1 d. Lietuva, atitikusi vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos, taps 19-ąja euro zonos valstybe.

1 d. įsigalios Eurazijos ekonomikos sąjungos (EES) sutartis. Dėl EES įkūrimo 2014 m. susitarė Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, o vėliau ir Armėnija. Nors sąjungoje nebus Ukrainos, kurią dar iki Euromaidano įnirtingai prisijungti viliojo Maskva, mažesnės, nei planuota, sudėties EES vis tiek taps bendra rinka 171 mln. žmonių, o jos bendrasis vidaus produktas sieks 3 trln. JAV dolerių.

14 d. Vilniuje vyks ES institucijų vadovams ir kitiems aukštiems pareigūnams, ES valstybių narių finansų ministrams skirtas oficialus Lietuvos ministro pirmininko rengiamas euro įvedimui skirtas renginys.

21–24 d. Davose (Šveicarija) vyks kasmetinis pasaulio ekonomikos forumas. Jame pirmą kartą dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, skaitysianti pranešimą sesijoje apie energetinę nepriklausomybę bei geopolitines tendencijas.

Gvatemalos atogrąžų miškuose aptikti senovės majų civilizacijai datuojami griuvėsiai, kurių sienose aptiktas seniausias iš visų šiandien žinomų majų kalendoriaus egzempliorių. Juodais ir raudonais dažais padengti hieroglifai sienoje paneigia populiarų mitą, jog majų kalendorius baigiasi šių metų gruodį, informuoja „Livcescience.com“.

Ekspedicijos dalyviai atkasė galinę sieną, kurioje buvo atvaizduotas fantastiškas paveikslas – soste profiliu sėdintis majų karalius su raudona karūna ir mėlynomis plunksnomis

„Majų kalendorius laiką skaičiuos milijardus, trilijardus ir oktilijardus metų, jei tiek temps mūsų Žemė, – majų kalendoriaus pabaigą neigia rašmenis dešifravęs Teksaso universiteto archeologas Deividas Stiuartas (David Stuart). – Tokie skaičiai netelpa mūsų galvose.“

Naujai atrastas majų kalendorius – gana sudėtinga sistema, kurią sudaro stulpeliai ir taškeliai. Jais skaičiuojami mėnulio ciklai. Tačiau archeologai griuvėsiuose pirmiau pastebėjo ne šiuos matematinių skaičiavimų artefaktus. Gvatemalos šiaurės rytinėje dalyje senovės majų miesto Ksultuno (Xultun) griuvėsius tyrinėjęs Bostono universiteto archeologas Viljamas Saturno (William Saturno) kartu su ekspedicijoje dalyvavusiais studentais seną, lobių ieškotojų išraustą tranšėją aptiko dar 2010 m. Joje tyrinėtojai rado senovės majų piktogramų.

„Iš pradžių atrodė, jog radinys ne itin vertas dėmesio, – žurnalistams gegužės 10 d. pasakojo V. Saturno, kurio publikacija apie senovės majų sienojus pasirodys šios savaitės žurnalo „Science“ numeryje. – Dažai drėgname Gvatemalos klimate išsilaiko nekaip.“ Archeologui atrodė, jog studento aptikta juodų ir raudonų linijų sistema ne itin informatyvi, tačiau jautė, jog lobių ieškotojų aptiktą patalpą reikia kasinėti nuodugniau.

Pradėjęs kasinėjimus, V. Saturno buvo priblokštas: ekspedicijos dalyviai atkasė galinę sieną, kurioje buvo atvaizduotas fantastiškas paveikslas – soste profiliu sėdintis majų karalius su raudona karūna ir mėlynomis plunksnomis. Greta karaliaus buvo atvaizduota dar viena figūra. Gretimoje sienoje buvo aptikti dar trys siluetai su strėnas juosiančiu audeklu ir plunksnų karūnomis.

Pasaulio pabaigos nebus

Šie piešiniai dengė vakarinę ir šiaurinę senovinio pastato sieną. Tačiau jie – ne vienintelė archeologų laukusi Ksultuno staigmena. Ant rytinės sienos kažkas buvo išgraviravęs seriją smulkių, sudėtingų hieroglifų. Tyrėjai netruko išsiaiškinti, jog tai – kalendorius.

„Tai – kažkas panašaus į senovinį atitikmenį baltos lentos auditorijoje, ant kurios šiais laikais markeriu rašomos formulės ir skaičiavimai“, – analogiją pasitelkia V. Saturno.
Ksultuno griuvėsių sienoje aptikto majų kalendoriaus fragmentas
©William Saturno and David Stuart, National Geographic

Senovės majai laiką skaičiuodavo ciklų serijomis – 400 metų trukmės ciklas buvo vadinamas baktunu (baktun). Būtent baktunų atradimas paskatino kalbas, jog 2012 m. gruodžio 21 d. majų kalendorius pasibaigs – tądien baigsis trylikos baktunų serija. Anot D. Stiuarto, interpretuoti tai kaip pasaulio pabaigą – nesusipratimas. Majų kultūros tyrinėtojai seniai žino, kad majų kalendorius tryliktuoju baktunu nesibaigia. Po jo seka naujas ciklas – keturioliktasis. Kalendoriuje baktunų yra gerokai daugiau nei 13.

„Jie savo kalendorių sudarė iš 24 laiko vienetų, – aiškina D. Stiuartas. – Mes čia matome tik penkis vienetus, o jie aprėpia išties didžiulį laikotarpį.“

Viename ant sienos aptiktame stulpelyje archeologai suskaičiavo 17 baktunų ciklą. Kitoje vietoje kažkas sienoje išrėžė „žiedo skaičių“ (angl. – „ring number“). Šie užrašai buvo naudojami fiksuoti ankstesnių ciklų laiką – tūkstančius metų atgal. Tyrinėtojai pastebėjo, jog kalendoriuje fiksuojami ir Marso bei Veneros ciklai. Kiekvieno mėnulio ciklo viršūnę vainikuoja dievų simbolis – tai reiškia, jog kiekviena ciklą globoja kokia nors dievybė.

„Majų kalendoriuje baktunų yra gerokai daugiau negu 13“, – pabrėžia D. Stiuartas.

Senovinį „sieninį kalendorių“ archeologai laiko svarbiausiu radiniu Ksultune. Jis yra seniausias toks kalendorius. Anksčiau seniausio kalendoriaus „titulas“ priklausė vadinamajam „Drezdeno kodeksui“ – knygai, datuojamai XI ar XII a. Labai tikėtina, jog tiek sieninis kalendorius, tiek „Drezdeno kodeksas“ kilę iš ankstesnių, jau išnykusių rašytinių šaltinių.

Laiko skaičiavimu itin domėjosi majų karaliai, tvirtina D. Stiuartas. Jų prievolė buvo planuoti ir vykdyti ritualines naujų laiko ciklų atnašas. Sienoje iškalto majų karaliaus vardo archeologams išsiaiškinti nepavyko.

Ksultunas buvo atrastas 1915 m., tačiau iki šiol ištyrinėta mažiau nei 0,1 proc. jo teritorijos, aiškina V. Saturno. Didžiąją dalį senovinio miesto aštuntajame dešimtmetyje suniokojo lobių ieškotojai – didžioji dalis istorinių vertybių pražuvo. Tačiau archeologai kol kas nėra radę senovinio miesto ribų. Kasinėjimus Ksultune finansavo Nacionalinė geografijos draugija.

technologijos.lt

Kas, pavyzdžiui, nebus girdėjęs apie juodojo Drakono metus? O ir mūsų populiariuose leidiniuose, rasime astrologines prognozes, horoskopus. Nors turime unikalų žiniasklaidai skirtą Lietuvos etnokosmologijos muziejų, daugelis žmonių tiki žvaigždžių lemtimi.

Ir kuo gi dar kliautis šiais permainų bei netikrumo laikais? Tai kaip ten yra su Drakono metais?
Kas, pavyzdžiui, nebus girdėjęs apie juodojo Drakono metus?

Rytų Azijos šalyse naujieji metai prasideda Pavasario švente. Jos data kasmet įvairuoja, nes yra nustatoma pagal antrąją mėnulio jaunatį po žiemos saulėgrįžos. Šiemet tai buvo sausio 23-ioji. Džiugus šventinis šurmulys užtrunka gana ilgai, iki mėnulio pilnaties.

Kultūrų sąveika, vykstanti kaskart vis labiau globaliniais ryšiais susaistomame pasaulyje, išplatino kai kuriuos rytiečių kalendoriaus įvaizdžius ir mūsų gyvenime.

Rytų Azijos kalendorius, sukurtas Kinijoje, yra mišrus, paremtas tiek mėnulio, tiek ir saulės judėjimo dėsningumais. Tokie vadinami lunisoliariniais, yra būdingi žemdirbiams. Nuo seno paplitę Kinijos kultūros įtakoje buvusiose šalyse: Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Mongolijoje, Kazachijoje, kinų diasporose.

Šiandien kasdienis gyvenimas Azijos šalyse vyksta pagal europietiškąjį Grigaliaus kalendorių, tačiau tradicinių švenčių datos, palankios dienos šeimos įvykiams nustatomos pagal senąjį. Jis išties labai garbingo amžiaus – siekia III tūkstantmečio prieš Kristaus gimimą vidurį. Legenda byloja apie pabaisą Nianą, kuris kas 12 metų pasirodydavo iš savo urvo kalnuose ar jūros gelmėse ir siaubdavo žmonių gyvenvietes. Atbaidomas būdavo tik triukšmu ir raudona spalva… Štai iš kur mūsų pamėgtieji fejerverkai!

Iš tiesų dvylikos metų ciklą į kalendorinę sistemą kitados įdiegė ryškiojo Jupiterio stebėjimai, mat kinų astronomija atsirado dar archajiniais laikais. Kalendoriuje šį ciklą sudaro vadinamieji „žemiškieji ramsčiai“, įvardinti gyvūnais. Pradedama mitiniu, iš fantazijų, sakmių ir pasakų – drakonu. Jis simbolizuodavo imperatoriaus galią ir absoliučią valdžią. O toliau – realūs padarai: gyvatė, arklys, avis, beždžionė, gaidys, šuo, kiaulė, žiurkė, jautis, tigras ir kiškis.

Žmogaus amžius, manyta, yra 60 metų. Šiame tarpsnyje tilpo 5 ciklai. Tai nuolat pasikartojančio laiko samprata pagrįsto kalendoriaus pagrindas. Griežtas taisykles jis įgavo apie 500 metus prieš Kristaus gimimą. Mėnuo čia turi 29–30 dienų, prasideda per jaunatį. Kas 2–3 metus tarp 12 mėnesių tenka įterpti papildomą, kad sutaptų su saulės ratu. To mėnesio vieta nustatoma gana sudėtingais skaičiavimais.

Greta mėnesių kinų kalendoriuje dar yra 24 taškai. Jie žymi sezoninius reiškinius, pavyzdžiui, vabzdžių prabudimą, grūdų lietų, didžiuosius karščius, šaltąją rasą, mažuosius šalčius. O šventės jame – kai pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius. Dar yra ypatingai svarbių ir gražių, tokių kaip Drakono valčių, Chizantemų, Rudens vidurio, netgi Virtuvės dievo šventės.

Be „žemiškųjų ramsčių“ kalendoriuje yra ir „dangiškieji“, kuriuos įdiegė Rytuose paplitusi „In-jang“ filosofija. Jų simboliai – vadinamosios stichijos ir spalvos: medis ir mėlyna, ugnis ir raudona, žemė ir geltona, metalas ir balta, vanduo ir juoda. Šie elementai kartojasi du metus iš eilės, tapdami vyriškais ir moteriškais.

Senų senovėje baltų gentys taip pat buvo susikūrusios ciklinį lunisoliarinį kalendorių. Tačiau apie jį rašytinių šaltinių neturime, tad rekonstrukcijai tenka rankioti nuotrupas iš folkloro. O sistemai atstatyti – telktis istorinį lyginamąjį metodą.

Kalendorius apskritai – labai svarbus kultūros reiškinys: jame atsispindi tradicinės gyvensenos prioritetai, tautos istorinė patirtis, žmonių pasaulėžiūra ir mitologija.

Gaila, kad taip susidomėję egzotiškais kalendoriais, baigiame pamiršti savąsias kalendorines tradicijas. Štai ir lietuviai kitados Naujuosius metus sutikdavo sulaukę pirmosios neomenijos – plono mėnulio pjautuviuko po saulėgrįžos pasirodymo. Tai būdavusi „Kumeliuko krikštynų” šventė, mėnulio ragučius pasveikinant midaus ragu.

Šventės prasmė užkoduota mįslėje: „Seredoj, subatoj gimė Dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom. Kas?“ Atsakymas: „Jaunas mėnulis”. Savaitės dienų paminėjimas čia reiškia skaičius 3 ir 6, sudarančius archajiškojo kalendoriaus mėnesių seką: po saulėgrįžos praėjus trims – pavasario šauktuvės, po šešių – pats vasarvidis, po devynių – rudens pradžia.

Rytiečiai Drakono metus laiko ypatingai sėkmingais, palankiais šeimos gyvenimui. O lietuvių ir kitų Europos tautų tautosakoje bei mituose tai baisus daugiagalvis gyvūnas, vadinamas slibinu ar smaku. Jis tarsi visų pasaulyje ir visuomenėje esančių negerovių sankaupa.

Viduramžių riteriai susikaudavo su slibinu, išvaduodavo iš jo nelaisvės karalaitę. Lietuviškų pasakų jaunikaitis nukapoja smako galvas, išpjauna nuodingus liežuvius, ir pasaulis tampa gražesnis bei teisingesnis… Prisimenate, kaip devynių brolių sesuo nuo slibino bėgdama įlipo į ąžuolą? Prieš tai devyniagalviui atidavusi sugraužti ir bandelę, ir vežimą su visais ratais, ir arklį. „Slibinas ėmė ąžuolą graužti taip smarkiai, jog ąžuolas pradėjo siūbuoti, ir ji tik neišlėkė. Tada pamatė – atjoja broliai, gegutės prikviesti. Slibinas klausia: „Kas čia dunda?“

„Vėjelis pučia, girelė ūžia,
Jau mano broleliai atjoja.
Atjoja mano devyni broleliai,
Nukerta tau devynias galvas“.

Stebuklinės pasakos, šis protėvių kultūros palikimas, nėra jau tokie paprasti tautosakos kūriniai. Juose menine forma užkoduoti pasaulio pažinimo, žmonių santykių su gamta ir tarpusavyje principai. Pasakų išmintis ir šiandien dažnai suskamba aktualiai. Jose laimi trečiasis brolis, visų laikytas kvaileliu, bet atrandantys naujas tiesas ir teisingas elgesio normas. Slibinas jam visada pralaimi…

Libertas Klimka

technologijos.lt

Sausio 13 d. savarankiškai išsikėlę asmenys baigia registruotis savivaldybių rinkimų komisijose.

Sausio 17 d. savarankiškai išsikėlę asmenys baigia rinkti rėmėjų parašus.

Sausio 24 d. baigiama partijų kandidatų registracija VRK.

Sausio 28 d. VRK paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, savarankiškai išsikėlusių asmenų ir koalicijų sąrašus; traukiami eilės numerio burtai.

Vasario 19 d. baigiama įteikti rinkėjo korteles.

Vasario 23–25 d. išankstinis balsavimas savivaldybių pastatuose, taip pat ligoninėse, kariuomenės padaliniuose, kalėjimuose.

Vasario 24–26 d. balsavimas namie.

Vasario 26 d. rinkimų agitacijos pabaiga.

Vasario 27 d. 7–20 val. balsavimas rinkimų apylinkėse.

Kovo 3–6 d. VRK tvirtina galutinius rinkimų rezultatus, išduoda savivaldybių tarybų narių pažymėjimus.

Šaltinis: VRK