A. Koroliovo nuotr.

Iškelta galva, pripažinta nuo Amerikos iki Izraelio, prašmatni kanapė grįžta į Lietuvos daržą, iš kurio prieš pusšimtį metų buvo išvyta kaip netikėlė palaidūnė. Niekuo dėta pluoštinė kanapė prieš bene septynis dešimtmečius buvo prakeikta už sesės marihuanos nuodėmes. Šiandien jai tiesiamas raudonas kilimas ir lenkiamos galvos prieš šio nepaprasto augalo didybę.

Rima JANUŽYTĖ

Kanapė nepasipūtusi. Ir ne iš tų emigrantų, kurie sako niekada negrįšią. Lietuvoje kanapei patinka, o agronomai tikina, kad čia jai yra tikra Tenerifė: mūsiškėse geografinėse platumose ir ilgumose kanapės tarpsta ir be drėkinimo, ir be trąšų. Tolimajame Denveryje ar Kolorado plantacijose jos kur kas įnoringesnės, o jas auginantiems žemdirbiams tai nepalyginti brangesnis užsiėmimas: vienur kanapėms prireikia žiemos sodų su tinkamu apšvietimu ir temperatūra, kitur – sudėtingų drėkinimo sistemų. O Lietuvoje – kaip dainoje: „Aš pasėjau kanapėlę, ei džium džium skarotą, ir į saulę ji iškėlė stiebą augalotą“.

Kaip sako kanapių laukų šeimininkė Jolanta Pilionė, tereikia laiku pasėti, laiku derlių nuimti. Na, dar nusimanyti, kam jį panaudoti.

Kanapiniai „žuvų taukai“

Galima grįžti atgal į praeitį ir, kaip mūsų senoliai, kanapes sėti vadovaujantis paprasčiausia logika „viena kanapė, vienas kopūstas“ ir šiuo augalu šiurpinti kopūstinius baltukus. Galima jas naudoti sėjomainai – kaip lubinus ar barkūnus. Žemaičiai iš kanapių grūdų dar buvo įsigudrinę gaminti kanapinę druską, kurios turguje, beje, buvo galima nusipirkti ir iki 2014-ųjų sausio, kol kanapės Lietuvoje oficialiai dar buvo uždraustos.

Tačiau Lietuvoje ne dėl sėjomainos ir ne dėl nostalgijos tradiciniams patiekalams kanapių plotai vos per dvejus metus priartėjo iki beveik 3 t9kst. hektarų ir ėmė lipti ant kulnų prancūzams. Lietuviai jau prieš gerą šimtmetį buvo įsitikinę gydomosiomis kanapių galiomis. Ant skaudamų sąnarių jie dėdavo į maršką suvyniotas pašildytas kanapių sėklas, o išspausto kanapių aliejaus po šaukštelį duodavo mažiems vaikams ir ligoniams, kad nesirgtų ar greičiau sustiprėtų.

Nors lietuviai to veikiausiai nenutuokė, kanapės panašiems medicininiams tikslams buvo pradėtos naudoti prieš tūkstančius metų. Senovės Indijoje, kur kanapės buvo plačiai naudojamos ir religinėms apeigoms, jų svarba medicinai buvo žinoma net Vedų civilizacijoje. Kanapės jau 2 tūkst. m. prieš Kristų indams padėdavo nuo nemigos, virškinimo sutrikimų ir bet kokio skausmo, pradedant gimdymu, baigiant migrena.

Kanapės indams padėdavo išgydyti dizenteriją, palengvinti saulės smūgio simptomus. Senovės Kinijoje šis augalas, vadintas „ma“, buvo naudojamas ne tik reumatui, bet ir podagrai, maliarijai, vadinamajai beri-beri (sutrikusio virškinimo) ir kitoms ligoms gydyti.

Tikėta, kad jis turėjo ir moteriškosios in, ir vyriškosios jang energijos, tad padėdavo subalansuoti žmogaus kūną ir protą. Kinai pirmieji šį augalą panaudojo ir nuskausminimui: kanapių miltus sumaišę su ryžių vynu, jie šiuo anestetiku, pavadintu „ma-yo“, girdydavo ligonius prieš sunkias operacijas. Beje, tam buvo naudojama ne marihuana, o pluoštinė kanapė: jos giminaitę kinai „atrado“ daug vėliau, apie keistą šio augalo poveikį protui sužinoję iš Indijos.

Tik tuomet „ma“ įgavo naują prasmę, ir dabar šis žodis kinų kalboje reiškia sąstingį ar beprasmybę.

Nepaisant to, kinų medicinoje kanapė ir šiandien yra 50 pačių svarbiausių gydomųjų augalų sąraše, o knygose rašoma, kad šis augalas vaistams gali būti naudojamas daugiau nei 120 formų.

Kanapė buvo vertinama ir senovės Egipte, kur šis augalas naudotas vaistams nuo hemorojaus ir akių peršėjimo gaminti. Senovės Graikijoje sužeistiems arkliams ant žaizdų dėdavo kanapių kompresus, o žmonėms jos buvo naudojamos stabdant kraujavimą iš nosies, jų antpilas padėdavo esant ausies uždegimui, o mikstūros buvo geriamos siekiant išvaryti iš organizmo kaspinuotį. Be to, Graikijoje kanapės buvo naudojamos garinėse pirtyse, siekiant sukelti pirtininkams „ypatingą būseną“.

Viduramžių islamo valstybėse kanapės buvo naudojamos kaip diuretikas, vaistas nuo vėmimo, epilepsijos, karščiavimo, uždegimo: nors mokslinių įrodymų nebuvo, žmonės iš patirties žinojo, kad kanapėse yra labai daug veikliųjų medžiagų, kuriomis galima gydyti labai daug ligų.

Panacėja nuo epilepsijos

Senolių intuiciją dabar su kaupu patvirtina mokslas: kanapės pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, kurias mokslininkai jau pritaikė kurdami bei gamindami vaistus nuo maliarijos ir epilepsijos. Pastarosios ligos gydymui kanapės ypač svarbios, ir būtent dėl šios priežasties kanapių auginimą viena po kitos legalizuoja JAV valstijos.

Šiandien kanapės medicininiams tikslams auginamos ir tiriamos 23 JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje. JAV mokslininkai jau įsitikino, kad tokio kiekio pakanka gydyti net sunkioms epilepsijos formoms, o į Denverį, kuriame kanapių auginimas yra legalus, persikėlė tūkstančiai amerikiečių šeimų, auginančių epilepsija sergančius vaikus. „National Geographic“ pateikia epilepsija sergančios mergaitės pavyzdį, kuris visam pasauliui padėjo patikėti, kad kanapių preparatai 20 epilepsijos priepuolių per dieną šiai mergaitei padėjo sumažinti iki 1–2 arba nė vieno.

JAV pėdomis seka ir Europos Sąjungos šalys. Tiesa, ne visos ir ne vienodu tempu, tačiau kanapių laukai Europos Sąjungoje plečiasi ir šiandien jų siekia beveik 20 tūkst. hektarų.

Kaip tvirtina Lietuvoje kanapes auginti ir tirti pradėję entuziastai, per pasaulį besiritanti kanapių legalizavimo ir mokslinių tyrimų banga Lietuvai yra ypatinga proga, kurią pagriebti stengiasi ne tik augintojai, bet ir biotechnologai. Jiems į talką stoja Izraelio mokslininkai, kurie Lietuvos laukus buvo nusižiūrėję jau seniai: suprasdami, koks aukso grynuolis yra šis augalas ir kaip jam patinka lietuviška žemė, jie tik ir laukė, kol konservatyvus Lietuvos Seimas paseks Europos šalių pavyzdžiu ir parsivilios kanapę atgal į laukus. Kol JAV, Europoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių kanapė it atstumtoji galėjo gyventi nebent raudonųjų žibintų kvartale, Izraelio laboratorijose buvo tyliai kaupiami įrodymai siekiant paskelbti kanapę oficialia šventąja.

Visa tai ne apie marihuaną, nors Izraelio universitetuose pripažįstamos, o kai kuriose JAV valstijose ir drąsesnėse ES šalyse atrandamos ir šios padūkėlės gerosios savybės. Kalbame apie pluoštinę kanapę, Cannabis Sativa L. Svarbu žinoti du trumpinius – THC ir CBD. Pirmasis (tetrahidrokanabinolis) yra psichotropinė medžiaga, dėl kurios kanapė kadaise prarado gerą vardą. Antrasis (kanabidiolis) yra tik dabar atrandamas kanapėje slypintis gamtos stebuklas, suteikiantis šiam augalui nenuginčijamą šventumo aurą.

