Didžioji dauguma piliečių netiki, kad Lietuvos žemėje bus kariaujama. Tiesa, kalbama ne apie amžinąją taiką, o apie paliaubas – 83,6 proc. apklaustųjų mano, kad karo tėvų žemėje nebus 5 metus. Gal jie mano, kad nebus kariaujama ir 6, ir 7, ir daugiau metų – atsakymas priklauso nuo klausimo.

Na, nebus karo, tai nebus – su tikinčiaisiais sunku ginčytis. Kalbant apie veiksnius, dėl kurių karas mažai tikėtinas, matyt, dauguma nurodytų NATO skydą. Labai pagrįsta pažiūra, o svarstymus apie netikėtumus, kurie JAV per vieną naktį gali iš milžinės paversti nykštuke, – pavyzdžiui, Jeloustouno vulkano sprogimas, – geriau palikti rašytojams fantastams ir alternatyvinės istorijos rašytojams. Kokia nors netyčia nuo kurso nuklydusi ir ant Vilniaus nukritusi tarpžemyninė raketa irgi negąsdina.

Kadangi karo nebus, moterys tegul būna, kur joms patinka, tik ne kareivinėse, kur būtų pašauktos. Arti 90 proc. apklaustųjų mano, kad moterys neturi būti karo prievolininkės. Atsakymai apie moteris šauktines išreiškia ne vien požiūrį į lyčių lygybę, bet ir tam tikrą nuostatą dėl krašto apsaugos. Pavyzdžiui, Izraelio valstybė įstatymiškai įtvirtino visų piliečių, ir moterų, prievolę ginti tėvynę. Lietuvoje nuo to apsaugotos ne vien moterys, bet tam tikrai daliai rikiuotei tinkamų vyrų daromos išimtys bei išlygos. Nieko keisto – juk karo nebus.

Ar tikitės, kad per artimiausius 5 metus Lietuvos teritorijoje bus kariaujama su užsienio valstybe?      (proc.)

1                    Taip               10,8

2                    Ne                 83,6

3                    Apie tai negalvojau            5,6

Ar į Lietuvos šauktinių kariuomenę turėtų būti imamos moterys? (proc.)

1                    Taip               5,4

2                    Ne                 87,2

3                    Nežinau        7,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. kovo 6-8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

„Mūsų kariuomenė žengia koja kojon su dabartinėmis geopolitinėmis grėsmėmis, todėl namų darbus atliekame kruopščiai ir nuosekliai”, – „Veidą” patikino Lietuvos kariuomenės mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vado padėjėjas kapitonas Ainaras Jonaitis.

Sausumos pajėgų greitojo reagavimo batalionų kovinių grupių ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų nariai Gaižiūnų poligone, Rukloje ir Jonavos mieste surengtose pratybose apmokyti reaguoti į hibridinio karo grėsmes.

Penkių dienų trukmės (vasario 17-21 d.) Lietuvos kariuomenės organizuotose lauko taktinėse pratybose „Sąveika 2015” šią savaitę dalyvavo 1800 karių.

Gaižiūnų poligone įsibėgėjęs veiksmas kėlėsi į Jonavos miestą ir jo prieigas, taip pat į bendrovės „Achema“ teritoriją, kur modeliuodami skirtingus scenarijus pratybų organizatoriai treniravo padalinius mokydami reaguoti į hibridinio karo grėsmes: rotacijos principu batalionų kovinės grupės vykdė karinius patrulius, užtikrino objektų ir teritorijos apsaugą, įrenginėjo patikros postus ir vykdė patikrinimo procedūras, reagavo į galimas provokacijas, bendradarbiavo su menamais valdžios atstovais ir civiliais gyventojais.

Kaip patiko kapitonas A.Jonaitis, šiose pratybose siekta pasitikrinti brigados „Geležinis vilkas” padalinių ir greitojo reagavimo batalionų (Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų pagrindu suformuotos greitojo reagavimo pajėgos) tarpusavio sąveiką įvedus aukštesnius budrumo lygius bei modeliuojant skirtingus žaidybinius scenarijus bei atliekant skirtingas karinių užduočių vykdymo treniruotes.

Pratybų organizatoriams talkino krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, batalionų kovinių grupių veiksmus stebėjo ir vertino kariai iš Sausumos pajėgų, o priešiškus veiksmus imitavo Kunigaikščio Vaidoto bataliono kariai.

Tokio pobūdžio pratybos, orientuotos į greitojo reagavimo priemonių treniruotes, Lietuvoje organizuotos pirmą kartą. Daugiau jų (ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu) numatoma jau šį pavasarį.

K. Vanago nuotr.

Gyvendami teritorijoje, kurioje susikirsdavo daugybė interesų, o ir patys turėdami savų tikslų, lietuviai dažnai griebdavosi ginklo. Vis dėlto pasikliauti valstybės karine jėga dažnai būdavo pražūtinga.

Vaiva Sapetkaitė

Maždaug nuo XVI a. karas tapo kilmingųjų reikalu. Kažkada drauge su kilmingaisiais karo prievolę atlikdavusi valstietija po truputį prarado teisę į ginklą. Visuomenė buvo suskaidyta į grupes pagal prievoles (taigi ir karines). Ginklų valstiečiai turėjo kaip ir bajorai, tačiau pastarieji po truputį tapo vieninteliais, kuriems leista nešioti ginklus.

Luominėje santvarkoje ginklas laikomas laisvės požymiu, tad laisvieji valstiečiai, tapdami priklausomais žmonėmis, prarasdavo ir ginklus ir turėtas karines priedermes.

Nors baudžiavos požymių buvo jau X–XII a., tokia priklausomybė įsitvirtino XV a., kai dėl naujų privilegijų bajorai įgijo vis daugiau teisių išnaudoti valstiečių ūkius. Oficialiai baudžiava Lietuvoje įteisinta XV a. viduryje, o XVI a. valakų reforma galutinai panaikino valstiečių teisę į nuosavybę. Susiklosčius tokiai santvarkai XVI a. kariuomenę sudarydavo arba bajorija, arba samdomi kariai.

Gaudami algą kariauja geriau

Iki XVI a. vidurio Lietuva beveik neturėjo laisvų pinigų – tik pilių remontui ir valdovo poreikiams. Vis dėlto matant, kad žmonės, kuriems nemokama, kariauja prastai, kuo toliau, tuo dažniau imta juos samdyti.

Pagrindinė samdomų karių grupė buvo pėstininkai, saugantys pasienio pilis, kuriose buvo reikalinga nuolatinė kovinė parengtis. Samdyti pėstininkai turėjo atitinkamą kovos ginkluotę: ietis, alebardas ir šaunamuosius ginklus. „Tai įvairių rūšių arkebūzos, vėliau – muškietas. Taip pat tokie tvirtoviniai gynybiniai ginklai kaip kabliašaudės ir panašūs. Tai mažo kalibro, bet sunkūs ginklai, skirti tvirtovių ir pilių gynybai. Samdomų pėstininkų daug nebūdavo – iki poros tūkstančių per valstybę“, – pasakoja karo istorikas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis.

Kariuomenės pagrindą sudarė bajorų raitija, kuri didelėje valstybėje su prastai išplėtota kelių infrastruktūra buvo kur kas naudingesnė. XVI a. imta samdyti ir juos. Tiesa, samdinių algos už karą didelės nebūdavo, ir kaip pagrindinis „uždarbis“ išliko karo grobis.

Kadangi kariuomenę daugiausia sudarė šauktiniai bajorai, tai reiškė, kad kariuomenė yra tik „ant popieriaus“. Juos sušaukdavo tada, kai labai reikėdavo, taigi valstybė neturėjo nuolatinės kariuomenės, išskyrus tam tikrą skaičių pėstininkų pasieniuose.

Ko galima tikėtis iš kariuomenės, veikiančios tik kilus būtinybei? Prireikus kariauti, daug kas tik pradėdavo to mokytis. V.Rakutis pabrėžia, kad ilgalaikės taikos laikotarpiais tokia kariuomenė prarasdavo įgūdžius.

Kaip rašo istorikas Darius Baronas, XIV a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje imta naudoti ir artileriją. Prie jos galima priskirti ne tik paraku užtaisomas patrankas, bet ir svaidomuosius pabūklus (pavyzdžiui, itin ilgai naudotą akmensvaidę).

„Kalbant apie patrankas reikėtų išryškinti kelis periodus: XV–XVI a. sandūrą, kada jos imtos naudoti lauko mūšiuose (iki tol naudotos tik tvirtovių kare), ir XVIII–XIX a. pirmąją pusę, kada pasirodo graižtvinės patrankos. Tada smarkiai padidėjo jų šūvio nuotolis ir jomis jau buvo galima rimtai kariauti šaudant iš didelio atstumo, – aiškina V.Rakutis. – Patrankos intensyviai naudotos ir padarydavo didžiulės žalos Pirmojo pasaulinio karo metais. Posakis „patrankų mėsa“ tam karui puikiai tiko.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ligoniams, kariams, nuteistiesiems, žmonėms, gyvenantiems socialinės globos įstaigose maitinti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama milijonai litų.

Vien tik laisvės atėmimo vietoms išlaikyti (personalo atlyginimams, nuteistųjų išlaikymui, pastatų priežiūrai, komunalinėms paslaugoms ir kt.) iš valstybės biudžeto 2012 m. buvo atseikėta 157,5 mln. Lt. Vienam nuteistajam per dieną maistui skiriama nuo 3,62 Lt iki 7,23 Lt, priklausomai nuo lyties ir ar žmogus kalėjime dirba, ar ne. Brangiausiai mokesčių mokėtojams atsieina karių maitinimas – nuo 15,91 Lt iki 26,14 Lt.
Vieno asmens, gyvenančio senelių, vaikų globos namuose ir turinčių negalią pensionuose, maitinimas kainuoja apie 10 Lt. Panaši suma skiriama ir ligonių maistui. Tiesa, kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pati sprendžia, kokią sumą gali išleisti vieno ligonio maitinimui. Pavyzdžiui, VU Santariškių klinikos perka maitinimo paslaugą, kurios kaina 10 Lt per dieną, LSMU Kauno klinikose maistui skiriama 6–7 Lt.
Beje, ligoninėse šios sumos nesikeičia daugelį metų, tad brangstant maisto produktams maitinimo paslaugų tiekėjai priversti taupyti. O taupo, kaip kas sugalvoja, tarkime, net sergantys vaikai ligoninėse gauna pieniškų dešrelių. Kauno klinikų gydytoja dietologė Rūta Rokaitė sako, kad nors maistingų medžiagų dešrelėse nėra, tačiau jos nėra ir draudžiamos.
Gulėję ligoninėse pastebi, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų racione trūksta vaisių. „Dažniausiai į valgiaraštį įtraukiami tik obuoliai, bet ne dėl to, kad taupoma. Bananai greitai genda, o citrusiniai vaisiai nemažai daliai žmonių, ypač vaikų, sukelia alergines reakcijas, pučia pilvą. Tad vaisiai keičiami daržovėmis“, – paaiškina R.Rokaitė.
Oficialiai skelbiama, kad visose valstybės išlaikomose įstaigose valgiaraščiai subalansuoti atsižvelgiant į tai, kiek būtina gauti per parą maistinių medžiagų ir kilokalorijų, o maisto daviniai per pastaruosius metus nemažėjo, tačiau vis dėlto produktai daug kur buvo keičiami pigesniais. Anot Kalėjimų departamento atstovės Audrės Mišeikienės, tam tikra dalis grikių, ryžių kruopų buvo pakeista perlinėmis, miežinėmis ir kvietinėmis, jautiena pakeista į paukštieną. O kariams, pasak plk. ltn. Sigito Mundrio, sumažėjo sauso maisto davinių. Jie keičiami karštu maistu.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Afganistano pietuose ketvirtadienį prieš pietus per sprogimą sužeisti trys patruliavę Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono “Aitvaras” kariai.

„Sužeistieji nugabenti į karo ligoninę, pavojus karių gyvybei negresia“, – sakoma ministerijos pranešime spaudai.

Nuo 2007 metų Pietų Afganistane dislokuotas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas vykdo specialiosios žvalgybos užduotis.
Apie 260 Lietuvos karių šiuo metu tarnauja įvairiuose Afganistano rajonuose.

BFL

Seimas ketvirtadienį patvirtino kariuomenės principinę struktūrą 2011 ir 2012 metais, pagal ją, ribinis karių skaičius didės.

Taip pat įstatymais patvirtintos šešerių metų planavimo gairės – planuojama principinė kariuomenės struktūra ir bendri ribiniai karių skaičiai 2016 bei 2017 metais.

Priimti įstatymai numato, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių, savanoriškai dalyvausiančių būtinuosiuose kariniuose mokymuose, skaičius, palyginti su pernai, šiemet padidės nuo 600 iki 700.

Išaugus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiui, didėja ir bendras ribinis visų karių skaičius – jis nustatytas nuo 12 tūkst. 850 iki 15 tūst. 310 karių. Ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius 2011 metais nustatytas iki 8400, karių savanorių lieka toks pat kaip ir praėjusiais metais – iki 6 tūkst., kariūnų šiek tiek didėja ir nustatomas ribinis skaičius iki 210.

Generolų ir admirolų ribinis skaičius šiemet bus toks pat kaip ir pernai – devyni, taip pat ir pulkininkų – 30, tačiau truputį mažinamas pulkininkų leitenantų skaičius nuo 130 iki 128, majorų ir komandorų leitenantų – nuo 385 iki 380.

Šešerių metų planavimo gairėse numatoma, kad bendras vyresniųjų karininkų skaičius toliau mažės, o privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius išaugs beveik dvigubai ir 2016 metais bus nuo 1000 iki 1200. Taip pat planuojama per šešerius metus padidinti karių savanorių skaičių – 2016 metais ribinis skaičius numatomas 7500-8000.

2016 metais bendras karių ribinis skaičius planuojamas nuo 17 tūkst. 700 iki 18 tūkst. 930.

BFL

Pirmadienį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, Jonavos rajone, iškilmingai sutikti gegužės viduryje misiją Afganistane baigę Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės dvyliktosios pamainos (PAG-12) kariai.

Jiems įteikti medaliai “Už tarptautines operacijas”, Algirdo bataliono kovinė vėliava paženklinta pasidabruotu ženklu ir plokštele, žyminčiais, kad ši vėliava kartu su PAG-12 Lietuvos karių pamaina nuo 2010 metų lapkričio iki šių metų gegužės vidurio dalyvavo tarptautinėje misijoje Afganistane, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Sveikindama iš misijos grįžusius karius krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasidžiaugė iš NATO partnerių girdinti, kad Lietuvos kariai Afganistane yra vertinami, o PAG-12 dėka užmegzti ir toliau plėtojami geri santykiai su Goro provincijos vietos valdžia.

Kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius gyrė karius už profesionalų atkirtį priešiškoms pajėgoms, bandžiusioms apšaudyti PAG-12 stovyklą jų misijos pradžioje.

PAG-12 buvo suformuota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu, kuris jau dukart dalyvavo pusmečio misijoje Afganistano Goro provincijoje.

Lietuvos vadovaujama PAG Gore – bendra civilių ir karių misija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) dalis, kuri Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų vasarą. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

Šiuo metu Gore tarnauja tryliktoji PAG Lietuvos karių pamaina, kurios daugumą sudaro kariai iš Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.

Goro PAG stovykloje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai.

BFL

Birželio 13-ąją Lietuvoje prasidėsiančiose ir dvi savaites vyksiančiose tarptautinėse pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvaus apie 2200 karių iš devynių valstybių.

Mokymuose, kurie vienu metu vyks Pabradės poligone ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, dalyvaus kariai ir civiliai iš septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos bei dviejų Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos.

Planuojama, kad pratybų stebėti atvyks atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Mokymuose dalyvaus daugiau nei 1600 Lietuvos karių bei civilių.

Šiais metais per pratybas su Lietuvos bei užsienio kariais patirtimi dalysis ir Lietuvos viešojo saugumo tarnybos specialistai.

Nuo 1997 m. Lietuvoje rengiamose pratybose “Gintarinė viltis” dalyvauja ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacijos atstovai. Šiais metais jie kartu su Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto atstovais tariamo konflikto rajone ieškos dingusių asmenų, teiks humanitarinę pagalbą, stebės, kaip laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, vykdys derybas, rūpinsis sulaikytaisiais.

Nuo 1995 m. Lietuvoje organizuojamomis pratybomis “Gintarinė viltis” siekiama gerinti NATO ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių karinių padalinių sąveiką rengiantis dalyvauti bendrose atsako į krizes operacijose, stiprinti NATO ir Aljanso partnerių karinį bendradarbiavimą.

Pratybose taip pat bus vertinamas Lietuvos kariuomenės pasirengimas vykdyti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstančioms pajėgoms.

Pratybų “Gintarinė viltis 2011″ atsako į krizes operacijų, turinčių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatą, scenarijus sukurtas atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos ir kitų šalių karių patirtį dalyvaujant tarptautinėse operacijose Irake, Afganistane ir Somalyje.

Pastarąjį kartą pratybos “Gintarinė viltis” vyko 2007 m. Klaipėdoje.

Šių metų pratybas planuoja ir joms vadovaus Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.

Scanpix

Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) kariai nušovė į jų stovyklą bandžiusį įsibrauti asmenį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak pranešimo, incidentas įvyko pirmadienį apie 14 val. vietos laiku.

“Nežinomas asmuo bandė patekti į Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro PAG stovyklą. Po žodinių perspėjimų ir kelių įspėjamųjų šūvių, įtariant, kad per tvorą lipantis įsibrovėlis gali būti savižudis, šis buvo nukautas”, – sakoma KAM pranešime.

Per incidentą kariai nenukentėjo.

Pranešime teigiama, jog nukautas asmuo nekreipė dėmesio į įspėjamuosius šūvius nei lipdamas per išorinio, nei per vidinio stovyklos perimetro tvoras.

“PAG kariai, laikydamiesi tarptautinių saugumo paramos pajėgų ginklo panaudojimo taisyklių, ėmė šaudyti ir įsibrovėlį nukovė. Apie įvykį informuota Afganistano nacionalinė policija ir vietos saugumo pajėgos”, – teigia KAM.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Marius Varna BNS neatskleidė, ar įsibrovėlį nušovė Lietuvos kariai.

Goro PAG dislokuotų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų kontingento daugumą sudaro Lietuvos kariai, tačiau kartu su jais tarnauja ir kitų šalių kariai.

Tai yra pirmasis tokio pobūdžio saugumo incidentas Gore 2011 metais.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje sutarė, kad savanoriškai būtinuosiuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių turėtų būti parengiama daugiau.

Pagal 2010 metų planą, jų numatyta parengti iki 600, Vyriausybė siūlo šiemet parengti iki 700 tokių karių. Nutarimu patvirtinta ir 2012 metų principinė struktūra, pagal kurią, pradinį karinį rengimą norima suteikti iki 1 tūkst. vyrų, jei leis finansinės galimybės.

Dėl šių ir kitų pokyčių bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius šiemet didės nuo 15 tūkst. 200 (2010 metais) iki 15 tūkst. 310 karių šiais metais.

Vyriausybė taip pat patvirtino ir teikia Seimui principinę kariuomenės struktūrą iki 2017 metų apibrėžiančius įstatymus. Planuojama, kad 2012 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius sieks 15 tūkst. 935, o 2017 – 18 tūkst. 990.

Pagal priimtą nutarimą numatoma, kad būtinuosiuose kariniuose mokymuose 2017 bus parengta iki 1 tūkst. 200 pradinį parengimą turinčių vyrų.

Profesinės tarnybos karių 2017-aisiais gali būti nuo 9 tūkst. iki 9,5 tūkst., o aktyviojo rezervo ir savanorių karių 7,5 – 8 tūkstančiai. 2012 metais karių profesionalų skaičius turėtų siekti nuo 7,7 iki 8,4 tūkst., savanorių – 4,8-6,3 tūkst. vyrų.

Taip pat iki 2017 metų planuojama toliau mažinti aukšto rango karininkų skaičių. Pulkininkų leitenantų ir komandorų turėtų mažėti nuo 127 iki 117, majorų ir komandorų leitenantų nuo 375 iki 349.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas posėdyje pabrėžė, kad kariuomenės yra ne tik didinama, bet ir keičiama jos struktūra.

“Mūsų įdėja ir tikslas yra ta, kad būtų optimizuotas tam tikras karių ir karininkų skaičius – nuosekliai iki pat 2016 -2017 metų mes siekiame mažinti karininkų procentą ir puskarininkių, kurių dabar skaičius yra neproporcingai išaugęs, ir didinti kareivių. Šitas balansas, tos piramidės atstatymas į normalią poziciją, ne atvirkštinę, yra šitas tikslas, išdėstytas šešerių metų planavime”, – sakė jis.

Pasak jo siūlomi “optimalūs skaičiai”, kad būtų užpildyti batalionai, kurie esą nėra dabar užpildyti.

“Visi tie skaičiai telpa ir į mūsų planavimo gaires, ir į mums skiriamą biudžetą. Jokių nefinansuojamų dalykų čia nėra”, – sakė V. Umbrasas.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį perspėjo sąjungininkes neskubėti išvesti savo pajėgų iš Afganistano, nes toks politinių tikslų paskatintas poelgis gali būti labai naudingas Talibanui.

H.Clinton Tarptautinėse saugumo paramos pajėgose (ISAF) Afganistane dalyvaujančių šalių užsienio reikalų ministrams Berlyne gyrė jų pajėgų “didvyrišką pasiaukojimą”, tačiau nesureikšmino prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) paskirtos JAV kariuomenės išvedimo iš Afganistano datos.

“Reikia užtikrinti, kad šio pasiaukojimo nesumenkintų politiškai motyvuoti ir trumpalaikiai sprendimai”, – sakė H. Clinton kalbėdama Berlyne.

“Mums reikėtų mažiau nerimauti, kaip greitai galime išvesti kariuomenę, tačiau daugiau susirūpinti, kaip galime padėti Afganistano žmonėms pasinaudoti tuo, ką laimėjome per paskutinius 15 mėnesių”, – sakė ji.

Nuo 2009 metų B.Obama net tris kartus, iki 100 tūkstančių, padidino JAV karių skaičių Afganistane, ir pažadėjo 2011 metų liepą pradėti jų išvedimą. JAV rinkėjai, ypač B.Obamos stovykla, yra labai nepatenkinti beveik 10 metų užsitęsusiu karu.

Tačiau H.Clinton tvirtina, kad karinė kampanija Afganistane jau duoda vaisių, ir kaip pavyzdį nurodė prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) kovą duotą pažadą, kad afganų pajėgos perims saugumo kontrolę svarbiausiose, tarp jų ir Helmando, vietovėse.

“Mes turime tęsti savo pastangas tam, kad tas perėjimas būtų nuoseklus ir negrįžtamas, ir kad susitaikymo ir diplomatijos pastangos būtų vaisingos”, – remiantis iš anksto paruoštu tekstu, turėjo kalbėti H.Clinton.

Konkrečios Lietuvos pasitraukimo datos iš Goro provincijos, kur tarnauja apie 150 lietuvių karių, nėra svarstomos, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas.

Susitikęs su Vilniuje viešinčiu Goro provincijos gubernatoriumi Abdullah Haiwadu (Abdula Haivadu), URM atstovas pabrėžė, kad sprendimą, kada perduoti atsakomybę už provinciją vietos pareigūnams, priims ne Lietuva.

“Konkrečios išėjimo iš Goro datos nesvarstomos. Atsakomybės perdavimo procesui yra nustatyta procedūra, kurios mes, kaip ISAF nariai, turime laikytis: vyksta provincijų vertinimai, bendra ISAF ir afganų komisija sprendžia, kuri provincija jau pasirengusi”, – žurnalistams sakė E.Bajarūnas.

Jis pabrėžė, jog Lietuva darys viską, kad Goro provincija rudenį būtų įvardinta, kurioje pasirengta perduoti atsakomybę.

“Jei mūsų hipotezė yra teisinga ir šį rudenį Goro provincija paskelbiama tarp tų provincijų, kuriose prasidės atsakomybės perdavimas, tai nereiškia, kad rudenį Lietuvos kariai iš ten išeina. Tai reiškia, kad Lietuvos kariai pradės atsakomybės perdavimo procesą, kuris gal prasidės nuo Čagčarano miesto ir plėsis į provincijos gilumą”, – aiškino diplomatas.

Jis pabrėžė, kad iš Goro pasitraukus Lietuvos kariams ten neliks ir civiliai, nes situacija dar nebus tokia, kad būtų galima išsiversti be karių apsaugos. Todėl, anot jo, reikės sugalvoti, kaip išlaikyti Lietuvos įsitraukimą į situaciją Gore fiziškai nebūnant šioje provincijoje.

A.Haiwadas žurnalistams sakė, kad saugumo situacija Gore yra geresnė nei kitose Afganistano regionuose, tačiau neprognozavo, kada galėtų būtų priimtas sprendimas perduoti atsakomybę vietiniams.

“Goras yra gana ramus ir stabilesnis nei kitos provincijos. Mano nuomone, Gore būtų daug lengviau, jei karinė provincijos atkūrimo grupės dalis išvyktų, nei tokiose provincijose kaip Helmandas ar Farah, kurios yra ne tokios stabilios”, – sakė Goro gubernatorius.

“Prezidentas Hamidas Karzajus ir tarptautinė bendruomenė yra priėmę sprendimą, kad iki 2014 metų pabaigos Afganistanas pajėgs atsistoti ant savo kojų”, – teigė A.Haiwadas.

Pagal galiojantį Seimo nutarimą, Lietuvos kariai į tarptautines operacijas Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose gali būti siunčiami iki 2013 metų pabaigos.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012 metų pabaigoje.

Lietuva nuo 2005 metų vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Tai bendra civilinė ir karinė misija, NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.