Norisi atostogų, kupinų naujų patirčių ir nuotykių? Bene romantiškiausias būdas keliauti – jachta po legendomis bei mitais apipintas Viduržemio ir Karibų jūrų salas.

Dažnai atrodo, kad šiais ciniškais moderniųjų technologijų laikais, kai net menas ir sportas virto politika bei verslu, tikrųjų riterių ir džentelmenų, kuriems būtų svarbu garbė, žodžio laikymasis, draugiškumas ir pergalės be mažiausios apgaulės, nebeliko. Tačiau, pasirodo, yra bendruomenė, kurios nariai tiki vienas kito žodžiu, nereikalauja įrodymų ir nepakenčia nė menkiausios apgaulės net aršiausiose varžybose.
„Buriuotojai – viena šeima, todėl padėti vienas kitam yra šventas reikalas. Mes tikime žmogaus pasakojimais apie keliones, nuotykius bei pergales ir nereikalaujame įrodymų. Nežinau tokio atvejo, kad būtų norima apgauti ar meluojama. Melas netoleruojamas. Gal ir būna visko, tačiau iš principo tai kilnus riteriškas sportas“, – tvirtina Vytas Palavinskas, vienas iš Lietuvoje statytos liukso klasės jachtos „Reliant59“ kapitonų, plaukiojantis Viduržemio ir Karibų jūrose.
„Tai karališkas sportas, dovanojantis pačių gražiausių įspūdžių“, – antrina keramikė bei dailininkė Nomeda Marčėnaitė, ką tik grįžusi iš Viduržemio jūros, kur su draugių kompanija Vyto vadovaujama jachta keliavo palei gražiausias Graikijos pakrantes. Draugės ne tik pamatė romantiškiausias, legendomis apipintas salas, mėgavosi poilsiu po baltomis burėmis bei puikiais patiekalais, bet ir iš naujo atrado viena kitą.

