientyrų, juos nesunkiai pakiša rinkodara. Gyvenimo prasmė daliai visuomenės susiaurėja iki primityvių apsipirkimo ar pasilinksminimo tikslų.

Šiuolaikiškos Kalėdos: ateitis nesvarbi

Jeigu pripažinsime, kad didelė dalis gyventojų liko tik formaliais krikščionimis, tai kokias Kalėdas mes švenčiame? Kas jas įprasmina? Eglutė? Kūčiukai? Kalėdų senis ir dovanėlės?  Rodos, šiuo metu dominuoja „maksimų“ ir televizijų šou primestos kičinės Kalėdos.

Susirūpinusiu veidu viena televizijos „žvaigždė“ klausia, kiek valgių reikia paruošti Kalėdų stalui? Kitas „žvaigždūnas“ siūlo susikurti laimę nusipirkus žaidimo bilietą. Ypač daug dėmesio, prekybos centrų džiaugsmui, viešojoje erdvėje skiriama aiškintis, kas kokias dovanas dovanoja, kiek jų reikia ir kaip be jų mes tampame nelaimingi. Kartais atrodo, kad Dievo vieton stojo Vartojimas. Laimė yra kuo daugiau suvartoti? Sakralinių prasmių mažėja arba, geriausiu atveju, jos lieka paraštėje, o šventė tapo apsirijimo, masinio keitimosi atvirukais ir dovanomis procedūra, kurią valdo rinkodaros dėsniai.

Dovanos nėra nei etnografinė, nei lietuviška tradicija ir tikrai ne Kalėdų esmė, tačiau dovanų ritualas yra įsigalėjęs ir jo nepanaikintume jokiais argumentais. Jokia kita šventė nėra taip komercializuota kaip Kalėdos. Prekybininkai uždirba didelį pelną, todėl šį pasipinigavimo metą jie pasistengė ištęsti kuo ilgiau. Kalėdinė prekyba prasideda jau lapkričio vidury. Šeimoms metų pabaiga tapo varginančiu dovanų pirkimo ir jų besaikio dovanojimo ritualu, kai  neretai pritrūksta dėmesio artimam, o nuoširdumą keičia gausumas, brangumas ir dydis.

Kalėdos jau nebe jauki šeimos šventė. Juk būtina paskambinti ir pasveikinti gausybę draugų bei giminaičių, išsiųsti visiems atvirukus. Laikui bėgant atvirukų siuntimas, šis smulkus dėmesio ir pagarbos pareiškimo ženklas, vis „sunkėjo“, transformavosi ir tapo didele įvairiausių institucinių dovanų industrija.

Aukštesnes pareigas užimantis valdininkas, įtakingesnis verslininkas Kalėdų metu gauna šimtus atviručių, lygiai taip pat šimtus ir išsiunčia. Savivaldybės, ministerijos, verslo įmonės šiam tikslui išleidžia nemažas sumas, neretai užsako ir nuperka menininkų kurtus atvirukus, kurie jau tampa brangiomis dovanomis.

Ateities Kalėdos: išdrįskime planuoti ateitį

Šventė visada turi pagrindinį tikslą, apie kurį sukasi visa prasmė. Pačia švenčiausia Kalėdų prasme buvo ir lieka MŪSŲ ATEITIS. Kadaise ji buvo išburiama, vėliau tapo suprasta. Šiandien galima teigti, kad ateitis gali būti planuojama ir savo jėgomis įgyvendinama net ir šiame pasaulyje. Beje, tai visai neprieštarauja ir krikščioniškam mokymui.

Iš senųjų sakralinių ritualų liko tik bendra Kūčių vakarienė. Tačiau ar pamirštų tradicijų vietos negalėtų užimti sąmoningas šeimyninis bendravimas, kuriame jaukiai, būtinai pagarbiai ir dėmesingai aptariami prabėgę metai, įvertinama, kaip sekėsi siekti prieš metus visų, net ir mažiausių šeimos narių, išsikeltus tikslus ir atvirai bendraujant pasidalijama kitų metų planais? Tinkamiausias metas apie tai kalbėtis yra Kalėdos.

