Gegužės 14–25 d. filmų mėgėjų dėmesį prikaustys 67-asis Kanų kino festivalis, laikomas vienu prestižiškiausių pasaulyje. Geras pasirodymas šioje kino šventėje kūrėjams gali reikšti trampliną į aukštumas, bet lietuvių šį kartą ten nebus.

Šiame A klasės kino festivalyje konkurencija nuožmi. Jau vien būti į jį pakviestam – didžiulė garbė. Šiais metais vien pagrindinei konkursinei programai buvo pateikta apie 1,7 tūkst. ilgametražių filmų. Iš jų atrinkta vos aštuoniolika.
Trumpametražių filmų programoje skaičiai dar didesni – pateikta bene 3,5 tūkst. darbų, iš kurių varžysis tik devyni. “Cinéfondation” sekcijoje, skirtoje studentų darbams, iš 1,6 tūkst. juostų, reprezentuojančių 320 kino mokyklų, pateko šešiolika darbų. “Ypatingojo žvilgsnio” sekcijoje varžysis dvidešimt juostų.
Kanų festivalis – labai įvairialypis, čia varžomasi įvairiose programose bei kategorijose, tad sėkmės sulaukti gali itin skirtingo formato filmai. Svarbiausios yra pagrindinė konkursinė ir “Ypatingojo žvilgsnio” programos. Pirmojoje rodomi vaidybiniai filmai, skirti plačiajai žiūrovų auditorijai, ir geriausiam iš jų įteikiamas pats geidžiamiausias festivalio apdovanojimas “Palme d’Or” – “Auksinė palmės šakelė”. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad tai ne vien prestižinis įvertinimas: toks apdovanojimas vertas gana nemenkos sumelės – apie 70 tūkst. Lt.
“Ypatingojo žvilgsnio” sekcijoje didžiausias dėmesys teikiamas meninei, estetinei kokybei.
Taip pat varžomasi dėl “Auksinės palmės šakelės” už geriausią trumpąjį filmą, dėl geriausio režisieriaus, geriausios aktorės, geriausio aktoriaus ir geriausio scenarijaus apdovanojimų. “Cinéfondation” sekcijoje apdovanojamas geriausias studento darbas. Be to, “Auksinės kameros” prizu pagerbiamas geriausias metų kino debiutas.
Primintina, kad, be oficialiosios dalies sekcijų vertinimų, savo favoritus renka ir tam tikros nepriklausomos kino pramonės organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinė kritikų federacija.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

Kontrastingi, provokuojantys, banguojantys ir liūtimis apšlakstyti Kanai šiemet ilgai ieškojo to tikrojo, įsimintino kino įvykio. “Auksinę palmės šakelę” per ypač emocingą, spėlionėmis ir gandais apipintą uždarymo ceremoniją atsiėmė ilgiausias ir kontroversiškiausias konkursinis festivalio filmas “Adelės gyvenimas”.

Tunise gimęs ir Nicoje užaugęs Abdellatifas Kechiche’as yra pasiruošęs sušvelninti griežčiausiai cenzūrai pretenduojančias “Adelės gyvenime” šmėžuojančias jaunų moterų sekso scenas, bet jokios korekcijos nepakeis filmo skleidžiamos žinios, kad meilėje visi lygūs. Labai įdomu, kaip anksčiau ar vėliau Lietuvos kino festivalius ir tikriausiai repertuarą pasieksiantį “Adelės gyvenimą” įvertins garsiausias dorovės sergėtojas Petras Gražulis.
66-asis Kanų festivalis apskritai buvo kaip niekada derlingas Lietuvos komerciniam repertuarui. Garantuotai pamatysime mūsų platintojų įsigytus Romano Polanskio, Nicolaso Windingo Refno, Jameso Gray’aus, brolių Joelio ir Ethano Coenų naujausius kūrinius. Didelę tikimybę pasirodyti platesnei Lietuvos žiūrovų publikai turi ir Francois Ozonas bei Asgharas Farhadi. Vis dar deramasi dėl Paolo Sorrentino ekscentriško žvilgsnio į neturistinės Romos elitinių piliečių naktines apeigas, o antrą pagal svarbą konkursinę programą “Ypatingas žvilgsnis” pradėjęs Sofios Coppolos stilingas, muzikalus, dramatiškas, jaunatviškas ir kurioziškas nuotykis “Blizgantis žiedas” jau įsispraudė į laisvesnį laiką birželio 28 d.

