Raketinės sistemos ISKANDER

Estijos ir Turkijos transliuotojai pirmieji paskelbė, kad Rusijos Baltijos laivynas civiliniu laivu „Ambal“ (koks simboliškas pavadinimas) iš Ust Lugos uosto į Kaliningradą išgabeno raketų sistemą „Iskander“.

„Iskander-M“ raketos gali sunaikinti strateginius objektus 500–700 kilometrų ar net šiek tiek didesniu atstumu. Ši sistema skirta strategiškai svarbiems objektams, tokiems kaip oro uostai, geležinkeliai, kariniai štabai ir t.t., naikinti. Iš Kaliningrado srities jos gali pasiekti pietinę Lenkiją bei centrinę Suomiją, taip pat tokias Europos sostines, kaip Berlynas ar Kopenhaga, ką jau kalbėti apie Vilnių, Rygą ar Taliną.

2010 ir 2011 m. Rusijos 26-oji raketų brigada prie Peipaus-Pskovo ežero (jis yra Rytų Estijoje ir Rusijos Pskovo srityje) buvo aprūpinta 12 tokių raketų sistemų. O apie galimą šių raketų dislokavimą vakarinėje Rusijos srityje taip buvo kalbama ne kartą. Apie tai, kad šių raketų dislokavimas Kaliningrade taptų rimtu Maskvos atsaku į NATO sprendimus Varšuvos susitikime Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti rotacines pajėgas, liepą kalbėjo ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Tiesa, Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius įvardija paprastesnę priežastį – esą „Iskander“ į Kaliningradą gabenama tik todėl, kad Rusijoje vykdomi kariniai mokymai. „Visoje Rusijoje dabar vyksta pratybos ir štabų mokymai. Karaliaučiuje taip pat vyksta pratybos, ir jų scenarijuje yra „Iskander“ raketinių kompleksų dislokacija bei galimas panaudojimas. Apie tai mes žinome“, – aiškina L.Linkevičius, nors atkreipia dėmesį, kad patys mokymai iš anksto neskelbti, ir štai šis faktas kelia nerimą.

Rusijos gynybos ministerija aiškina, kad nieko ypatingo nereikia įžvelgti nei mokymuose, nei „Iskander“ perdislokavime. „Šie raketiniai daliniai buvo dislokuoti ne vieną kartą. 2014 m. vykstant pratyboms Kaliningrade taip pat atsidūrė tolimo nuotolio raketų sistemos. Šį kartą jos bus dislokuotos kaip Rusijos karinių pajėgų pratybų dalis“, – aiškina Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

Vis dėlto kai kurie ekspertai visko taip supaprastinti nelinkę. Juolab, kad „Iskander“ gabenimą lydi ir keletas incidentų, pavyzdžiui, Estijos bei Suomijos oro erdvės pažeidimai. Priminsime, kad, Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, rusų karinis lėktuvas Su-27 ketvirtadienį du kartus – 17 ir 21 val. pažeidė šalies oro erdvę, o Estijos oro erdvę netoli Vaindlo salos Rusijos lėktuvas kliudė penktadienį po pietų. Kaip teigia Estijos gynybos pajėgų atstovai, atvejis buvo „įprastas“: lėktuvas šalies teritorijoje išbuvo mažiau nei minutę, skrydžio planas nebuvo užpildytas, lėktuvo atsakiklis neveikė.

Ekspertų nuomone, tokie atvejai, kaip ir netikėti kariniai patikrinimai, ginkluotės kaupimas Kaliningrado srityje ir jau ne kartą išdėstyti Rusijos planai dėl raketų „Iskander“ dislokavimo Kaliningrado srityje, kelia susirūpinimą. Tokie veiksmai gali pažeisti vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, jie didina įtampą Baltijos regione, mažina pasitikėjimą ir neigiamai veikia šio regiono saugumą. Tai esą dar kartą parodo Rusijos agresyvų nusiteikimą NATO šalių atžvilgiu ir patvirtina būtinybę visapusiškai įgyvendinti NATO vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimus dėl NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimo.

Apie tokius Rusijos veiksmus bei jų vertinimą Lietuva nuosekliai kalba ir kalbės įvairiose tarptautinėse saugumo struktūrose, tarp jų ir NATO Taryboje.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

„Pareigūnų“ iš Kaliningrado, dirbančių po įvairių Rusijos institucijų priedanga, yra sulaukusios Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės savivaldybės. Jose tokie agentai mėgina rinkti duomenis apie procesus savivaldybėse, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus. „FST siekia gerai išmanyti politinę, ekonominę ir karinę situaciją Lietuvos pasienio rajonuose, įgyti juose įtaką ir aktyviau įtraukti į tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija projektus“, – teigiama VSD ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

FST pareigūnams netrūksta ir išradingumo. Pavyzdžiui, jie naudojasi tuo, kad daug pasienio rajonų gyventojų vyksta į Rusiją pirkti pigesnių prekių ar net lankosi savo išsinuomotose žemėse (taip daro nemaža dalis dzūkų ir suvalkiečių, kuriems Kaliningrade žemę nuomotis pigiau nei Lietuvoje). Dalis jų sulaukia tikrų, o dar didesnė – fiktyvių kaltinimų dėl kontrabandos gabenimo ar procedūrinių pažeidimų kertant sieną, ir čia pat sulaukia pasiū­lymo bendradarbiauti, žadant užtikrinti neribotas galimybes ir toliau vežti prekes iš Rusijos. FST taikiniais tampa net ir neturintys galimybių vykdyti žvalgybinę veiklą Lietuvos piliečiai – teikti paprastą vizualinę informaciją apie objektus Lietuvos pasienio teritorijoje (pastatus, kelius ir pan.) iš tiesų gali bet kuris asmuo. Vis dėlto labiausiai FST domina turintieji bet kokių ryšių Lietuvos teisėsaugos institucijose.

VSD duomenimis, FST siekia suformuoti agentūrinį tinklą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM (VSAT). FST vertina VSAT kaip integralų Lietuvos kovinį vienetą, todėl siekia į ją įsiskverbti ir surinkti detalią informaciją apie Lietuvos sienos su Rusija apsaugai skiriamus žmogiškuosius ir techninius resursus (VSAT pareigūnus, jų skaičių, ekipuo­tę ir ginkluotę, automobilius, vaizdo stebėjimo kameras, patruliavimo maršrutus, sąveiką su kitomis valstybės institucijomis).

