Lietuvos tikslas – ne euras, o sveika ir gerai subalansuota finansų sistema bei tvariai auganti, žiniomis ir inovacijomis grįsta ekonomika, sako geriausiu mokesčių ekspertu šalyje vadinamas Vitas Vasiliauskas, kurio kandidatūra į Lietuvos banko (LB) vadovus ketvirtadienį pateikta Seimui.

“Lietuvos tikslas yra ne euras, o pirminis tikslas yra sveika ir gerai subalansuota finansų sistema, tvariai auganti, žiniomis ir inovacijomis grįsta ekonomika – ko, pasiekus kliūčių įsivesti eurą ir pasinaudoti jo privalumais, neliks”, – pareiškė V.Vasiliauskas.

Jis parlamentarams tvirtino, kad bankininkystė po krizės niekada nebus ir neturėtų būti tokia, kokia buvo.

“Pokyčiai šiame sektoriuje (bankininkystėje – BNS) neišvengiami”, – sakė V.Vasiliauskas.

Kandidatas į LB vadovus siūlo bankų paslaugas praturtinti moderniu alternatyvių banko paskoloms finansavimo instumentų paketu: “Visų pirma kalbu apie alternatyvaus finansavimo fondus”.

Pasak jo, centrinis bankas yra pajėgus kokybiškai atlikti naują uždavinį – visų be išimties finansų sektoriaus institucijų priežiūrą.

“Šiuo atveju kalbu ne tik apie institucinę priežiūrą kaip subjektų, bet ir finansinių paslaugų teikimo priežiūrą. Per bankų priežiūrą galima atitinkamai veikti ir pinigų srautus – tiek ateinančius, tiek išeinančius iš Lietuvos. Priežiūra yra priežiūra, bet ir čia reikalingas lankstumas. Jeigu būsime nelankstūs, galime prarasti dukterinius bankus ir turėsime tik filialus, kurie išeina iš mūsų priežiūros ribų”, – kalbėjo kandidatas.

“Darbiečio” Sauliaus Bucevičiaus paklaustas apie LB vadovo atlyginimo dydį, V.Vasiliauskas tvirtino, kad “profesionalai turi būti atitinkamai atlyginami”.

V.Vasiliauską LB valdybos pirmininku siūloma skirti nuo balandžio 16-osios.

Premjeras Andrius Kubilius į ūkio ministro postą siūlo dabartinį ūkio viceministrą 37 metų Rimantą Žylių.

“Teikiu naują ūkio ministrą, kuris, tikiuosi, ketvirtadienį jau prisieks Seime, Rimantą Žylių, dabartinį ūkio viceministrą, kurį gerai pažįstu jau gerą dešimtmetį”, – antradienį po Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

R.Žyliaus kandidatūrą jis pristatė frakcijos nariams. A.Kubiliaus teigimu, ji paremta vieningai.

Premjeras teigė į ūkio ministrus pasirinkęs šį kandidatą, nes seniai jį pažįsta, yra drauge dirbę, be to, jis gali be pertraukos tęsti atsistatydinusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio pradėtus darbus.

“Jis 1999-2000 metais jis buvo mano patarėjas, man būnant ministru pirmininku, po to kartu kūrėme tokius svarbius visuomeninius darinius, kaip Žinių ekonomikos forumus, rašėme kartu daug programų, dabar dirbo Dainiaus Kreivio komandoje ir tikrai yra pajėgus jau kitą savaitę tęsti labai energingai tuos darbus, kuriuos D.Kreivys sėkmingai vykdė”, – sakė A.Kubilius.

“Pagrindinis tikslas, kurio siekiame, ir su prezidente taip ir tariamės, kad naujasis ministras be jokių pereinamųjų laikotarpių galėtų tęsti pačius svarbiausius darbus, kuriuos tikrai sėkmingai vykdė Dainius Kreivys. Žmogus tikrai patyręs ir gerai pažįstamas, ir žinomas, ir čia neturi būti dėl to jokių abejonių. Patys svarbiausi darbai – tie, kurie buvo vykdomi Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai metu – viešųjų pirkimų skaidrinimas, valstybės įmonių pertvarka, remiantis europietiška modernių valstybių patirtimi, inovatyvios ekonomikos kūrimas, brėžiant ilgalaikę Lietuvos ateitį, investicijų pritraukimas, verslo sąlygų bendras gerinimas”, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pats R.Žylius tvirtino pasiūlymo tapti ministru sulaukęs prieš keletą dienų. Jis teigė tęsiąs D.Kreivio nubrėžtas strategines kryptis.

Ūkio viceministru R.Žylius pradėjo dirbti 2009 metais. Iki tol jis buvo ūkio ministro Dainiaus Kreivio visuomeninis konsultantas verslo plėtros klausimais.

R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje “Hewlett-Packard”, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas, 2001-2002 metais -

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas, dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje “Metasite”.

Psichologo išsilavinimą turintis R.Žylius – Žinių ekonomikos forumo tarybos narys ir steigėjas, Elektroninės valdžios koncepcijos sukūrimo iniciatorius ir vienas autorių.

Premjeras Andrius Kubilius į ūkio ministro postą siūlo dabartinį ūkio viceministrą 37 metų Rimantą Žylių. Prieš kelias dienas pasiūlymą gavęs R.Žylius sakė tęsiąs Dainiaus Kreivio pradėtos strategijos įgyvendinimą. Kelių įmonių akcijų turintis pretendentas į ministrus sakė konsultuosis su teisininkais, kaip pasielgti, kad išvengtų interesų konflikto.

“Teikiu naują ūkio ministrą, kuris, tikiuosi, ketvirtadienį jau prisieks Seime, Rimantą Žylių, dabartinį ūkio viceministrą, kurį gerai pažįstu jau gerą dešimtmetį”, – antradienį po Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

R.Žyliaus kandidatūrą jis pristatė frakcijos nariams. A.Kubiliaus teigimu, ji paremta vieningai.

Premjeras teigė į ūkio ministrus pasirinkęs šį kandidatą, nes seniai jį pažįsta, yra drauge dirbę, be to, jis gali be pertraukos tęsti atsistatydinusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio pradėtus darbus.

“Jis 1999-2000 metais buvo mano patarėjas, man būnant ministru pirmininku, po to kartu kūrėme tokius svarbius visuomeninius darinius, kaip Žinių ekonomikos forumas, rašėme kartu daug programų, dabar dirbo Dainiaus Kreivio komandoje, ir tikrai yra pajėgus jau kitą savaitę tęsti labai energingai tuos darbus, kuriuos D.Kreivys sėkmingai vykdė”, – sakė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad vienas svarbiausių kriterijų, renkantis naują Ūkio ministerijos vadovą, – kad šis galėtų greitai imtis darbo.

“Pagrindinis tikslas, kurio siekiame, ir su prezidente taip ir tariamės, kad naujasis ministras be jokių pereinamųjų laikotarpių galėtų tęsti pačius svarbiausius darbus, kuriuos tikrai sėkmingai vykdė Dainius Kreivys. Žmogus tikrai patyręs ir gerai pažįstamas, ir žinomas, ir čia neturi būti dėl to jokių abejonių. Patys svarbiausi darbai – tie, kurie buvo vykdomi Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai metu – viešųjų pirkimų skaidrinimas, valstybės įmonių pertvarka, remiantis europietiška modernių valstybių patirtimi, inovatyvios ekonomikos kūrimas, brėžiant ilgalaikę Lietuvos ateitį, investicijų pritraukimas, verslo sąlygų bendras gerinimas”, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Paklaustas, kodėl pasirinko nepartinį ministrą, Vyriausybės vadovas tvirtino neskirstąs žmonių į partinius ir nepartinius.

“Yra vertybės ir idėjos. Noriu priminti, kad Arvydas Sekmokas ir Ingrida Šimonytė kol kas nėra partijos nariai”, – teigė A.Kubilius.

Pats R.Žylius tvirtino pasiūlymo tapti ministru sulaukęs prieš keletą dienų.

“Iš tikrųjų labai nelengva buvo apsispręsti, bet manau, kad galėsiu šitą darbą padaryti”, – sakė jis.

Kandidatas sakė, kad jo darbas per pusantrų metų, kurie liko iki kadencijos pabaigos, būsiąs D.Kreivio suformuluotų strateginių tikslų įgyvendinimas

“Dainius Kreivys padarė labai didelį darbą, nubrėždamas strategines kryptis, kaip Lietuvos ekonomika turi keistis, kaip turi keistis viešieji pirkimai, valstybės įmonių valdymas ir panašiai. Mano pagrindinis šių pusantrų metų darbas bus įgyvendinimas šitų planų – ne darbas ties strategijomis, o darbas ties įgyvendinimu”, – aiškino R.Žylius.

Jis teigė ketinąs pasimokyti iš pirmtako istorijos.

“Turiu akcijų, bet jautrumas tos situacijos yra labai žinomas, atkreipsiu ypatingą dėmesį į tuos klausimus. Pasikonsultuosiu su teisininkais, ką padaryti, kad tokia situacija neiškiltų”, – tvirtino viceministras.

Jis pabrėžė, kad įmonės, kurių akcijų jis turi, “nedalyvauja jokiuose konkursuose”.

D.Kreivys posto neteko dėl esą nepakankamai gerai suderintų interesų, kai jis skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem mokyklos renovuoti, o šiuos renovavimo konkursus laimėjo ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

2009 metais VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje R.Žylius nurodė turįs bendrovės “Hewlett Packard”, “Klaipėdos naftos”, “Sveiki produktai” akcijų. 2008-2009 metų deklaracijoje nurodyta, kad pastarajai įmonei jis yra suteikęs 75-100 tūkst. litų paskolą

R.Žyliaus žmona Kristina Vaivadaitė dirba bendrovės “Pedersen and Partners”, ieškančios aukščiausio rango vadovų tarptautinėms kompanijoms, generaline direktore.

Ūkio viceministru R.Žylius pradėjo dirbti 2009 metais. Iki tol jis kurį laiką buvo ūkio ministro D.Kreivio visuomeninis konsultantas verslo plėtros klausimais.

R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje “Hewlett-Packard”, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas, 2001-2002 metais -Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas, dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje “Metasite”.

Psichologo išsilavinimą turintis R.Žylius – Žinių ekonomikos forumo tarybos narys ir steigėjas, Elektroninės valdžios koncepcijos sukūrimo iniciatorius ir vienas autorių.

Valdančiosios koalicijos partneriai teigia dar neaptarinėję, kas galėtų pakeisti antradienį po nepalankių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų (VTEK) atsistatydinusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, esą tai yra konservatorių prerogatyva.

“Aš nevertinu galimų kandidatų, nes jų nėra, mes jų neaptarinėjome. Konservatoriai parinks ir, manau, kad teiks patį geriausią ūkio ministrą”, – trečiadienį žurnalistams sakė Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos Seime seniūnas Algis Čaplikas.

Tą patį patvirtino ir Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, pridurdamas, kad ketvirtadienį vyksianti interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, jo nuomone, bus nesėkminga.

Tautos prisikėlimo partijos lyderis, kalbėdamas apie pastarųjų dienų įvykius, susijusius su D.Kreiviu, tvirtino, kad “procesas net viešojoje erdvėje turėjo užsakomąjį pobūdį”.

“Labiausiai nerimą kelia situacija, kai prezidentė susitikimo su Seimo valdyba metu pareiškia, kad be interpeliacijų ji dar turi kitų būdų pašalinti ministrus. Tai yra vos ne atviras grasinimas, kad bus galima imtis, sakysime, tam tikrų jėgos struktūrų: nuo STT iki prokuratūros ir VSD. Tai šioje vietoje yra tam tikras požymis, kad mes pakankamai dideliais žingsniais artėjame prie tvarkos, kuri mūsų kaimynėje Baltarusijoje”, – kalbėjo A.Valinskas.

A.Čaplikas sukritikavo procesą, kaip buvo paskelbtas vakarykštis VTEK sprendimas, po kurio atsistatydino D.Kreivys, esą jį turėjo paskelbti pačios komisijos vadovas, o ne institucijos atstovė spaudai.

“Vakar dienos paskelbtas VTEK sprendimas, mano manymu, truputėlį nesuderinamas su viešuoju gyvenimu arba viešojo gyvenimo principais (…) Pirmininkas, kuris nusprendė, kad vienas iš 20-ies mūsų šalyje įtakingiausių asmenų negali eiti pareigų, dingo tuo metu. Tai asmeninę atsakomybę turi prisiimti, į ateitį žiūrint, ir pats VTEK”, – kalbėjo liberalcentristas.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys antradienį po pietų paskelbė atsistatydinantis iš pareigų.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po VTEK sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Jų renovavimo konkursą buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Lietuvos banko valdybos pirmininku šalies prezidentė siūlo skirti buvusį finansų viceministrą ir savo rinkimų štabo vadovą advokatą 37 metų Vitą Vasiliauską.

Apie tai pirmadienį žurnalistams pranešė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Jo teigimu, prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretas dėl V.Vasiliausko kandidatūros teikimo Seimui bus pasirašytas pirmadienį.

“Prezidentė jį pasirinko, be abejo, ne iš vienos kandidatūros, vertina jį kaip profesionalą. Jums tūrbūt žinoma, kad Vitas Vasiliauskas buvo ir prezidentės rinkimų štabo vadovas, ir dėl tos priežasties, kad yra profesionalas ir sėkmingai dirbo ir dirba. Turbūt rinkimų rezultatai parodo, kad tikrai yra profesionalas”, – aiškino L.Balsys.

Jo teigimu, dėl to, kad V.Vasiliauskas vadovavo D.Grybauskaitės rinkimų štabui, interesų konflikto teikiant jo kandidatūrą nekyla.

Palankiai V.Vasiliausko kandidatūrą pirmadienį įvertino Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Jo teigimu, tai kompetentingas, patyręs žmogus: “Kas yra labai svarbu – ir žmogiškos savybės yra labai geros, mokantis bendrauti su politikais”.

V.Vasiliauskas 2009 metų pavasarį du mėnesius dirbo D.Grybauskaitės rinkimų kampanijos vadovu, o iš karto po rinkimų grįžo į advokatų kontorą “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir

partneriai LAWIN”.

Finansų viceministru nepartinis V.Vasiliauskas dirbo 2001-2004 metais, o nuo 2004 metų lapkričio jis dirba advokatų kontoroje “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN”.

Be to, jis yra dirbęs Mokesčių inspekcijos skyriaus viršininku, Finansų ministerijos mokesčių departamento direktoriumi, dalyvavo Lietuvos derybose su Europos Sąjunga darbo grupės veikloje.

Teisės magistras ir socialinių mokslų (teisės) daktaras V.Vasiliauskas specializuojasi tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo, mokesčių statymų leidybos, mokesčių administravimo srityse.

Dabartinio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino kadencija baigėsi vasario 15-ąją, tačiau jis dar dviem mėnesiams paskirtas laikinuoju Lietuvos banko vadovu.

Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas prezidento teikimu.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis į policijos generalinius komisarus norėtų teikti dabartinį Policijos departamento direktoriaus pavaduotoją 39 metų Saulių Skvernelį.

Ministras antradienį žurnalistams pranešė pateikęs šią kandidatūrą premjerui Andriui Kubiliui ir paprašęs ją suderinti su prezidente Dalia Grybauskaite.

“Siūlysiu šią kandidatūrą Vyriausybei, kai abu mano tiesioginiai vadovai – premjeras ir prezidentė – jai pritars. Beje, šią kandidatūrą man pasiūlė laikinai generalinio policijos komisaro pareigas einantis Vizgirdas Telyčėnas”, – sakė R.Palaitis.

Ministras S.Skvernelį vadino gana patyrusiu šioje srityje ir iš 30 teoriškai galimų kandidatų vienu rimtesnių.

A.Kubilius antradienį planuoja susitikti su S.Skverneliu.

Pagal Policijos veiklos įstatymą, policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia prezidentas.

Įstatyme nurodyta, kad policijos generaliniu komisaru gali būti ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip trejus metus dirbęs Policijos departamento tarnybos, specializuotos policijos įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos arba policijos profesinio mokymo įstaigos vadovu.

S.Skvernelis turi inžinieriaus mechaniko išsilavinimą ir administracinės teisės magistro laipsnį. Jis yra dirbęs Trakų rajono policijos komisariate, Lietuvos viešosios policijos biure, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku.

2008 metų balandį jis paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Vasario 18 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo atleido Vizgirdą Telyčėną iš policijos generalinio komisaro pareigų ir pavedė jam eiti pareigas, kol bus paskirtas kitas policijos vadovas.

V.Telyčėnas nutarė trauktis iš pareigų po tragiškos avarijos, kurią, pirminiais duomenimis, sukėlė neblaivus Trakų rajono policininkas Sigitas Šostakas.

Vasario 13-osios naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, S.Šostako vairuojamas nuosavas automobilis “Audi A6″ atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį “Opel Vectra”, vairuojamą žinomo Kauno gydytojo 64 metų Rimgaudo Kazimiero Žuko. Per eismo įvykį žuvo du “Opel Vectra” vykę žmonės, dar du sužaloti. Pareigūnui nustatytas 1,16 promilės girtumas.