Meksikos kalėjimą daugelis įsivaizduoja kaip pragarą žemėje, o jo kalinius regi tikrais šėtonais. Bet būna ir išimčių, kaip ir ne kiekvienas kalinys yra jau pasmerktas būti nusikaltėliu. Apie tai savo knygoje “Gyvenimas yra kelionė” rašo Judith Fein.

Meksikoje, Jukatano pusiasalyje esančiame Četumalio mieste, vos už kelių valandų kelio nuo tarptautinio Kankuno kurorto, aplankiau kalėjimą.
(…)
Kiekvieno nusikaltėlio veidas slepia žmogų, kuris kadaise buvo vietoje nenustygstantis kūdikis, džiaugsmingai vograujantis ir trokštantis meilės. Paskui kažkas nutinka. Kiekvieno jų istorija vis kitokia, provokuojanti, liūdna, trikdanti. Poreikiai nuneigiami arba netenkinami, aplinka kupina smurto, žiauri ar abejinga, o jausmai, neišlieti tinkamai, pasireiškia siaubingais veiksmais.
Apie tai sužinojau šešerius metus savanoriaudama nepilnamečių sulaikymo įstaigoje, leisdama laiką su neįtikėtinai jaunais ir žiauriais nekalto veido nusikaltėliais bei tais, kurie jau ne vienus metus gyveno nusikaltėlių gyvenimą, buvo pakeliui į chronišką nusikalstamumą ir ilgą įkalinimą.
Visos tos vyriškumu trykštančios, narkotikus vartojančios ir gaujoms priklausančios būtybės yra žmonės, kurie, nors jau džiaugsmingai nebevograuja, vis dar sugeba mylėti, jausti aistrą, skausmą, sąžinės graužatį ir kurti.
Nepilnamečių sulaikymo įstaigoje sutikau šiurpą keliančių galvažudžių, rašančių švelnius, jausmingus eilėraščius ir kuriančių ekspresyvų meną, stebinantį vaizduotės galia.
Teismams, teisėjams, prisiekusiesiems ir nekaltoms aukoms daug geriau nei man sekasi spręsti kaltės, teisingumo ir bausmės klausimus. Man rūpi bent akies krašteliu pažvelgti į nusikaltėlio širdį ir surasti tą kertelę, nors ir mažytę, kurioje slypi tikrieji jausmai. Mano manymu, ten ir glūdi viltis pasitaisyti, persiauklėti ir išpirkti kaltę.
Visi žinome, jog kalėjimai dažniausiai primena sielos patamsius – ten pilna skausmo, nuoskaudų, pažeminimo, izoliacijos, keršto ir nevilties. Bet patikėkite manimi, kai sakau, kad ant to vidutiniškai saugomo Četumalio kalėjimo krito šviesos spinduliai. Pradėjusi nuo viršūnėlių aš leidausi vis giliau į kalinių gyvenimus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Didžiosios Britanijos teismas pirmadienį skyrė buvusiam kariškiui 70 dienų kalėjimo bausmę už tai, kad jis sudegino Koraną.

Bedarbis 32 metų Andrew Ryanas (Endrius Rajenas) pavogė musulmonų šventąją knygą iš bibliotekos Anglijos šiauriniame Karlailo mieste ir stebint miniai padegė ją žiebtuvėliu.

Tuomet, kaip pasakojo įvykio liudininkai, jis mojavo liepsnojančiu Koranu ir užgauliai atsiliepė apie musulmonų tikėjimą

Ankstesniame teismo posėdyje A.Ryanas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl kaltinimų religiniu priekabiavimu sunkinančiomis aplinkybėmis bei vagystės.

Kai buvo areštuotas po sausio 19 dieną įvykusio incidento, A,Ryanas policijai sakė: “Viliuosi, jog nesukėliau Trečiojo pasaulinio karo”.

Teismo nuosprendį perskaitęs teisėjas Geraldas Chalkas (Džeraldas Čalkas) sakė: “Tai teatrališko fanatizmo atvejis”.

“Jūs visa tai iš anksto suplanavote, nes apgalvotai pavogėte knygą. Jūs siekėte maksimalaus viešumo ir norėjote sukelti kančias”, – sakė teisėjas.

Pastarosiomis savaitėmis per Afganistaną nusirito kruvinų protestų banga, kurią išprovokavo praėjusį mėnesį Jungtinėse Valstijose įvykęs incidentas, kai evangelikų pastorius sudegino Koraną.

Protestai nusinešė mažiausiai 24 gyvybes, tarp jų septynių Jungtinių Tautų darbuotojų, kurie žuvo, kai protestuotojai atakavo JT kompleksą šiauriniame Mazari Šarifo mieste.