“Lietuva, kaip su Kaliningrado sritimi besiribojanti teritorija, iš už kelių dešimčių kilometrų nuo jos sienos esančios šiuolaikiškos atominės elektrinės galėtų turėti daugybę naudos. Deja, toli gražu ne viskas Lietuvoje daroma sveiko proto, politinio tikslingumo ir ekonominės naudos ribose”, – RBMC pareiškė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto ekspertas Vadimas Volovojus.

“Ekonominiu požiūriu nauda akivaizdi. Teoriškai galima kalbėti ir apie Lietuvos įtraukimą į pr
ojektą – Rusijos pusė tai siūlė jau du kartus. Bet Lietuva du kartus atsisakė. Taip buvo viešai pademonstruotas Lietuvos požiūris į atominės elektrinės statybos kaimynystėje problemą, todėl kalbėti apie bendradarbiavimo valstybės mastu naudą yra sudėtinga”, – mano tarptautinių santykių ekspertas.

V. Volovojus pažymėjo, kad apie naudos gavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jei Lietuvos elektrinė nebus pastatyta. Tuomet būtų naudinga pirkti pigią elektrą Rusijoje. Tačiau panašu, kad Rusija ir Lietuva savo atominius projektus plėtos lygiagrečiai.

“Tačiau žiniasklaidoje jau pasirodė pareiškimų apie tai, kad Lietuva pasirengusi pirkti pigią elektros energiją, kad ją perparduotų. Šį variantą pavadinčiau “pilkuoju”, nes energijos biržos sąlygomis būtinai atsiras tokių žaidėjų, kurie pasinaudos padėtimi ir pirks Nemane tai, kuo pradės pelningai prekiauti Lietuvoje”, – mano politologas.

Bet tai, jo teigimu, būtų tarsi neoficiali schema, kurią naudojant Lietuva, oficialiai laikydamasi atokiai nuo žaidimų biržoje, gaus darbo vietų ir mokesčių. Pačios Lietuvos perspektyvos, jo nuomone, yra gana liūdnos, nes elektros energijos kaina vidutinės trukmės, o gal ir ilgalaikėje perspektyvoje, tik augs.

“Ar ekonominė nauda gali nugalėti?” – klausia ekspertas ir tučtuojau atsako į šį klausimą: “Gali, jei nemanyti, kad šiuo metu egzistuojantis politinis režimas yra amžinas. Galima neabejoti, kad pasikeitus valdžiai bus iš naujo įvertintos ir vertybės. Neatmetama galimybė, kad tuomet Lietuva, kaip valstybinis mechanizmas, ims veikti taip, kaip naudinga, o ne taip, kaip veikia. Stebėtis tokiu galimu posūkiu neverta, nes tai Lietuvos politikos realijos”, – įsitikinęs Vadimas Volovojus.

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

Grupė Kaliningrado aktyvistų šeštadienį surengė demonstraciją protestuodami prieš kelių buvusių liuteronų ir katalikų bažnyčių bei kryžiuočių pilių perdavimą Rusijos stačiatikių bažnyčiai.

Vienoje buvusių bažnyčių, kurias perimti siekia stačiatikiai, yra įsteigtas lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejus.

Kaip pranešė naujienų agentūra “Interfax”, vietinės nevyriausybinės organizacijos atstovo teigimu, valdžios sankcionuota demonstracija vyko Pergalės aikštėje.

Pasak pranešimo, protestuojama buvo prieš dviejų regioninių įstatymų priėmimą spalio 28 dieną, kuriais numatoma perduoti kelias buvusias liuteronų ir katalikų bažnyčias bei kryžiuočių pilis stačiatikių bažnyčiai. Tarp 15 numatytų perduoti objektų yra ir visiškai atstatyti pastatai ir griuvėsiai.

“Interfax” pažymi, kad Kaliningrado gubernatorius Nikolajus Cukanovas išbraukė 18-ojo amžiaus liuteronų pastoriaus ir poeto K.Donelaičio muziejų Tolminkiemyje iš perduodamų objektų sąrašo ir paskelbė, kad dėl šio objekto perdavimo stačiatikiams bus surengta apskritojo stalo diskusija.

Lietuvos atstovai buvo pakviesti dalyvauti dialoge.

“K.Donelaičio muziejus buvo ir liks tame pastate, kuriame yra”, – pranešime cituojamas A.Cukanovas.

Lietuva yra išreiškusi susirūpinimą Rusijos užsienio reikalų ministerijai dėl galimo muziejaus perdavimo stačiatikiams. Lietuvos atstovai tikisi, kad taip nenutiks.