Anksčiau tik retam tekdavo laimė tapti savo paties likimo kalviu. Daugelis nugyvendavo likimo skirta gyvenimą: valstiečiu gimęs, juo ir likdavo. Dabar yra kitaip. Kiekvienas gali gyventi tokį gyvenimą, kokį pats pasirenka. Ne valdžia, ne prigimtis, bet mes patys esame savo gyvenimo kelio architektai. Todėl to kelio planavimas yra neparastai svarbus.

Jei sutinkame, kad gilioji Kalėdų šventės prasmė yra šeimos sakralinis susibūrimas, kuriame atsiranda reta galimybė susitelkti bendriems tikslams, apsibrėžti vertybes ir aptarti šeimą sudarančių asmenų tikslus, norus, viltis ir siekius, tada turime sutikti, kad turime tokius tikslus planuoti.

Tikriausiai daugelis pritarsime, kad tokie gyvenimo tikslus ir mūsų santykius formuojantys pokalbiai  yra svarbūs. Tačiau lygiai taip pat daugelis pripažinsime, kad nežinome, kaip juos reikėtų pradėti. Pokalbius apie ateitį stabdo baimė atsiverti ir taip tapti pažeidžiamu bei likti nesuprastu.

Jeigu šiemet ištrauktume pernykščius ar dar senesnius Kalėdų raštelius, kuriuose mes kiekvienas atskirai arba kartu bendrai planavome būsimus metus, pavyktų nuveikti daug daugiau nei traukiant šiaudus iš po staltiesės. Kai tai darome šeimoje, per Kalėdas, tai vaikai mokosi iš tėvų gyventi tikslingai. Tėvai pažįsta augančius savo vaikus, matydami kaip kinta jų tikslai. Viešai paskelbti tikslai, ypač, kai po metų yra aptariami, stipriai įpareigoja. Visa tai padeda mums ir mūsų artimiesiems augti bei remti vienas kitą.

Kalėdos visada buvo stebuklas ir stebuklų metas. Dovanoti burtą, solidarumą dėl ateities – neprilygstama. Tokia dovana nesulyginama su jokia kita. Šią prasmę mes galime išsaugoti. Todėl linkiu visiems išdrįsti ir pabandyti įvykdyti šį kalėdinį ritualą bei suplanuoti savo darbus bei siekius ateinantiems metams. Geriau jauskimės pasimetę dideliuose prekybos centruose, nei aklai klaidžiojantys savo gyvenimo kelyje.

Parodos Vilniuje senjorams grąžins džinsuotos jaunystės prisiminimus.

Jei gardžiuodamasis pietumis stebi saulėlydį – tikriausiai artėja Kalėdos. Laikas, kai meno galerijos atidaro šiltas, jaukias kolektyvines parodas, skirtas ieškantiems gerų paveikslų kompanijos ir neserijinių dovanų.
Tiesa, kol kas parodų salėse – vos pirmosios šventinio sezono kregždės. Štai Savicko paveikslų galerija kalėdines parodas laiko tradicija ir stengiasi, kad joms parinkti kūriniai ne tik atitiktų Kalėdų nuotaiką, bet ir turėtų dvasinę, o ne vien materialinę vertę. Šių metų parodoje dalyvauja dvylika nuolat su galerija bendradarbiaujančių dailininkų. Viktoro Binkio natiurmortai leidžia išgirsti muziką spalvose, Ryto Jurgelio kompozicijos primena liaudies meno ornamentikos magiją ir kosmogoninius mitus. Arvydo Pakalkos tapybinėse miniatiūrose architektūriniai motyvai žėri tarytum vitražiniai inkliuzai, o Aloyzo Stasiulevičiaus drobėse naujai nušvinta senojo Vilniaus „bromos“. Netgi ironiškasis Aleksandras Vozbinas ar amžinybei susikaupęs Leonardas Gutauskas dabar – šviesūs ir pakylėti, jų pateikiamas pasaulio vaizdas skaidresnis ir nusiteikęs stebuklams.