Vis dėlto vietinės FST veikla, matyt, buvo nepakankama, nes Kremlius į Kaliningradą neseniai pa­siun­tė patikimesnių kadrų.

Naujas gubernatorius – irgi FST vaikinas

Neseniai Kaliningrado gubernatoriumi po netikėto Genadijaus Cukanovo atsistatydinimo tapo buvęs Vladimiro Putino asmens sargybinis, FST generolas majoras Jevgenijus Ziničevas.

Karjerą specialiosiose tarnybose J.Ziničevas pradėjo dar 1987 m., kai įstojo į KGB gretas. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, šis karininkas trumpam įsidarbino FST, vėliau dirbo Federalinėje apsaugos tarnyboje, kur ir saugojo V.Putiną. 2015 m. J.Ziničevas grįžo į FST ir pradėjo vadovauti jos regioniniam padaliniui Karaliaučiuje. Na, o dabar tapo srities ge­ne­raliniu.

Ekspertai šią rokiruotę Karaliaučiuje vertina skirtingai. Viena vertus, tokiu sprendimu V.Putinas gali siekti pademonstruoti NATO bei ES vadovams, jog stiprina strateginę Kaliningrado reikšmę, taip atsakydamas į NATO aktyvumo didinimą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Būtent todėl jis didina FST kontrolę regione.

Kita priežastis – artėjantys parlamento, o kitąmet – ir prezidento rinkimai. Galbūt V.Putinas pajuto, kad ankstesnis gubernatorius G.Cukanovas – nepakankamai lojalus, ir nutarė jį pakeisti „savu“ žmogumi, taip konsoliduodamas valdžią ir sustiprindamas savo galios vertikalę atokiame ir palyginti savarankiškame Rusijos regione.

FST žmogaus skyrimas gubernatoriumi patvirtina vadinamųjų „silovikų“ – karininkų ir jėgos struktūrų atstovų – įtaką Rusijos politikoje.

FST žmogaus skyrimas gubernatoriumi patvirtina vadinamųjų „silovikų“ – karininkų ir jėgos struktūrų atstovų – įtaką Rusijos politikoje.

Rusijos prezidento noras turėti patikimus žmones rodo regiono svarbą Kremliui, be to, Maskva gali mėginti plėsti specialiųjų tarnybų įtaką periferijoje. „Ne paslaptis, kad Kaliningrado sritis tiek dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tiek pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje buvo centrinės valdžios dėmesio peri­ferijoje“, – aiškina analitinio centro „Peterburgo politika“ prezidentas Michailas Vinogradovas.

Beje, J.Ziničevas nėra pirmas jėgos struktūrų žmogus, paskirtas vadovauti vienam ar kitam Ru­sijos regionui – šiemet gubernatoriais tapo trys vei­kėjai iš Federalinės apsaugos tarnybos, kuri saugo Rusijos vadovus.

Iš prezidento atstovo posto Šiaurės Kaukaze at­leistas Sergejus Melnikovas perkeltas į neseniai įsteigtos Rusijos nacionalinės gvardijos pavaduotojo pos­tą. S.Melnikovas bus pavaldus kitam buvusiam V.Putino asmens sargybiniui – Viktorui Zolotovui.

Be to, naujuoju ambasadoriumi Ukrainoje siūlomas buvęs aukštas FST pareigūnas Michailas Ba­bi­čius.

FST veiklos suaktyvėjimas Kaliningrade Baltijos valstybėms ir Lenkijai kelia vis didesnį nerimą. Ir pirmoji praktinių veiksmų ėmėsi Lenkija.

Lenkija Kaliningradui panaikino bevizį režimą

Ruošdamasi NATO viršūnių susitikimui ir popiežiaus Pranciškaus vizitui, Lenkija prieš mėnesį atnaujino patikras pasienyje su Rusija ir Ukraina. Vėliau ukrainiečiams palengvinta sienų kirtimo tvarka buvo atnaujinta, o Rusijos Kaliningrado srities gyventojams – ne.  „Mažojo pasienio judėjimo“ Len­kija nebeatkūrė aiškindama, esą „priežastys, susijusios su saugumu, neišnyko“. Lenkijos užsienio reikalų ministerija susidariusią situaciją vadina  rūpinimusi šalies saugumu.

Tačiau dienraštis „Gazeta Wyborcza“ spėja, kad Lenkijos vyriausybės sprendimas nebeišduoti supaprastintų vizų kaliningradiečiams gali būti demonstratyvus atsakas į Rusijos prezidento V.Putino veiksmus, tarp kurių – ir naujojo laikinojo Kaliningrado gubernatoriaus paskyrimas.

Beje, įdomu tai, kad buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis šiuo atveju yra didis Rusijos interesų gynėjas, o valdančiųjų veiksmus vadina „nepamatuotu ir kvailu nacionalizmu“, pakenksiančiu politiniams ir ekonominiams dvišaliams santykiams.

Tačiau kalbėti apie politinę partnerystę tarp Lenkijos ir Rusijos ir taip nėra ko.

Rusijos veiksmai Kaliningrado srityje visuomet sulaukia griežto ir žaibiško atsako Lenkijoje. Ir priešingai.

Pavyzdžiui, per patį Rusijos ir Gruzijos karą Lenkija ir JAV pasirašė sutartį dėl „Patriot“ sistemos su 196 raketomis ir 100 juos prižiūrinčių kariškių dislokavimo Lenkijoje. Po metų ši sistema jau buvo Lenkijoje.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atsakas į šį manevrą buvo greitas: Kaliningrado srityje pasirodė mažo nuotolio raketos „Iskander“.

Žinoma, klausimas, ar jos įveiktų „Patriot“, kad bent jau jas pasiektų – galima garantuoti.

Karo ekspertų nuomone, lyginant amerikiečių ir rusų raketas, didelių skirtumų tarsi nėra. Trys raketų kompleksų „Patriot“ versijos yra skirtos zenitiniams pabūklams, tai yra paleidžiamos iš galingų vilkikų. Jos skrenda dvigubai trumpiau negu dviejų ti­pų „Iskander“, kuriomis gali būti apšaudyti kariniai štabai, radarai ir didelės ginkluotųjų pajėgų susitelkimo vietos. „Iskander“ Kaliningrado srityje galėtų pasiekti ir amerikietiškųjų raketų dislokavimo prie Gdansko vietą ir, žinoma, visą Lietuvos teritoriją.

