Raketinės sistemos ISKANDER

Estijos ir Turkijos transliuotojai pirmieji paskelbė, kad Rusijos Baltijos laivynas civiliniu laivu „Ambal“ (koks simboliškas pavadinimas) iš Ust Lugos uosto į Kaliningradą išgabeno raketų sistemą „Iskander“.

„Iskander-M“ raketos gali sunaikinti strateginius objektus 500–700 kilometrų ar net šiek tiek didesniu atstumu. Ši sistema skirta strategiškai svarbiems objektams, tokiems kaip oro uostai, geležinkeliai, kariniai štabai ir t.t., naikinti. Iš Kaliningrado srities jos gali pasiekti pietinę Lenkiją bei centrinę Suomiją, taip pat tokias Europos sostines, kaip Berlynas ar Kopenhaga, ką jau kalbėti apie Vilnių, Rygą ar Taliną.

2010 ir 2011 m. Rusijos 26-oji raketų brigada prie Peipaus-Pskovo ežero (jis yra Rytų Estijoje ir Rusijos Pskovo srityje) buvo aprūpinta 12 tokių raketų sistemų. O apie galimą šių raketų dislokavimą vakarinėje Rusijos srityje taip buvo kalbama ne kartą. Apie tai, kad šių raketų dislokavimas Kaliningrade taptų rimtu Maskvos atsaku į NATO sprendimus Varšuvos susitikime Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti rotacines pajėgas, liepą kalbėjo ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Tiesa, Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius įvardija paprastesnę priežastį – esą „Iskander“ į Kaliningradą gabenama tik todėl, kad Rusijoje vykdomi kariniai mokymai. „Visoje Rusijoje dabar vyksta pratybos ir štabų mokymai. Karaliaučiuje taip pat vyksta pratybos, ir jų scenarijuje yra „Iskander“ raketinių kompleksų dislokacija bei galimas panaudojimas. Apie tai mes žinome“, – aiškina L.Linkevičius, nors atkreipia dėmesį, kad patys mokymai iš anksto neskelbti, ir štai šis faktas kelia nerimą.

Rusijos gynybos ministerija aiškina, kad nieko ypatingo nereikia įžvelgti nei mokymuose, nei „Iskander“ perdislokavime. „Šie raketiniai daliniai buvo dislokuoti ne vieną kartą. 2014 m. vykstant pratyboms Kaliningrade taip pat atsidūrė tolimo nuotolio raketų sistemos. Šį kartą jos bus dislokuotos kaip Rusijos karinių pajėgų pratybų dalis“, – aiškina Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

Vis dėlto kai kurie ekspertai visko taip supaprastinti nelinkę. Juolab, kad „Iskander“ gabenimą lydi ir keletas incidentų, pavyzdžiui, Estijos bei Suomijos oro erdvės pažeidimai. Priminsime, kad, Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, rusų karinis lėktuvas Su-27 ketvirtadienį du kartus – 17 ir 21 val. pažeidė šalies oro erdvę, o Estijos oro erdvę netoli Vaindlo salos Rusijos lėktuvas kliudė penktadienį po pietų. Kaip teigia Estijos gynybos pajėgų atstovai, atvejis buvo „įprastas“: lėktuvas šalies teritorijoje išbuvo mažiau nei minutę, skrydžio planas nebuvo užpildytas, lėktuvo atsakiklis neveikė.

Ekspertų nuomone, tokie atvejai, kaip ir netikėti kariniai patikrinimai, ginkluotės kaupimas Kaliningrado srityje ir jau ne kartą išdėstyti Rusijos planai dėl raketų „Iskander“ dislokavimo Kaliningrado srityje, kelia susirūpinimą. Tokie veiksmai gali pažeisti vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, jie didina įtampą Baltijos regione, mažina pasitikėjimą ir neigiamai veikia šio regiono saugumą. Tai esą dar kartą parodo Rusijos agresyvų nusiteikimą NATO šalių atžvilgiu ir patvirtina būtinybę visapusiškai įgyvendinti NATO vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimus dėl NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimo.