Nugalėjo meilė
Atsitiktinė pažintis, užmigti neleidžiantis susižavėjimas, gundantis viliojimas, pirmasis bučinys, karšta meilė, intymūs atsidavimai, begalinis noras išsaugoti jausmą amžinai, naujos pagundos, blėstančios aistros, pavydo scenos, išsiskyrimas, bandymai susitikinėti ir prisiminti, galutinis sudie. Daug kartų Kanų ignoruotas ir pražiūrėtas A.Kechiche’as provokuojamai ir drąsiai testavo toleranciją tos pačios lyties įsimylėjėlių santykiams. Iki paskutinės akimirkos montuota, be jokių titrų rodyta ir pratęsimą pažadėjusi 3 val. erotinė drama “Adelės gyvenimas” pasakoja apie literatūrą studijuojančios paauglės Adelės meilės paieškas ir aistringą gyvenimą su vyresne dailininke Ema. Nutraukti santykius sumaniusi mergina priverčia jaunąją meilužę žengti neištikimybės keliu, o po to nubaudžia už išdavystę širdį draskančiu išsiskyrimu.
Skandalingų vertinimų, radikalių išvadų, fanatiško pasipiktinimo bangą sukėlęs “Adelės gyvenimas” yra objektyviai geriausias, įsimintiniausias ir stipriausias 66-ojo Kanų festivalio filmas. Bet koks kitas Steveno Spielbergo žiuri komisijos verdiktas nebūtų sutiktas taip emocingai, draugiškai ir su tokiu ažiotažu. “Adelės gyvenimo” auksinė pergalė visų konkursinių filmų išbandymą ištvėrusiems liudininkams atrodė teisingiausias rezultatas. Jam vienbalsiai pritarė ir FIPRESCI kino kritikų asociacijos vertintojai. Po penkerių metų pertraukos Prancūzijoje likusi “Auksinė palmės šakelė” bus naudinga Kanų festivaliui, nes drąsūs ir šokiruojantys filmai kino istorijoje įsimena ryškiausiai.
Tiesą sakant, šių metų oficialią programą savotiškai sulipdė meilė ir įvairiausios jausmo išraiškos, bet labiausiai išryškėjo homoseksualumas. Paprastai didžiausi festivaliai atsargiai renkasi filmus su tos pačios lyties veikėjais, tačiau Kanai surizikavo ir tokio pobūdžio filmams suteikė svarbiausius ekranus. Adele’s Exarchopoulos ir Leos Seydoux didmoteriškai, intensyviai, natūraliai, neįtikėtinai suvaidintos lesbietiškos meilės aistros (sekso scenos geriausiu atveju užima 15 min. iš 179 min. filmo) užtemdė tikrą vyriškos meilės istoriją “Mano gyvenimas su Liberači”.
Po sunkios ligos grįžęs Michaelas Douglasas šlovingai ir virtuoziškai suvaidino pianistą gėjų Walterį Liberace’į, kuris slėpė seksualinę orientaciją dėl karjeros ir gyrėsi sumeluotais romanais su gražiausiomis moterimis. Vienuolika metų trukusius aistringus santykius su jaunu veterinarijos gydytoju į viešumą iškėlė paties meilužio Scotto Thorsono parašyta autobiografinių prisiminimų knyga, kuri ir nugulė į scenarijaus intrigas. M.Douglasas negavo pelnyto apdovanojimo už geriausią vaidmenį, bet paskutiniu filmu karjeroje skelbiama “Auksinės palmės šakelės” laureato Steveno Soderbergho drama laimėjo daugiau, nei galėjo tikėtis. Televizijai HBO prodiusuotas filmas Kanų festivalio uždarymo dieną debiutavo eteryje rekordiniais žiūrimumo reitingais.
Tai reiškia, kad įvairiausių kvailių ir idiotų provokuojami žiūrovai neatstumia filmų apie kitaip mylinčius žmones.

„Lietuvių trumpo metro filmams užtenka slėptis pogrindyje, metas drąsiai apie save pranešti pasauliui.“ Su tokiu siekiu trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“ keliaus į didžiausią trumpo metro filmų festivalį Europoje – Clermont-Ferrand, žurnalistų neretai vadinamą mažaisiais Kanais. Ten vasario 1-9 dienomis Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių nacionaliniame stende pristatys geriausius lietuvių darbus.
35-ąjį kartą Prancūzijoje vyksiančio tarptautinio festivalio mugėje veiks ne tik lietuvių stendas, tačiau ir kino seanso metu pasaulio kino industrijos atstovams bus rodomi penki naujausi lietuvių darbai. Kasmet festivalio mugėje reikšmingiausius darbus pristato kino atstovai iš daugiau nei 30 šalių.
„Į Clermont-Ferrand renkasi ne tik kino gerbėjai, bet vyksta ir vienintelė trumpų filmų mugė pasaulyje. Tai išskirtinė proga papasakoti apie mūsų šalies trumpametražius filmus ar sudaryti sandorius su didžiausių Europos televizijų programų sudarytojais, tarptautinių festivalių organizatoriais, platintojais. Šiemet trumpų filmų mekoje kino pasaulis pagaliau išgirs ir apie Lietuvą“, – pasakoja ambicingai nusiteikusi prodiuserė Rimantė Daugėlaitė, „Lithuanian shorts“ vadovė.
Pasak Rolando Kvietkausko, Lietuvos kino centro (LKC) direktoriaus, gerėjanti filmų kokybė, subrendusi nauja trumpo metro filmų kūrėjų ir gerbėjų karta lėmė tai, kad trumpametražiai filmai atrado savo žiūrovą Lietuvos kino festivaliuose, sulaukia pripažinimo ir užsienyje.
„Agentūra „Lithuanian shorts“ ėmėsi svarbios misijos – padėti Lietuvos trumpametražiams filmams ir jų kūrėjams prisistatyti ir įsitvirtinti tarptautinėje bendruomenėje“, – sako LKC vadovas.
Nacionaliniame stende Clermont-Ferrand žinią apie lietuvių filmus skleis ne tik specialūs „Lithuanian shorts“ katalogai su pastarojo meto mūsų šalies kūrėjų darbais, DVD filmų rinktinės, tačiau bus rodomi ir filmų anonsai. Festivalyje taip pat planuojami renginiai ir susitikimai su svarbiausiais trumpų filmų bendruomenės atstovais, televizijų programų sudarytojais, platintojais.
„Iki šiol Lietuvos trumpametražiai filmai buvo viešinami pavienėmis prodiuserių pastangomis. Kiekvienas pristatydavo tik savo kūrinį. Dabar apjungiame visus bendram tikslui – mūsų šalies trumpų filmų populiarinimui. Bent vienas pastebėtas filmas suteiks papildomos vertės visam Lietuvos kinui. To ir tikimės Clermont-Ferrand festivalyje“, – sako Marija Razgutė, viena iš „Lithuanian shorts“ steigėjų.
Kasmet Clermont-Ferrand festivalio konkursinėje programoje parodoma daugiau nei 100 filmų, o festivalį aplanko virš 50 tūkst. žiūrovų. Festivalio organizatoriai teigia, kad per daugiau nei 30 metų Clermont-Ferrand festivalį aplankiusių žiūrovų skaičius viršijo 2 mln. Pernai festivalio mugėje apsilankė daugiau nei 500 prodiuserių, tiek pat įvairių festivalių koordinatorių, virš 70 televizijų programų sudarytojų, platintojų kompanijų. Filmų mugėje veikiančioje internetinėje bibliotekoje pernai buvo peržiūrėta daugiau nei 4000 filmų.
„Lithuanian shorts“ projektą tarptautiniame festivalyje Clermont-Ferrand iš dalies finansuoja VšĮ „Versli Lietuva“.
Daugiau informacijos:
Giedrė Šileikytė
„Lithuanian shorts“ komunikacija
“Autoriai”| Kūrybiniai komunikacijos sprendimai
Tel.: + 370 687 94230
El.paštas.: giedre@autoriai.lt

65-asis Kanų festivalio Žiuri komisija ilgai diskutavo, paskutinę akimirką keitė sprendimus, nesuformulavo vieningos nuomonės, bet finale nuėjo pačiu lengviausiu keliu ir nugalėtoju paskelbė patį populiariausią filmą.

Dviejų insultų į mirties patalą paguldytos moters agoniją tikroviškai iliustruojanti slogi drama ”Meilė” austrų režisierių Michaelį Haneke delegavo į šlovingąjį Kanų čempionų septintuką. Po du kartus ”Auksinę palmės šakelę” nuskynė amerikietis Francisas Fordas Coppola, bosnis Emiras Kusturica, japonas Shohei Imamura, švedai Bille Augustas, Alfas Sjobergas bei broliai Lucas ir Jeanas-Pierre’as Dardenne’ai iš Belgijos. Tačiau dar niekam anksčiau nepavyko pakartoti laimėjimą Kanuose taip greitai - Michaeliui Haneke užteko vos trejų metų. Pirmąją ”Auksinę palmės šakelę” jis gavo už dramą ”Baltas kaspinas” 2009 m. festivalyje ir vėl triumfavo su sekančiu filmu, kurį pats vadina labai asmenišku.

Stipria, bet nelygia konkursine programa pamaloninęs Kanų festivalis dažnai garsėja kontroversiškais sprendimais ir aiškiai pastebimu favoritizmu išrinktiesiems režisieriams. Jeigu Kanai laikysis keistos tradicijos apdovanoti savus, tai ”Auksinės palmės šakelės” vertė gali nuvysti, o nugalėtojai bus lengvai prognozuojami ir ištrins nenuspėjamumo intrigą. Gaila, kad italų režisieriaus Nanni Moretti (jis taip pat yra laimėjęs su ”Sūnaus kambariu”) vadovaujami vertintojai užlipo ant tos pačios bangos ir nesugebėjo pagauti naujų vėjų. Jų priimtas verdiktas yra pagrįstas asmeniškumais ir kompromisais. Galima daryti išvadą, kad šiemet prestižinių prizų dalybos pavirto tiesiog sporto varžybomis, kai nugalėtoją nulėmė balsų dauguma.

Žiuri prezidentas atvirai pripažino, kad nė vienas sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai, o kiti rinktinės nariai vardijo savuosius favoritus, kuriems pritrūko palaikymo. ”Meilės” tikrai neįmanoma pavadinti pačiu geriausiu Kanų festivalio filmu, nes jis nenustebino ypatingomis naujovėmis, o tik meistriškai pakartojo ne sykį matytą situaciją ir vėl tyrė tą pačią dilemą - kaip santykius įtakoja mylimo žmogaus patiriamas skausmas ir kiek sutuoktinis geba aukotis kasdieninei priežiūrai.

Svarbiausia, kad ”Meilės” siužeto vystymas ir dramatiška kulminacija lyg du vandens lašai sutampa su pernai Kanų festivalio paralelinėje programoje sužibėjusiu islandų režisieriaus Runaro Runnarsono filmu ”Vulkanas” (jis buvo rodomas ”Scanoramos” programoje). Keisčiausia, kad apie akivaizdžius panašumus tylėjo ir Žiuri narius nuo reikalingos informacijos saugojo Kanų festivalio kasdieninė spauda.

Nerealus dosnumas

Absoliučiai netikėtu, logiškai nepaaiškinamu ir nesąžiningu sprendimu 65-ojo Kanų festivalio antroji vieta atiteko italų režisieriaus Matteo Garrone satyrinei tragedijai ”Realybė”. Lengvai pasiekiamos šlovės troškimo ir TV realybės šou organizatorių pažadų link beprotybės stumiamo žuvų pardavėjo istorija buvo įvertinta prasčiausiais reitingais ir negatyviomis recenzijomis. Po apdovanojimų ceremonijos Kanuose pasklido argumentuotas gandas, kad Nanni Moretti šelmiškai pasinaudojo dviejų balsų teise ir ištraukė iš kortų kaladės savo ”tūzą”, kai dauguma narių nepritarė jo siūlymui skirti Didįjį žiuri prizą meksikiečių režisieriaus Carloso Reygadaso ”Už šešėlių, šviesa”. Kas galėtų paneigti, kad jis tiesiog atsidėkojo draugui prodiuseriui Domenico Procacci? Kiek Žiuri narių girdėjo informaciją, kad Nanni Moretti dramediją ”Turime popiežių!” padėjęs finansuoti specialistas prodiusavo ir ”Realybę”, kurios bilietų pardavimus padidins prestižiškiausio pasaulyje festivalio įvertinimas. Šis akmuo krenta ir į Kanų festivalio daržą, kad nesužiūrėjo interesų konfliktų ir akivaizdžių sąsajų tarp pasirinktų vertintojų ir nominuotųjų apdovanojimams.

Aktorių šedevrai

Šiemet lietumi permirkę ir apsiniaukę Kanai nustebino galingomis aktorių olimpinėmis žaidynėmis. Tai buvo lygių ir stiprių varžovų kova. Konkursiniai filmai pasižymėjo fenomenaliais, prikaustančiais, įtaigiais ir drąsiais vaidmenimis, tad vertintojai turėjo bent po 3 kandidatus. Danas Madsas Mikkelsenas nepaliko abejingų mergaitės prasimanymais seksualiniu tvirkinimu neteisingai apkaltinto vaikų darželio auklėtojo vaidmenimi dramoje ”Medžioklė”. Šis sprendimas sulaukė griausmingiausių ir nuoširdžiausių ovacijų, nors favoritu vis dėlto buvo laikomas veteranas Jeanas-Loisas Trentignantas.

Geriausios aktorės titulą Žiuri pagrįstai padalino rumuno Cristiano Mungiu religinės dramos ”Už kalnų” duetui ir iškėlė ant pjedestalo niekam nežinomas debiutantes. Per interviu režisierių užkerėjusi žurnalistė Cosmina Stratan ir profesionali teatro aktorė Christina Flutor niekuomet nevaidino kine, bet virtuoziškai perteikia dviejų buvusių meilužių lemtingą susitikimą stačiatikių vienuolyne. Knygoje detaliai išnagrinėtas realus ir tragiškas 2005 m. nutikimas apie jauną merginą pražudžiusias egzorcizmo apeigas įkvėpė parašyti sudėtingos apimties scenarijų, kuris C.Mungiu atnešė antrąjį Kanų medalį.

Nepanašūs į kitus

Žiuri rinktinėje dirbęs stilingasis dizaineris Jeanas-Paulas Gaultier išdavė, kad prancūzų režisieriaus Leoso Caraxo išradingam ir originaliam reginiui ”Dieviški motorai” iki apdovanojimo pritrūko tik vieno balso. Po oficialaus seanso publika plojo kūrybinei grupei apie 15 minučių, tačiau vertintojų nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Absurdiškas humoras, mistifikuotas stilius, ironiškas siurealizmas, vaizdingiausios Paryžiaus panoramos fone atliekama Kylie Minogue liūdna daina ir chameleoniškos aktoriaus Deniso Lavanto provokacijos paverčia filmą išskirtiniu, bet ne kiekvienam priimtinu. 11 skirtingų personažų per 24 valandas įkūnyjantis artistas meistriškai keičia išvaizdą Paryžiaus gatvėmis riedančiame baltame limuzine, atlieka vis beprotiškesnes paslaptingosios organizacijos užduotis ir gyvena už kitus žmones. ”Dieviškus motorus” verta pamatyti, kad patikėtumėte drąsiomis kvailystėmis.

Prieštaringai įvertintas, minias papiktinęs ir nesuprastas meksikiečio Carloso Reygadaso eksperimentas ”Už šešėlių, šviesa” nusipelnė apdovanojimo, kuris paskatins didesnį norą pamatyti, išbandyti asmeninius kantrybės aruodus ir išgliaudyti režisieriaus mįsles. Kito tokio filmo Kanuose tikrai nebuvo. Tiek daug diskusijų niekam nepasisekė išprovokuoti. Režisierius naudoja keturkampį ekraną, filmuoja skirtingais formatais, sąmoningai deformuoja vaizdą išplaukusiais neryškumais, eksperimentuoja apšvietimo technologijomis, vaidmenis atiduoda dukrelei ir sūnui, nevengia brutalių kadrų, šokiruoja svingerių sekso ritualais, fiksuoja magiško grožio gamtą ir įjungia platų interpretacijų spektrą.

Kiti vertingi perliukai

“Laukinių Pietų pabaisos”

“Auksinė kamera” už geriausią debiutą tik patvirtino, kad kukliomis lėšomis svajonę įgyvendinęs amerikietis Benhas Zeitlinas neatsitiktinai laimėjo Didįjį prizą prieš keturis mėnesius vykusiame Sandanso nepriklausomame kino festivalyje. Magiška fantazija apie negailestingame skurde gyvenančią 5-erių metų mergaitę ir jos akistatą su priešistoriniais monstrais negali nežavėti mažosios aktorės vaidyba ir jauno režisieriaus išradingumu. Jeigu filmą atstovaujanti studija ”Fox Searchlight” pasistengs ir negailės lėšų, tai nė vienos žinomos pavardės neturintis festivalių atradimas gali maloniai nustebinti per artimiausias ”Oskarų” dalybas.

“Mudas”

Misisipės Deltoje nufilmuota jausminga nuotykių drama susiklosčius palankioms aplinkybėms irgi sugebės atlaikyti ”Oskarų” konkurenciją. Juolab ”Gyvenimo medžio” prodiuserė žino, ką būtina nuveikti dėl nominacijų, o 33-ejų metų talentingasis režisierius Jeffas Nicholsas užsirekomendavo šaunią reputaciją. Akademijos balsuotojai pirmiausiai atkreips dėmesį į žvaigždžių Matthew McConaughey ir Reese Witherspoon nuopelnus, bet didžiausias filmo atradimas yra 15-metis aktorius Tye Sheridanas.

“Ne”

Dažnas festivalių svečias čilietis Pablo Larrainas jau gali rezervuotis nominaciją ”Oskarui” už geriausią užsienio šalies filmą. Trečią kartą jis grįžta prie skausmingiausios temos ir vaizduoja gyvenimą generolo Augusto Pinocheto priespaudoje. 1988 m. rinkimus į prezidento postą diktatorius pasiūlė pakeisti referendumu, kai išvargintiems piliečiams tektų balsuoti ”Taip” arba ”Ne”. Meksikietis Gaelis G.Bernalis vaidina reklamų kūrėją ir viešųjų ryšių specialistą, kuris ryžtasi ironiškai reklamuoti demokratiją, šarmingai agituoti prieš tūkstančius žmonių pražudžiusį rėžimą ir 15 metų jau valdantį Pinochetą. Tačiau jam reikia žaisti pagal diktatoriaus sugalvotas taisykles, leidžiančias per 27 dienas nemokamai ištransliuoti televizijose tik 15 minučių. Filmas užburia specifiniu stiliumi, sukuriančiu žiūrėjimo iš vaizdajuostės įspūdį ir autentiškai analizuojančiu laikotarpį.

Lietuviško repertuaro šturmuotojai

Penki 65-ojo Kanų festivalio konkurso filmai jau ruošiasi premjeroms mūsų repertuare.

“Mėnesienos karalystė”

Šis filmas - nuostabi dovana dailininkams, dizaineriams, svajotojams, patrakėliams, jauniems įsimylėjeliams, absurdiško humoro mylėtojams.

“Virš įstatymų”

Šis filmas turi beveik viską, ko reikia pramoginiam reginiui: padoriai vaidinantys žinomi aktoriai, susišaudymai, gaudynės, brutalios skerdynės, viskio kontrabandos ypatumai, makabriškas humoras ir romantiški nesusipratimai.

“Kelyje”

Užpainiota, ištęsta ir dramatiška Jacko Kerouaco kultinio romano ekranizacija masins egzotiškais peizažais, vaizduotę kaitinančiomis karštomis sekso scenomis, džiazo skambesiais, laisvės pojūčiu ir pagirtina aktorių vaidyba. Šį filmą stipriau pamėgs mąstantys ir skaitantys žiūrovai.

“Kosmopolis”

Be sustojimų kalbantis (net sekso scenose) klaustrofobinis ir monotoniškas trileris nesuveikia ir nepateisina didelių lūkesčių. Jeigu į seansą netyčia užsuktų ”Saulėlydžio” gerbėjos, tai neišlaikytų nuobodžios ekskursijos link pasaulio pabaigos.

“Kogano sandėris”

Net Brado Pitto populiarumas neišgelbės solidaus arthauzinio anti-trilerio, kuriame dominuoja mafijos kodekso taisyklės, spalvingų veikėjų monologai ir finansinės krizės atmosfera, bet beveik nėra tokiems filmams būtino veiksmo ir įtampos.

07 26-07 31 Jūratė Jarulytė „Svetimšalio išbandymas”. Galerijoje „Meno parkas” (Rotušės a. 27)

Amerikietiško kino gausybė, naujų “Oskaro” favoritų paieškos, festivalinio elito partijos suvažiavimas, pagrindinis konkursas be vienintelės režisierės moters, ypatingas dėmesys restauruotai kino klasikai, garsusis tėvas ir debiutuojantis jo sūnus, prarasta galimybė prie raudonojo kilimo iškelti Lietuvos vėliavą – visi šie apibūdinimai tinka prasidedančiam Kanų festivaliui.

Gegužės 16 d. prasidedantis Kanų festivalis parengė daug intriguojančių staigmenų, aktualių žvilgsnių į šiandienos realybę ir malonių susitikimų su autoriais, kuriuos drąsiai galime vadinti Maestro. Renginio organizatoriai kategoriškai atsisakė pavėlinti palankias datas ir bandys pasidalyti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį su ką tik išrinkto Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o inauguracijos iškilmėmis.

Vyriški žaidimai
Festivalio meno vadovas Thierry Fremaux džiaugsmingai pripažino, kad šie metai buvo itin sėkmingi, nes naujų filmų paraiškas pateikė garsiausi režisieriai, kuriems dažnai neįmanoma pasakyti “ne”. Solidaus jubiliejaus sulaukę Kanai pernelyg nesielvartavo, kad planuotų premjerų nespėjo užbaigti pripažinti meistrai Wongas Kar-Wai’us, Terence’as Malickas, Kim Ki-Dukas, Paulas Thomas Andersonas, Parkas Chan-Wookas, Aleksejus Germanas. Jeigu dar jie išsirikiuotų eilėje prie auksines šakeles brandinančios palmės, tai atrankos komitetui tektų spręsti daugiau skausmingų dilemų, kurios užtrenkė duris stipresnio užnugario neturėjusiems debiutantams.
“Nesinorėtų kalbėti vien tik apie konkursą. Visuomet viliuosi, kad mūsų atranka bus vertinama pagal visumą, lyg vienas ansamblis. Kai gauname pasiūlymus iš pripažintų autorių, tai nereikėtų stebėtis, kad jie išstumia pirmais filmais laimę gaudančius režisierius. Mūsų festivalio misija – rodyti šiuolaikines realijas atitinkantį kiną, kuris galėtų keliauti per skirtingas šalis ir įtikti visiems skoniams. Kanai kviečia režisierius iš viso pasaulio į savotišką kino teatrą, kad seni ir jauni režisieriai, laiko pripažinti meistrai ir žiūroviškesnius reginius kuriantys autoriai galėtų jaustis kaip namie”, – pabrėžia Th.Fremaux, kurio “ne” šį kartą buvo lemta išgirsti net Woody Allenui, Olivier Assayasui, Micheliui Gondry ir daugeliui kitų žinomų režisierių.
Pagrindinėje konkursinėje programoje solidžiai išsirikiavo 22 pretendentai, ir visi jie vyrai. Lygias teises ginančios organizacijos ir žinomos režisierės mikliai paleido nepasitenkinimo bangą su priminimu, kad per visą šlovingą Kanų festivalio istoriją tik vienintelei Jane Campion pavyko iškovoti “Auksinę palmės šakelę”. Th.Fremaux atrėmė aštrią kritiką, kad atrankos procese jis niekuomet neskirsto filmų pagal režisierių lytį, ir užuominomis patvirtino, jog moterų režisierių pateikti keli filmai neatitiko aukštų reikalavimų.
Įdomu ir tai, kad naujų vardų bei talentingų debiutantų ieškanti paralelinė programa “Kritikų savaitė” taip pat skyrė pirmenybę vyrams, o bandymai įsiūlyti lietuvių režisierės Kristinos Buožytės filmą “Aurora” šiam konkursui baigėsi nesėkmingai.

Elitiniai Kanų įtariamieji
Žvelgiant į konkursantų sąrašą, akis pirmiausia traukia tradicinių dalyvių pavardės: 16-ą kartą į Kanus atvykstantis britas Kenas Loachas (“Angelo dalia”), šeštą kvietimą gavęs austras Michaelis Haneke (drama “Meilė”), taip pat Kanuose jau triumfavęs rumunų režisierius Cristianas Mungiu (drama “Už kalvų”) ir garsusis Irano kino genijus Abbas Kiarostami (drama “Lyg įsimylėję”).
Būtent šie keturi meistrai nepamirštoje praeityje jau nuraškė po vieną “Auksinę palmės šakelę” ir teoriškai laikomi didžiausiais favoritais. Nežinia kokius vertinimo kriterijus pasirinkę bukmekeriai prognozuoja A.Kiarostami pergalę, bet tikrąjį Kanų festivalio nugalėtoją lems italų režisieriaus Nanni Moretti (jis taip pat žino “Auksinės palmės šakelės” svorį) žvaigždingoji žiuri rinktinė, kurioje šiemet dirbs aktoriai Diane Kruger, Emmanuele Devos, Hiam Abbas, Ewanas McGregoras, režisierė Andrea Arnold, režisierius Raoulis Peckas, kompozitorius Alexandre’as Desplat, dizaineris Jeanas Paulas Gaultier.
Kritikų liaupsinamiems ir nekantriausiai laukiamiems lyderiams rimtą iššūkį mesti ketina per vieną žingsnį nuo pergalės likę Didžiojo žiuri prizo laureatai: italas Matteo Garrone (drama “Realybė”), prancūzas Jacques’as Audiard’as (drama “Kaulai ir rūdys”). Legendinis jo tautietis ir vyriausias Kanų festivalio dalyvis Alainas Resnais (“Mano dėdė amerikietis”) intriguos žaisminga komedija “Jūs dar nieko nematėte”. Patikimi šaltiniai prognozuoja, kad būtent apie 90-mečio jubiliejaus beveik sulaukusį Maestro filmą-tamsųjį arkliuką bus daugiausiai kalbama Prancūzijos Rivjeroje.
Didelės paslapties ženklu pažymėtas Šarūno Barto bičiulio režisieriaus Leoso Caraxo sugrįžimas į Kanus po 13 metų pertraukos su drama “Dieviški motorai”. Įdomu tai, kad į šį mistinį paralelinių gyvenimų nuotykį jam pavyko prisivilioti australų dainininkę Kylie Minogue ir seksualiąją amerikietę Evą Mendes.

Karščiausia pora
Ne mažiau triukšmo išprovokuos lietuviško kraujo turintis ir darbštumu pasižymintis kanadiečių veteranas Davidas Cronenbergas. Tik 2011 m. Venecijos kino festivalyje jis rungėsi psichologine drama “Pavojingas metodas” ir mikliai spėjo užbaigti trilerį “Kosmopolis”, kuris turėtų pakeisti požiūrį į aktorių Robertą Pattisoną. Iš “Saulėlydžio” vampyrus dievinančių paauglių dievuko perspektyvusis jaunuolis mėgins migruoti į rimtesnius vaidmenis atliekančių aktorių lygą.
Lyg tyčia ketvirtą Kanų kvietimą gavusio brazilo Walterio Salleso nuotykių dramoje “Kelyje” pagal kultinį Jacko Kerouaco romaną pagrindinį vaidmenį atlieka R.Pattisono partnerė ir mylimoji Kirsten Stewart. Kanų festivalio meno vadovas Th.Fremaux įvardija tai “tik kaip gryną atsitiktinumą”, kad karščiausia kino pora žengs raudonojo kilimo laiptais net du kartus. Tačiau niekas nenuneigs, kad šių filmų dalyvavimas konkursinėje programoje privertė domėtis Kanų festivalio naujienomis visiškai naują jaunų žiūrovų auditoriją. Užtektų žvilgtelėti į socialiniame tinkle “Twitter” pasireiškiantį fanų aktyvumą, ir iš karto neabejotumėte, kad filmus “Kosmopolis” ir “Kelyje” festivalyje lydės milžiniškas ažiotažas.

Savųjų sugrįžimai
Kanai akylai seka, ką veikia ir kuria festivalyje bent vieną sykį oficialiai dalyvavę režisieriai. Jau ketvirtus metus Th.Fremaux antroje pagal svarbą programoje “Ypatingas žvilgsnis” priglaudžia Sandanso nepriklausomo kino festivalio nugalėtojus (šiemet į tolimąjį Park Sitį negalėję nukeliauti žiūrovai patikrins Didžiojo žiuri prizo laureatą “Pabaisos iš laukinių pietų”). 2010 m. Kanuose debiutavęs amerikietis Lee Danielsas (jo “Meilutę” turėtų prisiminti ir “Kino pavasario” žiūrovai) šiemet sulaukė paaukštinimo iki pagrindinės konkursinės programos su drama “Laikraštininkas”, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka jaunasis talentas Zacas Efronas ir populiarioji Nicole Kidman. Festivalio meno vadovas intriguoja, kad po šio seanso žmonės kalbės apie australų kilmės įžymybę ne kaip apie Žvaigždę, bet kaip apie Aktorę.
Savo ruožtu N.Kidman mėgins įtikinti žiūrovus ir rinktis simpatijų balsus dar vienu sudėtingu vaidmeniu: ne konkursinėje programoje suplanuotoje 2 val. 34 min. trukmės biografinėje dramoje “Hemingvėjus ir Gelhorn” apie rašytojo Ernesto Hemingway’aus ir žurnalistės Marthos Gellhorn meilės romaną Antrojo pasaulinio karo įkarštyje.
Dar vienas Sandanso absolventas Jeffas Nicholsas pernai triumfavo Kanų “Kino kritikų savaitėje” su psichologine drama “Slėptuvė”, o šiemet jau varžysis pagrindiniame konkurse savo vos per penkis mėnesius nufilmuota ir užbaigta drama “Mudas” apie ieškomo bėglio ir žudiko draugystę su dvejais keturiolikmečiais paaugliais. Pagrindinį vaidmenį atlikęs Matthew McConaughey (jis taip pat įkūnija svarbų personažą ir “Laikraštininke”) neoficialiai laikomas realiu favoritu tarp pretendentų į geriausio aktoriaus titulą, bet išankstinės prognozės Kanuose dažnai nepasiteisina.

Lietuviai… su Latvijos vėliava
Žinoma, kad lietuviški filmai bandė laimę atrankoje, bet niekam nepavyko gauti išsvajoto kvietimo į Prancūzijos Rivjeros kurortą, tad teks tenkintis komerciniais seansais Kanų mugėje, kurioje galioja kitos taisyklės. Antrus metus iš eilės Lietuva Kanų mugėje įsirengs nacionalinių filmų sklaidos stendą.
Mūsų šalis buvo gavusi aukso puodo vertės siūlymą mažos šalies koprodiuserės teisėmis investuoti į Sergejaus Loznicos dramą “Rūke”, tačiau sensacingai nepasinaudojo dažnai nepasitaikančia galimybe ir neskyrė prašytų 150 tūkst. eurų, kuriuos garsiajam dokumentinių filmų autoriui surado Latvija. Dabar mūsų kaimynai gali aukštai iškelti galvas ir didžiuotis: jie minimi trečiuoju numeriu po Vokietijos ir Rusijos, nes S.Loznica užsitikrino antrą “Auksinės palmės šakelės” nominaciją per pastaruosius trejus metus.
Apmaudu, nes juodosios intrigos mūsų kino pramonėje užkirto kelią Lietuvai oficialiai sudalyvauti Kanų festivalio pagrindiniame konkurse. S.Loznica planavo kūrybinę stovyklą įrengti netoli Zarasų ir didžiąją dalį medžiagos nufilmuoti Lietuvoje, bet pasikeitus aplinkybėms buvo priverstas persikelti į Latviją. Vis dėlto režisierius neatsisakė lietuvių gamybininkų paslaugų, nes filmo montažą Vokietijoje atliko Danielius Kokanauskis, o garso postprodukcija buvo daroma Vilniuje, Šarūno Barto studijoje “Kinema”, su garso režisieriumi Vladimiru Golovnickiu ir garso operatoriumi Sigitu Motoru.

Edvinas Pukšta

Renginio dieną reguliariajame kino teatro repertuare suplanuota parodyti mažiau kino filmų seansų nei įprasta, kad visas sales užpildytų tik „Kanų liūtų“ reklamos. Pasak „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovo Dainiaus Beržinio, planuojama surengti papildomus seansus ir kitą dieną, kad reklamas galėtų pamatyti visi norintys.

Šis renginys yra išskirtinis tuo, kad jo tikslas – sukelti pasimėgavimą pačia reklama. Reklamos galima nekęsti, nes ji pertraukia mėgstamas televizijos laidas, mirga internete ir „lenda“ į akis kone kiekviename žingsnyje, būna neįdomi ir erzinanti. Tačiau būtent čia ir slypi „Kanų liūtų“ žavesys – žmonės šią dieną savo noru žiūri reklamas, kurios daugeliui yra geriau už bet kokią komediją.

Kruopščiai atrinkta ir sudaryta geriausiųjų 2011 m. reklamų programa yra ne tik geros nuotaikos garantija, puikus laiko praleidimas, bet ir tikrų tikriausias įkvėpimo šaltinis − virš šimto reklaminių klipų, kurie laimėjo prizus prestižiniame Kanų reklamos festivalyje, buvo atrinkti net iš 28 tūkst. pretendentų!

Išradingi, netikėti, šokiruojantys, priverčiantys juoktis ar susimąstyti darbai kasmet atskleidžia neišsemiamus reklamos kūrėjų kūrybiškumo resursus bei atspindi pastarojo meto naujausias pasaulines reklamos tendencijas.

Renginio “tyzeris”:

http://www.youtube.com/watch?v=NpxqOKRWvIY

Renginio reklaminis klipas:

http://www.youtube.com/watch?v=LK3kvllIbMA&feature=channel_video_title

Įdomių reklamų pavyzdžiai:

http://www.youtube.com/watch?v=qG4IaHgqH00

http://www.youtube.com/watch?v=oi9BYXaFvAY