Be to, 255 km sienų su Lietuva turinčioje Ka­li­nin­grado srityje dislokuota kelios dešimtys tūkstančių aukštos pa­rengties karių, regione sutelkti priešlėktuvinės, kran­to gynybos, „žemė-žemė“ klasės raketų pajėgumai.

Kiekvienas Rusijos veiksmas čia sulaukia didelio NATO, ypač Baltijos šalių ir Lenkijos, dėmesio, nes akivaizdu, kad galimo karo atveju Kaliningrado srityje dislokuotos pajėgos galėtų gerokai apsunkinti NATO sąjungininkų atvykimą ginti Baltijos šalis.

Na, o pastaruoju metu tokių Rusijos veiksmų čia būta gana ryškių.

Pakeitė karinio laivyno vadus

Neseniai iš pareigų buvo atleistas Lietuvos pašonėje, Kaliningrade, dislokuoto Rusijos Baltijos jūros laivyno vadas ir dar 50 aukšto rango karininkų.

Vienintelis atleidimo išvengęs aukšto rango karininkas Baltijos laivyne –  viceadmirolas Sergejus Jelisejevas, buvęs Ukrainos karinio laivyno vado pavaduotojas, iš esmės – tėvynės išdavikas. Krymo aneksijos metu S.Jelisejevas sutiko su Rusijos pasiūlytu didesniu atlyginimu ir geresnėmis gyvenimo sąlygomis ir persimetė į priešo stovyklą. Ukrainos teisėsauga jį yra paskelbusi ieškomu asmeniu, o jam pareikšti kaltinimai – išdavyste ir dezertyravimu.

Tačiau Baltijos karinio laivyno vado vairas šiam išdavikui neatiteko: vadovavimą mažiausiam Ru­si­jos laivynui perima du patyrę admirolai iš Juodosios jūros ir Ramiojo vandenyno laivynų. Baltijos laivyno vadu paskirtas Juodosios jūros laivyno viceadmirolas Aleksandras Nosatovas, o jo pavaduotoju – Ra­mio­jo vandenyno laivyno viceadmirolas Igoris Mu­chametšinas.

Sprendimą nuimti senuosius laivyno vadus ir pakeisti juos naujais Rusijos gynybos ministras Ser­gejus Šoigu esą priėmė lankydamasis Kaliningrade ir vaikštinėdamas parke.

Kodėl parke į galvą šauna tokios idėjos? Gy­ny­bos ministerija apsiribojo lakonišku pranešimu, jog viceadmirolas Viktoras Kravčiukas, jo štabo vadas, kontradmirolas Sergejus Popovas ir dešimtys aukšto rango karininkų atleisti dėl „rimtų pažeidimų“. Baltijos jūros laivyno vadovybė esą neįvykdė kovinio rengimo reikalavimų, blogai rūpinosi laivyno narių gyvenimo sąlygomis.

Tačiau tikrosios priežastys greičiausiai yra visai kitos. Viena – S.Šoigu į Kaliningradą atvyko jau turėdamas tikslą pakeisti laivyno vadovybę Kremliui lojaliais karininkais. Juolab kad valymai prasidėjo visos Rusijos mastu. Pavyzdžiui, birželio pradžioje V.Putinas iš pareigų atleido FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadą Jurijų Jakovlevą, jo įtakingą pavaduotoją generolą Viktorą Voroniną, dažnai vadinamą „bankų kuratoriumi“.

Valymai prasidėjo visos Rusijos mastu. Pavyzdžiui, birželio pradžioje V.Putinas iš pareigų atleido FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadą Jurijų Jakovlevą, jo įtakingą pavaduotoją generolą Viktorą Voroniną, dažnai vadinamą bankų kuratoriumi.

Jis, kaip manoma, rūpinosi svarbiausiomis Rusijos finansinėmis operacijomis, taip pat – pavedimais į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas.

V.Voroniną poste gali pakeisti Igoris Tkačiovas – 2004 m. Igorio Sečino rūpesčiu įkurtos 6-osios FST valdybos vadas. Ši institucija „specializuojasi“ oligarchų, ypač neįtikusių V.Putinui, „priežiūros“ srityje.

Taigi, V.Putinas svarbiausiose jam institucijose siekia turėti tik visiškai lojalius, atsidavusius ir patikimus vadus. Kai kurie šaltiniai (pavyzdžiui, rusiškas portalas lenta.ru) teigia, kad S.Šoigu Baltijos laivyno vadovybės lojalumu suabejojo dar kovą lankydamasis Kaliningrade. Po kilusių įtarimų birželio pradžioje buvo pradėtas patikrinimas, o po jo sekė minėtas laivyno vadovybės „valymas.“

Kiti šaltiniai, tokie kaip fontanka.ru, atskleidžia, kad atleistas laivyno vadas V.Kravčiukas buvo susijęs su buvusiu Rusijos laivyno vadu admirolu Viktoru Čirkovu, taip pat – vadinamuoju „gintaro baronu“ Viktoru Bogdanu, kuris, įtariama, prekiavo iš Baltijos karinio jūrų laivyno vogtais degalais ir kon­troliuoja Kaliningrado gintaro kontrabandos į Lenkiją biznį.

Pagaliau Rusijos žiniasklaidoje pasirodė spėjimų, esą sprendimą pakeisti laivyno vadovybę S.Šoigu priėmė paaiškėjus, kad Baltijos jūros laivyno karininkai klastodavo į Maskvą siunčiamas ataskaitas apie laivyno būklę ir pasirengimo lygį. O būklė, kaip paaiškėjo, kur kas apverktinesnė, nei galvota Maskvoje.

Laivynas – nerimtas?

Naujuoju Rusijos laivyno vadu paskirtas Viktoras Čirkovas Baltijos jūros laivyno būklę vertina geriausiu atveju šešetu. Pavyzdžiui, Baltijsko uoste sutelkta Rusijos karinių laivų eskadra į Baltijos jūrą išplaukia rečiau, nei numatyta. O jei išplaukia, neapsieina be nemalonių incidentų. Antai vienų pratybų metu (beje, tiesiai prieš V.Putino akis) buvo sugedęs Rusijos desantinis laivas. O išminavimo laivai pratybų metu nesugeba aptikti minų. Pavyzdžiui, į Kremlių apie laivus „Sergejus Kolbasiovas“ ir „Leo­nidas Soboliovas“ siųstose ataskaitose rašoma, kad užduotys įvykdytos, o iš tiesų šie „senukai“ minų ne­be­sugeba aptikti.