Apie tokius Rusijos veiksmus bei jų vertinimą Lietuva nuosekliai kalba ir kalbės įvairiose tarptautinėse saugumo struktūrose, tarp jų ir NATO Taryboje.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

„Pareigūnų“ iš Kaliningrado, dirbančių po įvairių Rusijos institucijų priedanga, yra sulaukusios Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės savivaldybės. Jose tokie agentai mėgina rinkti duomenis apie procesus savivaldybėse, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus. „FST siekia gerai išmanyti politinę, ekonominę ir karinę situaciją Lietuvos pasienio rajonuose, įgyti juose įtaką ir aktyviau įtraukti į tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija projektus“, – teigiama VSD ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

FST pareigūnams netrūksta ir išradingumo. Pavyzdžiui, jie naudojasi tuo, kad daug pasienio rajonų gyventojų vyksta į Rusiją pirkti pigesnių prekių ar net lankosi savo išsinuomotose žemėse (taip daro nemaža dalis dzūkų ir suvalkiečių, kuriems Kaliningrade žemę nuomotis pigiau nei Lietuvoje). Dalis jų sulaukia tikrų, o dar didesnė – fiktyvių kaltinimų dėl kontrabandos gabenimo ar procedūrinių pažeidimų kertant sieną, ir čia pat sulaukia pasiū­lymo bendradarbiauti, žadant užtikrinti neribotas galimybes ir toliau vežti prekes iš Rusijos. FST taikiniais tampa net ir neturintys galimybių vykdyti žvalgybinę veiklą Lietuvos piliečiai – teikti paprastą vizualinę informaciją apie objektus Lietuvos pasienio teritorijoje (pastatus, kelius ir pan.) iš tiesų gali bet kuris asmuo. Vis dėlto labiausiai FST domina turintieji bet kokių ryšių Lietuvos teisėsaugos institucijose.

VSD duomenimis, FST siekia suformuoti agentūrinį tinklą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM (VSAT). FST vertina VSAT kaip integralų Lietuvos kovinį vienetą, todėl siekia į ją įsiskverbti ir surinkti detalią informaciją apie Lietuvos sienos su Rusija apsaugai skiriamus žmogiškuosius ir techninius resursus (VSAT pareigūnus, jų skaičių, ekipuo­tę ir ginkluotę, automobilius, vaizdo stebėjimo kameras, patruliavimo maršrutus, sąveiką su kitomis valstybės institucijomis).

Vis dėlto vietinės FST veikla, matyt, buvo nepakankama, nes Kremlius į Kaliningradą neseniai pa­siun­tė patikimesnių kadrų.

Naujas gubernatorius – irgi FST vaikinas

Neseniai Kaliningrado gubernatoriumi po netikėto Genadijaus Cukanovo atsistatydinimo tapo buvęs Vladimiro Putino asmens sargybinis, FST generolas majoras Jevgenijus Ziničevas.

Karjerą specialiosiose tarnybose J.Ziničevas pradėjo dar 1987 m., kai įstojo į KGB gretas. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, šis karininkas trumpam įsidarbino FST, vėliau dirbo Federalinėje apsaugos tarnyboje, kur ir saugojo V.Putiną. 2015 m. J.Ziničevas grįžo į FST ir pradėjo vadovauti jos regioniniam padaliniui Karaliaučiuje. Na, o dabar tapo srities ge­ne­raliniu.

Ekspertai šią rokiruotę Karaliaučiuje vertina skirtingai. Viena vertus, tokiu sprendimu V.Putinas gali siekti pademonstruoti NATO bei ES vadovams, jog stiprina strateginę Kaliningrado reikšmę, taip atsakydamas į NATO aktyvumo didinimą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Būtent todėl jis didina FST kontrolę regione.

Kita priežastis – artėjantys parlamento, o kitąmet – ir prezidento rinkimai. Galbūt V.Putinas pajuto, kad ankstesnis gubernatorius G.Cukanovas – nepakankamai lojalus, ir nutarė jį pakeisti „savu“ žmogumi, taip konsoliduodamas valdžią ir sustiprindamas savo galios vertikalę atokiame ir palyginti savarankiškame Rusijos regione.

FST žmogaus skyrimas gubernatoriumi patvirtina vadinamųjų „silovikų“ – karininkų ir jėgos struktūrų atstovų – įtaką Rusijos politikoje.

FST žmogaus skyrimas gubernatoriumi patvirtina vadinamųjų „silovikų“ – karininkų ir jėgos struktūrų atstovų – įtaką Rusijos politikoje.

Rusijos prezidento noras turėti patikimus žmones rodo regiono svarbą Kremliui, be to, Maskva gali mėginti plėsti specialiųjų tarnybų įtaką periferijoje. „Ne paslaptis, kad Kaliningrado sritis tiek dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tiek pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje buvo centrinės valdžios dėmesio peri­ferijoje“, – aiškina analitinio centro „Peterburgo politika“ prezidentas Michailas Vinogradovas.

Beje, J.Ziničevas nėra pirmas jėgos struktūrų žmogus, paskirtas vadovauti vienam ar kitam Ru­sijos regionui – šiemet gubernatoriais tapo trys vei­kėjai iš Federalinės apsaugos tarnybos, kuri saugo Rusijos vadovus.

Iš prezidento atstovo posto Šiaurės Kaukaze at­leistas Sergejus Melnikovas perkeltas į neseniai įsteigtos Rusijos nacionalinės gvardijos pavaduotojo pos­tą. S.Melnikovas bus pavaldus kitam buvusiam V.Putino asmens sargybiniui – Viktorui Zolotovui.

Be to, naujuoju ambasadoriumi Ukrainoje siūlomas buvęs aukštas FST pareigūnas Michailas Ba­bi­čius.

FST veiklos suaktyvėjimas Kaliningrade Baltijos valstybėms ir Lenkijai kelia vis didesnį nerimą. Ir pirmoji praktinių veiksmų ėmėsi Lenkija.

Lenkija Kaliningradui panaikino bevizį režimą

Ruošdamasi NATO viršūnių susitikimui ir popiežiaus Pranciškaus vizitui, Lenkija prieš mėnesį atnaujino patikras pasienyje su Rusija ir Ukraina. Vėliau ukrainiečiams palengvinta sienų kirtimo tvarka buvo atnaujinta, o Rusijos Kaliningrado srities gyventojams – ne.  „Mažojo pasienio judėjimo“ Len­kija nebeatkūrė aiškindama, esą „priežastys, susijusios su saugumu, neišnyko“. Lenkijos užsienio reikalų ministerija susidariusią situaciją vadina  rūpinimusi šalies saugumu.

Tačiau dienraštis „Gazeta Wyborcza“ spėja, kad Lenkijos vyriausybės sprendimas nebeišduoti supaprastintų vizų kaliningradiečiams gali būti demonstratyvus atsakas į Rusijos prezidento V.Putino veiksmus, tarp kurių – ir naujojo laikinojo Kaliningrado gubernatoriaus paskyrimas.

Beje, įdomu tai, kad buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis šiuo atveju yra didis Rusijos interesų gynėjas, o valdančiųjų veiksmus vadina „nepamatuotu ir kvailu nacionalizmu“, pakenksiančiu politiniams ir ekonominiams dvišaliams santykiams.

Tačiau kalbėti apie politinę partnerystę tarp Lenkijos ir Rusijos ir taip nėra ko.

Rusijos veiksmai Kaliningrado srityje visuomet sulaukia griežto ir žaibiško atsako Lenkijoje. Ir priešingai.

Pavyzdžiui, per patį Rusijos ir Gruzijos karą Lenkija ir JAV pasirašė sutartį dėl „Patriot“ sistemos su 196 raketomis ir 100 juos prižiūrinčių kariškių dislokavimo Lenkijoje. Po metų ši sistema jau buvo Lenkijoje.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atsakas į šį manevrą buvo greitas: Kaliningrado srityje pasirodė mažo nuotolio raketos „Iskander“.

Žinoma, klausimas, ar jos įveiktų „Patriot“, kad bent jau jas pasiektų – galima garantuoti.

Karo ekspertų nuomone, lyginant amerikiečių ir rusų raketas, didelių skirtumų tarsi nėra. Trys raketų kompleksų „Patriot“ versijos yra skirtos zenitiniams pabūklams, tai yra paleidžiamos iš galingų vilkikų. Jos skrenda dvigubai trumpiau negu dviejų ti­pų „Iskander“, kuriomis gali būti apšaudyti kariniai štabai, radarai ir didelės ginkluotųjų pajėgų susitelkimo vietos. „Iskander“ Kaliningrado srityje galėtų pasiekti ir amerikietiškųjų raketų dislokavimo prie Gdansko vietą ir, žinoma, visą Lietuvos teritoriją.

Be to, 255 km sienų su Lietuva turinčioje Ka­li­nin­grado srityje dislokuota kelios dešimtys tūkstančių aukštos pa­rengties karių, regione sutelkti priešlėktuvinės, kran­to gynybos, „žemė-žemė“ klasės raketų pajėgumai.

Kiekvienas Rusijos veiksmas čia sulaukia didelio NATO, ypač Baltijos šalių ir Lenkijos, dėmesio, nes akivaizdu, kad galimo karo atveju Kaliningrado srityje dislokuotos pajėgos galėtų gerokai apsunkinti NATO sąjungininkų atvykimą ginti Baltijos šalis.

Na, o pastaruoju metu tokių Rusijos veiksmų čia būta gana ryškių.

Pakeitė karinio laivyno vadus

Neseniai iš pareigų buvo atleistas Lietuvos pašonėje, Kaliningrade, dislokuoto Rusijos Baltijos jūros laivyno vadas ir dar 50 aukšto rango karininkų.

Vienintelis atleidimo išvengęs aukšto rango karininkas Baltijos laivyne –  viceadmirolas Sergejus Jelisejevas, buvęs Ukrainos karinio laivyno vado pavaduotojas, iš esmės – tėvynės išdavikas. Krymo aneksijos metu S.Jelisejevas sutiko su Rusijos pasiūlytu didesniu atlyginimu ir geresnėmis gyvenimo sąlygomis ir persimetė į priešo stovyklą. Ukrainos teisėsauga jį yra paskelbusi ieškomu asmeniu, o jam pareikšti kaltinimai – išdavyste ir dezertyravimu.

Tačiau Baltijos karinio laivyno vado vairas šiam išdavikui neatiteko: vadovavimą mažiausiam Ru­si­jos laivynui perima du patyrę admirolai iš Juodosios jūros ir Ramiojo vandenyno laivynų. Baltijos laivyno vadu paskirtas Juodosios jūros laivyno viceadmirolas Aleksandras Nosatovas, o jo pavaduotoju – Ra­mio­jo vandenyno laivyno viceadmirolas Igoris Mu­chametšinas.

Sprendimą nuimti senuosius laivyno vadus ir pakeisti juos naujais Rusijos gynybos ministras Ser­gejus Šoigu esą priėmė lankydamasis Kaliningrade ir vaikštinėdamas parke.

Kodėl parke į galvą šauna tokios idėjos? Gy­ny­bos ministerija apsiribojo lakonišku pranešimu, jog viceadmirolas Viktoras Kravčiukas, jo štabo vadas, kontradmirolas Sergejus Popovas ir dešimtys aukšto rango karininkų atleisti dėl „rimtų pažeidimų“. Baltijos jūros laivyno vadovybė esą neįvykdė kovinio rengimo reikalavimų, blogai rūpinosi laivyno narių gyvenimo sąlygomis.

Tačiau tikrosios priežastys greičiausiai yra visai kitos. Viena – S.Šoigu į Kaliningradą atvyko jau turėdamas tikslą pakeisti laivyno vadovybę Kremliui lojaliais karininkais. Juolab kad valymai prasidėjo visos Rusijos mastu. Pavyzdžiui, birželio pradžioje V.Putinas iš pareigų atleido FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadą Jurijų Jakovlevą, jo įtakingą pavaduotoją generolą Viktorą Voroniną, dažnai vadinamą „bankų kuratoriumi“.

Valymai prasidėjo visos Rusijos mastu. Pavyzdžiui, birželio pradžioje V.Putinas iš pareigų atleido FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadą Jurijų Jakovlevą, jo įtakingą pavaduotoją generolą Viktorą Voroniną, dažnai vadinamą bankų kuratoriumi.

Jis, kaip manoma, rūpinosi svarbiausiomis Rusijos finansinėmis operacijomis, taip pat – pavedimais į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas.

V.Voroniną poste gali pakeisti Igoris Tkačiovas – 2004 m. Igorio Sečino rūpesčiu įkurtos 6-osios FST valdybos vadas. Ši institucija „specializuojasi“ oligarchų, ypač neįtikusių V.Putinui, „priežiūros“ srityje.

Taigi, V.Putinas svarbiausiose jam institucijose siekia turėti tik visiškai lojalius, atsidavusius ir patikimus vadus. Kai kurie šaltiniai (pavyzdžiui, rusiškas portalas lenta.ru) teigia, kad S.Šoigu Baltijos laivyno vadovybės lojalumu suabejojo dar kovą lankydamasis Kaliningrade. Po kilusių įtarimų birželio pradžioje buvo pradėtas patikrinimas, o po jo sekė minėtas laivyno vadovybės „valymas.“

Kiti šaltiniai, tokie kaip fontanka.ru, atskleidžia, kad atleistas laivyno vadas V.Kravčiukas buvo susijęs su buvusiu Rusijos laivyno vadu admirolu Viktoru Čirkovu, taip pat – vadinamuoju „gintaro baronu“ Viktoru Bogdanu, kuris, įtariama, prekiavo iš Baltijos karinio jūrų laivyno vogtais degalais ir kon­troliuoja Kaliningrado gintaro kontrabandos į Lenkiją biznį.

Pagaliau Rusijos žiniasklaidoje pasirodė spėjimų, esą sprendimą pakeisti laivyno vadovybę S.Šoigu priėmė paaiškėjus, kad Baltijos jūros laivyno karininkai klastodavo į Maskvą siunčiamas ataskaitas apie laivyno būklę ir pasirengimo lygį. O būklė, kaip paaiškėjo, kur kas apverktinesnė, nei galvota Maskvoje.

Laivynas – nerimtas?

Naujuoju Rusijos laivyno vadu paskirtas Viktoras Čirkovas Baltijos jūros laivyno būklę vertina geriausiu atveju šešetu. Pavyzdžiui, Baltijsko uoste sutelkta Rusijos karinių laivų eskadra į Baltijos jūrą išplaukia rečiau, nei numatyta. O jei išplaukia, neapsieina be nemalonių incidentų. Antai vienų pratybų metu (beje, tiesiai prieš V.Putino akis) buvo sugedęs Rusijos desantinis laivas. O išminavimo laivai pratybų metu nesugeba aptikti minų. Pavyzdžiui, į Kremlių apie laivus „Sergejus Kolbasiovas“ ir „Leo­nidas Soboliovas“ siųstose ataskaitose rašoma, kad užduotys įvykdytos, o iš tiesų šie „senukai“ minų ne­be­sugeba aptikti.

Be to, ankstesnė Baltijos jūros laivyno vadovybė stengėsi nuslėpti informaciją apie laivuose kildavusius gaisrus, incidentus povandeniniuose laivuose, korupciją organizuojant konkursus dėl karinių objektų statybos.

Informacinis Kaliningrado karas prieš Lietuvą

Kaliningrado verslo ypatumai – kiek kitokie nei visoje Rusijoje. Nors visoje šalyje verslas neatsiejamas nuo politikos, Kaliningrade tai ypač ryšku. Kiek įtakos verslui turi gubernatorius ir ar lietuviams, turintiems verslus Kaliningrade, kas nors keisis, G.Cukanovą pakeitus J.Ziničevu?

Pasak „Veido“ šaltinių, ir iki šiol Lietuvos verslinin­kai Kaliningrade nuolat susidurdavo su FST: iš esmės čia bandoma verbuoti visus. Dabar, tikėtina, šie procesai bus dar aktyvesni, o tikrų ir dirbtinų apribojimų lietuviškam verslui gali atsirasti dar daugiau.

Tiesa, kai kurie vietos veikėjai su naujuoju gubernatoriumi sieja viltis išjudinti Kaliningrado ekonomiką ar net bendradarbiavimą su Lietuva, bet tokių – mažuma.

Opozicinės frakcijos Karaliaučiaus Dūmoje „Rusijos Vakarai“ vadovas Solomonas Ginzburgas, kuris regiono parlamentui  pateikė klausimą  dėl J.Ziničevo skyrimo, teigia, kad geopolitinė įtampa yra tik fonas, o didžiausią nerimą regione kelia ekonominės ir socialinės problemos. „Išoriniai faktoriai, NATO grėsmė ir kita yra tik fonas, o kur kas didesnės grėsmės Rusijai yra ekonomikos stagnacija, aukšto lygio korupcija, investicijų nebuvimas, pragyvenimo lygio sumažėjimas, socialinė poliarizacija ir tai, kad nebuvo Kaliningrado plėtros strateginės krypties“, – aiškina S.Ginzburgas. Pasak jo, per pa­staruosius šešerius metus, kol gubernatoriumi bu­vo G.Cu­kanovas, „į priekį nejudėjo derybos su to­kio­mis broliškomis šalimis, kaip Lietuva, nei dėl in­vesticijų, nei dėl vizų režimo sąlygų palengvinimo“.

Beje, viešojoje Kaliningrado erdvėje apie Lietuvą, kaip apie brolišką valstybę, apskritai beveik neišgirsi – čia vyrauja negatyvi nuomonė apie mūsų šalį, nors Kaliningrado srityje, neoficialiais duomenimis, gyvena apie 10 tūkst. asmenų iš Lietuvos.

Ypač daug neigiamos informacijos – socialiniuose tinkluose.

Pernai socialiniuose tinkluose pradėjo veikti Baltijos valstybėms priešiški Vilniaus, Latgalos, Baltijos rusų „liaudies respublikų“ puslapiai, dalyje visuomenės sukėlę nerimą dėl Ukrainos scenarijaus pasikartojimo. Vasarį tiesioginiame eteryje suklastoti TV3 apklausos apie propagandos poveikį rezultatai, siekiant parodyti, kad Rusija neužsiima propaganda, o sako tiesą. Birželį įsilaužus į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo svetainę pateiktas klaidingas karinių pratybų „Kardo kirtis“ tikslas. Vėliau šį suklastotą pranešimą dalis rusiškos žiniasklaidos pateikė kaip originalų, stengdamasi parodyti priešiškus Lietuvos ketinimus Baltijos regione ir net aneksuoti Kaliningrado sritį.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį rasite ČIA

BFL

Buvusi Lietuvos premjerė, neįtakingos Lietuvos liaudies partijos vadovė Kazimira Prunskienė vyko į Rusijos Karaliaučiaus sritį apžiūrėti planuojamos atominės elektrinės aikštelės, BNS trečiadienį sakė politikė.

“Buvo gubernatoriaus Cukanovo kvietimas, buvo suderinimas tokio atvažiavimo ir su “Rosatom” vadovybe”, – BNS sakė K. Prunskienė.

Pasak politikės, kartu su ja važiavo statybų bendrovės “Vėtrūna” atstovai, buvo surengtas susitikimas su gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. K. Prunskienės teigimu, statybų aikštelėje vyksta intensyvūs darbai, o Lietuvos statybininkai galėtų prisidėti prie energetikų miestelio statybos.

Oficiali Lietuvos valdžia kritikuoja Rusijos planus Karaliaučiuje greta Lietuvos sienos statyti atominę elektrinę, sakydama, kad nėra laikomasi tinkamų saugumo reikalavimų. Oficialusis Vilnius taip pat sako, kad projektas nėra ekonomiškai pagrįstas.

K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos liaudies partijos programinėse nuostatose skelbiama, kad “būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai”. Šios partijos renginiuose dažnai lankosi Rusijos politikai.

Paskutiniai vietos valdžios rinkimai partijai nebuvo sėkmingi – ji iškovojo septynis mandatus, o iš viso šalyje išrinkti 1526 tarybų nariai.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko idėją, kad visai Karaliaučiaus sričiai būtų taikomas supaprastintą pasienio gyventojų judėjimą leidžiantis režimas, sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Penktadienį po D.Grybauskaitės susitikimo su Vilniuje viešinčiu Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu prezidentės atstovas teigė neįžvelgiantis jokių Lietuvos pozicijos pasikeitimų šiuo atžvilgiu.

“Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50 kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę, atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija, kuri lyg ir negalėtų pretenduoti į tą privilegiją”, – kalbėjo L.Balsys.

Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.

“Taip, prezidentė palaikė šitą idėja ir pažadėjo, kad bus tariamasi, kad Šengeno susitarimas būtų modifikuotas būtent šiuo atveju, kad Kaliningrado sritis visa būtų traktuojama kaip Lenkijos ir Lietuvos kaimyninė zona”, – dėstė šalies vadovės patarėjas.

Anksčiau Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų sieną su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų kirsti tik pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos.

Paklaustas, kodėl šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos pozicija, L.Balsys atsakė, kad “nebuvo niekada ypatingo prieštaravimo”.

“Lietuva visą laiką pasisakė, kad kaimyninės šalys ir Baltarusija, ir Kaliningrado sritis turėtų tokią teisę. Tas variantas, kad visa Karaliaučiaus sritis patektų yra logiškas, natūralus ir neįmanoma kažkaip išskirti vieną lopinėlį, kuris tos teisės staiga neturėtų. Aš nematau, kad čia būtų koks nors didelis pokytis”, – sakė patarėjas.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos deklaravo poziciją viešai neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną – pareigūnai aiškino, kad pirmiausia reikia tartis ES viduje, o viešus kreipimusis vadino viešųjų ryšių akcija.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tuomet sakė prezidentė.

Paprašytas pakomentuoti, ar prezidentės pozicija pasikeitė, L.Balsys penktadienį sakė: “Čia kažkas yra painiojama, aš negalėčiau to komentuoti”.

Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.

Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam Karaliaučiaus kraštui.

Sekmadienį Kaliningrade vyko mitingas prieš valdžią, ir akcija pilietinėms teisėms ginti. Jų įkvėpėjai buvo keli opozicinių pažiūrų visuomenės veikėjai, pranešama BBC tinklalapyje.

“Mes manome, kad žiurkės turi pasitraukti, – sakė prieš mitingo pradžią vienas jo organizatorių Jevgenijus Labudinas. – Tai toks liaudinis mitingo šūkis. Na, o kalbant oficialiai, tai mes ketiname pareikšti nepasitenkinimą valdžios kovos su korupcija veiksmais”.

“Mes protestuojame prieš tarifų augimą, prieš žaliųjų zonų naikinimą, – paaiškino opozicionierius. – Dabar Kaliningrado srityje vyksta rinkimų kampanija. Kovo viduryje vyks rinkimai į srities dūmą. Mes esame įsitikinę, kad “Vieningoji Rusija”, kuri per ankstesnius metus visiškai save diskreditavo, nesugeba išspręsti minėtų problemų.

“Bet mes nesižavime ir kitomis partijomis, kurių atstovai eina į rinkimus, – pripažino J.Labudinas. – Susidaro įspūdis, kad kai kurios iš šių partijų – savotiški “Vieningosios Rusijos” filialai. Man atrodo, kad visi jie reikalingi tik tam, kad “Vieningoji Rusija” galėtų pasakyti: “Na, štai pažiūrėkite – pas mus demokratija, valdžios atstovaujamosiose institucijose yra įvairių pažiūrų žmonių”. Esant dabartinei situacijai, viltis galima sieti tik su nesistemine opozicija”.

Tačiau anaiptol ne visi kaliningradiečiai – “nesistemininkai” pritarė siūlymui surengti mitingą prieš “Vieningąją Rusiją”. Tam prieštaravo Visuomenės savigynos komiteto (VSK) lyderis Aleksandras Židenkovas.

VSK, pasak jo, – tai garsios Mandarinų revoliucijos, vienos iš daugybės praėjusių metų protesto akcijų, priverstų pakeisti valdžią regione, idėja.

“Po (2010 metų) kovo 20 dienos, kai tūkstančiai žmonių dalyvavo protesto akcijoje prieš gubernatorių, daugeliui tapo aišku, kad horizontali žmonių saviorganizacija galima , – mano A.Židenkovas.- Ir mes pagal galimybes mėginame panaudoti šį patyrimą. Po Mandarinų revoliucijos keli žmonės kas sekmadienį 14 valandą susirenka Pergalės aikštėje. Šie žmonės ir yra VSK”.

“Mes bendraujame, valgome mandarinus, aptariame naujienas, – pasakoja A.Židenkovas. – Mes nelaikome plakatų, neskanduojame jokių šūkių. Tačiau mus beveik kiekvieną kartą veža į miliciją įvairiomis dingstimis ir surašo mums administracinių pažeidimų protokolus. Bet mes nesirengiame trauktis, mums svarbu apginti mūsų, beje, konstitucijos garantuotą teisę susirinkti, kur norime, nepažeidžiant viešosios tvarkos. Mes norime gyventi pagal įstatymus, o ne pagal sampratas”.

J.Labudinas su vienminčiais surengė savo akcija viename parkų – ir tai netenkina A.Židenkovo: “Net ne visi kaliningradiečiai žino, kur jis yra. Ką jau kalbėti apie atvažiavusiuosius, kurie panorėtų dalyvauti mitinge? Pietų parkas – tai savotiškas sėsdintuvas, kur valdžia mėgina nustumti nepatenkintuosius, kad jų ten niekas nematytų ir negirdėtų”.

“Be to, mitingų Pietų parke šūkiai, mūsų nuomone, nelabai konkretūs, – priduria CSK lyderis. – Kova su korupcija – tai labai nekonkretus tikslas. Reikia reikalauti bent dabartinio ministrų kabineto, kuriam vadovauja Putinas, atsistatydinimo”.

Sekmadienį mitingas Pietų parke buvo nelabai gausus. Pareikšti savo protestą į miesto galinį kiemą atėjo vos du šimtai žmonių. J.Labudinas tai aiškino ne tiek tuo, kad parkas toli nuo centro, kiek tuo, kad buvo labai nelengva informuoti kaliningradiečius apie renginį.

“Buvo surengta informacinė blokada, – mano jis. – Prasiveržti į laikraščių puslapius ir televizorių ekranus beveik neįmanoma”.

“Mes rengėmės surengti “Vieningosios Rusijos” laidotuves, – prisipažino Galina Kuliš, dar viena protesto akcijos organizatorė.- Juk, mūsų nuomone, ši partija seniai mirė. Mes atsivežėme čia karstą, vainikų, bet milicija iš mūsų visa tai atėmė. Mes taip pat išspausdinome 40 tūkst. lankstinukų, bet didžiąją jų dalį iš mūsų taip pat paėmė. Ką daryti? Mūsų valdžia labai bijo liaudies ir daro viską, kad mes negalėtume susirinkti”.

Oratorių buvo daug, visi jie kalbėjo apie tai, kad kaliningradiečiams reikėtų ateiti į rinkimus ir balsuoti už ką jie nori, antraip valdžia priims sprendimą už juos.

Mitingas, kaip paprastai, baigėsi rezoliucijos, kurioje buvo daugiausia ekonominiai reikalavimai, perskaitymu.

Milicijos buvo labai daug – jeigu ne tiek pat, kiek pačių dalyvių, bet apsieita be incidentų.

Tuo tarpu Pergalės aikštėje, tiesiais prieš miesto administracijos langus įvykiai vyko pagal kitą scenarijų. Nespėjo keli VSK aktyvistai išsiimti mandarinų, kai prie jų priėjo milicininkai ir paprašė eiti į specialų automobilį.

“Sulaikoma buvo šiurkščiau nei paprastai, – skundžiasi Aleksandras Židenkovas. – Mus griebė už rankų, stūmė, nors mes nė nemanėme priešintis. Centrinio rajono milicijos skyriuje mums buvo surašyti protokolai. Mes buvome apkaltinti dalyvavimu neteisėtame, tai yra surengtame be leidimo, susirinkime. Vadinasi, norėdami tiesiog susitikti su draugais aikštėje žmonės turi pirmiausia paprašyti valdžios leidimo”.

A.Židenkovas neabejoja, jog teismas pripažins, kad jo organizacijos dalyviai teisūs, kaip jau buvo ne kartą.

“Susidarė absurdiška situacija, – sako jis. – Mus sulaiko, mes po to laimime teismus, bet kitą sekmadienį mus vėl sulaiko”.

“Tikriausiai mano, kad mums visa tai greitai atsibos”, – sako opozicionierius ir priduria: “Jeigu taip, tai veltui”.