Dvikovos, VEIDO fotomontažas

Algirdas Butkevičius, kuris kaltinusius jį nuovargiu ne kartą kvietė pasigalynėti sporto salėje, antrajame rinkimų ture susikibs su tikru sportininku, bušido meistru Kęstučiu Smirnovu, o Juozas Olekas auksinėmis šakutėmis ginsis nuo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos. Šiuose rinkimuose bent keliolika politikos senbuvių, iki šiol laimėdavusių be didesnių pastangų savo apygardose, aplamdė neretai politikos naujokai, daugiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Antrajame rinkimų ture dalyvaus 40 LVŽS kandidatų, iš kurių po spalio 9-osios pirmauja 21. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stovykloje vienmandatėse apygardose kausis 42 kandidatai, iš jų taip pat daugiausiai balsų surinko 21 konservatorių atstovas (Ingrida Šimonytė Antakalnio apygardoje Seimo mandatą laimėjo iškart).

Kodėl šį kartą naujieji pranašai, LVŽS atstovai, taip gerai pasirodė vienmandatėse apygardose, kai ankstesni tautos gelbėtojai – Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija ar 2012-aisiais 6 mandatus gavusi „Drąsos kelio“ partija vienmandatėse apygardose nelaimėjo nieko ir į Seimą pakliuvo tik dėl rinkėjų palankumo daugiamandatėje apygardoje?

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius paaiškina, kad LVŽS yra sena-nauja partija, todėl nebuvo galima tikėtis, kad jos kandidatus vienmandatėse ištiks toks likimas, koks anksčiau susiklostė populistinėms ar protesto balsus susižėrusioms partijoms.

„Partija, kuri keitė pavadinimus, jungėsi, išgyveno ir geresnius, ir blogesnius laikus. Tačiau aišku, kad regionuose „valstiečiai“ ar jų pirmtakai jau daugiau kaip 15 metų yra gana įtakingi. Ypač tai matyti savivaldos rinkimų statistikoje: „valstiečiai“ turėjo ir savo merų, ir tarybos daugumą kai kuriose savivaldybėse. Pavyzdžiui, „Drąsos kelias“ buvo protesto grupė, o „valstiečiai“ – visai kas kita, tai pamatėme ir per šiuos rinkimus“, – LVŽS sėkmę vienmandatėse „Veidui“ apžvelgia A.Krupavičius.

Nors po pirmojo turo atrodo, kad absoliutūs laimėtojai yra konservatoriai ir „valstiečiai“. A.Krupavičius skaičiuoja, kad centro dešinės partijos drauge surinko beveik tiek pat balsų, kiek ir 2012 m. rinkimuose. Konservatoriai ir liberalai šį kartą gavo maždaug 30 proc., o 2012-aisiais – 24 proc. balsų. Naujajai koalicijai šiemet gautų balsų dalimi nenusileido ir buvusios koalicijos narės – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), drauge taip pat surinkusios apie 30 proc. balsų.

A.Krupavičiaus teigimu, toks nedidelis balsų pasidalijimo skirtumas rodo, kad rinkėjai yra VIS DAR nusivylę TS-LKD, o iki šiol valdžiusia LSDP jie JAU nusivylė. Dėl tokio rinkėjų požiūrio į dvi partijas viduryje atsirado laisvos vietos kitai jėgai, kuria ir tapo LVŽS. Taigi naujieji gelbėtojai, neretai politikos naujokai, vienmandatėse apygardose „perspjovė“ net ir vietinių rinkėjų daug metų palaikomus politikos senbuvius.

Aiškių lyderių nedaug

Kaip baigsis antrojo turo kova vienamatėse, prognozuoti sudėtinga, nes tik 22 apygardose atsirado lyderių, surinkusių daugiau kaip 30 proc. balsų. Daugiau kaip 40 proc. balsų pelnė ir per žingsnį iki pergalės yra konservatorius diplomatas Žygimantas Pavilionis, Irenos Degutienės Naujamiesčio apygardoje surinkęs 43,27 proc. balsų. Vakarinėje Panevėžio apygardoje greičiausiai bus perrinktas Povilas Urbšys, kurį palaiko 47,95 proc. rinkėjų. Kuršėnų-Dainų apygardoje absoliuti lyderė, surinkusi 47,68 proc. balsų, yra Rima Baškienė, beje, vienintelė LVŽS narė 2012–2016 m. Seime. Nemenčinės apygardoje ištikimi rinkėjai 44,14 proc. balsų davė LLRA-KŠS atstovei Ritai Tamašunienei, o Jonavoje 41,64 proc. balsų surinko Rimantas Sinkevičius.

A.Krupavičius prognozuoja, kad Vilniuje, jau tapusiame centro dešiniųjų partijų tvirtove, pergalę gali nuskinti TS-LKD vienmandatininkai, bet Kaune intrigos esama gerokai daugiau, nors ten dėl Seimo mandatų kovos tik dvi partijos. Trijose apygardose Kaune pirmauja „valstiečiai“, o konservatorių kandidatai daugiausiai balsų surinko keturiose Kauno apygardose.

„Akivaizdi TS-LKD problema ta, kad daugeliui rinkėjų tai nėra antro pasirinkimo partija. Palaikantieji socialdemokratus balsuotų už LVŽS, LVŽS rinkėjai – už socialdemokratus, net liberalų elektoratas nebūtinai gali rinktis konservatorius, – vardija politologas. – Nors TS-LKD turi persvarą, ji nebūtinai laimės finale, nes tarp rinkėjų, balsavusių už kitas partijas, bus tokių, kurie rinkis bet kurį kitą kandidatą, tik ne siūlomą TS-LKD.“

A.Krupavičiaus skaičiavimais, konservatoriai yra konkurencingi 18-oje Vilniaus ir Kauno apygardų, vadinasi, dar lieka 50 regionų apygardų, o regionuose labiau remiami „valstiečiai“. Nepaisant nesėkmės daugiamandatėje apygardoje, politologas ragina visiškai nenurašyti ir socialdemokratų. Jų kandidatai esą turi realių galimybių laimėti maždaug dešimtyje apygardų.

Už brūkšnio liko dėl 5 balsų

Nemaloniausia staigmena per pirmąjį rinkimų turą nutiko Naujosios Vilnios apygardoje, kur daugiausiai (23,08 proc.) balsų surinko už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą nuteistas Algirdas Paleckis. Naujosios konservatorių kartos atstovė Monika Navickienė surinko vos 14 balsų mažiau už Sausio 13-osios įvykių interpretacijos „savi šaudė į savus“ autorių A.Paleckį. Nepaisant menko skirtumo, išsigandę, kad A.Paleckis gali pakliūti į nacionalinę politiką, paramą konservatorei išreiškė net oponentai – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderiai, LVŽS kandidatai.

Nedidelė balsų persvara, dėl kurios antrojo turo baigtis yra gana miglota, susiklostė ir kitose vienmandatėse apygardose, kurių rinkėjai spalio 9 d. neišsirinko vieno lyderio.

Jau „palaidotos“ Darbo partijos (DP) tėvonija Kėdainiai gerokai nustebino dar pernai, kai meru išrinko ne „darbietę“, bet liberalą verslininką Saulių Grinkevičių. Šiemet daugiamandatėje daugiausiai balsų atidavę LVŽS, kėdainiečiai taip pat pademonstravo besikeičiančias preferencijas. Vis dėlto 25,49 proc. rinkėjų, balsavusių už Virginiją Baltraitienę, nejaudina nei medžioklės skandalai, nei žemės ūkio ministrei grėsusi interpeliacija. Antroje vietoje su 20,35 proc. balsų atsidūrė pats išsikėlęs kandidatas gydytojas Darius Kaminskas, anksčiau taip pat priklausęs Darbo partijai.

„Manau, kad logiškai labiau tikėtina V.Baltraitienės pergalė, juolab kad antrajame ture varžysis tos pačios partijos kandidatai, nors vienas iš jų – jau „eksdarbietis“. V.Baltraitienei gali trukdyti skandalai dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus ar koldūnų, tačiau V.Baltraitienė, kaip politikė, yra nuosaiki ir racionali, didelių priekaištų jai niekas neturi. Net Prezidentė pakeitė nuomonę dėl šios politikės, nors iš pradžių nenorėjo jos skirti žemės ūkio ministre“, – komentuoja A.Krupavičius.

Visiškai neprognozuojama kova laukia Plungėje. Antrojo turo dalyvius – liberalą Joną Varkalį ir konservatorių Jurgį Razmą skiria vos 8 balsai: už abu kandidatus balsavo beveik po ketvirtadalį rinkėjų.

Nė vieno aiškaus lyderio nėra ir Panerių apygardoje. 16,97 proc. balsų surinkusi konservatorių kandidatė Aistė Gedvilienė antrajame ture susikaus su Lietuvos žaliųjų partijos lyderiu Linu Balsiu, surinkusiu 13,82 proc. balsų. Daugiau galimybių laimėti šioje apygardoje A.Krupavičius prognozuoja L.Balsiui, kuris gali gauti balsų iš rinkėjų, per pirmąjį turą nebalsavusių nei už jį, nei už TS-LKD kandidatę: „Naglio Puteikio šalininkai greičiausiai turėtų balsuoti ne už TS-LKD, LLRA-KŠS rinkėjai vargu bau rinksis TS-LKD. DP, „Tvarkos ir teisingumo“ (TT), Lietuvos laisvės sąjungos elektoratas taip pat turėtų balsuoti už L.Balsį. A.Gedvilienė turėtų pretenduoti į LS balsus, taigi surinktų maždaug 27–28 proc. balsų.“

Kaune, Kalniečių apygardoje, kol kas antras liko buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas, surinkęs 17,14 proc. balsų. Jis susirungs su „valstiete“ rusų kalbos mokytoja, Kauno miesto savivaldybės tarybos nare Aušra Papirtiene, gavusia šiek tiek daugiau – 20 proc. balsų.

Dėl A.Kupčinsko įvaizdžio, kuris kauniečiams dar gali būti miesto stagnacijos sinonimas, daugiau galimybių tenka A.Papirtienei, juolab kad ją palaiko pats miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

„Darbietė“ Dangutė Mikutienė, nepaisant partijos nuopuolio, dar turi teorinių šansų pakliūti į Seimą. Jos varžovas antrajame ture Trakų-Vievio apygardoje liberalas Trakų administracijos direktorius Jonas Liesys surinko vos keliomis dešimtimis balsų daugiau (14,64 proc.). Politologas A.Krupavičius svarsto, kad didelė pagalba D.Mikutienei būtų savo partijai lojaliausio elektorato – LLRA-KŠS rinkėjų palaikymas, taip pat „darbietė“ gali gauti socialdemokratams skirtus balsus.

Molėtų-Širvintų apygardoje antrajame ture susitiks nedidele persvara kol kas daugiausiai balsų pelnęs „darbietis“ Petras Čimbaras, 2012-aisiais šioje apygardoje laimėjęs mandatą, ir konservatorius Valentintas Stundys. A.Krupavičius sako, kad P.Čimbaras jau gali rinkėjams prisistatyti kaip būsimos opozicijos narys, o toks statusas gali padėti pelnyti simpatijų.

Panevėžyje, Aukštaitijos apygardoje, antrajame rinkimų ture susirems konservatorė Rasa Juknevičienė ir kol kas ją aplenkusi LVŽS kandidatė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, surinkusi 27,55 proc. balsų.

„LVŽS kandidatė surinko daugiau kaip ketvirtadalį balsų apygardoje, kurioje rinkėjų aktyvumas yra didelis, todėl manau, kad R.Juknevičienės perspektyva tapti Seimo nare laimėjus vienmandatėje apygardoje, švelniai tariant, komplikuota“, – sako A.Krupavičius ir primena, kad LVŽS buvo įsitikinusi savo kandidatės pergale, tad partijos prognozė greičiausiai ir išsipildys.

Profesorius svarsto, kad Socialdemokratų partijos rinkėjai rems G.Burokienę, o ne konservatorių kandidatę. Juolab kad antrajame ture Aukštaitijos apygardoje tikėtasi pamatyti R.Juknevičienės ir socialdemokrato Domo Petrulio, likusio trečioje vietoje ir surinkusio 19,90 proc. balsų, kovą. Pasak politologo, R.Juknevičienės galimybės gauti papildomų balsų nedidelės ir todėl, kad tai viena ryškiausių TS-LKD partijos figūrų. Toks kandidatės ryškumas esą gali sukelti rinkėjų, kurie nejaučia simpatijų konservatoriams, priešiškumą.

Marių apygardoje antrajame ture susitiks liberalas progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis ir kol kas pirmaujantis didžiausias Lietuvos sveikuolis, skiepų vakcinose atradęs aborto liekanų, Dainius Kepenis. Šioje apygardoje kandidatų gautų balsų skirtumas taip pat nežymus.

Įdomi kova laukia Danės apygardoje, kur daugiausiai balsų surinko antikorupcinės koalicijos atstovas N.Puteikis. Jis antrajame ture susirungs su liberalu Simonu Gentvilu, kuris nuo kovotojo su korupcija atsiliko maždaug 200 balsų. Nors daugiamandatėje apygardoje kovotojų su korupcija koalicija nepasiekė minimalaus 7 proc. barjero, N.Puteikis dar turi neblogų šansų pakliūti į Seimą.

„Jei N.Puteikis imsis rimtos kampanijos Klaipėdoje, jis turi visas galimybes laimėti, bet reikia tuo užsiimti, – sako A.Krupavičius. – Jei jo priešininkas būtų kitas, ne S.Gentvilas, N.Puteikiui laimėti būtų sunkiau. Tačiau dabar dalis rinkėjų skeptiškai žiūri į tėvų ir vaikų dalyvavimą politikoje, ypač tada, kai partija turi vos kelis mandatus ir giminaičių „svoris“ pasidaro gan didelis. Žinoma, N.Puteikio koalicija gerokai populistinė, nežinia, už ką tokioje situacijoje balsuotų LSDP šalininkai, bet jei reikėtų mesti burtų kauliuką, manau, jis iškristų N.Puteikio naudai.“

O štai Eugenijus Gentvilas Gargžduose net nepakliuvo į favoritų duetą: antrajame ture susitiks 30 proc. balsų gavęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ir penktadalio rinkėjų simpatijas pelnęs „valstietis“ Bronius Markauskas, teistas už ūkininkų protesto organizavimą.

Kitos liberalų partijos Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis Artūras Zuokas, priešingai nei LS lyderis E.Gentvilas, daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepateko, nes jo partija nesurinko nė 5 proc. balsų. Kol kas atrodo, kad ir LLS vedlys liks be mandato, nes vargu ar Senamiesčio apygardoje nugalės konservatorių Mykolą Majauską, pirmajame ture surinkusį dvigubai daugiau balsų (35 proc.).

Laimėjusių partijų lyderius nuo pergalės savo apygardose skiria tik vienas žingsnis. Gabrielius Landsbergis Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje surinko 38,36 proc. balsų, Ramūnas Karbauskis Šilainiuose gavo 39 proc., o Saulius Skvernelis, kuriam prognozuota pergalė jau per pirmąjį turą, pelnė 30 proc. balsų ir antrajame ture Karoliniškių apygardoje kausis su konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu.

Socialdemokratai atidavė tėvonijas

Kita šių Seimo rinkimų staigmena – sumažėjusios rinkėjų simpatijos premjerui Algirdui Butkevičiui Vilkaviškyje. Savo uošvijoje, kur pradėjo politiko karjerą, A.Butkevičius į Seimą išrenkamas nuo 1996 m., o nuo 2000 m. kandidatui šioje apygardoje nė neprireikdavo antrojo turo, nes jis iškart susižerdavo daugiau kaip 60 proc. rinkėjų balsų. Tačiau šį kartą socialdemokratų lyderiui kelią pastojo LVŽS kandidatas Kęstutis Smirnovas.

Palyginti su A.Butkevičiumi, aktyvus visuomenininkas ir kovinio sporto čempionas K.Smirnovas yra nacionalinės politikos naujokas, turintis politinės patirties tik savivaldos srityje. Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro mokytojas trečią kadenciją iš eilės yra išrinktas į Šakių rajono savivaldybės tarybą. Vis dėlto A.Butkevičius, kuris iki rinkimų darbo metu važinėdavo į Vilkaviškį pirmyn atgal, ruošiasi rimtai susikauti su bušido meistru: premjeras buvo pasiprašęs keturių dienų atostogų, kurias praleido agituodamas Vilkaviškyje.

Paaiškėjo, kad susilpnėjusios socialdemokratų lyderio pozicijos Vilkaviškyje – ne premjero nesėkmė, bet visos partijos favoritų tendencija. Dalyje apygardų daug metų neturėję nė menkiausios konkurencijos, kai kurie socialdemokratai pirmąjį turą arba prakišo visai, arba buvo nukarūnuoti ir turės rimtai kovoti antrajame.

Visiška nesėkmė ištiko parlamentarą Albiną Mitrulevičių Marijampolėje. Per antrąjį Seimo rinkimų turą 2012 m. A.Mitrulevičius, tuometis Marijampolės savivaldybės mero patarėjas, pelnė 67,16 proc. rinkėjų simpatijų. Tačiau šį kartą socialdemokratas Marijampolėje liko trečias, jį nurungė visiški politikos naujokai – LVŽS atstovas komisaras Dainius Gaižauskas ir jaunas, nacionaliniu lygiu nežinomas konservatorius, Marijampolės savivaldybės tarybos narys, Andriaus Kubiliaus padėjėjas 29-erių Andrius Vyšniauskas.