Nuojautų ir vyno kalba

Sostinės Pamėnkalnio galeriją „okupuoja“ Algio Griškevičiaus nauji kūriniai. Didelio formato drobėse nėra žmonių, o tik jų veiklos pėdsakai – namai ir pastoliai. Nors vaizduojamos vietos atrodo pažįstamos, bet kiek bežiūrėtum – negali prisiminti, kur jos galėtų būti. Tai tarsi slėpiningi pasąmonės peizažai, pripildyti nuojautų ir tylos.
Po „Lietuvos aido“ galerijos stogu, jei tikėtume parodos pavadinimu, prakalbės vynas. Ne iš bet kur, o iš gūdžios Labanoro girios, įkvėpusios Lino Leono Katino akvareles. Jose – ne itin būdingi tapytojui abstrakcionistui subtilūs pustoniai, mistinės Rytų filosofijos užuominos ir lietuviški liaudies motyvai. Ką čia ir pridursi: artėjančios Kalėdos aukų nesirenka.

Žirgu šuoliuojantis laikas

Tačiau jos nė motais Šiuolaikinio meno centre atidarytų naujų parodų autoriams. Štai Raimundas Malašauskas prisimena 1982 m. Vilniaus jaunimo teatre pastatytą spektaklį pagal Peterio Ustinovo pjesę „Fotofinišas“. Dalis spektaklyje vaidinusių aktorių (Antanas Šurna, Arūnas Storpirštis, Gerardas Žalėnas, Elvyra Žebertavičiūtė, Kristina Andrejauskaitė) dabar suburti R.Malašausko surežisuoton hologramos erdvėn. Šią ir kitas hologramas ekspozicijoje remia Liudviko Buklio, Antano Gerliko, Gedimino G.Akstino ir Jurgio Paškevičiaus pagaminta kėdė.
Tonio Saadojos fotoinstaliacija skirta pirmosios Estijoje masinės deportacijos 1941 m. aukoms atminti. Nuotraukos, kuriose fiksuojamos tuščios sankryžos, buvo padarytos Taline tą pačią naktį, po šių įvykių praėjus 68-eriems metams. Šviesdėžėse pristatomus kūrinius papildo menininkės Flo Kasearu videofilmas, primenantis tikrą įvykį – prieš keletą metų iš hipodromo pabėgusių žirgų blaškymąsi po Taliną. Ekspresyviai šuoliuojančio simbolinio balto žirgo ir desperatiška vieno jaunuolio lenktyniavimo situacija tampa įsimintina kelione po Estijos sostinę.

Modernizacijos amžius

Kad laiko žirgas šuoliuoja sparčiai ir kartais – sukdamas ratus, primins naujas Taikomosios dailės muziejuje ekponuojamas Vladimiro Vasiljevo kolekcijos šuoras. Nūdienos senjores jis perkels į jaunystę – praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai jos veikiausiai stypčiojo gatvėmis dėvėdamos mini sijonėlius.
„Septintasis dešimtmetis įdomus moterų aprangos silueto nepastovumu. Prasidėjo jis 1961 m. anglų modeliuotojai Mary Quant sugalvojus mini sijonėlį, po poros metų įsiterpusį į demonstruojamą Andre Courreges kolekciją. Jaunimas, svaigstantis nuo bitlų dainų, džiaugsmingai sutiko pirmuosius trumpų drabužių modelius. Antrą septintojo dešimtmečio pusę Vakarų Europoje jau žymi hipių judėjimas, o hipių svarbiausias apdaras buvo džinsai. Staiga nebemadingos tapo skrybėlaitės, maži rankinukai, daili avalynė – visa tai hipius varžė. Jų triukšminguose vakarėliuose vilnijo palaidi plaukai, pažeme vilkosi krepšiai, šlepsėjo sandalai. Tiktai vyresnio amžiaus ponios liko ištikimos ilgiems vakariniams drabužiams“, – pasakoja mados istorikas V.Vasiljevas.
Įdomu, kad tą patį septintąjį dešimtmetį primins ir Nacionalinės dailės galerijoje šią savaitę duris atversiančios parodos. Pirmoji iš jų – „Modernizacija“ – stengsis papasakoti, kokiomis trajektorijomis politinio ir kultūrinio „atšilimo“ Sovietų Sąjungoje laikotarpiu vystėsi Baltijos šalių architektūra, dizainas ir vaizduojamasis menas. Antroji – „Mūsų metamorfiškoji ateitis“ – detaliau pristatys 1960–1980 m. sovietinio dizaino virsmus. Bus eksponuojami Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos specialistų projektai, kuriais pagal ideologijos reikalaujamą kurpalį bandyta formuoti naują, besikeičiančius gyvenimo standartus atitinkančią tarybinių žmonių aplinką.
Abi šį penktadienį atidaromas parodas drauge rengė visų trijų Baltijos šalių architektūros ir dizaino specialistai.