Netikėti susitikimai
Pasak Vyto, kelionės jachtomis suartina net visai nepažįstamus žmones. Štai pirmą kartą keliautojai, įlipę į laivą ir atsidūrę jiems visiškai nepažįstamoje aplinkoje, dažniausiai pasislepia po mandagumo ir paslaugumo kiautu, tačiau greitai tas paviršinis sluoksnis nubyra ir žmonės pasirodo tokie, kokie yra.
„Blogų žmonių neteko sutikti. Atvirkščiai, jachtoje žmonės suartėja ir susidraugauja. Pavyzdžiui, net po penkerių ar dešimties metų sutinku žmonių, su kuriais kartu plaukėm, ir bendraujam kaip vakar išsiskyrę“, – tikina kapitonas.
Kartą lietuviai, plaukdami iš Koso salos į Stambulą, stabtelėjo atsikvėpti prie Kalimno salos esančioje pasakiško grožio ir, kaip atrodė, laukinėje įlankoje – čia maudėsi ir ilsėjosi. Tačiau neaišku iš kur išdygo vietinis graikas ir pakvietė pasisvečiuoti savo namuose, kurie slėpėsi alyvmedžių giraitėje vos už 50 metrų nuo kranto. Vis dėlto buriuotojai nutarė neiti, nes pamanė, kad graikas tenori pasipelnyti iš turistų.
Istorija tuo nesibaigė – vėliau prie lietuvių priplaukė suomiai ir primygtinai pasiūlė neatsisakyti graiko kvietimo. Paklausę patarimo lietuviai tikrai nesigailėjo. „Šeimininkas visą vakarą linksmino svečius kaip tik įmanydamas: grojo liutnia, dainavo, pasakojo graikų mitus ir legendas, kepė ožkieną, vaišino savo vynu, laikomu vynmaišiuose, pagamintuose iš ožkų kailių. Nemažai žinojo apie Lietuvą ir Graikijoje žaidusius krepšininkus“, – prisimena V.Palavinskas.
Pasirodo, svetingasis graikas gyvena laukdamas jachtų, ir kai tik įlankoje prisišvartuoja laivas, visas įgulas kviečiasi į svečius. Mokytoju dirbantis vidutinio amžiaus vyras net anglų kalbą išmoko, kad tik galėtų pasikalbėti su buriuotojais. Už viešnagę pinigų nereikalauja, atvirkščiai, iš principo neima. Lietuviai tik kelis eurus įsiūlė už vandenį, kurio čia tenka atsigabenti iš miesto.
O kai kurie susitikimai pralinksmina ilgam. Štai naktį plaukiant netoli Turkijos lietuvių jachtą kateriu pasiviję pasieniečiai ėmė klausinėti, su kokia vėliava ji plaukia. Su lietuviška?
Tuomet lietuviams buvo liepta prisijungti prie atitinkamo dažnio pasikalbėti. Vos tik buriuotojai prisijungė, išgirdo gražiai žemaitiškai sveikinantis. Pasirodo, lietuvių kariai tąkart dalyvavo NATO misijoje Viduržemio jūroje.
Verta paminėti, kad prasilenkdamos jachtų įgulos visuomet pasisveikina: Viduržemio jūroje buriuotojai sveikinasi, kai mato vieni kitus, o plaukdami per Atlanto vandenyną – vos pamatę kitą jachtą radare. Ir tai nėra tik formalus mandagumas – kita jachta galbūt bus viltis išsigelbėti, jei įvyktų nelaimė.
Egzistuoja ir dar viena nerašyta taisyklė: jei kita jachta pakliuvo į nelaimę ir prireikia kokio daikto jai išsigelbėti, tai tas daiktas atiduodamas. Vytas irgi ne kartą yra padėjęs. Pavyzdžiui, amerikiečių katamaranas viename Graikijos uoste siaučiant audrai niekaip negalėjo prisišvartuoti, tad lietuviai davė krancus (pūsles, tvirtinamas prie šono, kad laivas nesidaužytų į krantinę).
Nerašytų mandagumo taisyklių esama ir daugiau. O ką šiuolaikiniai buriuotojai išsaugojo iš senųjų jūrininkų, garsėjusių visokiais keistais prietarais ir įpročiais, papročių? Kokiais prietarais tikima dar ir šiandien?
„Prieš kelionę stengiamės nešvilpauti, kad neprisišauktume stipraus vėjo. Pačiam yra tekę matyti, kaip patyręs kapitonas susimąstęs nevalingai glosto laivo stiebą. O paklaustas, kodėl taip daro, sako, kad bando prisikviesti vėją“, – pasakoja Vytas ir šypteli, kad, pavyzdžiui, tik tarp lietuvių populiarus ritualas – plaukiant pro uosto vartus Neptūnui paaukoti 50 gramų alkoholinio gėrimo.

Viduržemio jūros perlai
Keliaujant jachta galima visai kitaip pamatyti Turkijos ar Graikijos krantą, iš jūros pusės apžiūrėti turistų pamėgtas Santorino, Kretos, Rodo, Koso ar Korsikos salas, jaukias lagūnas, įlankas su styrančiomis uolomis. O dar kur paprastai turistams sunkiau pasiekiami vulkanai ir ant jų stataus šlaito prigludę mažuliukai miestai ar rūsčios tvirtovės. Viduržemio jūroje, rodos, kiekviena sala dar mena titanų ir Olimpo dievų kovą, Odisėjo klajones ar argonautų žygius ieškant aukso vilnos.
Pavyzdžiui, Nomedai viena labiausiai patikusių salų – vulkaninės kilmės Nisiro sala, esanti šalia Koso. Ten stūkso aukštas ugnikalnis, į kurio viršūnę vingiuoja serpantinai, o aplink kaip kregždžių lizdai “priklijuoti” mažučiai balti miesteliai. Ten ir šiandien gali pajusti, kad antikiniai mitai dar gyvi.
„Nisiro saloje stūkso fortas, o žmonės vis dar tiki, kad jis pastatytas atlantų. Fortas pastatytas iš milžiniškų akmenų, kurie sudėti ne bet kaip – suleisti labai keistais kampais. Tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip tada žmonės, neturintys tokių modernių technologijų, galėjo pastatyti tokį fortą. Ir laiptų aukštis keistas, tarsi skirtas ne žmonėms, o gerokai aukštesnio ūgio būtybėms, pavyzdžiui, atlantams. Įsivaizduojama, kad jų ūgis – 3–3,5 metro“, – pasakoja Nomeda.
Kelionės jachtomis įdomios ne tik tuo, kad pamatai tas salas, kurių keliaudamas sausuma neturėtum galimybės apžiūrėti, bet ir tuo, kad jachtoje galima rasti visokiausios veiklos. „Galima plaukti ir tinginiauti kaip ruoniams. Mes taip ir plaukėm, mėgaudamosi jūros bangomis, saulės spinduliais ir tingiu drybsojimu po baltomis burėmis“, – prisimena Nomeda.
Ištroškę naujos veiklos keliautojai gali išbandyti viską – pastovėti prie šturvalo ar tempti bures. „Vyrų kompanijai paprastai svarbiausi ekstremalūs nuotykiai – per naktį kažkur nuplaukti, panerti, žuvų pagauti. Tėvai, keliaujantys su vaikais, gali atsipūsti, nes vaikams viskas įdomu – ir kompasu, ir jūrlapiais pasimokyti naudotis“, – pasakoja jachtos kapitonas.