Kitas socialdemokratas, per pirmąjį turą palaužtas LVŽS politikos naujoko, – Edvardas Žakaris. Aušros apygardoje Šiauliuose 2012 m. jis surinko 43 proc. balsų, o antrajame ture už jį balsavo net 76 proc. rinkėjų. Šįkart E.Žakaris surinko 19,70 proc. balsų ir antrajame ture stos prieš LVŽS kandidatą Šiaulių vicemerą, leidėją humanitarinių mokslų daktarą Stasį Tumėną, pelniusį 29,27 proc. balsų.

Sūduvos apygardoje antrajame ture buvo tikimasi pamatyti dviejų ministrų – socialdemokrato Juozo Oleko ir „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės kovą. Tačiau A.Pabedinskienė, su 11,26 proc. balsų likusi ketvirta, į antrąjį turą nepateko, kaip ir į parlamentą nepateko ją delegavusi partija. O J.Olekas (18,83 proc. balsų) taip pat netapo lyderiu ir auksinėmis šakutėmis turės kautis su jaunuoju ūkininku, Marijampolės savivaldybės tarybos nariu „valstiečiu“ Kęstučiu Mažeika, už kurį balsavo beveik trečdalis rinkėjų. A.Krupavičius svarsto, kad J.Oleko, kaip ministro, įvaizdis sugadintas, paskui jį velkasi auksinių šaukštų ir šakučių skandalo šleifas, todėl galimybių išsigelbėti ir laimėti antrajame ture jis turi nedaug.

9,79 proc. balsų Šeškinės apygardoje surinkęs LSDP rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas liko penktas, jį aplenkė LLRA-KŠS kandidatas Zbignievas Maciejevskis, Lietuvos laisvės sąjungos deleguota Agnė Zuokienė, į antrąjį turą išėję „valstietis“ Virginijus Sinkevičius ir TS-LKD kandidatas Audronius Ažubalis.

2012 m. rinkimuose 52,83 proc. Alytaus apygardos rinkėjų pasitikėjimą pelnęs Julius Sabatauskas šį kartą gavo 17 proc. balsų ir antrajame ture susirungs su LVŽS kandidatu teatro ir kino aktoriumi Robertu Šarknicku, surinkusiu 27 proc. balsų. Politologo A.Krupavičiaus teigimu, šiek tiek blogesnėje situacijoje esantis J.Sabatauskas, šiaip jau konkurencingas vienmandatininkas, prieš antrąjį turą turėtų ieškoti sąjungininkų, organizuoti tikrai efektyvią kampaniją ir bandyti įtikinti rinkėjus.

Artūras Skardžius Šilutėje, kur 2012 m. gavo Seimo nario mandatą, šiemet liko ketvirtas. Jį aplenkė TT narystę sustabdęs Pagėgių veikėjas Kęstas Komskis, taip pat konservatorė mokytoja Sandra Tamašauskienė ir „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda, kurį, kaip spėjama, dalis rinkėjų aukštai išreitingavo vien todėl, kad palaikė ekonomistu Gitanu Nausėda.

Jurbarko apygardoje be didesnių sunkumų užtikrintai laimėdavo socialdemokratas Bronius Pauža. 2012 m. antrajame Seimo rinkimų ture jis gavo 63,92 proc., 2008 m. – 50,75 proc. balsų. Vis dėlto šiemet rinkėjai su B.Pauža atsisveikino. Antrajame ture Jurbarko-Pagėgių apygardoje kausis TS-LKD atstovas Daivaras Rybakovas ir LS kandidatas Ričardas Juška. Tačiau B.Paužai apmaudu turėtų būti ne vien todėl, kad iškrito iš kovos, bet ir todėl, kad nuo brūkšnio jį skyrė vos 5 balsai.

Tik dar kartą galima patvirtinti, kad vienmandatėse apygardose svarbus kiekvienas balsas.

„Tai yra nulis, toks skirtumas nieko nereiškia. Tik dar kartą galima patvirtinti, kad vienmandatėse apygardose svarbus kiekvienas balsas, – apibendrina politologas A.Krupavičius. – Apygardų ribų perbraižymas, kad ir menkas jų sujudinimas, taip pat galėjo padaryti nedidelį poveikį, kurio užteko.“

Pirmajame ture prakišo ir už brūkšnio liko Algimantas Salamakinas. 2012-aisiais Radviliškio apygardoje gavęs 61,66 proc. balsų, šį kartą jis surinko 15,64 proc., į priekį praleisdamas antrajame ture kovosiančius konservatorių Vytautą Juozapaitį ir „valstietį“ Radviliškio savivaldybės tarybos narį, vietos verslininką Aurimą Gaidžiūną.

Taigi jei kalbame ne tik apie partijos gautus mandatus, bet ir apie personalijas, socialdemokratų pozicijos iki šiol jiems palankiose apygardose susiūbavo. Nepasisekė ir kone geriausiai vertinamam šios Vyriausybės ministrui Linui Linkevičiui, kuris Panemunėje pralaimėjo dviem politikos naujokams – „valstiečiui“ prof. Aurelijui Verygai ir TS-LKD kandidatui Tadui Langaičiui, o socialdemokratų sąrašo „karūna“ Rasa Budbergytė Verkių apygardoje liko trečia, aplenkta konservatoriaus Dainiaus Kreivio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus. Nusiraminti gali rinkėjų lojalumą išsaugoję Rimantas Sinkevičius, sūnaus vadovaujamoje Jonavoje gavęs per 40 proc. balsų, taip pat Prienų-Birštono vienmandatininkas Andrius Palionis ir Tauragėje pirmaujantis Darius Petrošius.

Visą “Veido” numerį rasite ČIA

G.Landsbergis, K.Kavolėlio nuotr.

Visą rinkimų dieną be perstojo merkęs lietus buvo ženklas, kad laimės konservatoriai. Blogas oras per visus rinkimus būdavo palankus šiai partijai, turinčiai drausmingiausią elektoratą. Šįsyk jo neišgąsdino ne tik stichija, bet ir jaunesnės kartos perversmas partijos viduje.

Aušra LĖKA

Neišsipildė Valentino Mazuronio prognozė, kad jo vadovaujama Darbo partija šiuose rinkimuose bus pirma. Jos, 2012 m. rinkimų pirmojo turo nugalėtojos, visai neliko Seime. O visą kadenciją buvę vienvaldžiai apklausų lyderiai socialdemokratai nukarūnuoti. Dar prieš porą mėnesių toks scenarijus atrodė vargiai tikėtinas. Rinkėjai gerokai perbraižė politinį žemėlapį.

1. Zenonas Vaigauskas ir 5 mln. eurų

Pirma šių rinkimų sensacija nutiko dar net neužsidarius rinkimų apylinkėms – fiasko patyrė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenų valdymo sistema, kainavusi 5 mln. eurų. Rinkėjai, pasinaudoję teise balsuoti ne savo rinkimų apylinkėje, stovėjo eilėse, nes sistema  „nesuveikė“. Valandinėse eilėse stovėjo ir iš anksto balsavę rinkėjai, mat niekas nesitikėjo tokio rekordinio – 6,7 proc. rinkėjų noro balsuoti ne rinkimų dieną (2012 m. – 5,5 proc.).

Beveik iki vidurnakčio žinias apie rinkimų sėkmes ar nesėkmes partijoms ir žurnalistams diktavo žmonės iš rinkimų apylinkių, nes VRK sistema visai įstrigo. Bet kai kur kaprizingoji duomenų valdymo sistema, atvirkščiai, buvo labai atvira: iki rinkimų dienos ryto buvo bet kam prieinami rinkėjų asmeniniai duomenys – vardai, pavardės, gimimo metai, adresai.

Ar rinkimai atėjo netikėtai, kad jiems taip prastai pasirengta? Ar bus atsakymas, kaip galėjo šitaip nutikti ir kas dėl to kaltas?

2. Darbo partijai – mirties nuosprendis

V.Mazuronis, K.Kavolėlio nuotr.

Pirmą kartą praėjusių rinkimų pirmojo turo nugalėtoja jau kituose išmetama už borto: Darbo partija 2012 m. daugiamandatėje pelnė pergalę (laimėjo 17 mandatų) ir tik po intensyvios antiagitacijos antrajame nesugebėjo išlaikyti lyderystės. 2004 m. rinkimuose „darbiečiai“ buvo laimėję net 39 mandatus. Bet, tikėtina, dabar partija, kaip ne viena likusi už parlamento borto, nueis į politinę užmarštį, nors jų naujausias pirmininkas V.Mazuronis buvo deklaravęs, kad ji šiuose rinkimuose bus pirma.

Tikrai pirma, tik už patekusiųjų į Seimą brūkšnio, o tai partijai reiškia beveik mirties nuosprendį. Negali sakyti, kad toks rezultatas visai netikėtas: iš 18,4 proc. „darbiečių“ rėmėjų „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje 2012 m. spalį dabar buvo belikę 5,1 proc. Nuo jos bėgo ne tik rinkėjai, bet ir nariai: „darbiečiai“ per kadenciją prarado 4667 bendrapartiečius, nors vis dar yra antra pagal dydį partija (20 659 nariai).

V.Uspaskichas, A.Ufarto nuotr.

Politologės prof. dr. Jūratės Novagrockienės vertinimu, Darbo partija buvo radusi žmonėms patrauklų viliojimo būdą: jų lyderis Viktoras Uspaskichas, charizmatiška persona, sėkmės lydimas verslininkas, tikino žinantis, kaip visai valstybei išbristi iš problemų. Partijai, žinoma, pakenkė V.Uspaskicho, kaip partijos pirmininko, praradimas, bet, politologės vertinimu, dar labiau pakenkė lyderių kaita, o V.Mazuronis, nors ėjo partijai vadovauti, bet nevedė jos į rinkimus, nes jam labai jau gaila buvo prarasti dosnų europarlamentaro mandatą. Beje, šis jam ir beliko, nes po tokio vadovavimo fiasko V.Mazuronis atsistatydino iš partijos pirmininkų.

O buvusi partijos pirmininkė Loreta Graužinienė, savo tėvonijoje – Ukmergėje net nepatekusi į antrąjį rinkimų turą, pareiškė visai pasitraukianti iš Darbo partijos.

3. Užsitęsusi Rolando Pakso politinio skrydžio pabaiga

Politologai prognozavo, kad „darbiečiai“ šiaip ne taip persiris per 5 proc. barjerą, o „Tvarka ir teisingumas“ liks kitapus, nors abiem žadėjo greitą politinę mirtį.

„Tvarkiečiai“ per kadenciją „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausose buvo smukę nuo 6,9 iki 4,8 proc., bet rinkimuose vos 0,33 proc. peržengė 5 proc. ribą ir pateko į Seimą. Tačiau šviesios ateities jiems niekas nežada.

Juolab partija po rinkimų liko be savo lyderio R.Pakso – šis atsistatydino. Pavyzdys, kas belieka „autorinėms“ vieno asmens partijoms netekus savo vėliavnešio, – Darbo partija.

„Tvarkiečiai“ kažkada atrado nišą: elitas – blogai, o jie geri. Dabar tai nebe toks svarbus argumentas, kad žmonės balsuotų. Be to, daug metų partijos eksploatuojamas vis tas pats R.Pakso – nuskriausto lyderio, kurio reikia pagailėti, modelis žmonėms jau nusibodo“, – „tvarkiečių“ kryčio priežastis vardija politologė J.Novagrockienė.

„Tvarkiečių“ šlovės valanda, kai jų lyderis 2004 m. laimėjo prezidento rinkimus, liko istorija.

4. Neogelbėtojai – už borto

Staigmena galima vadinti ir tai, kad pirmą kartą per pastaruosius keliolika metų už parlamento ribos liko prieš rinkimus susikūręs neogelbėtojų „projektas“.

2000 m. Artūro Paulausko „Naujoji sąjunga“ (socialliberalai) laimėjo 29 mandatus, 2004 m. Seimo rinkimuose debiutavę „darbiečiai“ – 39, 2008 m. debiutantė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – 16, 2012 m. „Drąsos kelias“ – 8, kol pagaliau – nulis. Net savireklamoje savo simboliu pasirinkusi trispalvius kumščius (ar turėtas omeny posakis: jei turi jėgos, proto nereikia?) Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija liko už Seimo durų. Tiesa, pats N.Puteikis šiek tiek pirmauja vienmandatėje Danės apygardoje Klaipėdoje, kurioje buvo išrinktas per praėjusius rinkimus. Daugiau kumščiais mojuojančiųjų rinkėjai į antrąjį turą nepraleido. Net kita koalicijos vardo persona K.Krivickas Justiniškių vienmandatėje Vilniuje patyrė fiasko.

Teisybės dėlei, jei šie du garsūs (nesigilinant – gerąja ar ne prasme) veikėjai nebūtų taip savimi pasitikėję ir rinkimuose būtų pasirinkę ne koalicijos variantą, jie Seime būtų turėję šešis septynis mandatus. Su 6,07 proc. balsų jie pralenkė patekusias į Seimą dvi partijas – „Tvarką ir teisingumą“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Tačiau iki koalicijai būtinos 7 proc. kartelės pritrūko.

Vis dėlto 6,07 proc. – mažiau nei 2012 m. protesto balsų gavo rinkimų naujadaras „Drąsos kelias“ (7,99 proc.), šiemet tesulaukęs 0,28 proc. rinkėjų paramos.

Šįkart fiasko patyrė ir kitos rėksminga retorika į Seimą bandžiusios pakliūti liliputinės partijos ar radikalai.

5. Gabrielius Landsbergis: auksinis debiutas

Konservatorių rizika nustumti dalį senosios gvardijos, ją pakeičiant net ir nieko lig tol nenuveikusiu partijoje (kai kuriais atvejais – ir apskritai gyvenime) jaunimėliu, pasitvirtino.

Buvo dvejonių, kaip drausmingasis konservatorių elektoratas reaguos į gana drastišką partijos atsinaujinimą, o vienmandatėse apygardose – į visiškai naujus partijoje vardus vietoj kelias kadencijas jose rinktų patyrusių politikų. Bet pasirodė buvę teisūs tie politologai, kurie sakė, kad kol partijoje yra Vytautas Landsbergis, tol drausmingasis konservatorių elektoratas balsuos už bet ką, kas bus pasiūlytas partijos viršūnių . Maža to, konservatorių atsijauninimas jiems atvedė ir naujų rinkėjų: naujausiose „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ visuomenės nuomonės apklausose pirmą kartą šią partiją palaikančiųjų dalis tarp jaunimo viršijo dalį tarp vyresnės kartos. Net jei dėl tokio staigaus atsijauninimo konservatoriai ir prarado kokį senolį rėmėją, elektorato jaunėjimas partijai žada kur kas daugiau dividendų.

6. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: nuo vieno mandato iki „sidabro“

R.Karbauskis, V.Skaraičio nuotr.

Skaičiuojant procentiškai didžiausią šuolį padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), mat dabartiniame Seime jie teturi vieną mandatą, laimėtą Rimos Baškienės. Dabar daugiamandatėje LVŽS jų jau turi 19, o į antrojo turo finalą išėjo dar 40 (konservatorių – 42, o pirmaujančiųjų abi partijos turi po lygiai).

Valstiečiai pastarąjį kartą į Seimą buvo patekę 2004 m. (tuomet partija vadinosi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga), kai partijai vadovavo Kazimira Prunskienė.

Dar prieš porą metų sociologas dr. Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į laipsniškai kylantį LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio populiarumą, nuosekliai ėmė kilti ir LVŽS.

Susidirbus Liberalų sąjungos, kuriai dar šių metų pradžioje prognozuota antra vieta rinkimuose po socialdemokratų, tuomečiam lyderiui Eligijui Masiuliui, LVŽS kaipmat užėmė antrąją poziciją apklausose, o per rinkimus gerokai aplenkė ir iki rudens dar vis favoritais laikytus socialdemokratus.

Politologai ir sociologai šią partiją iš kitų išskyrė ne tik dėl jos pasirinkto „nepartinės partijos“ modelio, bet ir, anot V.Gaidžio, dėl „auksavidurkiškos“ pozicijos, nesidrabstymo purvais ant politinių konkurentų. Tad daugumos partijų elektoratas LVŽS nurodydavo kaip galimą ant-rą pasirinkimą, o prieš rinkimus tie, kurie buvo nusivylę savo remta partija, atidavė balsus valstiečiams.

Klausimas vienas: kaip tokia „sumestinė“ partija išlaikys nors kokį vieningumą ilgiau, nei pasidalys postus? Nebent būtent baimė prarasti postus ir bus šio darinio cementas.

Politologės J.Novagrockienės vertinimu, ši sugrįžusi į Seimą partija neturi aiškios tapatybės, nors turi stiprių asmenybių, bet nepakankamą kiekį. Keistas ir LVŽS politikos supratimas – kad turėtų valdyti visų sričių profesionalai ir net ministras pirmininkas turėtų būti ne politikas. Nors tokiame poste kaip tik turi būti politikas, kuris matytų visumą, o jei kas nepavyktų, prisiimtų politinę atsakomybę.

7. Socialdemokratai rinkimus jau pralaimėjo

Sensacija galima vadinti socialdemokratų pralaimėjimą. Stebėtinai visą kadenciją laikęsi sociologinių apklausų viršūnėje ir netgi gerokai atsiplėšę nuo artimiausių konkurentų, paskutiniais prieš rinkimus mėnesiais jie ėmė prarasti pranašumą.

A.Butkevičius, V.Skaraičio nuotr.

„Auksinių šakučių“ skandalo, kaip ir ankstesnių vijūnėlių dvarų ir panašių, dangstymas, besiblaškanti partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus pozicija šiais (kaip ir daugeliu kitų) klausimų prieš rinkimus ėmė smarkiai tirpdyti socialdemokratų ir jų

lyderio populiarumą. O po „Vilmorus“ apklausos, kaip žmonės vertina Darbo kodeksą, šios bendrovės vadovas sociologas V.Gaidys teisingai prognozavo, kad nuo esamų reitingų reikia drąsiai nubraukti bent kokius 5 proc. Realybėje prireikė net ir dvigubai daugiau.

Nieko gera socialdemokratams nežada ir kovos rinkimų antrajame ture: konservatorių ir LVŽS atstovų ten varžysis atitinkamai 42 ir 40, o socialdemokratų – vos 21, tad socialdemokratams rinkimai jau pralaimėti. Tačiau jų lyderis, žadėjęs atsistatydinti, jei praras nors vieną dabar turimą mandatą, tokią progą padaryti rinkimų naktį praleido.

Socialdemokratų lyderis patyrė dvigubą traumą: ne tik partija prarado lyderystę, bet ir savo tėvonijoje – Vilkaviškyje, savo uošvijoje, kur jaunystėje pradėjo partinę ir darbinę karjerą, A.Butkevičius buvo pratęs laimėti rinkimus jau pirmajame ture. Šįsyk teks varžytis su LVŽS kandidatu antrajame.

Beje, kaip skirtingai savo narius vertina patys socialdemokratai ir kaip – jų partijos rinkėjai, parodė ir reitingavimas. Bent jau užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių iš partijos jam paskirtos 34 vietos rinkėjai pakėlė į devintą.

8. Liberalai – išrišimas ar beviltiškumas

Neprognozuotai daug – 9 proc. balsų ir 8 mandatus laimėjo Liberalų sąjūdis, nors po E.Masiulio „rečitalio“ televizijose liberalai apklausose buvo nukritę gerokai žemiau 5 proc. ribos.

Tačiau ar tai jau reiškia, kad liberalų rinkėjai atleido jiems nuodėmes, ar tai tik beviltiškumas, neradus už ką daugiau balsuoti? Kad ir kaip ten būtų, liberalų lyderiai rinkimų naktį jau nuėjo į konservatorių štabą – gal ne tiek pasidžiaugti šių sėkme, kiek pradėti derėtis dėl vietos prie valdžios stalo. Kur kas kuklesnės, nei prognozuota iki E.Masiulio skandalo, bet kur kas svaresnės, nei buvo galima tikėtis mėnuo iki rinkimų.

Liberalams pasisekė turbūt ir todėl, kad žmonės nori permainų. Beje, ne tik partijų rikiuotėje, bet ir pačiose partijose. Konservatorių eksperimento sėkmė turėtų įkvėpti ir kitas atsinaujinti bei atsijauninti. Gera žinia ir ta, kad žmonės nori naujų politikų, bet ne tokių, kuriems geriausias veikimo politikoje būdas atrodo mojuoti kumščiais.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

BFL nuotr.

1461

Tiek kandidatų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užregistravo dalyvauti spalio 9 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

31,7 proc.

Tokią dalį visų 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų sudaro moterys.

49 m.

Toks vidutinis šiuose Seimo rinkimuose dalyvausiančių politikų amžius. 2012-aisiais kandidatai vidutiniškai buvo šiek tiek jaunesni (47,15 m.).

14

Tiek kandidatų sąrašų dalyvaus rinkimuose spalio 9 d.

1

Šiuo numeriu balsavimo biuletenyje bus įrašyta Lietuvos socialdemokratų partija. Paskutinę 14-tą vietą burtai lėmė Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai.

Kitos politinės partijos rinkimuose išsirikiuos pagal šiuos numerius:

2 – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
3 – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)
4 – Stanislovo Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“
5 – Partija „Tvarka ir teisingumas“
6 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
7 – Liberalų sąjūdis
8 – Darbo partija
9 – partija „Drąsos kelias“
10 – Lietuvos liaudies partija
11 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
12 – Lietuvos žaliųjų partija
13 – partija „Lietuvos sąrašas“

Rugsėjo 9 d.

Iki šios dienos bus paskelbti galutiniai kandidatų sąrašai.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

JAV kandidatų į prezidento postą debatai laikomi vienais profesionaliausių pasaulyje. Tačiau jų dalyviai žiūrovams ir net aukščiausio lygio vedėjams sugeba apdumti akis, naudodami įvairius psichologinius triukus.

Po pirmųjų viešų Baracko Obamos ir jo konkurento Mitto Romney debatų prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus pastarojo populiarumas JAV gerokai ūgtelėjo: iki žodinio jųdviejų mūšio šį respublikoną palankiai vertino 45 proc. rinkėjų, o po debatų – jau 48,5 proc. Taigi B.Obama dalį simpatizuojančiųjų prarado: iki debatų apie jį gerai galvojo 51,2 proc., o po jų – 50,7 proc. apklaustų amerikiečių.
Ar dėl tokio įvertinimo kalti prastesni, nei tikėtasi, B.Obamos ir sklandesni M.Romney atsakymai? Kai kurių analitikų, tokių kaip Davidas Case’as iš “Global Post”, vertinimu, M.Romney debatams iš tiesų buvo pasirengęs geriau už savo priešininką. Jis sugebėjo ir pažerti nemažai kritikos B.Obamai, ir įtikinti, kad nėra abejingas viduriniam gyventojų sluoksniui.
Tačiau gal svarbiausi buvo ne atsakymai, o M.Romney charizma, pakerėjusi ne vien žiūrovus, bet apsukusi galvą ir debatų vedėjui, vadinamajam moderatoriui?

Vedėjas – antraeilė figūra?

Debatai JAV vertinami itin rimtai: jiems rengiasi ne tik kandidatai į prezidento postą, bet ir debatų vedėjas – šiam kandidatų susirėmimas gali tapti ir žurnalistinės karjeros viršūne, ir visišku fiasko.
Juk šiuos debatus, kurių prieš kiekvienus JAV prezidento rinkimus būna treji, kaskart stebi po keliasdešimt milijonų amerikiečių. Priminsime, kad šįsyk Kolorado valstijoje vykusius kandidatų debatus tiesiogiai per televiziją ar internetu stebėjo daugiau nei 40 mln. amerikiečių.
Šį kartą juos vesti buvo patikėta 78 metų žurnalistui Jimui Lehreriui – patyrusiam žiniasklaidos vilkui, kuriam per visą karjerą tai jau dvyliktieji debatai. Tačiau net ir tokia patirtis nepadėjo J.Lehreriui išvengti priekaištų. Po B.Obamos ir M.Romney dvikovos jis sulaukė itin prieštaringų vertinimų, o kai kurie kritikai jį, galima sakyti, sutaršė. “Moderatoriaus bėdos prasidėjo jau pirmomis debatų minutėmis – nei B.Obama, nei M.Romney nepaisė jo bandymų pakreipti pokalbį viena ar kita linkme. Bet labiausiai visiems užkliuvo, kad J.Lehreris nuolat vartė savo užrašus, lyg juose būtų instrukcija, kaip suvaldyti šį sykį kaip niekada “kietus” debatų dalyvius”, – pirmuosius debatus komentuoja “Yahoo”, “Reuters”, “Bloomberg” ir kitos naujienų agentūros.
Savo nuosprendį paskelbė ir socialinių tinklų vartotojai. Iš karto po debatų tinkle “Twitter” buvo sukurtas fiktyvus J.Lehrerio vartotojo profilis, kuris moderatoriaus vardu kas minutę sužibėdavo nauju nieko nereiškiančiu pasisakymu – “hmmm…”, “bet….” arba “kalbėkite po vieną… na, gerai…”.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad J.Lehreris kritikuojamas ne dėl neprofesionalumo, o dėl debatų dalyvių profesionalumo – tiesiog debatų vedėjas buvo nustumtas į antrą planą. “Debatams iš tiesų vadovavo ne ponas Lehreris, o debatų dalyviai”, – apibendrina JAV politikos apžvalgininkas Jeanas MacKenzie.
Nors per 90 minučių trukusią laidą jie atsakė bemaž į visus svarbiausius vedėjo užduotus klausimus, tačiau savo atsakymus sugebėjo apipinti ir papildomomis detalėmis, kurias labai norėjo pasakyti rinkėjams. O pasak ekspertų, tai, kad šie triukai jiems puikiai pavyko, yra ne vien vedėjo, nustumto į antrą planą, bet ir masalą nesunkiai praryjančių žiūrovų bėda.

Žaidimai žiūrovų pasąmone

Brettas O’Donnellas yra debatų konsultantas, rengiantis respublikonų kandidatus. Jam yra tekę dirbti su George’u W.Bushu, Johnu McCainu, o šiemet – ir su M.Romney. Jis – tikras vadinamojo debatų suktuko ekspertas. “Debatų suktukas – tai būdas į klausimą apie konkretų dalyką atsakyti savais terminais”, – aiškina pats B.O’Donnelas.
Kaip pavyzdį jis pateikia 2004-aisiais vykusių G.W.Busho ir senatoriaus Johno Kerry debatų ištrauką. Jiems vadovaujantis Bobas Schiefferis abiejų kandidatų klausia, kaip jie užtikrins, kad šalyje nepasikartotų didžiulis gripo vakcinų stygius. J.Kerry ima postringauti apie amerikiečių gerovę ir nuo jos pereina prie būtinybės visiems užtikrinti sveikatos apsaugą. G.W.Bushas atsako, kad kiekvienai šeimai tai kainuotų po 7700 dolerių, tad J.Kerry – tik populistas, dalijantis tuščius pažadus. Po tokių pasisakymų B.Schiefferis pereina jau prie kitos temos, nors į klausimą apie vakcinas atsakymo taip ir neišgirsta.
Ne ką prastesnis suktuko, arba debatų vedėjo bei publikos maustymo, pavyzdys – tų pačių kandidatų atsakymas į klausimą, ką jie patartų darbo netekusiam žmogui. G.W.Bushas puolė žadėti ekonomikos augimo tąsą, o po to subtiliai pakeitė temą. Staiga jis ėmė kalbėti apie švietimą ir paminėjo vieną iš savo programos punktų – “Nė vieno vaiko už švietimo ribos”. “Nuvykau į Vašingtoną spręsti problemų. Ir pamačiau, kad problema – išsilavinimas”, – užbaigė G.W.Bushas, ir vėl suklaidindamas tiek vedėją, tiek publiką, tiek ir debatų konkurentą, – visi “užskaitė” tokį atsakymą ir perėjo prie kitų pokalbio temų.
“Jei žiūrėjote bent vienus debatus, tai tikrai susidūrėte su suktuku”, – neabejoja O’Donnelas, pabrėždamas, kad toks būdas nuo tikrojo klausimo pereiti prie reikalingo naudojamas 60–70 proc. atvejų.
Tad svarbiausias klausimas – kaip žiūrovai sugeba šią manipuliaciją identifikuoti. Į šį klausimą atsako Harvardo universiteto mokslininkas Toddas Rogersas, elgesio psichologas, besidomintis būtent žiūrovų reakcija į debatus. Jis atliko įdomų tyrimą: suskirstė žiūrovus į tris grupes ir kiekvienos jų paprašė stebėti tariamo kandidato į prezidento postą atsakymus. Visais trimis atvejais klausimas šiam kandidatui buvo tas pats – ką jis mano apie sveikatos apsaugą JAV. Skyrėsi tik kandidato atsakymai.
Vienai žiūrovų grupei į klausimą apie sveikatos apsaugą jis atsakė konkrečiai ir nenukrypo nuo temos. Antruoju atveju kandidatas nuo sveikatos apsaugos temos perėjo prie šiek tiek kitos, bet artimos nelegalių narkotikų problemos. Trečiuoju atveju kandidatas nuo sveikatos apsaugos perėjo prie terorizmo ir apie sveikatos apsaugą nepasakė nė žodžio.
Po šio eksperimento visų trijų grupių žiūrovų buvo klausiama dviejų dalykų: ar jie atsimena klausimą, kuris buvo užduotas kandidatui, ir kaip jie vertina patį kandidatą – ar jis jiems atrodo nuoširdus, patrauklus ir patikimas.
Tyrimo rezultatai nustebino patį mokslininką. Pirmuoju atveju, kai kandidatas atsakė tiksliai ir konkrečiai, žiūrovai atsiminė klausimą, o kandidatą visais atžvilgiais įvertino teigiamai. Antruoju atveju, kai kandidatas sveikatos apsaugos klausimą “patikslino” ir ėmė kalbėti apie narkotikus, žiūrovai klausimo negalėjo prisiminti, bet kandidatą įvertino lygiai taip pat palankiai kaip ir pirmuoju atveju. Ir tik trečiuoju atveju, kai kandidatas gana šiurkščiai pakeitė temą, žiūrovams jis pasirodė nepatikimas, nors šie nežinojo kodėl – negalėjo prisiminti klausimo.
Taigi T.Rogersas daro išvadą, kad žiūrovai manipuliaciją pastebi tik kraštutiniu atveju, bet iš esmės jie ne klausosi kandidato atsakymų, o tik vertina, ar šis jiems patrauklus. “Ką tiksliai kalba kandidatai, žiūrovams dažniausiai nėra taip svarbu, palyginti su tuo, kaip kandidatas kalba, – žiūrovas tiesiog bando įsivaizduoti jį tam tikrame poste ir subjektyviai sprendžia, ar balsuotų už šį žmogų”, – aiškina mokslininkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Stambūs pramonininkai ir verslininkai su visa Pramonininkų konfederacija priešakyje teigia, kad prieš šiuos Seimo rinkimus jie partijų programų neskaito, kandidatų debatų nežiūri, visą reklaminę erdvę ignoruoja, nes nėra jokios prasmės į tai kreipti bent menkiausią dėmesį. Pramonininkų konfederacija dėmesį į politikus ims kreipti tik po rinkimų, ir tik į tuos, kurie sudarys valdančiąją koaliciją. Būtent su jais pramonininkai ir derėsis.

Pramonininkams gerai – jie galingi ir įtakingi, o ką daryti paprastiems rinkėjams, kurie taip pat mato ir supranta visą dabar vykstantį farsą?
Tiesą sakant, čia kyla jau visai sisteminis klausimas, kam Lietuvoje apskritai reikalinga rinkimų agitacija, kodėl nacionalinis transliuotojas kažkokiems nesavikritiškiems apsišaukėliams privalo skirti daugybę valandų nemokamo televizijos bei radijo eterio ir kodėl mokesčių mokėtojai turi skirti 20 mln. Lt partijoms, kad jos finansuotų tą tuščią triukšmą, kuris aplink mus visą mėnesį vyksta iki rinkimų. Kam visa tai?
Juk dabar bet kokios partijos bet kuris kandidatas gali kalbėti bet ką, žadėti viską, ko tik nori rinkėjai ar ką tik jis pats geba sugalvoti, partijos programas gali rašyti tarsi stebuklines pasakas – juk už visko stovi tuštuma. Po rinkimų iš skirtingų partijų bus sudaroma valdančioji koalicija (o po šių rinkimų ji bus tikrai marga), ir jau tada bus surašoma bendra Vyriausybės programa, kurioje 99,99 proc. tų sapalionių, kuriomis dabar esame maitinami įvairių kandidatų į Seimą, bus prilygintos baltos kumelės sapnams ir užmirštos.
Vyriausybės programą valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų lyderiai sukurps per porą naktų ir rinkėjai jai jokios įtakos neturės. Pabrėžiu – visiškai jokios. Toji programa bus gana neskani mišrainė, kuri su demokratija turės tiek pat bendro, kiek skruzdėlė su sunkvežimiu. Juk rinkėjai kažką išrinko, o tie išrinktieji kažką surašė ir pagal tą kažką valdys valstybę. Ir dar paaiškins rinkėjams, kad visų tų savo priešrinkiminių pažadų ir programų įvykdyti negali, nes Vyriausybės programa juk kompromisinė, tai yra nei velnias, nei gegutė.
Todėl mūsų valstybėje metas permąstyti visą rinkimų tvarką ar bent jau priešrinkiminį laikotarpį, kuris dabar visiškai suveltas ir nereikalingas, nes tik gaišina žmonių laiką, ir dar yra finansiškai nuostolingas. Čia mums pavyzdžiu vėl galėtų būti išsivysčiusios valstybės, kuriose koalicinės vyriausybės darbuojasi jau daug kadencijų. Ten jau rasta būdų, kaip padaryti, kad partijų programos ir valdžiažmogių sprendimai nesiskirtų kaip diena ir naktis ir kad egzistuotų bent kokia politikų atsakomybė.
O kaip rinkėjams elgtis prieš šiuos rinkimus, kad jie nesijaustų esą niekas ir kad balsuodami nepadarytų didelių klaidų? Gal būtų visai išmintinga pasidomėti ne 2012-ųjų, o ankstesnių metų partijų programomis ir politikų pažadais bei panagrinėti, kaip jie buvo įgyvendinami, kai tos partijos buvo valdžioje. Juk prie tikros valdžios prisiliesti galimybę turėjo dauguma dabartinių Lietuvos partijų: ir socialdemokratai, ir liberalai, ir konservatoriai, ir “darbiečiai”, ir krikščionys, ir krikdemai, ir tautininkai, ir centristai, ir socialliberalai, ir zuokininkai, ir “tvarkiečiai”, jei omenyje turime Rolandą Paksą. Taigi visi savo valdymo įgūdžius jau pademonstravo.
Vadinasi, apsisprendžiant, už ką balsuoti, geriausia tiesiog pasiknaisioti savo atminties kertelėse (ir netikėti prasimanymu, kad lietuviai pasižymi itin trumpa atmintimi), o ne klausytis įvairiausių kandidatų fantazijų per televiziją. Branginkite savo laiką ir nesileiskite kvailinami.

Londone Lietuvos delegacija bus mažesnė nei ankstesnėse olimpinėse žaidynėse, tačiau tik vadinamųjų turistų, neturinčių šansų kovoti dėl aukštų vietų sportininkų, sąskaita.

2012-aisiais pasaulio sportą paženklins olimpiniai žiedai – Londone liepos 27 d. bus uždegta XXX vasaros olimpinių žaidynių ugnis. Iki rugpjūčio 12 d. 26-ių sporto šakų atstovai varžysis 39 rungtyse.

Lietuvos delegacija nebus tokia gausi kaip per ankstesnes kelerias vasaros olimpinės žaidynes, tačiau ji sumažės tik sportininkų, kurie neturi galimybių kovoti dėl aukštų vietų, sąskaita. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinio direktoriaus pavaduotojas sporto ir švietimo klausimais, olimpinių programų direktorius Kazys Steponavičius Londone tikisi matyti maždaug 50 Lietuvos sportininkų ir vyrų krepšinio komandą. K.Steponavičius mano, kad tai būtų optimali Lietuvos olimpinė rinktinė.

Iki šiol gausiausia Lietuvos sportininkų delegacija buvo 2008 m. Pekino olimpiadoje, kurioje dalyvavo 71 atletas (59 individualių sporto šakų atstovai ir 12 krepšininkų). 2004 m. Atėnuose dalyvavo 64 šalies olimpiečiai, 2000 m. Sidnėjuje – 61, 1996 m. Atlantoje – 60. Mažiausia rinktinė buvo pirmosiose po nepriklausomybės atkūrimo olimpinėse žaidynėse: 1992 m. Barselonoje varžėsi 46 Lietuvos sportininkai, įskaitant krepšinio rinktinę.

Iš 123 kandidatų liks 50

Šiuo metu Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 123 sportininkai ir vyrų krepšinio rinktinė. Šis sąrašas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje – sportininkai, Londono žaidynėse galintys pretenduoti į 1–8 vietas, Pekino olimpiados prizininkai, 2009, 2010, 2011 m. pasaulio čempionatuose iškovoję 1–8 vietas sportininkai. Šiame sąraše – 21 sportininkas ir vyrų krepšinio rinktinė.

Kituose dviejuose olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose – kuklesnių laimėjimų pasiekusių, bet olimpinius normatyvus įvykdžiusių arba galinčių įvykdyti atletų pavardės. Antrajame sąraše yra nemažai sportininkų, turinčių kelialapius į Londoną, o trečiajame įrašyti daugiausia tie, su kuriais viltys siejamos 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje. Pirmą kartą į olimpinių kandidatų sąrašą įrašyti teniso, žirginio sporto ir tekvondo atstovai.

LTOK daugiausiai vilčių sieja su dviratininke Simona Krupeckaite, šiuolaikinės penkiakovės atstove Laura Asadauskaite, boksininku Egidijum Kavaliausku, kanojininku Jevgenijumi Šuklinu, buriuotoja Gintare Scheidt, plaukiku Giedriumi Titeniu, imtynininku Mindaugu Mizgaičiu, irkluotoju Mindaugu Griškoniu, lengvaatlečiais Virgilijumi Alekna, Austra Skujyte ir Kristina Saltanovič, dviračių sporto BMX atstove Vilma Rimšaite. „Šių sportininkų rezultatai 2011-aisiais pateisino mūsų lūkesčius, todėl tikimės ir jų galimybes atitinkančių rezultatų olimpiadoje“, – viliasi K.Steponavičius.

Labai viltingai nuteikė ir antrajame olimpinių kandidatų sąraše įrašytų irkluotojų Rolando Maščinsko ir Sauliaus Ritterio rezultatai – jie tapo Europos čempionais, o pasaulio čempionate buvo dešimti.

Vis dėlto kai kurie olimpinės rinktinės kandidatai šiemet nuvylė. Pasak olimpinių programų direktoriaus K.Steponavičiaus, daugiau tikėtasi iš irkluotojo Egidijaus Balčiūno, penkiakovininkų Justino Kinderio, Edvino Krungolco, moterų treko 3 km komandinio persekiojimo lenktynių komandos.

Atėnų olimpiados vicečempiono, Pekino olimpiados bronzos medalio laimėtojo penkiakovininko A.Zadneprovskio prognozėmis, užkopti ant prizininkų pakylos Londone labiausiai gali tikėtis S.Krupeckaitė, to olimpinis medalininkas labai linki savo žmonai L.Asadauskaitei; gali blykstelėti irkluotojai, kurie, nors daugiau laimi neolimpinėse rungtyse, vis dėlto turi didelį potencialą; būtų gražu pasirodymą olimpinėse žaidynėse medaliu užbaigti ir V.Aleknai. Apie vyrų krepšinio rinktinę sunku ką nors kalbėti, nes jai dar reikia įveikti atrankos barjerą.

Ar gali kas nors netikėtai „iššauti“? „Sidnėjuje daug kam netikėtai aukso medalį iškovojo Daina Gudzinevičiūtė, galbūt kas nors „iššaus“ ir Londone“, – tikisi A.Zadneprovskis.

Patyrusio olimpiečio manymu, pasitaiko perliukų, kurie pirmą kartą dalyvaudami olimpiadoje iškovoja medalį, tačiau remdamasis savo patirtimi jis linkęs manyti, kad daugiau šansų turi subrendę ir patyrę sportininkai. „Daugelis tikėjo, kad pagal pajėgumą turėjau kovoti dėl medalio savo pirmose olimpinėse žaidynėse Atlantoje, tačiau taip neatsitiko. Psichologiškai neišlaikiau atsakomybės. Tik trečioji olimpiada lėmė didelę sėkmę. Nepasakyčiau, kad su metais ir patirtimi mažiau slegia psichologinė įtampa, tiesiog randi būdų, kaip su ja susidoroti, nes žinai, kas tavęs laukia“, – sako A.Zadneprovskis.

Vis dėlto sportininkų rezultatai – ne vienintelis LTOK rūpestis. Bankrutavusiame „Snoro“ banke liko LTOK trejus metus kauptos lėšos (daugiau nei 7 mln. Lt), kuriomis planuota padengti pasirengimo ir dalyvavimo Londono olimpinėse žaidynėse išlaidas. „Tikimės, kad finansiniai rūpesčiai neprivers mažinti olimpiečių skaičiaus“, – tarsteli K.Steponavičius.

Kad ir kaip būtų, pinigai šiuo metu yra aktualiausia LTOK problema. Būsimas LTOK biudžetas bus tvirtinamas generalinėje asamblėjoje sausio 17 d.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Po aštuonių mėnesių vietos valdžioje dažnam ne taip gerai sekasi likti nepriklausomam kaip Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijai Vilniuje: su dvylika mandatų pirmavusi rinkimuose, ji ligi šiol ne tik tebevairuoja sostinės valdžią, bet ir steigia partiją TAIP. Tačiau įstatymo pataisa buvo siūlyta turint idėją suteikti galimybę į politiką įsitraukti nepartiniams asmenims, o ne partijoms steigti.
Kaip paaiškėjo, pavienių politikų indėlis į vietos valdžios sprendimus labai skirtingas. „Jei savivaldybėje nėra stiprios daugumos, tas vienas nepriklausomas balsas gali būti auksinis. O kai dauguma stipri, tada pavienio tarybos nario įtaka mažesnė“, – aiškina kretingiškis Darius Petreikis, pridurdamas, kad jo balsas nėra auksinis. Tačiau jis išliko nepriklausomas ir mano, kad nors ir neturi kurios nors frakcijos paramos, jei pasiūlys kokį vertingą pasiūlymą, į jį bus įsiklausyta.
Į Šiaulių miesto tarybą išrinkti du savarankiškai kandidatavę politikai lig šiol neprisidėjo nė prie vienos frakcijos. Vienas jų, Artūras Visockas, neatsižada, kad jei kas pasiūlytų veikimo galimybę, jis siūlymą svarstytų. Tačiau kol kas teigia, kad jam ir vienam sekasi kelti aktualius šiauliečiams klausimus. Politikas giria naują įstatymo normą, kad į vietos valdžią gali pretenduoti ir pavieniai žmonės. „Politikoje reikia balso, kurio nevaržytų partiniai įsipareigojimai ir partinė drausmė, kuris galėtų laisvai pasakyti, ką mano. Nepriklausomų politikų, jei tik jie tikrai nepriklausomi, politikoje labai reikia“, – neabejoja A.Visockas.
O kaišiadoriškis Pranciškus Alfredas Šliužas priduria, kad Lietuvoje partinė sistema visiškai supuvusi, ir tvirtina Kaišiadorių taryboje esąs vienas prieš kitus 24 tarybos narius. „Paveikti negaliu, galiu tik viešai iš jų juoktis“, – sako P.A.Šliužas.
Tiesa, dalis pavieniui dėl valdžios besivaržiusiųjų ilgainiui vis dėlto prisiglaudė kurioje nors frakcijoje. Tarkime, į Kelmės rajono tarybą kaip savarankiškas kandidatas patekęs Izidorius Šimkus sakosi tebesąs nepriklausomas, tačiau prisidėjo prie Valstiečių liaudininkų frakcijos. Druskininkietis buvęs nepriklausomas kandidatas Rimantas Žiūkas – dabar jau valdančiųjų socialdemokratų frakcijos narys, nes nemano, kad vienas gali padaryti nors kokią įtaką tarybos veiklai. Politikas prisipažįsta išbandęs savivaldybių rinkimų naujovę kandidatuoti savarankiškai tik todėl, kad Naujoji sąjunga, kuriai jis priklausė, subyrėjo.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) per savivaldos rinkimus ketina kelti 2568 kandidatus.

Pasak partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus, LSDP kandidatų sąrašuose – 1043 moterys ir apie 130 jaunimo atstovų.

Socialdemokratai savo kandidatus kels visose 60 Lietuvos savivaldybių.

Vilniuje socialdemokratų sąrašo lyderiu yra sostinės vicemeras Romas Adomavičius, Kaune – miesto savivaldybės tarybos narė Orinta Leiputė, Klaipėdoje – šio miesto tarybos narys Rimantas Cibauskas, Šiauliuose – Seimo narys Edvardas Žakaris, Panevėžyje – miesto tarybos narys Povilas Vadopolas.

2007 metais per savivaldos rinkimus LSDP gavo daugiausia – 302 – mandatus. Partija turi 17 merų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.

Opozicinė Darbo partija (DP) per artėjančius savivaldos rinkimus ketina kelti daugiau kaip 1600 kandidatų.

Sekmadienį posėdžiavusi Darbo partijos taryba patvirtino rinkimų kandidatų sąrašus.

“Darbiečių” kandidatų sąrašo lyderis Vilniaus miesto savivaldybėje bus partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Kaune “darbiečių” vedlys bus parlamentaras Vydas Gedvilas, Klaipėdoje – verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Bosas, Šiauliuose – buvęs susisiekimo viceministras Aidas Gedvilas, Panevėžyje – DP skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius.

Kėdainių rajone pirmuoju numeriu sąraše bus su V.Uspaskicho šeima siejamo koncerno “Vikonda” viceprezidentas Juozas Gaidamavičius, Radviliškio rajone – buvusi Seimo narė Zita Žvykienė, Ignalinos rajone – eksparlamentaras Manfredas Žymantas, Vilniaus rajone – Vilija Filipovičienė.

“Dažniausiai sąrašų lyderiais yra Darbo partijos skyrių pirmininkai”, – BNS sakė DP atstovė spaudai Aldona Jakavonienė.

Anot DP pirmininko V.Uspaskicho, savivaldos rinkimuose planuoja dalyvauti šeši “darbiečiai”, turintys parlamentarų mandatus. Partijos pirmininko teigimu, Seimo nariai žadėjo atsisakyti vietos parlamente, jeigu jiems būtų patikėti vadovaujantys postai savivaldybėse.

Pats V.Uspaskichas teigė vietą Europos Parlamente iškeisiantis tik į sostinės mero postą.

Darbo partija kandidatus kels 59 savivaldybėse, DP savivaldos rinkimuose nedalyvaus tik Neringoje, nes čia neturi savo skyriaus.

Anot “darbiečių” lyderio, partijos nariams keliamas uždavinys turėti atstovus kiekvienoje šalies savivaldybėje ir gauti per 200 mandatų per rinkimus.

Per agitacinę kampaniją DP akcentuos nedarbo mažinimą, komunalinių paslaugų piginimą, švietimo ir medicinos paslaugų prieinamumą.

“Tuos klausimus nurodė patys žmonės”, – BNS tvirtino V.Uspaskichas.

Pasak jo, jau aptarta galimybė po rinkimų su partija “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos socialdemokratų partija sudaryti koalicijas.

“Todėl sutarėme per rinkimų kampaniją būti tolerantiškais, korektiškais vieni kitų atžvilgiu”, – sakė V.Uspaskichas.

Sekmadienį “darbiečiai” taip pat nutarė savo kandidatą kelti ir į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Marijampolėje. Jų kandidatė – jaunimo organizacijos “Darbas” Marijampolės skyriaus pirmininkė Vaida Giraitytė.

2007 metais per savivaldos rinkimus DP iškovojo 111 mandatų. Parlamente partija turi dešimt atstovų.

Seimo nario rinkimai Marijampolėje vyks vasario 13 dieną, savivaldybių tarybų rinkimai – vasario 27 dieną.

Šeštadienį Panevėžio rajone posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino partijos kandidatų sąrašus 56 savivaldybėse, jose – 1520 pavardžių.

“Tvirtinti likusius keturis kandidatų sąrašus suteikti įgaliojimai valdybai, nes dar yra keletas žmonių, kuriuos kalbiname dalyvauti rinkimuose”, – šeštadienį BNS sakė Liberalų sąjūdžio centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis.

Jis neatmetė galimybės, kad iš viso partija per savivaldos rinkimus kels iki 1700 kandidatų.

Anot Š.Gustainio, iškeltas uždavinys per rinkimus surinkti 100 tūkst. rinkėjų balsų, iškovoti 145 mandatus, 20 savivaldybių, tarp jų – ir didžiųjų miestų, dalyvauti formuojant valdančiąsias koalicijas.

Keliose savivaldybėse prieš rinkimus liberalai planuoja sudaryti koalicijas su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Tautos prisikėlimo partija bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.

Š.Gustainio duomenimis, bendri kandidatų sąrašai turėtų būti Neringoje, Vilkaviškyje, Vilniaus rajone ir Pagėgiuose.

Liberalai savivaldos rinkimuose planuoja dalyvauti su šūkiu “Liberalai. Sveiko proto dešinieji”.

“Pagrindinės temos, kurias akcentuosime per rinkimus – saugumas, kelių infrastruktūra, švietimas ir biurokratijos mažinimas”, – sakė štabo vadovas.

Numatoma, kad Vilniuje Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo lyderiu bus susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Kaune – dabartinis miesto vicemeras Rimantas Mikaitis, Klaipėdoje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Panevėžyje – aktorius Laimutis Sėdžius, Šiauliuose – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Savivaldybių tarybų rinkimuose partijos sąrašuose ketina dalyvauti ir du parlamentarai: Vytautas Grubliauskas – Klaipėdoje ir Audrius Endzinas – Šilutėje.

Šiuo metu Liberalų sąjūdis savivaldybių tarybose turi 52 mandatus, 3 merus.

Valdančiajai koalicijai priklausančiam Liberalų sąjūdžiui Seime atstovauja 13 parlamentarų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.

Pirmadienis – paskutinė diena registruotis savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviais.

Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais negalės dalyvauti rinkimuose, primena Vyriausioji rinkimų komisija.

Kitų metų vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose pirmą kartą galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose norą jau yra pareiškę per 400 savarankiškų pretendentų, kandidatus ketina kelti ir 15 partijų.

Norintieji būti savarankiškais kandidatais pretendentai turės surinkti tam tikrą savivaldybės rinkėjų parašų skaičių – nuo 100 iki 880, priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.

Asmenys, užsiregistravę politinės kampanijos dalyviais ir pateikę pareiškinius dokumentus, gaus parašų rinkimų lapus.

Dmitrijus Usas ir Grigorijus Kastusevas buvo paleisti pirmadienio vakarą, tačiau jiems nurodyta neišvykti iš sostinės, kol vyksta tyrimas dėl kandidatų vaidmens per sekmadienį vykusius neramumus.

Visi septyni suimti A.Lukašenkos varžovai įtariami “organizavę masinius neramumus”. Už tokį nusikaltimą numatoma iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nebuvo suimti tik du A.Lukašenkai iššūkį per rinkimus metę kandidatai – Viktoras Terešenka ir Jaroslavas Romančiukas.

Pareigūnai antradienį paskelbė, kad apie 600 sulaikytų protestuotojų skirtas administracinis areštas, tačiau daug daugiau sulaikytųjų buvo paleisti.

Jie bus laikomi iki 15 parų, kol tyrėjai aiškinsis, ar suimtieji nepadarė rimtesnių nusikaltimų, nurodė milicija.

Iki 15 parų administracinis areštas taip pat skirtas bent keturiems žurnalistams, kol bus tiriamos jų bylos.

Maskvoje leidžiamo opozicijos laikraščio “Novaja Gazeta” žurnalistė Irina Chalip ir Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistų tinklalapio “Charter97″ darbuotoja Natalija Radina apklausiamos Minsko KGB, nurodė vienas iš rinkimų kampanijos štabų.

Tarp areštuotųjų atsidūrė radijo “Svoboda” darbuotojas Dmitrijus Galka, ir Sankt Peterburge leidžiamo laikraščio “Moj rajon” fotografas Aleksandras Astafjevas.

Vienas iš rinkimų kampanijos štabų pranešė A.Astafjevas, kuris buvo suimtas dešimčiai dienų, paskelbė bado streiką.