Aštuonios gruodžio pradžios parodos Vilniuje
„Lietuvos aido“ galerijoje – Linas L.Katinas. „Vyno kalba“ (akvarelė)
Pamėnkalnio galerijoje – Algis Griškevičius. „Nuojautos“ (tapyba, skulptūra)
Savicko paveikslų galerijoje – kalėdinė tapybos paroda
Šiuolaikinio meno centre – Raimundas Malašauskas. „Fotofinišas“ (hologramos)
Šiuolaikinio meno centre – Tonis Saadoja, Flo Kasearu. „21.05.09 / 14.06.09“ (šviesdėžės, videofilmas)
Šiuolaikinio meno centre – Karlas Larsonas. „of or before the forum“ (tekstai ir objektai)
Taikomosios dailės muziejuje – „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“
Nuo gruodžio 9 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje – „Modernizacija“, „Mūsų metamorfiškoji ateitis“. Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra 1960–1980 m.

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, knygynų tinklo „Pegasas“ lankytojus pasitiks Kalėdų dvasia skambanti gyva muzika ir šventinėmis dekoracijomis pasipuošusios, karštos kavos aromatu bei imbieriniais sausainiais kvepiančios knygų salės.

Mažųjų lankytojų ir jų tėvelių lauks Kalėdų seneliai ir jų parengti vaidinimai bei žinomų autorių knygų pristatymai.

Su savo naujausiomis knygomis jau ateinantį mėnesį skaitytojus supažindins garsios šalies dainininkės, žurnalistės ir TV laidų vedėjos: Erica Jennings, Beata Nicholson, Bernadeta Lukošiūtė (Teta Beta) ir Nomeda Marčėnaitė. Pirmieji pasidžiaugti E. Jennings kūryba jau turėjo progą sostinės gyventojai. Atlikėjos, grupių „Skamp“ ir „The Ball & Chain” vokalistės Ericos Jennings dvikalbė knygelė „Mano gyvūnai“ („My animals“) šį sekmadienį buvo pristatyta Vilniaus PC „Panorama“.

Šį savaitgalį, lapkričio 27 d. 13 val., Erica Jennings lauks skaitytojų Kauno „Akropolio“ knygyne „Didysis Pegasas“, o gruodžio 10 d. 13 val. ji susitiks su skaitytojais „Didžiojo Pegaso“ knygyne Klaipėdos „Akropolyje“. Nuo lapkričio 29 d. Beata Nicholson „Pegaso“ knygynuose pristatys savo naująjį šeimos kalendorių, kurio paprastų, bet gardžių patiekalų receptai galės džiuginti visą šeimą ištisus metus.

Gruodį „Pegaso“ knygynuose taip pat planuojami susitikimai su Viktoru Gerulaičiu, Bernadeta Lukošiūte ir Nomeda Marčėnaite – visi autoriai yra išleidę po naują knygą. Jie savo kūrybą skaitytojams pristatys ne tik didžiuosiuose miestuose įsikūrusiuose knygynuose, bet užsuks ir į atokesnius „Pegasus“ mažesniuose miesteliuose.

„Savo knygynų lankytojams norime sukurti jaukią kalėdinę dvasią ir tikrą šventinę atmosferą.  Tokią, kurioje jie galėtų bent trumpam pamiršti savo rūpesčius ir pabūti šventėje: susitikti su žinomais rašytojais, nemokamai paskanauti kavos ir sausainių, pasiklausyti gyvos muzikos ar pažiūrėti Kalėdų senelio vaidinimų. Juk Kalėdos – stebuklų metas ir mes norime šiek tiek prisidėti prie tų stebuklų kūrimo“, – sako Rytis Buračas, knygynų tinklo „Pegasas“ rinkodaros vadovas.

Nemokama „Jacobs“ kava ir imbieriniais sausainiais knygynų lankytojai bus vaišinami devyniuose didžiųjų miestų prekybos centruose kiekvieną savaitgalį. Kitų knygynų lankytojams bus siūloma pasivaišinti „Acorus“ arbata. Taip pat šventinę nuotaiką savaitgaliais „Didžiųjų Pegasų” knygynuose kurs ir gitaros, smuiko, saksofono ar akordeono populiariosios klasikos bei lengvo džiazo melodijos.

Kalėdų senelis su savo pagalbininku nykštuku „Pegaso“ knygynuose rodys spektakliukus vaikams ir dalins jiems dovanas – balionus ir saldainius. Savo turą po 9 Lietuvos miestus Kalėdų senelis pradeda jau gruodžio 6 d. Renginiai su Kalėdų senelio pasirodymais vyks Mažeikiuose, Telšiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Prienuose, Kaune, Utenoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas atvyko į Kalėdų pamaldas Dievo Motinos Užtarytojos šventovėje Tverės srities Turginovo kaime.

Vyriausybės vadovas užėmė vietą tarp kitų bažnyčios parapijiečių. Jis buvo apsirengęs nertinį, kurį, kaip paaiškino vyriausybės spaudos tarnyba, premjerui padovanojo Verchniaja Verėjos kaimo gyventoja. V.Putinas kelis kartus lankėsi šiame kaime, kuris visas sudegė per miškų gaisrus ir po to vėl buvo atstatytas.

Pirmąjį kartą šaltiniuose medinė cerkvė Turginovo kaime paminėta XVII amžiaus pirmojoje pusėje. 1911 metais čia buvo pakrikštyti būsimi Vladimiro Putino tėvai, kurie gimė šiose vietovėse ir gyveno artimiausiuose kaimuose, tai rodo Tverės srities archyvuose rastos išpažinties atlikimo žinios.

Kaime taip pat yra senos kapinės, kur palaidota V.Putino senelė Jelizaveta Šelomova.

V.Putino protėviai nuo XVII amžiaus gyveno netoli Turginovo.

Nupuoštų Kalėdų eglučių gyventojai raginami neišmesti į komunalinių atliekų konteinerius ar gatvę, o atiduoti perdirbti į kurą.

Pasak Aplinkos ministerijos, ketvirtadienį Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, Neringoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Širvintose ir Trakuose prasidės akcija “Kalėdų eglutė – namų šilumai”.

“Pasibaigus šventėms, nebereikalingos žaliaskarės paprastai keliauja į sąvartynus arba žmonės jas išmeta tiesiog į kiemus. Akcijos organizatoriai kviečia gyventojus nupuoštas eglutes atgabenti į patogiose miestų vietose pastatytus specialius konteinerius. Tos eglutės bus panaudotos biokurui gaminti”, – teigiama ministerijos pranešime.