„Gerosios“ medžiagos kanabidiolio yra tiek pluoštinėse kanapėse, tiek marihuanoje, o štai „blogosios“ THC pluoštinėse kanapėse tėra pėdsakai.

Neseniai kanapių auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ištyrė Lietuvoje auginamų kanapių mėginius ir patvirtino, kad Lietuvos ūkiuose auginamose pluoštinėse kanapėse leistinas narkotinės medžiagos THC kiekis neviršija 0,2 proc.

Kaip sako mokslininkai, norint pajusti psichotropinį THC poveikį, pakaktų sutraukti kelis marihuanos dūmus, bet tektų surūkyti bent 20 hektarų pluoštinių kanapių.

O štai gerasis CBD poveikis pasireikštų kasdien išgeriant po šaukštelį pluoštinių kanapių aliejaus.

Mokslininkai įrodinėja, kad ir nedidelė CBD koncentracija padeda gydant miego, apetito sutrikimus, veikia kaip analgetikas, antiemetinis vaistas, bronchodilatorius, malšina uždegimą, padeda stiprinti imuninę sistemą. Tačiau tikroji kanapės naudojimo kulminacija dar laukia ateityje: mokslininkai viliasi, kad šiame augale esančios medžiagos padės sukurti efektyvius vaistus nuo vėžio ir AIDS.

„Visi kanapę matė tik kaip paprastą augalą, tačiau tai painus nenustatytų junginių mišinys“, – yra sakęs kanapių tėvu vadinamas dabar jau 84-erių Izraelio mokslininkas Rafaelis Mehulamas, kurio žodžius cituoja ir vienas Lietuvoje startavusios biotechnologijų įmonės „SatiMed“ įkūrėjų, „verslo angelas“ Tomas Andrejauskas. Ši įmonė, sukūrusi unikalias papildų, kremų ir gelių iš kanapių formules, tikisi, kad tinkamai pasirengusi sugebės išsiveržti į panašius produktus gaminančių pasaulio kompanijų lyderes.

Lietuviai – pasaulio pirmenybėse

„Esame toje pačioje startinėje pozicijoje kaip ir visas pasaulis. Tokių kompanijų kaip mes yra viena kita, bet nė viena dar nėra toli pabėgusi, todėl šie ir kiti metai – kritinis laikas, kurio reikėtų neprarasti ir išnaudoti siekiant lyderio pozicijų pasaulinėje rinkoje“, – verslo sėkme tiki T.Andrejauskas, kurio vadovaujama įmonė iš kanapėse esančių fitokanabinoidų gamina maisto papildus, gydomuosius kremus, kosmetiką, dairosi ir į vadinamąjį funkcinį maistą.

Jo įmonė visą procesą laiko savo rankose: patys augina kanapes, patys ima žemės mėginius, dalyvauja nuėmimo procese, kad jo metu neįsiveistų įvairių grybų, vėliau produktuose galinčių sukelti įvairius mikotoksinus. Bendradarbiaudama su penkiomis Lietuvos mokslo įstaigomis ir bent dešimčia profesorių, kurių vienas iš Izraelio, bendrovė yra ir gaminamų preparatų formulių savininkė. Juos „SatiMed“ ketina pardavinėti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje.

„Dairomės ir į Jungtines Valstijas, kurios ne tik yra didžiausia rinka, bet ir kanabinoidų žinomumas ten gana didelis. Amerikoje planuojame startuoti rudenį, šiuo metu baigiamos derinimo procedūros. Žiūrime plačiai, manau, perspektyvos didelės“, – ambicijų neslepia T.Andrejauskas.

Rinka – užsienyje

Kaip ir „SatiMed“, daugelis kitų Lietuvoje kanapėmis verstis pradėjusių gamintojų ir ūkininkų sako, kad pagrindiniai jų produkcijos pirkėjai bent kol kas yra užsienyje. Ypač didelė lietuviškų kanapių ir jų produkcijos dalis eksportuojama į JAV, Vokietiją ir Skandinavijos šalis.

Didžiausius kanapių laukus Lietuvoje turinčios bendrovės „Agropro“ vadovas Paulius Paršeliūnas skaičiuoja, kad jo vadovaujama bendrovė eksportuoja 98 proc. pagamintos produkcijos – kanapių aliejaus, proteino, miltų ir lukštentų sėklų, o ši produkcija jau surado savo nuolatinių pirkėjų Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Skandinavijos šalyse, JAV.