Be to, ankstesnė Baltijos jūros laivyno vadovybė stengėsi nuslėpti informaciją apie laivuose kildavusius gaisrus, incidentus povandeniniuose laivuose, korupciją organizuojant konkursus dėl karinių objektų statybos.

Informacinis Kaliningrado karas prieš Lietuvą

Kaliningrado verslo ypatumai – kiek kitokie nei visoje Rusijoje. Nors visoje šalyje verslas neatsiejamas nuo politikos, Kaliningrade tai ypač ryšku. Kiek įtakos verslui turi gubernatorius ir ar lietuviams, turintiems verslus Kaliningrade, kas nors keisis, G.Cukanovą pakeitus J.Ziničevu?

Pasak „Veido“ šaltinių, ir iki šiol Lietuvos verslinin­kai Kaliningrade nuolat susidurdavo su FST: iš esmės čia bandoma verbuoti visus. Dabar, tikėtina, šie procesai bus dar aktyvesni, o tikrų ir dirbtinų apribojimų lietuviškam verslui gali atsirasti dar daugiau.

Tiesa, kai kurie vietos veikėjai su naujuoju gubernatoriumi sieja viltis išjudinti Kaliningrado ekonomiką ar net bendradarbiavimą su Lietuva, bet tokių – mažuma.

Opozicinės frakcijos Karaliaučiaus Dūmoje „Rusijos Vakarai“ vadovas Solomonas Ginzburgas, kuris regiono parlamentui  pateikė klausimą  dėl J.Ziničevo skyrimo, teigia, kad geopolitinė įtampa yra tik fonas, o didžiausią nerimą regione kelia ekonominės ir socialinės problemos. „Išoriniai faktoriai, NATO grėsmė ir kita yra tik fonas, o kur kas didesnės grėsmės Rusijai yra ekonomikos stagnacija, aukšto lygio korupcija, investicijų nebuvimas, pragyvenimo lygio sumažėjimas, socialinė poliarizacija ir tai, kad nebuvo Kaliningrado plėtros strateginės krypties“, – aiškina S.Ginzburgas. Pasak jo, per pa­staruosius šešerius metus, kol gubernatoriumi bu­vo G.Cu­kanovas, „į priekį nejudėjo derybos su to­kio­mis broliškomis šalimis, kaip Lietuva, nei dėl in­vesticijų, nei dėl vizų režimo sąlygų palengvinimo“.

Beje, viešojoje Kaliningrado erdvėje apie Lietuvą, kaip apie brolišką valstybę, apskritai beveik neišgirsi – čia vyrauja negatyvi nuomonė apie mūsų šalį, nors Kaliningrado srityje, neoficialiais duomenimis, gyvena apie 10 tūkst. asmenų iš Lietuvos.

Ypač daug neigiamos informacijos – socialiniuose tinkluose.

Pernai socialiniuose tinkluose pradėjo veikti Baltijos valstybėms priešiški Vilniaus, Latgalos, Baltijos rusų „liaudies respublikų“ puslapiai, dalyje visuomenės sukėlę nerimą dėl Ukrainos scenarijaus pasikartojimo. Vasarį tiesioginiame eteryje suklastoti TV3 apklausos apie propagandos poveikį rezultatai, siekiant parodyti, kad Rusija neužsiima propaganda, o sako tiesą. Birželį įsilaužus į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo svetainę pateiktas klaidingas karinių pratybų „Kardo kirtis“ tikslas. Vėliau šį suklastotą pranešimą dalis rusiškos žiniasklaidos pateikė kaip originalų, stengdamasi parodyti priešiškus Lietuvos ketinimus Baltijos regione ir net aneksuoti Kaliningrado sritį.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį rasite ČIA

Atskirta nuo Rusijos Kaliningrado sritis savo ateities perspektyva laiko suartėjimą su Europos Sąjunga.

“Čia turbūt aptiktume bet kokią įmanomą problemą: didelę taršą, plintančias infekcines ligas, užsilikusias atomines ir karines atliekas”, – tokį Kaliningrado srities vaizdą nupiešė buvęs Švedijos premjeras Goranas Perssonas.
Dėl nesprogusių karo liekanų, kurių likę apie 100 tūkst. tonų, politikas buvo teisus, bet jis nepastebėjo gražiosios Kaliningrado srities pusės ir dvilypumų. Jų šaknys glūdi istorijoje: čia vis dar stipriai jaučiama šimtmečiais vyravusi vokiška dvasia (kaip sakė poetas Josifas Brodskis, medžiai čia tebesišnabžda vokiškai), tačiau kartu įsigali ir rusiškas tapatumas.
Po Antrojo pasaulinio karo Karaliaučius – istorinė Rytų Prūsijos sostinė – buvo atskirtas nuo Vokietijos ir aneksuotas Raudonosios armijos, o netrukus pervadintas bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Todėl iki šiol toje pačioje gatvėje greta XIX a. menančių vokiškų raudonų plytų namų išvysime pilkus blokinius Nikitos Chruščiovo laikų daugiabučius. Net ir būdamas geografiškai atskirtas nuo likusios Rusijos teritorijos, apsuptas Europos Sąjungos ir NATO narių Lenkijos bei Lietuvos, Kaliningradas išlieka strategiškai svarbus Rusijos forpostas, bet jo ateitis – miglota.