Lietuvos bendrovės “BAIP grupė” valdoma Norvegijos įmonė „Norway Registers Development“ kartu su partneriais iš Lietuvos bus atsakinga už elektroninės mokesčių deklaravimo sistemos projektavimą, plėtojimą ir įgyvendinimą keturiose Rytų Karibų valstybėse.

“Norway Registers Development” su jungtinės veiklos partneriais UAB “NRD” ir UAB “Alna Software” rugsėjo pabaigoje Santa Lusijoje pasirašė metų trukmės, daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių (apie 2,7 mln. litų) vertės sutartį.

“BAIP grupės įmonės su partneriais laimėjo Pasaulio banko remiamą Rytų Karibų valstijų organizacijos skelbtą konkursą, kuriame dalyvavo šeši tiekėjai iš viso pasaulio. Prieš metus įsigiję Norvegijos įmonių grupę “Norway Registers Development”, turinčią ilgametę patirtį daugiau kaip 40-yje šalių, atsivėrėme duris į tarptautines rinkas, į kurias sieksime žengti kartu su kitomis Lietuvos informacinių technologijų įmonėmis“, – komentavo “BAIP grupės” vadovas Kazimieras Tonkūnas.

Projekto Rytų Karibuose vadovas, UAB „NRD“ generalinis direktorius Alvydas Arnoldas Šidlauskas pasakojo, kad tai pirmas konkursas, laimėtas mokesčių srityje užsienio rinkose.

„Didelis iššūkis keturiose šalyse įdiegti elektroninę deklaravimo sistemą per gana trumpą projekto įgyvendinimo laikotarpį – paslaugas turime suteikti iki 2013 metų liepos 31 dienos. Tačiau mūsų ir partnerių “Alna Software“ įgyvendinti projektai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kita patirtis Lietuvoje turėtų lemti sėkmingus projekto rezultatus. Manau, tai didelis laimėjimas turėti galimybę perkelti lietuviškus gerosios praktikos pavyzdžius į tokius tolimus kraštus ir taip prisidėti prie informacinių technologijų plėtojimo viešajame sektoriuje, ekonomikos skatinimo, viešųjų paslaugų teikimo kokybės pasaulio mastu“, – sakė A. Šidlauskas.

Lietuvos jungtinės veiklos partnerių laimėtas projektas skirtas plėtoti tiesiogiai internetu vykdomos registracijos ir elektroninio mokesčių deklaravimo posistemio sąsajas su mokesčių valdymo sistema. Projekto tikslas – suprojektuoti, sukurti ir įdiegti mokesčių elektroninio deklaravimo sistemos grafinę sąsają, kuri vykdytų elektronines sąveikas atliekant registravimo, mokesčių ir kitų deklaracijų pildymo veiksmus, elektroninius mokesčių mokėjimus.

„Su „BAIP grupei“ priklausančia bendrove „NRD“ jau kurį laiką kooperuojamės ir sėkmingai įgyvendiname projektus Lietuvoje, todėl kvietimas prisijungti prie tarptautinio konsorciumo buvo patrauklus. Mūsų bendrovė bus atsakinga už trečdalį projekto darbų. Tikimės, kad bendras darbas bus sėkmingas ir visiems naudingas“, – teigė “Alna Software” direktorius Artūras Gruodis.

Projektą Rytų Karibuose remiantis Pasaulio bankas moderniausiomis integruotomis elektroninės valdžios taikomosiomis programomis siekia didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą, kokybę ir skaidrumą regione.

"Veido" archyvas

Karibų salos nustebina spalvingais miestais ir kvapniomis prieskonių bei vaismedžių giraitėmis

Karibų jūros salos vilioja ne tik idiliškais paplūdimiais, bet ir savita kultūra, įdomiais miestais, gamtos keistenybėmis ir neįtikėtinomis piratų legendomis.

Karibų jūros salos labiausiai išgarsėjo XVI–XVIII a. dėl čia siautusių piratų gaujų, kurios tykodavo prancūzų, ispanų, anglų ir olandų laivų, prikimštų indėnų aukso ir brangenybių.

Beje, piratų paprasčiausiais jūrų plėšikais, pažeidžiančiais įstatymus, nepavadinsi – kai kurie jų gaudavo savo valstybės oficialius įgaliojimus ir licencijas, leidžiančias plėšti ir skandinti priešiškos šalies laivus. Neretai tokie kapitonai, kaip nusipelnę savo šaliai, buvo apdovanojami garbingais titulais ir žemės valdomis. Pavyzdžiui, Henry Morganą Didžiosios Britanijos karalius įšventino į riterius ir paskyrė Jamaikos generalgubernatoriumi.

Legendos ir tikrovė

Karibų piratai ir jų veikla per šimtmečius apaugo romantiškomis legendomis. Kurgi ne, juk bebaimiai jūrų klajūnai esą turėję savo garbės kodeksą, buvę tikri savo šalies patriotai, o prisiplėštus lobius išslapstydavę negyvenamose Karibų jūros salose. Šių legendų motyvais prirašyta nemažai romanų, kurių garsiausi yra Roberto Louiso Stevensono “Lobių sala” ir Rafaelio Sabatini knygų serija apie kapitoną Bladą.

Senos legendos ir pasakojimai vis dėlto turi realų pagrindą. Nuotykių ir lobių ieškotojai metų metais klajoja po Karibų salas, vadovaudamiesi senoviniais žemėlapiais, ir atranda tai vieno, tai kito piratų laivo nuolaužas. Tai skatina neprarasti vilties, kad ir pasakiški lobiai glūdi kur nors netoliese, o ne jūros ar vandenyno dugne.

Piratai, kaip specifinis socialinis darinys, domina ir mokslininkus. Štai ekonomikos profesorius Peteris T.Leesonas tyrinėjo Karibų jūros piratų gyvenimą ir savo tyrimų rezultatus paskelbė knygoje “Nematomas kablys”. Profesorius rašo, kad kiekvienas Karibų piratų laivas turėjo savo tarsi mini konstituciją, kuri pažabodavo laivo kapitono galias tais mechanizmais, kurie tik gerokai vėliau buvo iš naujo panaudoti demokratinių valstybių konstitucijose. Pavyzdžiui, piratų bendrijose egzistavo rasinė lygybė, o kapitonas būdavo renkamas lygiu balsavimu.

Profesoriaus tyrinėjimus apie įspūdingą piratų žmogiškųjų išteklių valdymą išspausdino ir “Harvard Business Review” žurnalas: esą Karibų jūros piratai mokėjo efektyviai organizuoti savo komandas, teisingai paskirstydavo pareigas, sėkmingai panaudodavo savo narių drąsą ir narsą. Šie tyrinėjimai itin sudomino įvairias verslo organizacijas, na, o P.T.Leesonas rengiasi konsultuoti naujos filmo “Karibų jūros piratai” dalies kūrėjus.

Kvapios džiunglės

Kažkada piratų prieglobsčiu buvusios Karibų salos šiandien vėl sutraukia gausybę laivų, tiesa, daugiausia kruizinių ir pilnų smalsių turistų, norinčių pasimėgauti mėlyna jūra ir nuostabaus grožio salomis. Rūta ir Regimantas Lukošiai, leidęsi į pilną nuotykių kelionę laivu po Karibų jūrą, per keturiolika dienų aplankė devynias salas: Puerto Riko, Sent Krojaus, Sent Kitso, Dominikos, Sent Lusijos, Grenados, Kiurasao, Arubos, Barbadoso. Keliautojai ne tik mėgavosi saule ir žydros jūros bangomis laukiniuose paplūdimiuose, bet ir apžiūrėjo vietos įžymybes – beveik kiekvienoje saloje buvo iš anksto užsisakę turus ir ekskursijas su gidu. Tokia įspūdinga kelionė vienam žmogui kainavo apie 8–9 tūkst. Lt.

"Veido" archyvas

Karibų jūros platybes kitados raižė grėsmingi piratų laivai, o dabar – didžiuliai kruiziniai laivai

Karibų salos ypatingos tuo, kad kiekviena jų vis kitokia: vienos yra plokščios, kitos – kalnuotos, trečios apžėlusios džiunglėmis, ketvirtose – įdomūs miestai.

Tarkim, Grenadoje įdomiausia tyrinėti skonių ir kvapų pasaulį. Saloje plyti didžiulės prieskoninių augalų plantacijos, galima apsilankyti prieskonių perdirbimo gamykloje ir stebėti visą procesą, kaip augalai ir jų dalys virsta mums pažįstamais kvapiais milteliais. Pakvimpa cinamonu, aitroku muskato riešutu, užburia ilgas kakavos gamybos procesas.

Pavargusią uoslę atgaivina gaivus jūros vėjelis puikiame kokosų prikritusiame paplūdimyje arba maudynės prie įspūdingo krioklio. Tiesa, reikėtų apsidairyti pakėlus galvas – kur nors medyje tikrai pamatysite susimąsčiusią beždžionę.

Dominikos saloje kelionė į paplūdimius tampa tikru nuotykiu, mat atrodo, kad važiuojama per grėsmingas ir gūdžias džiungles, o pasirodo, kad tai kruopščiai prižiūrimos privačios fermų valdos, kuriose auginami vaismedžiai – bananai, mangai ir kt.

Sent Lusijos sala lengvai atpažįstama iš dviejų vienas šalia kito esančių kūgio formos kalnų, vadinamų Pitonais. Tačiau verta ne tik šiais kalnais ir tarp jų įrengtu paplūdimiu pasigrožėti, bet ir aplankyti ypatingą vulkaną, turintį gydomųjų savybių, į kurį galima įvažiuoti automobiliu. “Pasakojama, kad pakvėpavus vulkano oru, organizmas atjaunėja dešimčia metų, tik smirdi tas vulkanas beprotiškai”, – šypsodamasis pasakoja Regimantas.

Na, o jei šioje saloje dar bus maža pramogų, tai verta užsukti į žvejų kaimelį. Jame ypač smagu penktadieniais, kai vaišinamasi ką tik sugautomis žuvimis, moliuskais ir kitomis jūros gėrybėmis, ragaujamas legendinis piratų gėrimas – romas, šokama ir švenčiama iki ryto. Jei naktinis šėlsmas ne prie širdies, verta romantiškai pasivaikščioti pakrante ir pasigrožėti uolų arkomis, besileidžiančiomis į jūrą.

Europietiški miestai

Labai svarbu nepraleisti progos paviešėti Arubos salos mieste Oranjestade ir Kiurasao salos mieste Vilemstade. Šios abi salos yra autonominės valstybės Nyderlandų Karalystės sudėtyje, todėl skiriasi nuo kitų salų, kaip pastebėjo Regimantas. Jose jaučiama Olandijos įtaka, daugiau tvarkos, geresnė miestų ir turizmo infrastruktūra.

Išėjęs pasivaikščioti po Vilemstadą, pasijunti tarsi netikėtai patekęs į Amsterdamą. “Vilemstadas vadinamas mažuoju Amsterdamu. Miesto architektūra labai panaši į šio Europos miesto, tik spalvos kitokios – ryškios ir šiltos: žydra, žalia ir geltona”, – pasakoja Rūta.

Vienas įdomiausių miesto objektų yra tiltai, jungiantys dvi miesto dalis – senąją ir naująją. Dvidešimties metrų ilgio tiltai pastatyti ant laivelių, plūduriuojančių kas keli metrai, o tilto gale prijungtas didesnis laivas. Jei upe plaukia laivas, tai vairininkas įlipa į didesnąją tilto valtį ir visą sudėtingą statinį pasuka į šoną, kartais ir su smalsuolių būriais, stebinčiais visą procesą. Pasak Rūtos, specialaus pranešimo, kad tiltas bus patrauktas, nebūna, tėra pakabinamos dvi vėliavos, kurių viena reiškia, kad tiltas bus patrauktas iki dvidešimties minučių, kita vėliava praneša, kad nuo dvidešimties iki keturiasdešimties minučių pereiti į kitą krantą nebus įmanoma. Jei tuo metu stovi ant tilto, tai teks ir laukti, kol jis vėl sujungs abu krantus.

Na, o besidomintiems karo istorija ir piratų gyvenimu verta daugiau laikoskirti tvirtovėms ir fortams apžiūrėti. Jiems žinotina, kad Sent Kitso salos Brinstono kalno fortas, įrengtas XVII a., yra įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šis fortas nustebina galingomis sienomis ir didingumu, beje, nuo jo sienų atsiveria pasakiškas vaizdas į salą ir jūrą.
O štai Puerto Riko sostinės San Chuano senamiestį juosia milžiniška gynybinė siena su išlindusiais stebėjimo bokšteliais, įdomu pasivaikščioti ir senamiesčio gatvelėmis, ir palei sieną.

Pasivaikščiojimas povandeniniame parke

Keliaujant po Karibų salas verta nepamiršti vandens pramogų. Pavyzdžiui, Arubos saloje Rūtą ir Regimantą sužavėjo pasivaikščiojimas povandeniniame parke, įrengtame 7–8 metrų gylyje. “Uždeda ant galvos specialų šalmą ir atsiduri tikrame oro burbule. Jei palenksi galą, pasieksi vandenį, tačiau iš viršaus vamzdeliu tiekia orą į tą šalmą. Gali vaikštinėti po vandeniu ir stebėti povandeninį pasaulį”, – apie neįprastą pramogą pasakoja Rūta.

O štai Barbadose verta išmėginti banglentes ir aplankyti nuskendusio laivo povandeninį parką. Nuskandintas laivas apaugęs spalvingais koralais ir primena margaspalvių žuvų daugiabutį. Na, o paplūdimiuose peri jūrų vėžliai, kurie kartais apspinta besimaudančius žmones. “Kai mes nardėme, aplink būriavosi kokie aštuoni vėžliai. Vieni mažiukai, kiti didžiuliai, tačiau labai draugiški ir smalsūs”, – džiaugiasi neįprastais įspūdžiais keliautojai.

Visų Karibų salų pramogų ir neišvardysi – čia kiekvienas ras pramogų pagal savo pomėgius: jūros mėgėjai neišlįs iš šilto vandens, istorijos entuziastai klaidžios miestuose ir ieškos piratų pėdsakų, na, o smaguriai uos prieskoninių giraičių kvapus, kramtys saldžias cukranendres ir galbūt išdrįs paragauti egzotiškos iguanų sriubos.

Faktai apie Karibų regioną

• Karibai – Amerikos regionas, kurį sudaro Karibų jūra ir joje esančios salos.

• Karibų jūroje yra apie 7 tūkst. salų ir rifų.

• Dauguma salų kažkada buvo Europos šalių kolonijos arba vis dar priklauso Europos šalims.

• Salos dalijamos į tris grupes: Didžiąsias Antilų salas, kurias sudaro Espanjolos sala, priklausanti Dominikos Respublikai ir Haičiui, Jamaika ir Kuba, Mažąsias Antilų salas, kurias sudaro Antigva, Trinidadas ir Tobagas bei Grenada, ir Bahamų salas.