Eksportuojamas ir kanapių pluoštas, nes Lietuvoje dar nėra nė vieno rimto pluošto perdirbimo fabriko.

Tačiau, kaip sako J.Pilionė, jausmas toks, kad netrukus įvyks „sprogimas“. Kanapių pasiūla ir paklausa išties didėja neįtikėtinai sparčiai. Jau minėta bendrovė „SatiMed“ veiklos apimtis per vienus metus padidino 20 kartų.

Bendrovė „Agropro“ tapo viena didžiausių kanapių augintojų Europoje ir bene didžiausia ekologiškų kanapių augintoja pasaulyje. Pradėjusi nuo kelių šimtų, šiemet ji augina jau 1,5 tūkst. hektarų kanapių, o 2016 m. planuoja užsėti jau ne mažiau kaip 2–2,5 tūkst. hektarų „Finola“ veislės kanapių.

Tokios pačios auginimo tendencijos pastebimos ir smulkiuosiuose kanapių ūkiuose. „Dalis ūkių yra labai nedideli, ypač ekologiniai. Kai kurie ūkininkai kanapių augina vos po hektarą ar du, tačiau šių ūkių labai sparčiai daugėja“, – aiškina J.Pilionė.

Ir nors kol kas Lietuvoje kanapė dar nėra panaudojama taip, kaip galėtų būti, T.Andrejauskas ją vadina unikaliu augalu, kuris visas yra vertingas, taigi ateis diena, kai Lietuvos ūkininkai ir perdirbėjai iš jos pradės gauti maksimalią naudą. Tam reikia nemenkų investicijų, tačiau jos, pašnekovų teigimu, yra tikrai perspektyvios. Juk net kinai popierių išrado tik todėl, kad augino kanapes, o ant kanapinio popieriaus yra išspausdinta net ir JAV nepriklausomybės deklaracija.

Kanapės – ir pirmieji pasaulyje „kariniai“ javai: tie patys kinai kanapių pluoštą panaudojo šaudymo lankams gaminti, nes pastebėjo, kad įtempus kanapinį lanką strėlės lekia toliau, negu lankams naudojant bambuką. Šiandien lankų kariniams tikslams niekas nebegamina, tačiau kanapių panaudojimas išlieka labai platus, pradedant tekstile, baigiant biokuru.

„Kanapes galima naudoti ekstraktams, naudoti jų biomasę, kulti sėklas, iš jų spausti aliejų ar išgauti proteiną. Nuo stiebo nuėmęs pluoštą, jį gali panaudoti biokompozitų pramonei. Kanapes atranda net automobilių gamintojai“, – galimybes vardija T.Andrejauskas, pridurdamas, kad kanapių pluoštas, tinkamai jį perdirbus, jau pradedamas naudoti automobilių kėbulų, stiklo gamyboje.

Ateities namai – iš kanapių

Kauno rajone šį rudenį bus pastatytas vienas pirmųjų kanapinių namų – jam apšiltinti buvo panaudotos ekologiškos izoliacinės medžiagos iš kanapių spalių. Tiesa, šie apšiltinimo blokeliai buvo atsivežti iš Nyderlandų, tačiau netrukus statybinės medžiagos iš kanapių jau bus kasdienybė ir Lietuvoje: VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos mokslininkai sukūrė statybinių blokelių iš kanapių technologiją ir tikisi, kad jie ne vien praktiškumu, bet ir populiarumu pralenks kitas statybines medžiagas, nes tokie blokeliai ne tik ekologiški, bet ir pasižymi nepaprastai puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis.

„Daugelio šiuo metu naudojamų statybinių medžiagų gamyba imli energijai. Mūsų siūlomi ekologiški blokeliai yra pigesni ir paprasčiau pagaminami, pasižymi geresnėmis akustinėmis bei termoizoliacinėmis savybėmis. Be to, medžiagos, naudojamos blokeliams gaminti, yra organinės kilmės, taigi jas daug lengviau utilizuoti, galima panaudoti kaip pakratus žemės ūkyje“, – teigia VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyresnysis inžinierius Giedrius Balčiūnas.

Termoizoliacines kanapinių statybinių medžiagų savybes giria ir statybinius blokelius iš kanapių jau keletą metų gaminantis Šakių rajono ūkininkas Egidijus Zėringis. Iš kanapių pagaminti statybiniai blokeliai turi 3,5 karto didesnę šiluminę varžą nei mediena. Vadinasi, iš kanapių suręstas namas turėtų būti labai šiltas.

Be to, kanapiniai blokeliai pasižymi ir dar viena itin svarbia savybe – jie priklauso A1 nedegumo klasei. Kitaip sakant, visos kitos ekologiškos statybinės medžiagos dega, o kanapių blokeliai ugniai yra itin atsparūs.

Kanapės priešų nemažėja

Pagyras kanapei galima sakyti be paliovos, tačiau šis augalas vis tiek daugelio vertinamas skeptiškai. „Veido“ kalbinti pašnekovai sakė ne kartą susidūrę su neigiamu visuomenės požiūriu ir įtarinėjimais. Septyni dešimtmečiai priešiško nusistatymo paliko savo žymę, ir turės praeiti laiko, kol bus suprasta, kad Lietuvos laukuose auga tikras lobis, o ne pragaištingos piktžolės.

Kol kas Lietuvoje galioja vienos griežčiausių pluoštinių kanapių taisyklių visoje ES. Pavyzdžiui, visi pluoštinių kanapių augintojai yra įpareigoti auginamų kanapių laukus deklaruoti, nepaisant to, ar pretenduos gauti išmokas, ar ne. Turintieji ne vieną pluoštinių kanapių lauką augintojai turėjo sumokėti ne už vieną viso deklaruoto ploto mėginį, bet atskirai už kiekvieno laukelio, atskirto keliuku, melioracijos grioviu ar net istorine linija, mėginį. Kadangi vienas laukas gali susidėti iš keleto tokių laukelių, o vieno mėginio paėmimas kainuoja 123 eurus, augintojui gali susidaryti nemaža mokėtina suma.

Augintojams reikia deklaruoti ir sandėlius, kuriuose laikomas nuimtas kanapių sėklų bei stiebelių derlius, taip pat pateikti sutartis su perdirbėjais. Augalininkystės tarnyba, gavusi pranešimus apie augintojus, nedeklaravusius pluoštinių kanapių pasėlių, jiems taiko Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytą nuobaudą už įpareigojimų nesilaikymą.

Tokių griežtų taisyklių nėra jokioje kitoje ES pluoštinių kanapių auginimą įteisinusioje šalyje, tad Lietuvos augintojų pastangomis Žemės ūkio ministerija jau parengė ir Vyriausybei pateikė Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektą, kuriame mėginių paėmimas siejamas su sėjomaininiu, o ne deklaruotu lauku, kaip buvo iki šiol. Be to, augintojai tikisi, kad Seimo rudens sesijos metu bus peržiūrėti ir mėginių paėmimo įkainiai.

Ar šiek tiek sumažėję suvaržymai, kasdien didėjanti kanapių paklausa ir ypač kanapėms auginti tinkami Lietuvos laukai taps nauja mūsų šalies sėkmės formule, parodys laikas. Bet šiandien kanapė į Lietuvą grįžta užsidėjusi karalienės karūną ir mėgins tapti mūsų Mis Visata. Galbūt kadaise iš daržų su šaknimis išrauta kanapė ir iš jos pagaminti technologiniai bei farmaciniai stebuklai sugebės užkariauti Europos, Amerikos, o gal net Izraelio rinką ir ištaisyti skriaudą, kurią kanapei padarėme prieš septynis dešimtmečius.

Kanapės pakišo koją Kauno „Žalgirio“ krepšininkui, tačiau jis toli gražu ne pirmas, kuriam karjerą sugadino kvaišalų vartojimas.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo amerikiečiams Sonny Weemsui ir DeJuanui Collinsui šis sezonas baigėsi anksčiau nei įprasta. Pirmasis iš kovų iškrito dėl patirtos traumos, o antrasis sulaukė trijų mėnesių diskvalifikacijos dėl kanapių vartojimo.
Pats žalgirietis viešumoje neigia kada nors vartojęs marihuaną. Esą sunkiausiomis akimirkomis jis keliskart yra užtraukęs cigarą ir neįsivaizduoja, kaip į jo organizmą galėjo patekti kanapių. „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas ir čia buvo linkęs įžvelgti sąmokslą: dėl susiklosčiusios padėties jis viešai apkaltino paslaptingą grupuotę iš Vilniaus.
Tiesa, šį sezoną D.Collinsas jau ne pirmą kartą į žiniasklaidos akiratį patenka ne dėl laimėjimų aikštelėje, o dėl nuotykių už jos ribų. Šį sezoną Eurolygoje gynėjas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 6,3 taško ir atlikdavo po 1,5 rezultatyvaus perdavimo. Pernai metų statistika panaši: 6,7 taško ir 2,25 rezultatyvaus perdavimo. Taigi abiejų sezonų statistika yra gana kukli, palyginti su rezultatais, kuriuos D.Collinsas demonstravo „Žalgiryje“ per savo geriausią sezoną 2007–2008 m. Tuomet jis pelnydavo po 10,8 taško ir atlikdavo po 5,35 rezultatyvaus perdavimo. Akivaizdu, kad D.Collinso karjera išgyvena saulėlydį ir prie to prisideda ne tik amžius, bet ir „užklasinė“ veikla, sunkiai suderinama su sportininkams įprastu režimu.
Žiemą D.Collinsas jau turėjo problemų dėl vairavimo stipriai išgėrus. Tuomet krepšininko kraujyje nustatyta 2,18 promilės alkoholio. Tąkart D.Collinsas ne tik buvo nubaustas administracine tvarka, bet ir šmėžavo televizorių ekranuose, necenzūriniais žodžiais keikdamas įvykį filmuojantį operatorių. Atrodo, kad šis įvykis krepšininkui rimta pamoka netapo.

Kanapės ir NBA

Kanapių vartojimas Lietuvos sporte, laimei, nėra didelė problema. Į nemalonią istoriją dėl įtarimų marihuanos laikymu ir vartojimu buvo įsipainiojęs tik Tauragės „Tauro“ ekipos futbolininkas Simonas Babilius.
Užtat NBA lygoje „žolės“ mėgėjų problema tikrai egzistuoja. Beje, ne tik kanapių, bet ir stipresnių narkotikų. Michaelas Beasley, Damonas Stoudamire‘as, Rasheedas Wallace‘as, Chrisas Andersonas, Shawnas Kempas, Richardas Dumas, Zachas Randolphas – tai tik keli krepšininkai, turėję vienokių ar kitokių nemalonumų dėl narkotikų vartojimo. Keli žaidėjai dėl narkotikų vartojimo buvo suspenduoti iki gyvenimo pabaigos. Tarp jų ir tokie daug žadantys žaidėjai, kaip jau minėtas R.Dumas ar Roy Tarpley.
Praėjusiais metais policija buvo sulaikiusi NBA žvaigždę Marcusą Camby, kurio automobilyje rasta marihuanos. Tiesa, vėliau kaltinimai krepšininkui buvo panaikinti, nes kartu automobilyje buvęs jo pusbrolis pareiškė, kad visi narkotikai priklausė jam, o M.Camby apie tai nieko nežinojo.
O štai Dalaso „Mavericks“ žaidėjas Joshas Howardas praėjusio sezono pabaigoje tiesioginiame eteryje atvirai pripažino ne sezono metu rūkantis marihuaną. „Visi žiniasklaidos ir sporto pasaulio žmonės žino, kad NBA žaidėjai rūko marihuaną“, – tuomet teigė krepšininkas.
Tiesa, bent dabar „žolės“ mėgėjai NBA gali šiek tiek atsikvėpti. Naujai sudarytoje kolektyvinėje darbo sutartyje numatoma, kad sportininkai prieš sezoną iki dviejų kartų gali būti tikrinami dėl steroidų ir kitų formą gerinančių preparatų vartojimo. Marihuana į šį sąrašą nėra įtraukta.
Ankstesnėje sutartyje buvo numatyta, kad krepšininkai dėl marihuanos vartojimo gali keliskart būti tikrinami ir ne sezono metu. O sezono laikotarpiu nuo spalio 1 iki birželio 30 d. visi krepšininkai yra keturiskart atsitiktinai tikrinami dėl draudžiamų preparatų vartojimo. Diskvalifikaciją dėl marihuanos vartojimo buvo galima užsidirbti tik po trečio įkliuvimo. Pirmąkart nusižengęs žaidėjas tiesiog privalėjo prisidėti prie lygos vykdomos kovos su marihuanos vartojimu programos. Antras nusižengimas grėsė 25 tūkst. dolerių bauda, o trečiąkart įkliuvęs sportininkas būdavo diskvalifikuojamas penkerioms rungtynėms. Už kiekvieną kitą nusižengimą taip pat būdavo baudžiama diskvalifikacija: ketvirtas kartas būtų kainavęs jau dešimties rungtynių priverstines atostogas.

Narkotikai sužlugdė karjerą

Sporto istorijoje netrūksta pamokomų istorijų, kai priklausomybė nuo svaigalų iš viršūnės nubloškė ir pačias didžiausias žvaigždes. Kai kuriems besaikis narkotikų ar alkoholio vartojimas kainavo net gyvybę.
Štai Darrylas Strawberry 1980 m. buvo pirmas per Amerikos beisbolo lygos (MLB) naujokų biržos šaukimą. 1983 m. debiutavęs pagrindinėje komandoje, jis laimėjo Metų naujoko titulą, o nuo pat 1984 iki 1991 m. be pertraukos buvo kviečiamas dalyvauti Visų žvaigždžių rungtynėse. 1986 m. jis tapo vienu pagrindinių Niujorko „Mets“ triumfo Pasaulio serijos varžybose kalvių. Atrodė, kad D.Strawberry laukia vieta beisbolo šlovės muziejuje. Tačiau, sulaukęs 29 metų, jis įniko į narkotikus ir jo karjeros kreivė ėmė sparčiai smukti žemyn.
Vėliau pats beisbolininkas pripažino, kad kokaino pirmą kartą pabandė dar 1983 m., vos tik debiutavęs pagrindinėje komandoje. D.Strawberry neneigė ir iki tol ne kartą vartojęs marihuaną ar nevengdavęs padauginti alkoholio. Vėliau prasidėjo ir kitos problemos – kaltinimai smurtu prieš gyvenimo draugę, mokesčių vengimas. Visa tai tik dar labiau įklampino sportininką. 1990 m. jis bandė gydytis reabilitacijos klinikoje, tačiau nemalonumai tuo nesibaigė. MLB vadovybė jį net triskart suspendavo dėl draudžiamų preparatų vartojimo, o svajonės apie vietą šlovės muziejuje nuėjo perniek.
Didelių problemų per narkotikus turėjo ir vienas geriausių pasaulio futbolininkų Diego Maradona, išgarsėjęs savo puikiu driblingu, „Dievo ranka“, priartinusia Argentiną prie pergalės 1986-ųjų pasaulio futbolo čempionate. Tačiau tiek karjeros metais, tiek vėliau argentinietis garsėjo ir savo nesutramdomu elgesiu bei potraukiu prie kvaišalų. D.Maradonos kokaino pomėgis vieša paslaptimi tapo dar devintojo dešimtmečio antroje pusėje, o 1991 m. jis sulaukė 15 mėnesių diskvalifikacijos už šio narkotiko vartojimą. 1994 m. D.Maradona anksčiau laiko turėjo palikti pasaulio čempionatą, nes buvo pagautas vartojantis draudžiamus preparatus, kaip įtariama, efedriną. Karjerą argentinietis baigė 1997-aisiais, sulaukęs 37 metų, kai nebesugebėjo pereiti dar vienos dopingo patikros. Vėliau dėl kokaino vartojimo legendinį futbolininką ėmė persekioti širdies veiklos sutrikimai. Galiausiai D.Maradona vis dėlto pajėgė atsikratyti šios varginančios priklausomybės.
Dabar galime tik spėlioti, kokių aukštumų dar būtų pasiekęs D.Maradona, jei ne beveik pusę karjeros jį persekioję nemalonumai dėl kvaišalų vartojimo. Vis dėlto argentinietis sugebėjo išlikti viršūnėje, nors kitiems sportininkams narkotikai ir alkoholis tapo nuosmukio priežastimi. Čia galima paminėti ir tokias NBA žvaigždes, kaip Vinas Bakeris ar Shawnas Kempas. Jų karjerą drąsiai galima skirstyti į dvi dalis – puikią formą iki priklausomybės ir staigų nuosmukį prasidėjus tokio pobūdžio problemoms.
Itin pamokoma ir Leno Biaso istorija. Šis krepšininkas buvo lyginamas su tuomet dar tik kylančia žvaigžde Michaelu Jordanu. Įspūdingas žaidimas universitete uždirbo L.Biasui antrą šaukimą 1986 m. NBA naujokų biržoje. Kylančią žvaigždę pasirinko čempiono titulą ginantys Bostono „Celtics“ krepšininkai. Tačiau NBA lygoje L.Biasas taip ir nedebiutavo – tragedija įvyko prabėgus vos 48 valandoms po naujokų biržos. Krepšininkas mirė perdozavęs kokaino, o sporto pasaulis neteko perspektyvaus atleto.

Sugebėjo pakilti

Sporto istorijoje galima rasti ir tokių istorijų, kai priklausomybę įveikęs sportininkas pakildavo tarsi feniksas iš pelenų. Vienas tokių pavyzdžių yra beisbolininkas Joshas Hamiltonas. 1999 m. „Tampa Bay Devil Rays“ ekipa jį pasirinko pirmuoju šaukimu ir už kontrakto sudarymą žaidėjui sumokėjo tuomet rekordinę 3,96 mln. dolerių sumą. 2001 m. pradžioje J.Hamiltonas buvo išrinktas didžiausia beisbolo viltimi.
Deja, būtent tais metais prasidėjo sportininko nuosmukis dėl traumų ir polinkio prie narkotikų. 2001 m. jis sužaidė vos 27-erias rungtynes, o po metų – 56-erias. 2003 m. pradžioje J.Hamiltonas šešioms savaitėms paliko komandą ir pripažino, kad per tą laiką išbandė kiekvieną narkotiką, koks tik pakliuvo po ranka. Dėl „asmeninių priežasčių“ šis sportininkas praleido visą sezoną, o lygos vadovybė buvo jam skyrusi 25 dienų diskvalifikaciją dėl draudžiamų preparatų vartojimo. Teigiama, kad J.Hamiltonas net aštuonis kartus buvo kreipęsis dėl reabilitacijos, tačiau visus kartus ją nutraukdavo anksčiau laiko.
2004 m. vasarį J.Hamiltonas dėl narkotikų vartojimo buvo suspenduotas neribotam laikui ir nežaidė beisbolo porą metų. Vis dėlto žaidėjas sugebėjo įveikti jį varginusią priklausomybę ir grįžti į profesionalųjį sportą. Galiausiai 2008 m. sportininko žvaigždė suspindo iš naujo. Jis buvo išrinktas į Visų žvaigždžių rungtynes ir puikiai žaidė visą sezoną, o 2010 m. sugebėjo pelnyti naudingiausio sezono žaidėjo titulą.
Belieka tikėtis, kad ši J.Hamiltono istorija yra puiki pamoka jauniems atletams, kurių kelyje tyko gausybė pagundų.

Donatas Puslys

Sporto istorijoje netrūksta pamokomų istorijų, kai priklausomybė nuo svaigalų iš viršūnės nubloškė net pačias didžiausias žvaigždes.

AFP

Lietuvoje ketinama dar kartą bandyti legalizuoti pramonines kanapes – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė įstatymo pataisą, kuri ūkininkams leistų be kliūčių užsiimti šia veikla.

Tiesa, įstatymo pataisoje numatyta tvarka yra kone griežčiausia Europoje – kanapes bus galima auginti tik gavus specialią licenciją, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Man atrodo, toks variantas per griežtas. Tačiau tai bus geras argumentas įveikti legalizavimo priešininkus. Iki šiol jie bijojo, kad gali būti neužtikrinta kanapių auginimo kontrolė”, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Anot jo, Lietuva privalo legalizuoti pramonines kanapes, nes tai įpareigoja Europos Sąjungos reglamentas.

Pramonines kanapes auginti pelninga, todėl kai kurie ūkininkai jas sėja nelaukdami Seimo sprendimo. Mat iš šių augalų gaunamos žaliavos vien pernai pabrango kelis kartus.

“Tai sugundė kai kuriuos žemdirbius užsėti laukus kanapėmis. Žaliava ne tik labai brangi, bet ir jos trūksta. Tad kai kurie ūkininkai nutarė nelaukti, kol valdžia apsispręs”, – teigė Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos koordinatorius Saulius Kokanauskas.

Europoje pramoninių kanapių auginimas uždraustas tiktai dviejose šalyse – Lietuvoje ir Baltarusijoje.