Reikšmė Rusijai

Nors Kaliningradas – mažiausia Rusijos sritis, apimanti daugiau nei keturis kartus mažesnę nei Lietuvos teritoriją, jis yra reikšmingas dėl istorinių ir geopolitinių priežasčių. Sovietmečiu tai buvo militarizuota ir viena uždariausių teritorijų, o po SSRS žlugimo – Rusijos Baltijos laivyno bazė bei vienintelis neužšąlantis šalies uostas prie Baltijos jūros.
Be to, Kaliningradas atlieka itin svarbų vaidmenį Rusijos politikoje su ES. Vladimiras Putinas dar per pirmąją prezidento kadenciją įvardijo šią sritį kaip „pilotinę” ir turinčią pasitarnauti Rusijos santykių su ES gerinimui, naujų bendradarbiavimo sričių atvėrimui. Tai tapo ypač aktualu ES plėtros į Rytų Europą laikotarpiu, kai Kaliningradas atsidūrė naujų Bendrijos narių apsuptyje, o kartu kilo piliečių ir karinio transporto tranzito, dokumentų ir panašūs klausimai.
Abi pusės pripažįsta, kad tranzito klausimai išspręsti sėkmingai, tačiau kaliningradiečių kelionėms į Lietuvą vis dar reikalingos vizos, kurių pernai iš viso išduota 162 tūkst. Svarbus žingsnis šiuo klausimu žengtas praėjusių metų pradžioje, kai Lenkija ES institucijų padedama susitarė dėl 50 km teritorijos apimančio bevizio režimo Kaliningrado srities gyventojams. Vienintelė sąlyga – Rusijos piliečiams reikia įrodyti, kad Kaliningrado srityje gyvena ne mažiau kaip trejus metus. Tačiau derėtis dėl analogiškų sąlygų su Lietuva Rusija nesutinka.
Kaip pabrėžia „Carnegie Europe” ekspertai, atviresnės sienos leidžia kaliningradiečiams susipažinti su ES valstybėmis, palyginti politinę padėtį, įgyti išsilavinimą. Dalis Kremliaus radikalų priešinosi beviziam režimui, baimindamiesi, kad tai paskatins piliečių sujudimą ir permainas. Tačiau šis žingsnis yra būdas prezidentui V.Putinui įrodyti, kad Rusijos sienos, priešingai, nei manoma daugelyje Europos valstybių, yra saugios, o kartu pasiekti seną tikslą – užtikrinti bevizį režimą visiems Rusijos piliečiams.

Duobėta ekonomika

Akivaizdu, kad Kaliningradas neišnaudoja viso turimo potencialo. Nors sričiai suteiktas specialus ekonominis statusas, o augimo tempai ne vienus metus viršija Rusijos vidurkį, pagal investicinį klimatą Kaliningrado sritis užima tik 19 vietą iš 30 Rusijos regionų. Be to, pasaulinės finansų krizės laikotarpiu nedarbas čia viršijo šalies vidurkį, o ir žmonių pajamos smuko labiau. Gyventojai dėl to surengė tūkstantinį protestą prieš tuometį gubernatorių Georgijų Boosą.
Šių metų duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas Kaliningrado srityje, nors ir ūgtelėjęs iki 21,4 tūkst. rublių (apie 1750 Lt), tesudarė 82,4 proc. Rusijos vidurkio. Imta kalbėti, kad dėl tokių sąlygų Kaliningrade „vargšai gyventi neišgali, o turtingesni – nenori”.
Siekdama spręsti šias problemas, šių metų kovo mėnesį Rusijos vyriausybė pristatė plėtros strategiją iki 2020 m., kurioje Kaliningrado sričiai numatė skirti 446 mlrd. rublių (apie 36,5 mlrd. Lt). V.Putinas tokį planą kritikavo, pabrėždamas, kad biudžete tam realiai numatyta 23 kartus mažesnė suma – vos 19 mlrd. rublių (1,5 mlrd. Lt).
Gaidaro instituto eksperto Vladimiro Nazarovo teigimu, regiono raidai svarbiausia ne skiriama pinigų suma, o tikslinis jų panaudojimas. „Jei nebus atliekama sąnaudų ir naudos analizė bei tobulinamos valdymo struktūros, iš investicijų nebus daug naudos. Svarbu, kad Kaliningradas būtų ekonomiškai atviresnis nei likusi Rusijos dalis, pavyzdžiui, supaprastinant muitinės procedūras ir netikrinant per sritį keliaujančių prekių po keliskart”, – pabrėžia ekspertas.
Taigi, nors rusai svajoja Kaliningrado sritį paversti savotišku Honkongo atitikmeniu, kol kas tai atrodo kaip paprasčiausios fantazijos ir klejojimai. Šiuo metu Kaliningrado sričiai iki Honkongo – kaip iki mėnulio.

Problemos verčia atsisukti į Vakarus

Kaliningrade studijuojanti Marina Karlova vis dėlto nepraranda optimizmo: „Esu buvusi kitose Rusijos dalyse ir galiu pasakyti, kad Kaliningrado padėtis palyginti labai gera. Ką mums reiškia būti europietiškiems? Pirmiausia – turtingesniems, geriau išsilavinusiems, lydimiems sėkmės. Manau, kad čia gyvenantys žmonės yra būtent tokie.”
Jai antrina jaunas vargonininkas Artiomas Chačaturovas: „Kaliningradas – ypatinga Rusijos dalis. Esame Europoje, todėl iš aplinkinių šalių atvykstantys turistai įneša savos kultūros bruožų, kuriuos vietiniai stebi ir didelę dalį perima patys. Kitur to taip aiškiai nepajusi.”
Marina ir Artiomas – tipiški jaunuoliai, jaučiantys europietišką įtaką ir tikintys, kad ateityje Kaliningrade gyvenimas bus gražesnis. Tačiau šis optimizmas atsispindi ir požiūryje į tokias Rusijoje sunkiai pažabojamas problemas, kaip korupcija, lėšų švaistymas, nekompetencija.
Apklausų duomenimis, daugiau nei 10 proc. kaliningradiečių norėtų, kad regionas sistemines problemas spręstų visiškai atsiskirdamas nuo Rusijos Federacijos, o dar penktadalis neatmeta tokio varianto. Iškalbingi ir kiti duomenys: 39 proc. srities gyventojų yra linkę protestuoti (7 proc. daugiau nei Rusijos vidurkis), o parama valdančiajai „Vieningosios Rusijos” partijai čia mažesnė ir siekia apie trečdalį rinkėjų (Rusijoje šios politinės jėgos vidutinis populiarumas siekia 44–46 proc.). Tai nestebina: 2012 m. gyvenimo kokybę esant blogesnę nei 2011-aisiais nurodė net 72 proc. vietos gyventojų.

“Rosatom” stabdo Baltijsko atominės elektrinės (BAE) statybas Kaliningrade, nes Europoje nerado nei bankų, norinčių finansuoti BAE statybas, nei elektros energijos, kurią BAE galėtų pagaminti, pirkėjų.

Ekspertai, sakę, kad Baltijsko atominės elektrinės statybos Kaliningrade, apie kurias Rusija paskelbė 2009-aisiais, tėra didelis blefas, turintis užkirsti kelią Visagino atominei elektrinei, buvo teisūs – vos tik Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, užuot tęsusi projektą, ėmė ieškoti būdų, kaip jį nutraukti partnerių rankomis, iš Kaliningrado atėjo žinia apie BAE projekto įšaldymą.
Kaliningrado srities Dūmos deputatų nervai neišlaikė: viena po kitos ateinančios prieštaringos žinios tai apie atominės elektrinės projekto keitimą, mažinant galią, tai apie statybų užkonservavimą sukėlė rimtą nerimą didžiausio vietos ekonomiką maitinančio projekto ateitimi.
Kaip pranešė portalas rugrad.eu, praėjusį ketvirtadienį Dūma nutarė kreiptis į “Rosatom” generalinį direktorių Sergejų Kirilenką, prašydama aiškiai atsakyti, kokia numatoma Baltijsko AE ateitis. „Atsižvelgdami į platų visuomenės dėmesį, prašome pateikti informaciją apie statomos atominės elektrinės projektines charakteristikas ir numatomus projekto įgyvendinimo terminus“, – apibendrino kreipimosi esmę jo autorius deputatas Aleksandras Kuznecovas. Dieną prieš tai srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas prisipažino neturįs jokios oficialios informacijos apie Baltijsko AE likimą, tik tai, ką skaito žiniasklaidoje.

Prancūzai sunerimę
Spaudos pranešimai apie BAE galios mažinimą ir konservavimą privertė sunerimti ne tik Kaliningrado politikus, bet ir prancūzus, kurių energetikos koncernas „Alstom“ yra laimėjęs užsakymą dvi 1200 megavatų galios turbinas „Arabelle“ pagaminti. Todėl pirmadienį statybose apsilankė ir Prancūzijos ambasadorius Rusijoje Jeanas de Gliniasty, kuris patikino: „Nors yra kilę abejonių dėl projekto apimčių, Prancūzijos įmonės tęs bendradarbiavimą.“
Prancūzus galima suprasti. Užsakymas, kurio vertė – 875 mln. eurų, akivaizdžiai stringa. Pagal 2012 m. vasario mėnesį pasirašytą sutartį  pirmajam BAE blokui skirta turbina turėjo būti pagaminta 2016 m., antroji – 2018 m. Tačiau jau po pusmečio gamybos grafikai buvo nukelti dvejiem metams. Kaip 2012 m. rugsėjį pranešė „Alstom“ viceprezidentas Patrickas Fragmanas, pirmosios turbinos gamyba nukelta į 2018-uosius, antrosios – į 2020 m.
Pabrėžtina, kad visą tą laiką Rusijos atstovai, nors ir žinodami, kad anksčiau nei 2018-aisiais turbinų nebus, aiškindavo, esą atominė elektrinė Kaliningrade pradės veikti 2017 m.

Finansavimo nėra
„Veidui“ pavyko išsiaiškinti, kad kol kas „Alstom“ turbinų, skirtų Baltijsko AE, gamybos darbai nėra pasistūmėję toliau nei baigiamoji projektavimo stadija, pritaikant jas konkrečiai elektrinei. Kitas etapas, kai jau reikia pradėti pirkti ir gaminti, laukia finansavimo, kurio šiandien nėra. “Rosatom” gavo leidimą pradėti atominės elektrinės statybas Kaliningrade su sąlyga, jeigu pusę projekto kainos padengs užsienio investuotojai. Todėl Rusijos atstovai taip įkyriai siūlė tiek Lietuvai, tiek Lenkijai įsigyti iki 49 proc. Baltijsko AE akcijų, bet, nepaisant visų jų lobistų pastangų (Lietuvoje “Rosatom” interesus stūmė buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Seimo nariai Mindaugas Bastys ir Remigijus Žemaitaitis), pirkėjų nerado.
Pasirašant sutartį dėl turbinų su „Alstom“ irgi buvo sutarta, kad prancūzai patys susiras, kas kredituos jų gamybą. Pasiūlymai buvo pateikti “BNP Paribas”, “Societe Generale”, “HypoVereinsbank” ir “UniCredit”. Išnagrinėję Baltijsko AE projektą, turbinų gamybą kredituoti atsisakė “BNP Paribas” (2012 m. gruodį), “HypoVereinsbank” (2013 m. balandį). “UniCredit” pareiškė atliksiantis savarankišką ekspertizę, o tai, atsižvelgiant, kad jo antrinė įmonė “HypoVeireinsbank” jau priėmė neigiamą išvadą, iš esmės reiškia pasitraukimą.
Gegužės pabaigoje vieninteliai galimi turbinų Baltijsko AE finansuotojai buvo likę “Societe Generale” ir Prancūzijos eksporto kreditų draudimo fondas “Coface”, pagal kurio normatyvus Rusija yra ekonomiškai nestabili, dažnai prastai įsipareigojimus vykdanti valstybė. Kaip pranešė žaliųjų organizacija “BankTrack”, stebinti, anot jų, gamtai priešišką bankų veiklą, gegužės 22 d. “Societe Generale” vadovus turėjo aplankyti Rusijos ir Prancūzijos ekologijos šalininkai, spaudžiantys atsisakyti finansuoti bet kokią su Baltijsko AE susijusią veiklą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kaliningrado srities mieste Guseve (Gumbinė) rugsėjo 25 dieną tradiciškai pagerbtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.

Ceremonija kasmet vyksta prie paminklo K. Donelaičiui, kuris Guseve buvo atidengtas prieš aštuonerius metus.

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius pažymėjo, jog Gusevo savivaldybės nuosekliai tęsiama istorinės atminties puoselėjimo tradicija padeda geriau pažinti abiejų valstybių kultūrą, skatina tarpusavio supratimą ir pagarbą.

Šiais metais, rengiantis artėjančioms poeto 300-osioms gimimo metinėms, sutvarkyta netoli Gusevo esančioje K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose 1992-aisiais pastatyto paminklinio akmens aplinka. Išasfaltuotas keliukas, vedantis prie atminimo ženklo, padidinta ir trinkelėmis išgrįsta aikštelė. Lėšų aplinkos tvarkymo darbams skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Kaliningrado srityje dirbantys Lietuvos verslininkai.

Guseve taip pat atidaryta vaikų piešinių, sukurtų vasarą vykusio plenero metu, paroda. Darbai parengti K. Donelaičio poemos ,,Metai“ skyriaus ,,Vasaros darbai“ motyvais.

Gusevo savivaldybė kartu su Šakių rajono savivaldybe planuoja ir ateityje organizuoti vaikų piešinių plenerus K. Donelaičio kūrybos ir gyvenimo motyvais. 2013-ųjų rudenį Gusevo istorijos muziejuje numatoma atidaryti didelę pleneruose sukurtų darbų parodą.

Scanpix

Šis teiginys objektyvus ir kalbant apie Lietuvą, neatsižvelgiant į jos vadovybės norą ar nenorą sutikti su tokia klausimo formuluote, mano Seimo narys M. Zasčiurinskas.

“Nemanau, kad Lietuva, kaip valstybė, kaip nors dalyvautų statant atominę elektrinę Kaliningrado srityje. Vien dėl to, kad dabartinei Lietuvos vadovybei tai buvo dukart siūlyta pačiu aukščiausiu lygmeniu ir šalies prezidentė bei jos premjeras Rusijos vyriausybės pasiūlymą dukart kategoriškai atmetė. Bet kalbant apie Lietuvos dalyvavimą statant Baltijos atominę elektrinę Lietuvos verslo lygmeniu, mes ne tik turime, bet ir privalome dalyvauti įgyvendinant tokį milžinišką ir pelningą projektą”, – mano deputatas.

“Beje, Lietuvos verslininkai ateis ne į jiems nežinomą, o į seniai įgyventą kraštą. 2009 metais Lietuvos įmonės į Kaliningrado srities ekonomiką investavo 7,2 mln. JAV dolerių. Tiesioginės investicijos sudarė 4,2 mln. JAV dolerių arba 63 proc. visos investicijų sumos. 2009 metų antrojo pusmečio pradžioje Kaliningrado srities teritorijoje buvo 712 įmonių, į kurias buvo investuota lietuviško kapitalo”, – pažymėjo parlamentaras.

Kaip žinia, bendra investicijų į Baltijos atominės elektrinės statybos Kaliningrado srityje projektą vertė vertinama 5 mlrd. eurų. Be pačios atominės elektrinės, būtina nutiesti 330 kV įtampos elektros energijos perdavimo linijas, kurių vertė vertinama nuo 0,5 mlrd. iki 1,6 mlrd. eurų.

“Taigi šioje rinkoje vietos Lietuvos verslininkams užteks”, – pareiškė M. Zasčiurinskas.

“Lietuvos verslas gali nevaržomas rinktis jėgų taikymo vektorius. Jo pagrindinis tikslas – pelnas. Ir sunku įsivaizduoti atvejį, kuriuo kas nors, net ir aukščiausios valstybinės institucijos, galėtų nurodinėti verslininkams, kur ir kaip jie turi arba, priešingai, neturi investuoti anksčiau gauto pelno”, – pridūrė jis.

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

"Veido" archyvas

Per šį punktą keliaudavo dalis krovinių iš Klaipėdos uosto, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Šis Rusijos sprendimas – smūgis eksportuotojams ir transporto įmonėms. Tai gali atsiliepti ir Klaipėdos uostui”, – nelinksmomis prognozėmis dalinasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, sakantis, jog įdėta daug pastangų, kad Klaipėda būtų patrauklesnis objektas eksportuoti į Rusiją nei Hamburgas ar Antverpenas, tačiau šis Rusijos sprendimas nubraukia visas pastangas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, daugiau sunkumų nei uostui bus Vakarų Lietuvos verslui, kuris į Kaliningradą eksportuodavo savo gaminių.

“Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad dėl šio posto uždarymo daugiau nepatogumų patirs įmonės, gabenančios krovinių iš Karaliaučiaus į didžiąją Rusiją, nei šalies vežėjai.

“Per Panemunę į Rusiją keliaudavo dideli maisto produktų tranzito srautai. Būtent per čia produktus eksportuodavo į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Sukant per Kybartus vežimas brangs, nes vilkikams reikės įveikti didesnį atstumą”, – skaičiuoja skerdyklos “Agaras” vadovas Petras Vainoras.

ES ir Kaliningrado pasienio sutartį pasirašys

Rusijos Kaliningrado srities ir jos kaimynių Europos Sąjungos šalių sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo gali būti pasirašyta šią vasarą, pranešė šeštadienį žurnalistams Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas po Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Pasak jo, trijų ministrų pokalbyje kilo mintis, jog jau šią vasarą derybose dalyvaujančios šalys “priartės prie pasienio bendradarbiavimo sutarties”.

“Tai reiškia, kad Kaliningrado gyventojai, taip pat Lietuvos ir Lenkijos pasienio rajonų piliečiai galės kirsti sieną paprastesniu režimu”, – sakė N.Cukanovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį lankosi Kaliningrado srityje, susitinka su savo kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos – Guido Westerwelle (Gvidu Vestervele) ir Radoslawu  Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

R.Sikorskis viešai paprašė Europos Komisijos diplomatiniais kanalais kuo greičiau pasirašyti pakeistą potvarkį, kuris, patvirtinus Europos Parlamentui, leis pasirašyti jau parengtą sutartį dėl paprastesnio sienos kirtimo režimo, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP,

Lenkijos diplomatijos vadovas sakė, kad tokia sutartis atneš praktinės naudos Lenkijos Pamario, Varmijos ir Mozūrų vaivadijų gyventojams.

PAP pažymi, kad Lenkija ir Rusija nori įvesti bevizį režimą visai Kaliningrado sričiai ir atitinkamai teritorijai Lenkijoje. Dabar veikiantys ES įstatymai leidžia bevizį režimą įvesti 30 kilometrų, arba, daugiausiai, 50 kilometrų ruože.

Kaliningrado sritis tarp Lenkijos ir Lietuvos užima juostą, kuri iš šiaurės į pietus yra 108 kilometrų ilgio, o iš rytų į vakarus – 205 kilometrų.

kaliningrad29

Kaliningrado srityje įsitvirtinusios mūsų šalies įmonės nesiskundžia darbų stoka – Lietuva yra viena didžiausių investuotojų srityje.

Vietos politikai linkę remti lietuvių statybininkus, tačiau konkursų nugalėtojus kartais vis dar lemia skambučiai iš Maskvos, penktadienį informuoja dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pasak Kaliningrade komercinius objektus stato daugiau kaip 10 metų statančios bendrovės Panevėžio statybos tresto generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, laimėti konkursus Kaliningrade labai sunku, nes jie vyksta prieš televizijos kameras. “Ten viskas užtrunka labai ilgai. Bet dirbame jau pelningai”, – sakė jis.

Didžiausiam Sovetsko darbdaviui – “Vičiūnų grupės” fabrikui plėstis vietos valdžia netrukdo.

Panevėžio statybos trestas stato ir “Vičiūnų grupės” žuvų perdirbimo fabriką.

Kitą mėnesį Sovetske duris atvers panevėžiečių pastatytas vienas didžiausių srities sporto kompleksų, statomas iš Rusijos federalinės programos lėšų.

Panevėžio statybos tresto Kaliningrade taip pat stato nuotekų valymo įrenginius. Projekto vertė – daugiau nei 1 mlrd. rublių.

Lietuvos verslininkai, dirbantys Kaliningrade, dažnai skundžiasi vietos korupcija, tačiau “Vičiūnų grupės” valdybos narys Liudas Skierus tvirtino, kad jo įmonė per daugiau nei dešimt metų nesusidūrė su šiuo reiškiniu, tačiau jis neslėpė, kad reikia daug bendrauti su vietos politikais, juos pažinoti.

Žuvų perdirbimo įmonė šiame pasienio mieste jau daug metų yra didžiausias darbdavys.

Lietuviai naudojasi mokesčių lengvatomis Kaliningrado srityje. Pagal naują tvarką, investuotojai šešerius metus atleidžiami nuo pelno mokesčio, dar šešerius taikoma 50 proc. mokesčio lengvata.

D.Gesevičius abejoja, ar Lietuvos statybų kompanijos galės dalyvauti Baltijos atominės elektrinės statybose. “Kol kas ten mūsų niekas neįsileidžia. Matyt, tai strateginis objektas, tad užsienio kompanijoms bent jau dabar nėra jokių galimybių dalyvauti konkursuose”, – sakė Panevėžio statybos tresto vadovas.

Rusijos energetikos milžinės “Inter RAO JES” antrinė įmonė “Inter RAO Lietuva” eksportuos elektros energiją iš Kaliningrado regione statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE).

Įmonės pasirašė atitinkamą susitarimą. Dokumente numatyta plėsti elektros eksportą iš Kaliningrado regiono ir pasirašyti ilgalaikes elektros pirkimo ir pardavimo sutartis ateityje.

Pradedant nuo 2017 metų, elektros eksportas iš Kaliningrado srities sieks 1 tūkst. megavatų (MW) per metus. Abi šalys gali nuspręsti nuo 2019 metų padidinti bendrą elektros energijos tiekimą, jei tai bus techniškai ir ekonomiškai įmanoma, teigiama “Inter RAO” pranešime.

Kiek anksčiau “Inter RAO” pasirašė 20 metų trukmės agento susitarimą su “Rosenergoatom” dėl elektros tiekimo iš BAE.

“Inter RAO” pavaldi įmonė “RAP Nordic” valdo 51 proc. “Inter RAO Lietuvos”, kuri Rusijos įmonei atstovauja nuo 2003 metų, akcijų. Likusius 49 proc. akcijų valdo investicijų įmonė “Scaent Baltic”.

“Inter RAO Lietuva” prekiauja elektra bendroje Baltijos energijos rinkoje aukcionuose ir pagal dvišales sutartis.

Valstybės valdoma “Inter RAO” yra Rusijos elektros energijos eksporto ir importo monopolininkė.

Lenkija gali importuoti elektrą iš šiuo metu Kaliningrade statomos atominės elektrinės, pirmadienį rašo lenkų dienraštis “Rzeczpospolita”.

Pasak leidinio, didžiausios Lenkijos elektros energijos įmonės “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) ir elektros energijos perdavimo operatorės “PSE Operator” atstovai dalyvavo pirmosiose derybose su Rusijos energijos tiekėja “Inter RAO” dėl elektros linijos tiesimo iš Kaliningrado srities į Lenkiją.

Rusija savo pasiūlymą pateiks pirmąjį šių metų pusmetį, rašo dienraštis. Pirminiais duomenimis, Kaliningrado atominė elektrinė galėtų pasiūlyti apie 1 tūkst. MW, o tai atitiktų 8 proc. Lenkijos metinės elektros energijos paklausos.

Kaliningrado srityje Rusija yra dislokavusi taktinį branduolinį ginklą, todėl Lietuva skatina didžiąsias šalis derėtis dėl šių ginklų ribojimo, antradienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

“Kitas klausimas, kalbant apie branduolinius ginklus, yra vadinamasis taktinis branduolinis ginklas (…). Norime, kad didžiosios valstybės pradėtų derėtis, kalbėti, kaip sumažinti šito ginklo skaičių. Jokia nėra paslaptis, kad šalia mūsų, Karaliaučiaus krašte, tokio ginklo esama. Ir į Rytus nuo mūsų – taip pat”, – Lietuvos radijui sakė R.Juknevičienė.

“Mūsų interesas, kad aplink mūsų sienas nebūtų prifarširuota, prikimšta tiek ginklų, tarp jų – ir taktinių branduolinių, kurie kelia pavojų mūsų egzistavimui apskritai”, – sakė krašto apsaugos ministrė.

JAV žiniasklaida buvo pranešusi, kad Rusija pernai pavasarį perkėlė mažo nuotolio taktinius branduolinius ginklus į dislokacijos vietas, esančias netoli kai kurių NATO šalių.

Tačiau pernai lapkritį Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas, kurį citavo “Interfax”, pareiškė: “Jokių raketų Kaliningrado srityje mes nedislokavome”.

Lietuvos pareigūnai jau ne kartą yra išsakę viltį, kad JAV ir Rusijos naujas susitarimas dėl strateginių branduolinių ginklų mažinimo gali paskatinti derybas ir dėl taktinių ginklų, kurie yra mobilesni ir gali būti perkeliami, tačiau trumpesnio nuotolio.

“Kiti ekspertai sako, kad tai būtų sunku surašyti į kokias nors sutartis, kadangi jis judantis, jį gali įdėti į tam tikrus sunkvežimius, specialias karines mašinas, kur jis galėtų būti iššautas. Bet apie tai kalbėtis būtina ir apie tai ne kartą buvo kalbėta Miunchene. Mes suinteresuoti, kad aplink mus to ginklo būtų kiek galima mažiau”, – sakė R.Juknevičienė.

Ji praėjusią savaitę dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje.