Scanpix

Švedijos karališkosios poros vizitas į Lietuvą – puiki proga vieniems akis paganyti, kitiems prisiminti istoriją, tretiems pasižvalgyti dalykinių kontaktų. Mat Jo Didenybė Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite atidarys dvišalį verslo forumą. Jos Didenybė karalienė Silvia irgi nesėdės rankų sudėjusi – dalyvaus Seime rengiamoje vaikų literatūros konferencijoje ir apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje kovai su prekyba žmonėmis.

Forumo reikšmė vertintina ne pagal karūnuotų asmenų skaičių, o pagal susirinkusių veikėjų svarbą. Lietuva Švedijos verslui prieš ketvirtį amžiaus buvo plėšiniai. Rinkos pašventinimo veiksmą prieš 18 m. atliko ne karalius, ne kunigas, o pasaulinio verslo elito atstovas. Tada Lietuvoje lankėsi Peteris Wallenbergas, „Investor AB“ garbės pirmininkas. Ši Wallenbergų šeimos valdoma holdingo kompanija tada kontroliavo Švedijos verslo flagmanus. Su P.Wallenbergu tąkart atvyko keli iškilūs pramonininkai, ir visa kompanija bendru sutarimu pareiškė, kad Lietuva eina teisinga kryptimi.

Kryptis iki šiol nepasikeitė. Šįkart į Lietuvą atvyksta apie 30 Švedijos bendrovių atstovų – atvažiuoja ne į plėšinius, o į šalį, kurioje Švedija yra didžiausia investuotoja: 3,17 mlrd. švediškos kilmės eurų sudaro apie 26 proc. tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Paisant chronologijos reikėtų paminėti, kad Švedijos karališkoji pora Lietuvoje lankėsi anksčiau nei P.Wallenbergas – pirmasis monarchų vizitas įvyko 1992 m.

Švedų įsitvirtinimas Lietuvos ūkyje kai kam žadina prisiminimus apie istoriją: Švedijos bankų plėtra įsivaizduojama kaip vikingų antpuolis. Išties verslo ryšiai tarp dviejų Baltijos krantų, matyt, siekia vikingų ir dar ankstesnius laikus. Yra hipotezė, kad lietuviškas žodis „vaizbūnas“, reiškiantis pirklį, – tai nuoroda į Visbio miestą Gotlando saloje. Gotų pėdsakų Ispanijoje ieškantys tautiečiai neturėtų pamiršti  ir to Gotlando, ir Geteborgo (šved. Göteborg) vakaruose, iš kur gotai galbūt atėjo, taip pat ir gudų (t.y. gotų) rytuose, kur Lietuvoje neįstrigę gotai paliko bent jau etnonimą, dabar prilipusį slavams.

Savo feodalinę praeitį garbinantys lietuviai vėl sulaukė Švedijos monarchų vizito 2009 m., kada buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Matyt, Švedijos karališkoji pora neturėjo pretenzijų Lietuvai – kitaip nei Latvija, kurios prezidentė Vaira Vykė-Freiberga 2003 m. neatvyko į Mindaugo karūnavimo jubiliejų, nes Mindaugas dovanojo kalavijuočiams gabalėlį dabartinės Latvijos teritorijos. V.Vykės-Freibergos pozicija Latvijoje netapo visuotine – neseniai Agluonoje atidengtas paminklas Mindaugui (ir Žemaitijoje esama paminklų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, nors šis žemaičių žemę yra dovanojęs kryžiuočiams). Vis dėlto sunku tikėtis, kad Švedijoje kada nors bus pastatytas paminklas Lietuvos etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui, kuris 1605 m. su gerokai mažesne kariuomene sumušė švedus prie Salaspilio.

Švedų monarchų vizitas apdairiai surengtas jau po š.m. rugsėjo 27 d., kada būta Salaspilio mūšio 410 metų sukakties. Nulieti ašarą tada žuvusiems švedams karalius Carlas XVI Gustafas ir karalienė Silvia galėtų tiktai kaip valstybės atstovai, o ne kaip Švedijai, Lenkijai ir Lietuvai reikšmingos Vazų dinastijos palikuoniai. Nebūtų tos dinastijos vidaus kovų, nebūtų ir Salaspilio mūšio.

Karalius Carlas XVI Gustafas kilęs iš Prancūzijos maršalo Jeano Bernadotte’o, kurį Švedijos parlamentas 1810 m. apdairiai išrinko Švedijos sosto paveldėtoju. J.Bernadotte’as 1812 m. nepasidavė į maršalus jį iškėlusio Napoleono prašymams žygiuoti į Peterburgą, o 1813 m. prisijungė prie koalicijos, galiausiai įveikusios patį Napoleoną. Karalius Carlas XVI Gustafas, matyt, iš protėvių paveldėjo aistrą medžioklei, nors jo senelis Gustafas V garsėjo siuviniais. Dabartinis Švedijos monarchas 2000-ųjų spalį privačiai šaudė antis ir kurapkas Marijampolės miškų urėdijoje, ir neliko nepastebėtas.

Karalienės Silvios, kurios mergautinė pavardė Sommerlath, tėvas vokietis, motina brazilė. Per 1972 m. olimpines žaidynes su Švedijos sosto įpėdiniu susipažinusiai vertėjai nebuvo sunku išmokti šeštąją, švedų, kalbą, kada tapo karaliene. Karališkoji pora susilaukė dviejų princesių ir princo: Victorijos, Carlo Philipo, Madeleine’s. Visi jie susituokę – džiugina karališkuosius tėvus anūkais, kurių irgi trys.

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Ta proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristato proginių medalių kolekciją „Didingoji Lietuva“. Pirmasis šios kolekcijos, grynu auksu padengtas, medalis skiriamas valstybės suvienytojui, vieninteliui karūnuotam karaliui Mindaugui.

Kolekcijos „Didingoji Lietuva“ medalių autorė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tarptautinės medalininkų asociacijos (FIDEM ) narė Lina Kalinauskaitė. Dailininkė kartu su savo tėvu, garsiu skulptoriumi ir medalininku, Juozu Kalinausku, jau yra kūrę karaliaus Mindaugo įvaizdį. Todėl medalis buvo kuriamas remiantis ankstesniais menininkų darbais.

Pasak dailininkės Linos Kalinauskaitės, džiugina faktas, kad lietuviškos istorijos tema mene užima vis didesnę nišą ir stipriau padeda formuoti ne tik žmonių kultūrinį, bet ir pilietinį identitetą. „Baltų genčių archeologinis paveldas atgimsta tiksliose amatininkų bei juvelyrų kopijose, didieji Lietuvos valdovai bei svarbiausi istorijos įvykiai atgimsta dailininkų tapybos drobėse, skulptūrose ir medaliuose. Mažoji plastika nors ir nedidelė niša bendroje meno erdvėje, tačiau labai svarbi ir vis labiau populiarėjanti. Dailininkai atlieka didžią misiją, kuri svarba nenusileidžia istorikų darbams, nes vien sausi faktai bei datos vadovėliuose ne visada sudomina jauną žmogų. Tačiau kai šalia aprašomų įvykių į skaitytoją žvelgia didingas karys ar plastiškai išraiškinga batalinė kompozicija, žmogus informaciją priima daug lengviau,“ – kalbėjo Lina Kalinauskaitė.

Kaip teigia „Monetų namų“ atstovė Ieva Galiauskienė, dar visai neseniai Mindaugo vainikavimo karaliumi datos Lietuvos istorijoje nebuvo. „Buvo žinoma tik tai, jog Mindaugas tapo karaliumi 1253 m. liepos mėnesį. Galime tik pasidžiaugti, kad šiandien Mindaugo karūnavimas yra tokia pat svarbi valstybinė šventė, kaip Vasario 16-oji arba Kovo 11-oji. Mums pats aktualiausias Mindaugo veiklos pėdsakas – tai sugebėjimas Lietuvą nuvesti Europos link. Todėl būtent Mindaugui skirtas medalis pradeda „Didingosios Lietuvos“  kolekciją,“ – pažymėjo I. Galiauskienė.

Medalio averse pavaizduotas Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas, reverse – ornamentinis kartušas, aprėminantis kolekcijos pavadinimą DIDINGOJI LIETUVA, virš užrašo stilizuotas Vytis, po užrašu – Gediminaičių stulpai.

Kolekciją „Didingoji Lietuva“ sudarys medaliai, kurie įamžina didingąją Lietuvos istoriją, valstybės kūrėjus, epochos simboliais tapusius įvykius. Planuojama, jog rinkinį sudarys 24 medaliai: 8 didieji Lietuvos valdovai, 8 lemtingieji mūšiai ir 8 epochos ženklai – istoriniai simboliai.

Jeigu apkalta parlamentarus Aleksandrą Sacharuką ir Liną Karalių išvys iš Seimo, du nauji Tautos prisikėlimo partijos nariai gali smarkiai pagerinti valdančiosios koalicijos padėtį

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

A.Sacharuką ir L.Karalių Seime pakeistų verslininkas M.Subelis ir teisininkas A.Burba iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo

Atsitiko tai, kuo dar prieš mėnesį buvo sunku patikėti, – Seimas didele balsų dauguma nutarė, kad du gana tradicines parlamentarų nuodėmes padarę jo nariai, naujai susikūrusios Krikščionių partijos atstovai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas verti apkaltos. Pirmasis Seimo sesijos metu su savo drauguže išvyko atostogauti į Tailandą, o antrasis visą tą laiką dangstė kolegą, balsuodamas už jį vardine balsavimo kortele.

Sugauti kvailai sukčiaujant

Nuo pat pradžių tai buvo labai kvailas sumanymas, kuriam galėjo ryžtis tik visiški politikos naujokai, kokie ir yra L.Karalius su A.Sacharuku. Seime, kuriame dėl apylygio politinių jėgų išsidėstymo skrupulingai skaičiuojamas kiekvienas balsas, netrukta pastebėti, kad posėdžių salėje žmogaus nėra, o jo balsas – yra. Negana to, šiaip jau nei išsilavinimu, nei dideliu nuovokumu nepasižymintis L.Karalius, plačiau žinomas Ezopo sceniniu slapyvardžiu, kelionės metu vis papildydavo savo įspūdžius “Facebook’e”, išsamiai ir su nuotraukomis aprašinėdamas Pietryčių Azijos grožybes.

Galimas dalykas, didelio skandalo būtų pavykę išvengti, jeigu sukčiaujantys su balsavimo kortelėmis sugauti Seimo naujokai būtų sąžiningai prisipažinę, atgailavę ir prašę atleisti už jaunatvišką kvailumą. Užuot taip pasielgę, abudu pradėjo karštai viską neigti, išsisukinėti, taip tik dar labiau grimzdami į melo liūną. O kartu su savimi gramzdindami ir visą Seimą.

A.Sacharukas, savo pasiaiškinimus keitęs kelis kartus, galiausiai ėmė kaltinti ir kitus Seimo narius, kad jie balsuoja už tuos, kurių nėra salėje. Netgi savarankišką tyrimą atlikti bandė. Ši taktika dažnai pasiteisina mokykloje mokiniams bėgant iš pamokų, būtinai visa klase, nes negi bausi kažkurį, jei visi tokie? Tačiau Seime ji davė atvirkščią rezultatą.

Taip, dalis parlamentarų ne šventieji ir mygtukų spaudymas už kaimyną ar kelių dienų “nugriebimas” išvykstant ar parvykstant iš atostogų, dar nesibaigus ar jau prasidėjus Seimo sesijai, – sena parlamentarų bėda. Koks Gediminas Kirkilas netgi istorinį ir jo partijai lemiamą balsavimą dėl premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimo įsigudrino praleisti, atseit apsnigtas Alpėse. Bet, kaip per apkaltos svarstymą teisingai sakė krikdemas Edmundas Pupinis, tikrai daugiau nei pusė Seimo narių niekada nebalsavo už kaimyną ir neatostogavo darbo metu. Juolab kad tokio įžūlaus, sąmoningo ir ilgalaikio Seimo statuto laužymo nėra buvę per visus du dešimtmečius. Lygiai kaip ir tokio įžūlaus melo, mėginant išsisukti iš padėties. Tad Seimo nariai, iš pradžių būdami linkę A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmus vertinti gan atlaidžiai, pamažėle ėmė vis labiau piktintis ir linkti į tai, kad iš jų būtų atimti Seimo narių mandatai.

Kodėl pritarta apkaltai

Įtakos tam turėjo trys veiksniai. Pirma, nesiliaujančius Seimo statuto pažeidinėjimus vykstant balsavimui pagaliau reikia baigti. Lygiai kaip ir asmeninius pasivažinėjimus po egzotiškas šalis be Seimo valdybos leidimo. Kaip rodo ilgametė praktika, vieši įkalbinėjimai ir smerkimas, pasitelkus žiniasklaidą, poveikio Seimo begėdžiams nedaro, nes per du dešimtmečius visi apsiprato, kad už tai nėra baudžiama. Juk nevadinsime bausme kelių šimtų litų praradimo už be pateisinamos priežasties praleistus Seimo posėdžius žmogui, kurio banko sąskaitose vartosi milijonai? Tokiais atvejais kitos išeities, kaip skaudi pavyzdinė bausmė, nelieka. O bausti išmetimu iš Seimo geriausia tuos jo narius, kurių negaila.

Antra, per praėjusius metus Seimo įvaizdis visuomenės akyse nepaprastai sumenko, pirmiausia – dėl tų pačių A.Sacharuko, L.Karaliaus ir jų buvusių bei esamų bendražygių iš dabar jau žlugusios “prisikėlėlių” partijos veiksmų. Rietenos, skandalai, tušti, bet vaizdingi kaltinimai vieni kitų atžvilgiu skandino Seimą daug greičiau nei mokesčių reformos ar biudžeto pjaustymai. Viešai išmetus bent porą šių skandalistų, yra vilties, kad Seimo reputacija pagerės.

Na, ir paskutinė, bet gal svarbiausia priežastis. Išmetus šiuo metu iš valdančiosios koalicijos į opoziciją pas Vidmantą Žiemelį ir Gediminą Vagnorių perbėgusius A.Sacharuką ir L.Karalių, į jų vietas ateis du nauji parlamentarai iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo: teisininkas Andrius Burba ir kailių verslininkas bei dainininkas Mečislovas Subelis. Pirmasis šiuo metu yra aplinkos ministro Gedimino Kazlausko padėjėjas, antrasis – taip pat greičiau “prisikėlėlių”, o ne “krikščionių” žmogus. Tad tikimybė, kad atsidūrę Seime juodu sustiprintų valdančiosios koalicijos, o ne opozicijos gretas, labai didelė.

Tokia tarsi nežymi Seimo narių kaita vietomis iš tikrųjų smarkiai pagerintų Vyriausybės pozicijas. Šiuo metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybę tvirtai remia tik 70 Seimo narių, dar trys “valstiečiai” įsipareigoję ją remti kai kuriais klausimais. Prisijungus prie koalicijos A.Burbai ir M.Subeliui (arba, jei šis nenorėtų į Seimą, aplinkos ministro žmonai Renatai Kazlauskienei), jėgų santykis jau būtų 72+3, vadinasi, Vyriausybė susigrąžintų Seime ir formalią daugumą. Dėl to verta ir kelis nusidėjėlius paaukoti, ypač kad abu tikrai to verti.

Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui turėtų būti pradėti apkaltos procesai. Tokiam specialiosios tyrimo komisijos siūlymui antradienį po pateikimo pritarė dauguma parlamentų.

Už Seimo nutarimo projektą pritarti komisijos išvadoms dėl apkaltos A.Sacharukui po pateikimo balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 12, o 23 susilaikė. Komisijos išvadas dėl apkaltos L.Karaliui po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, prieš buvo 9, 18 susilaikė.

Vadinamoji apkaltos komisija nusprendė, kad A.Sacharukas, paėmęs kolegos Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, juo balsavo, ir taip galėjo nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jo mandato atėmimo procedūrą.

L.Karalius nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, anot komisijos, galėjo dėl to, kad sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą ir tuo sudarė prielaidas ja pasinaudoti kitam parlamentarui, sąmoningai išvyko atostogauti per pratęstą Seimo sesiją, nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą, sakė netiesą.

“Per daug metų Seime tokio įžūlaus svetimo mandato naudojimo neteko matyti”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Tyrėjų duomenimis, nuo 2009 metų rugsėjo A.Sacharukas 55 kartus balsavo iš kitų parlamentarų vietų, todėl jo paaiškinimai, kad jis esą taip eksperimentavo, o už kolegą L.Karalių balsavo tik kartą, neatitinka tikrovės.

Tačiau komisijai nepavyko nustatyti, kad Krikščionių partijos frakcijos nariai buvo iš anksto sutarę, jog vienas balsuos už kitą.

Nepaisant to, komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, todėl ir nutarta siūlyti Seimui kreiptis į prokurorus. Komisija įžvelgė, kad A.Sacharukas galėjo klastoti dokumentus ir naudoti suklastotus dokumentus.

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad A.Sacharuko balsavimas už L.Karalių nė karto nebuvo lemiantis ar svarbus.

“Balsavimų, kur būtų nulėmęs šis balsas, nebuvo. Nebuvo esminių, lemiančių, persveriančių balsavimų, todėl sunku paaiškinti, kodėl jis balsavo svetima kortele. Nebent tai, ką nurodė teikėjai – kad bandyta pateisinti nebuvimą”, – teigė K.Masiulis.

Dalis parlamentarų domėjosi, kiek kitų parlamentarų yra balsavę už kolegas, tačiau K.Masiulis pabrėžė, jog to tirti jo vadovaujamoms komisijoms nebuvo pavesta. Jis siūlė tokių faktų žinantiems Seimo nariams inicijuoti apkaltas tokiems politikams.

“Paspausti mygtuką (už kitą – BNS) – tai tas pats, kas pakelti už jus ranką. Kaip dabar pakelsi už jus ranką? (…) Reikia turėti omeny, kad galimi tokie atvejai, kai būna perversmai, dar kas nors. Kai pradėsime vienas už kitą spaudinėti mygtukus, valstybė gali griūti. Tai labai atsakingas dalykas”, – kalbėjo K.Masiulis.

Jis pavyzdžiu rodė Japonijoje, kur vienas parlamentaras atsistatydino, kai tik buvo pagautas balsuodamas už kitą.

“Tiesą sakant, Japonijoje yra daug geresnės tradicijos, ten paprastai dar ir žarnas pasileisdavo po tokio poelgio”, – pridūrė konservatorius.

Kalbėdamas apie L.Karaliaus atostogas, K.Masiulis pabrėžė, jog jau vien pažiūrėjus, kada parlamentaras paprašė užsienio valstybių vizų, daug pasako apie jo ketinimus.

Komisija nustatė, jog sausio 13-ąją L.Karalius, turėdamas galiojantį bilietą grįžti į Lietuvą, jis tą pačią dieną paprašė Kambodžos vizos.

Komisija taip pat nustatė, kad L.Karalius į užsienį išvyko žinodamas apie būsimus plenarinius ir komitetų posėdžius. Vėliau šis parlamentaras savo nedalyvavimą bandė dangstyti teikdamas klaidingus paaiškinimus.

“Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodytą kaltinimą L.Karaliui dėl sąmoningo, tyčinio melavimo Seimui savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais”, – rašoma išvadose.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog L.Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis, anot išvadų, diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

Toliau Seimo nutarimus dėl apkaltos pradėjimo A.Sacharukui ir L.Karaliui parlamentarai svarstys antradienį arba ketvirtadienį.

Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti apkaltos komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas galimai nusižengė Konstitucijai ir sulaužė priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jų mandato atėmimo procedūras.

Tai trečiadienį nusprendė vadinamosios apkaltos komisijos. Už apkaltą L.Karaliui balsavo 9 parlamentarai, 3 buvo prieš. Už A.Sacharuko apkaltą – 9 Seimo nariai, 2 – prieš ir 1 susilaikė.

“Komisijos nustatė, kad L.Karalius ir A.Sacharukas yra verti apkaltos, nutarta kreiptis į Seimą ir siūlyti pradėti apkaltos procesus dėl vieno ir dėl kito”, – trečiadienį sakė abiejų apkaltos komisijų pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.

Dėl A.Sacharuko veiksmų dar siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Dėl komisijų parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Apkaltos tekste, kurį parėmė 50 Seimo narių, teigiama, jog yra pagrindo įtarti, kad Seimo narys “A.Sacharukas ir Seimo narys L.Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas”.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad daug kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus.

L.Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Aziją atostogauti. Tuo metu A.Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.