Penktus metus rengiamos akcijos lipdukais pažymėti bendrovės “Ecoservice” konteineriai nuo sausio 6-osios iki 14 dienos vakaro stovės prie didžiųjų prekybos centrų. Konkrečios vietos, kur bus pastatyti kalėdinėms eglutėms skirti konteineriai, bus nurodytos tinklapyje ecoservice.lt.

Akcijos organizatoriai primena, kad šie konteineriai skirti tik panaudotoms eglutėms, į juos negalima mesti komunalinių ir didžiųjų atliekų.

Surinkti medeliai bus vežami į biokuro gamybos bendrovės “Bionovus” aikštelę, kur juos susmulkinus bus pagamintas ekologiškas biokuras. Juo “Vilniaus energija” ir kiti Lietuvos šilumos tiekėjai šildys gyventojų namus.

Praėjusiais metais akcijos “Kalėdų eglutė – namų šilumai” metu buvo surinkta 500 kubinių metrų eglučių.

Trys aukščiausi šalies vadovai Kūčias ir Kalėdas švęs su artimaisiais, rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kūčių vakarą bus su artimaisiais. Ant stalo būtinai bus dvylika tradicinių patiekalų”, – sakė šalies vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Nedetalizuojama, kokie prezidentės giminės ir artimieji susirinks pas ją į rezidenciją Turniškėse.

Pasak patarėjos, valstybės vadovei šios Kūčios “bus ypatingos ir jautrios tuo, kad ji lauš kalėdaitį, dovanotą vienos močiutės per neseniai Prezidentūros kiemelyje vykusią nevyriausybinių organizacijų mugę”.

Trečiadienį D.Grybauskaitė priėmė Betliejaus taikos ugnį iš Lietuvos skautų organizacijų atstovų.

Prieš kelias dienas prezidentė įrašė kalėdinį kreipimąsi į Lietuvos žmones, kuris per televizijas bus transliuojamas Kūčių vakarą.

“Išsaugokime stiprią ir veiklią bendruomenę kaip tvirtos Lietuvos pagrindą, būkime susitelkę ir per Kalėdas, ir visus ateinančius metus, kad galėtume ne tik laukti geresnės ateities, bet ir patys ją kurti”, – linki valstybės vadovė.

Šiemet prieš Kalėdas D.Grybauskaitė jaučiasi puikiai. Pernai didžiųjų metų švenčių išvakarėse ji buvo kiek apsirgusi, tačiau pasveiko per pusantros paros ir grįžo į darbą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė Kūčių vakarą bus ne namie – su vyru važiuos pas savo vaikus ir anūkus. Seimo pirmininkė ir kitos jos giminės moterys paprastai pačios ruošia didelį Kūčių stalą.

“Kalėdų šventiniam stalui Seimo pirmininkė visai šeimai keps žąsį su troškintais raugintais kopūstais”, – sakė jos atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Jeigu nesutrukdys orai, premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį popiet turėtų grįžti iš beveik savaitę trukusio vizito į Izraelį.

Ministro pirmininko atstovė spaudai Jarda Paukštienė pranešė, kad Kalėdas A.Kubilius švęs namie su šeima.

“Jo žmona Rasa Kubilienė keps žąsį. O riešutų pyragas jau buvo iškeptas naktį prieš kelionę į Izraelį. Šeima eis į bažnyčią, tradiciškai Kalėdų naktį dalyvaus Bernelių mišiose”, – sakė ji.

Anot J.Paukštienės, “didžiausia dovana Kubiliams – kitų metų pradžioje gimsiantis antrasis ar antroji anūkas arba anūkė”. Pirmajai – Elzei – daugiau kaip pusantrų metų.

Naujausios mažmeninės prekybos tinklo “Rimi Lietuva” apklausos duomenimis, šių metų Šv. Kalėdų stalo patiekalams didesnė Lietuvos šeimų dalis (43 proc.) nėra linkusi išlaidauti ir planuoja skirti ne daugiau nei pernai – nuo 50 iki 200 litų. Tuo tarpu 34 proc. apklaustųjų planuoja išleisti mažiau ir tik 8 proc. kalėdiniam stalui ketina skirti daugiau pinigų nei pernai.

Didžioji dauguma apklaustųjų savo šventinio stalo neįsivaizduoja be tradicinių patiekalų – kūčiukų (71 proc.), kalėdaičių (48 proc.), silkės (41 proc.) ir aguonų pieno (25 proc.). Tyrimo duomenimis, tik Dzūkijoje populiariuosius kūčiukus nurungia kalėdaičiai, o Pietryčių Lietuvoje – naminiai kepiniai.

Pagrindinės šventinių pirkinių tendencijos, kaip rodo ir tyrimo duomenys, RIMI prekybos centruose šiemet išlieka labai panašios kaip ir pernai.

“Įvertinę pusės gruodžio mėnesio mūsų pirkėjų krepšelį, pastebėjome, jog ne mažesnio susidomėjimo nei pernai sulaukia ne tik tradiciniai kalėdiniai patiekalai – kūčiukai, žuvies produktai, grybai ir įvairūs kepiniai, bet ir žaislai, knygos, smulki buitinė technika. Šiemet mūsų pirkėjas šiek tiek daugiau linkęs įvertinti kokybę ir už ją mokamą kainą, – sako J. Bagdonaitė.

Atsižvelgdami į šventinius šio laikmečio pirkėjų įpročius, RIMI prekybos centrai šiais metais siūlo dar platesnį populiariausių produktų asortimentą – daugiau šviežios antienos, žąsienos, triušienos, gurmanams – fazano mėsos, didesnį atvėsintos žuvies ir keptos žuvies pasirinkimą. Anot “Rimi Lietuva” atstovės ryšiams su visuomene, nors panašu kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet pirkėjai bus linkę daugiau gaminti namuose ir pirkti mažiau pusgaminių, tikimasi, jog tokie gaminiai, kaip kūčiukai, aguonų pienas, spanguolių kisielius, silkė su grybais ar aguoninis pyragas sulauks ne mažesnio pirkėjų dėmesio nei pernai.

Kaip rodo naujausio mažmeninio prekybos tinklo inicijuoto tyrimo duomenys, pirkėjai vertina galimybę visus šventiniam stalui reikalingus maisto produktus įsigyti vienoje vietoje ir net du trečdaliai apklaustųjų (66 proc.) teigia, jog Kūčių ir Šv. Kalėdų stalui maisto produktus perka prekybos centruose. Tuo tarpu šeštadalis (17 proc.) šventėms apsiperka turguje, o 13 proc., tarp kurių daugiausia kaimų gyventojai, maisto produktus perka mažose maisto parduotuvėse.

Tyrimas taip pat parodė, kad švenčių dienomis lietuviai leidžia laiką ne tik namuose, bet lankosi ir svečiuose ir dažniausiai draugams bei giminėms neša pyragus, sausainius (45 proc.) ir vyną (29 proc.).

Š. m. lapkričio 12 d. – 22 d. tyrimų bendrovės “Baltijos tyrimai” atlikto “Rimi Lietuva” inicijuoto kalėdinių pirkimo įpročių tyrimo metu buvo apklausta 1003 Lietuvos gyventojai, nuo 18 m. amžiaus.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų Kalėdų dovanoms šiemet ketino skirti iki 200 litų, rodo nauja apklausa.

Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, kas penktas (20 proc.) gyventojas Kalėdų dovanoms planuoja išleisti iki 50 litų. Ketvirtadalis (25 proc.) planuoja išleisti 51 – 100 litų, 22 proc. – nuo 101 iki 200 litų.

Tyrimo metu nuo 201 iki 400 litų Kalėdų dovanoms planavo išleisti 13 proc. respondentų. Tuo tarpu daugiau nei 400 litų Kalėdų dovanoms planavo išleisti apie 7 proc. apklaustųjų.

9 proc. apklaustųjų sakė iš viso neperkantys kalėdinių dovanų, o 4 proc. neatsakė.

Tyrimo metu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų.