Kaliningrado srities mokslinio-gamybinio paminklų apsaugos centro vyriausiasis ekspertas Aventuras Ovsianovas mano, kad neturi perspektyvos Gintaro kambario paieškos po Karaliaučiaus paskutinio vokiečių komendanto generolo Otto Lascho (Oto Lašo) bunkeriu.

“Kaip Antrojo pasaulinio karo laikais prarastų kultūros vertybių paieškos ekspertas, kaip karo inžinerijos statinių specialistas, istorikas, gvildenantis buvusios Rytų Prūsijos gyvenimo klausimus, galiu teigti, kad Gintaro kambario ir brangenybių paieškos Lascho bunkeryje neturi perspektyvos. Šitai patvirtina tai, kad vokiečiai bunkerį paskutiniais karo mėnesiais statė skubėdami, taip pat buvo sudėtingi kariškių ir fašistinės partijos tarpusavio santykiai”, – sakė A.Ovsianovas agentūrai “Interfax”.

Jis pareiškė, kad artimiausiu laiku Kaliningrado visuomenei bus pateiktas pranešimas tema “Lascho bunkeris: mitai ir realybė”, kuriame ši nuomonė bus visapusiškai pagrįsta argumentais.

“Polemika šia įdomia tema galima, taip pat ir su tais, kurie jau gręžia bunkerio sienas. Tačiau esu tikras – nei ji, nei darbai objekte mums nebus sėkmingi”, – mano ekspertas.

Kaliningrado centre jau gana ilgai grupė entuziastų-mėgėjų atlieka paieškos darbus Karaliaučiaus paskutinio vokiečių komendanto generolo O.Lascho požeminėje vadavietėje. Jie mano, kad betoninis bunkeris turi dvigubą dugną ir jame yra slaptaviečių, kur galbūt paslėptas Gintaro kambarys ir kitos brangenybės.

Bunkerį pastatė vokiečiai miesto centre nedaug laiko iki Rytų-Prūsijos puolimo operacijos ir Karaliaučiaus šturmo. Jame buvo generolo O.Lascho, kuris buvo miesto-tvirtovės komendantas ir vadovavo jo gynybai, štabas. Būtent jis priėmė sprendimą dėl įgulos kapituliavimo prieš sovietinę kariuomenę.

+370 5 2058525

Kaliningrade Maskvos rajono gyventojai surengė jau trečiąjį protesto piketą prieš mečetės statybą miesto Pietų parke.

Protesto akcijoje, kuriai surengti leidimą davė miesto administracija, dalyvavo maždaug šimtas žmonių. Šis piketas, kaip ir ankstesnieji, vyko prie įėjimo į Pietų parką šalia tos vietos, kur prasidėjo mečetės statyba.

Akcija vyko su transparantais ir plakatas, kuriuose reikalaujama, kad Kaliningrado valdžia sustabdytų medžių kirtimą parke ir nutrauktų prasidėjusią statybą. Kai kurie jų buvo adresuoti konkretiems Miesto apygardos tarybos deputatams.

Piketo organizatoriai rinko parašus prieš šią statybą, taip pat kitų Kaliningrado parko zonų naikinimą ir užstatymą. Pasak jų, mes jau turime surinkę 10 tūkst. parašų, kurie bus panaudoti kalbantis su miesto valdžia.

Akcija, kurią stebėjo daug milicijos darbuotojų, vyko be incidentų.

Kaip jau pranešta, lapkričio pabaigoje Kaliningrado musulmonų bendruomenė pradėjo statyti mieste mečetę.

Žemės sklypas, skirtas mečetei, yra už municipalinio kultūros ir poilsio parko ribų. Jis yra tolokai nuo gyvenamųjų namų ir yra visuomeninėje verslo zonoje, kur leidžiama statyti konfesinius objektus.

Musulmonų bendrija siekė gauti leidimą mečetei statyti srities centre nuo 1993 metų. Miesto valdžia buvo numačiusi jos statybą keliose vietose, bet gyventojai dėl to pareiškė didelį nepasitenkinimą. Šiuo metu Kaliningrado srityje veikia tik viena mečetė, esanti Bolšoje Isakovo kaime. Ji buvo atidaryta 2010 metų pradžioje.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina neturintis informacijos apie Lenkijos svarstymus dėl elektros linijos tiesimo į Kaliningradą, kur Rusija stato naują atominę elektrinę.

“Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai – Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje”, – dienraščiui “Lietuvos žinios” sakė A.Sekmokas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Interviu “Lietuvos žinioms” tik po ilgų derybų energetikos ministras Arvydas SEKMOKAS sutiko duoti raštu. Nors jo atsakymuose toliau skamba deklaracijos, kad VAE projektas bus išsigelbėjimas Lietuvos gyventojams, dėl kai kurių teiginių centus skaičiuojantiems žmonėms derėtų suklusti. Ministras, paklaustas apie galimas nuolaidas būsimam investuotojui, – tarkime, aukšta kaina supirkti naujoje jėgainėje gaminamą elektros energiją, – tokios perspektyvos griežtai nepaneigė.

“Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų”, – LŽ tikino A.Sekmokas.

- Kalbėjote, kad tiesioginėmis derybomis dėl VAE strateginio investuotojo gali būti suinteresuotos penkios pasaulinės korporacijos. Ką Lietuva turėtų pažadėti, kad sulauktų susidomėjimo?

- Bus kalbamasi su visomis įmonėmis, besidominčiomis VAE projektu ir atitinkančiomis nacionalinius Lietuvos energetinio saugumo interesus. Strateginiam investuotojui bus siūloma dalyvauti gerai parengtame naujos atominės elektrinės (AE), kurią norima pastatyti deficitinėje elektros rinkoje, projekte.

- Ar Lietuva gali vykdyti konkrečias derybas su potencialiais investuotojais, neturėdama tvirtų sutarčių, kokios galios jėgainę ketina statyti, koks bus tikslus kiekvienos šalies galios poreikis, kokia dalimi kiekvienas partneris prisidės finansiškai?

- Pagal regioninių partnerių sutartą AE verslo modelį šio projekto dalyviai gaus tokią naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros dalį, kuri bus proporcinga jų įneštai kapitalo daliai. Regioninių partnerių interesai buvo išsakyti ir visiškas projekto finansavimas prieš Pietų Korėjos kompanijai KEPCO atsiimant pasiūlymą buvo užtikrintas. Tai yra faktai.

- Ar esant dabartinei situacijai potencialus investuotojas nevers Lietuvos daryti rimtų nuolaidų: tarkime, prisiimti įsipareigojimą didele kaina supirkti naujoje AE pagaminamą elektros energiją arba mokėti baudas už nepakankamą nupirktą kiekį, nors artimiausiais dešimtmečiais planuojamas elektros kainos kritimas?

- Neapsiribosime pokalbiais su vienu potencialiu investuotoju. Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų.

Dėl elektros kainos. Mūsų turimos prognozės rodo, kad per artimiausius 10-20 metų “Nord Pool” rinkoje kainos didės, nes didės elektros poreikis, augs brangesnės atsinaujinančios energijos dalis. Be to, reikės papildomų investicijų pasenusiam generacijos parkui atstatyti bei kovai su klimato kaita. Efektyviausias būdas kovoti su pasauliniu atšilimu kaip tik ir yra siekis kaip galutinį produktą naudoti būtent elektrą.

- Ar viena nuolaidų negali būti siūlymas, kartu su įsipareigojimu investuoti į AE, pigiai įsigyti ar perimti įmones “VST” ir RST bei dabar veikiančias elektrines?

- Nė su vienu galimu investuotoju panašūs klausimai nebuvo aptarinėjami. Derybininkai ir neturi įgaliojimų tokius klausimus aptarinėti.

- Banko “DnB NORD” analitikai kitų metų Baltijos regiono šalių apžvalgoje konstatuoja, kad Lietuvai neapsimoka statyti AE, nes, mažėjant elektros vartojimui, mūsų kraštui užtenka turimų gamybinių pajėgumų.

- Nėra tekę matyti jokių “DnB NORD” apžvalgų, kuriose būtų konstatuojama, kad Lietuvai užtenka elektros gamybos pajėgumų, juo labiau girdėti svarstymų, ką reikia ar ko nereikia daryti siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Yra tekę girdėti minėto banko finansų analitiko nuomonę šiuo klausimu, bet nemanome, kad ji būtų labai pagrįsta.

Sutinkame, kad Lietuvoje yra pakankamai dideli generavimo pajėgumai, bet jie paremti iškastiniu kuru, yra labai neefektyvūs ir negali varžytis rinkoje. Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kurioje apie pusę sunaudojamos elektros energijos sudarytų importuojama elektra, todėl kalbos apie elektros gamybos pajėgumų poreikio nebuvimą remiasi labai paviršutiniška analize.

- Toje pačioje apžvalgoje, kurios Jums neteko matyti, analitikai teigia, kad Rusija jau 2016 metais pastatys Kaliningrado AE. Ar Lietuva nesvarsto galimybių atominėje srityje bendradarbiauti su kaimynais?

- Jeigu tokios prielaidos tikrai daromos analitikų apžvalgose, tai jos turėtų būti pagrįstos platesnėmis banko analizėmis. Mūsų turimais Pasaulio branduolinės asociacijos duomenimis, pavyzdžiui, rusiškų reaktorių įjungimas į tinklą Indijoje (Rusija šioje šalyje stato du reaktorius – aut.) dėl įrangos tiekimo sutrikimų atsilieka nuo grafiko daugiau kaip dvejus metus. Todėl 2016 metų terminą (Kaliningrado AE atidarymo – aut.) laikytume labiau siekiamybe nei tikrove. Juolab kad šios jėgainės statyba yra akivaizdžiai politizuota, jos net nebuvo Rusijos vyriausybės patvirtintame branduolinės plėtros plane.

- Lenkija atidžiai stebi Kaliningrado projektą, o kaimynų didžiausia energetikos bendrovė “Polska grupa energetyczna” kalba apie galimybę tiesti elektros tiltą Kaliningradas-Olštinas. Ar tai nekeis Lietuvos planų AE statybos klausimu?

- Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai – Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje.

- Teigiate išgirdęs griežtą Europos Komisijos (EK) poziciją, kad mūsų kraštui negali būti taikoma išimtis III dujų direktyvoje, reikalaujančioje atskirti vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Kodėl Lietuva kratosi išimties, kuria apsisprendė pasinaudoti Latvija ir Estija?

- Reikėtų pasakyti, kad priimti tokį sprendimą Lietuvą visą laiką spaudė Rusija. Bet EK patvirtino, kad Lietuva turi taikyti 3-iąjį ES energetikos paketą dujų srityje, tad tai jau nebėra vien Lietuvos apsisprendimas. O sprendimą neprašyti išimties priėmė dar praėjusios kadencijos Seimas.

- Nuo kitų metų Latvijai ir Estijai, anksčiau užsitikrinusioms direktyvos išimtį, Rusijos tiekiamų dujų kaina mažėja 10-15 procentų. Ar dėl politinių sumetimų neaukojami Lietuvos žmonių interesai?

- Jei jau kalbame apie Lietuvos žmonių interesus, tai jie labiausiai nukenčia dėl to, kad iki šiol vis dar neturime jokių dujų tiekimo alternatyvų. Ir kaip tik dėl šios priežasties “Gazprom” savo nuožiūra gali didinti ar mažinti kainas.

3-iąjį energetikos paketą ES sugalvojo ne todėl, kad norėtų paerzinti bendrovę “Gazprom”, o būtent dėl to, kad rinkoje atsirastų konkurencija ir mažėtų kainos vartotojams. Todėl turime kuo greičiau pradėti statyti suskystintų dujų terminalą.

- Tačiau šiuo metu Lietuva tebėra priklausoma nuo vieno tiekėjo, o suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas iš esmės stovi vietoje.

- Apie dujų rinką turime kalbėti, nors ji ir labai sunkiai pasiekiama. Priešingu atveju taip ir liksime priklausomi nuo vienintelio išorinio tiekėjo. Mūsų tikslas: Lietuvos ir Baltijos bei Lenkijos regioninė dujų rinka, o atskiri projektai – tai priemonės šiam tikslui pasiekti.

Taigi būtina sukurti alternatyvius tiekimo kelius bei atgabenti alternatyvios kilmės dujų, t. y. sukurti konkurenciją, kad prekyba dujomis regione vyktų be jokių apribojimų. Tai padaryti šiuo metu Vyriausybė siekia plėtodama suskystintų dujų terminalo, požeminės gamtinių dujų saugyklos ir dujų jungties su Lenkija projektus. Būtent šios Vyriausybės pastangomis buvo atrinkta tinkamiausia suskystintų gamtinių dujų terminalo vieta, atlikti geofiziniai ir seisminiai galimos požeminės gamtinių dujų saugyklos tyrimai.

- Latviai jau siūlo susitarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygos uoste, nes, jų teigimu, “lietuviai, be didelio noro ir poveikio aplinkai įvertinimo, daugiau nieko neturi”. Ar Lietuva palaikytų šį siūlymą?

- Nepamirškime pagrindinio tikslo – regioninės dujų rinkos sukūrimo. Mūsų nuomone, tokie siūlymai visų pirma turi sukurti realią alternatyvą dabartinei integruotai monopolijai visame Baltijos šalių regione tiek terminalo savininko, tiek dujų kilmės požiūriu.

-  Alternatyva atominei energetikai galėtų tapti iš atsinaujinančių išteklių gaunama elektra. Kada pajudės šio klausimo realus įgyvendinimas?

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai nėra alternatyva branduolinei energetikai. Tai vienas kitą papildantys dalykai. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių be didesnės įtakos elektros kainos kilimui galima pagaminti iki penktadalio ar ketvirtadalio visos elektros energijos. Beje, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaina yra gerokai didesnė nei šiuo metu nusistovėjusi vidutinė elektros energijos kaina rinkoje.

- Šiuo metu Lietuvos elektrinės gamybos kaina siekia 31,6 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), vėjo energetikos – 30 ct/kWh. Tad kalbos apie didelę pastarosios energijos rūšies kainą neskamba solidžiai, – klausė „Lietuvos žinios“.

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai negali pakeisti Lietuvos elektrinės, nes ši atlieka svarbų sistemos balansavimo ir rezervavimo vaidmenį. Vėjo jėgainės šios funkcijos negali atlikti. Priešingai – kuo jų daugiau, tuo daugiau reikia rezervinių galių.

Mūsų tikslas – kad vartotojai patikimai būtų aprūpinami elektros energija už mažiausią kainą. Vidutinė elektros kaina elektros biržoje šiemet yra apie 16 ct/kWh. Tuo tarpu už elektros energiją, pagamintą vėjo jėgainėse, mokame 30 centų, hidroelektrinėse – 26 centus, už elektrą, gautą deginant biokurą, – 30 centų, už saulės energiją – net 1,6 lito. Ar mes pajėgūs taip brangiai mokėti už elektrą? Plėtodami žaliąją energetiką, turime rasti protingą kompromisą tarp vartotojų ir verslo interesų

Premjeras Andrius Kubilius sako abejojantis, ar Lietuvai reikės įtikinėti Lenkiją nepirkti elektros energijos iš planuojamos Kaliningrado atominės elektrinės.

Interviu Lenkijos žiniasklaidai Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad sprendimą priims pati Lenkija, tačiau jis pridūrė, kad Varšuva pati yra suinteresuota Baltijos jūros regiono šalių energetiniu saugumu.

“Nežinau, ar tai mūsų darbas – įtikinėti”, – dienraščiui “Rzecpospolita” sakė A.Kubilius, paklaustas, ar Lietuva neatkalbinės Lenkijos nuo dalyvavimo Kaliningrado atominės elektrinės projekte.

“Baltijos regiono šalių energetinis saugumas bei integracija į Vakarų energetinę sistemą nėra tik Lietuvos reikalas, bet ir ES, taip pat Lenkijos tikslas. Lenkija vaidins labai didelį ir svarbų vaidmenį, sprendžiant šią problemą. Tikiuosi, ji suras būdų įvykdyti šią misiją”, – teigė premjeras.

Atominė elektrinė Kaliningrade laikoma konkurente planuojamai Visagino atominei elektrinei. Dėl Lietuvos projekto įgyvendinimo praėjusią savaitę vėl kilo abejonių, nes tarptautiniame konkurse nepavyko atrinkti kompanijos, kuri statytų jėgainę.

A.Kubilius interviu “Rzeczpospolita” pabrėžė, kad atominės elektrinės Lietuvoje projektą remia ir Lenkija, ir kitos Baltijos šalys.

Lietuva ir toliau patirs spaudimą pritarti iniciatyvai įvesti bevizį režimą Rusijos Kaliningrado sričiai, tačiau greitų sprendimų Europos Sąjungoje (ES) šiuo klausimu nebus, sako politologas.

Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sakė antradienį, vertindamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą Vilniuje, kad ji pozityviai vertinanti Lenkijos siūlymą supaprastintą gyventojų judėjimo tvarką taikyti visai Kaliningrado sričiai.

Lietuva prie tokių viešų Lenkijos ir Rusijos siūlymų iki šiol neprisidėjo ir teigia norinti, kad pirmiau būtų išbandyta tvarka, kuri supaprastintą gyventojų judėjimą leidžia zonose, nutolusiose iki 30 arba iki 50 kilometrų nuo pasienio.

Pasak T.Janeliūno, A.Merkel pareiškimas dėl bevizio režimo Kaliningradui yra svarbus, nes Vokietijos balsas yra vienas reikšmingiausių sprendžiant ES politikos klausimus, tačiau pozicijų derinimas ES viduje dar turėtų užtrukti.

“Manau, kad spaudimas bus – jis jau dabar yra, visų pirma iš lenkų pusės. Lietuviai turi savo rimtų argumentų”, – sakė T.Janeliūnas.

“Manau, kad pozicijos, argumentai “už” ir “prieš” bus dėliojami dar ilgai, nes reikia detalesnių analizių. Rizika yra ta, kad suteikus bevizio režimo statusą Rusijos Kaliningrado sričiai, tampa sunku kontroliuoti visų Rusijos piliečių judėjimą Šengeno erdvėje”, – pridūrė politikos ekspertas.

Vis dėlto politologas sakė nemanąs, kad Lietuva vienintelė priešintųsi atitinkamiems Šengeno tvarkos pakeitimams, jei bus bendras sutarimas ES viduje. “Tačiau vargu, ar bendras sutarimas ES viduje bus labai greitai”, – sakė T.Janeliūnas.

Vokietijos kanclerė A.Merkel pirmadienį per vizitą Vilniuje pabrėžė, kad norint atverti sienas Kaliningrado gyventojams reikėtų keisti galiojančias ES taisykles, reglamentuojančias supaprastintą sienos kirtimą pasienyje.

“Iš principo Vokietija teigiamai vertina Lenkijos pateiktą pasiūlymą”, – sakė A.Merkel.

Lenkija ir Rusija viešai ragina ES pakeisti taisykles, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai, nes priešingu atveju vakarinė Rusijos sritis būtų padalyta į tris dalis.

D.Grybauskaitės teigimu, dėl bevizio režimo Kaliningrado sričiai reikia sulaukti Europos Komisijos įvertinimo.

“Pirmiausia kalbame tik apie Kaliningrado sritį, bet čia Europos Komisija turi pateikti išvadas ir analizę, ar ši sritis artimiausiu metu atitiks visus tam keliamus reikalavimus – tiek saugumo, tiek sienos kirtimo, tiek muitinių srityje”, – pirmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Kiek anksčiau, rugpjūčio pabaigoje, D.Grybauskaitė Lenkijos ir Rusijos remiamas iniciatyvas buvo palyginusi su viešųjų ryšių žaidimu.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tada žurnalistams sakė prezidentė.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako manąs, kad sutarti dėl bevizio režimo Rusijos Kaliningrado srities gyventojams Europos Sąjungoje (ES) nebūtų lengva, todėl Vilnius kol kas neseka Lenkijos pavyzdžiu su Rusija kartu garsiai kelti tokius prašymus.

Ministras pirmininkas ketvirtadienį sakė, kad Lietuva remia supaprastinto gyventojų judėjimo idėją tam tikro pasienio ruožo gyventojams, kaip leidžia ES teisė, bet dėl išimties, kad šios taisyklės būtų taikomos visam Kaliningradui, reikia ES pritarimo.

“Ne nuo mūsų priklauso, ar būtų leista tokios išimtys. Reikia pasiekti Europos Komisijoje ir Europos Vadovų Taryboje, kad taisyklės būtų keičiamos, ir nemanau, kad tai bus labai paprasta padaryti”, – interviu “Žinių radijui” sakė A.Kubilius.

Lenkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai balandį viešai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami Kaliningrado sričiai taikyti specialias sąlygas. Lietuva prie šio viešo prašymo neprisijungė.

Už idėją atsisakyti vizų visam Kaliningradui Lenkijos ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorski) agitavo ir trečiadienį per vizitą Vilniuje, kai kelis kartus viešai padėkojo A.Kubiliui už esą jo išsakytą paramą, nors tokia parama bent viešai aiškiai deklaruota nebuvo. Kad Lietuvos pozicija skiriasi nuo Lenkijos, A.Kubilius pakartojo ir ketvirtadienį.

“Čia yra daugiau taktikos ir retorikos klausimas. Mums atrodo, kad pradžiai reikia sutarti, ar tas taisykles įmanoma pakeisti, ir tada pradėti kalbėti dėl tokio palengvinto režimo. Lenkijos pusei atrodo, kad reikia pradžiai garsiai kalbėti, galbūt pavyks kažką tom kalbom pasiekti”, – sakė A.Kubilius.

Pagal supaprastintą vietos eismo tvarką, pasienio ruože gyvenantys žmonės galėtų sieną kirsti be vizų turėdami specialius leidimus. Dėl tokios tvarkos Lietuva derasi ir su Baltarusija.

Rusija šiuo metu siūlo ES įvesti bevizį režimą visiems jos gyventojams.

Lenkija ir toliau ragina siekti, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka galėtų pasinaudoti visi Rusijos Kaliningrado srities gyventojai.

Lietuvoje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) sakė, kad susitarimai tarp Rusijos ir Lietuvos bei Lenkijos duotų impulsą dar artimesniems šios Rusijos srities ryšiams su Europos Sąjunga (ES).

“Dar vienas impulsas būtų, jei pasirašytume vietos judėjimo susitarimus tarp Lenkijos ir Rusijos bei Rusijos ir Lietuvos. Noriu padėkoti premjerui (A.Kubiliui – BNS) už išsakytą paramą pozicijai, kad šis susitarimas galėtų padengti visą Kaliningrado sritį”, – Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje Vilniuje trečiadienį sakė R.Sikorskis, paraginęs Europos Komisiją pritarti tokiai pozicijai.

R.Sikorskis anksčiau kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru kreipėsi į Europos Komisiją, kad supaprastinta gyventojų judėjimo per sieną tvarka galėtų pasinaudoti visi Kaliningrado srities gyventojai. Lietuva prie šio kreipimosi neprisijungė, nes, anot diplomatų, tai gali prieštarauti ES teisei ir todėl šis klausimas pirmiausiai turėtų būti sprendžiamas ES viduje.