Estijos ir Turkijos transliuotojai pirmieji paskelbė, kad Rusijos Baltijos laivynas civiliniu laivu „Ambal“ (koks simboliškas pavadinimas) iš Ust Lugos uosto į Kaliningradą išgabeno raketų sistemą „Iskander“.

 

„Iskander-M“ raketos gali sunaikinti strateginius objektus 500–700 kilometrų ar net šiek tiek didesniu atstumu. Ši sistema skirta strategiškai svarbiems objektams, tokiems kaip oro uostai, geležinkeliai, kariniai štabai ir t.t., naikinti. Iš Kaliningrado srities jos gali pasiekti pietinę Lenkiją bei centrinę Suomiją, taip pat tokias Europos sostines, kaip Berlynas ar Kopenhaga, ką jau kalbėti apie Vilnių, Rygą ar Taliną.

2010 ir 2011 m. Rusijos 26-oji raketų brigada prie Peipaus-Pskovo ežero (jis yra Rytų Estijoje ir Rusijos Pskovo srityje) buvo aprūpinta 12 tokių raketų sistemų. O apie galimą šių raketų dislokavimą vakarinėje Rusijos srityje taip buvo kalbama ne kartą. Apie tai, kad šių raketų dislokavimas Kaliningrade taptų rimtu Maskvos atsaku į NATO sprendimus Varšuvos susitikime Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti rotacines pajėgas, liepą kalbėjo ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Tiesa, Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius įvardija paprastesnę priežastį – esą „Iskander“ į Kaliningradą gabenama tik todėl, kad Rusijoje vykdomi kariniai mokymai. „Visoje Rusijoje dabar vyksta pratybos ir štabų mokymai. Karaliaučiuje taip pat vyksta pratybos, ir jų scenarijuje yra „Iskander“ raketinių kompleksų dislokacija bei galimas panaudojimas. Apie tai mes žinome“, – aiškina L.Linkevičius, nors atkreipia dėmesį, kad patys mokymai iš anksto neskelbti, ir štai šis faktas kelia nerimą.

Rusijos gynybos ministerija aiškina, kad nieko ypatingo nereikia įžvelgti nei mokymuose, nei „Iskander“ perdislokavime. „Šie raketiniai daliniai buvo dislokuoti ne vieną kartą. 2014 m. vykstant pratyboms Kaliningrade taip pat atsidūrė tolimo nuotolio raketų sistemos. Šį kartą jos bus dislokuotos kaip Rusijos karinių pajėgų pratybų dalis“, – aiškina Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

Vis dėlto kai kurie ekspertai visko taip supaprastinti nelinkę. Juolab, kad „Iskander“ gabenimą lydi ir keletas incidentų, pavyzdžiui, Estijos bei Suomijos oro erdvės pažeidimai. Priminsime, kad, Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, rusų karinis lėktuvas Su-27 ketvirtadienį du kartus – 17 ir 21 val. pažeidė šalies oro erdvę, o Estijos oro erdvę netoli Vaindlo salos Rusijos lėktuvas kliudė penktadienį po pietų. Kaip teigia Estijos gynybos pajėgų atstovai, atvejis buvo „įprastas“: lėktuvas šalies teritorijoje išbuvo mažiau nei minutę, skrydžio planas nebuvo užpildytas, lėktuvo atsakiklis neveikė.

Ekspertų nuomone, tokie atvejai, kaip ir netikėti kariniai patikrinimai, ginkluotės kaupimas Kaliningrado srityje ir jau ne kartą išdėstyti Rusijos planai dėl raketų „Iskander“ dislokavimo Kaliningrado srityje, kelia susirūpinimą. Tokie veiksmai gali pažeisti vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, jie didina įtampą Baltijos regione, mažina pasitikėjimą ir neigiamai veikia šio regiono saugumą. Tai esą dar kartą parodo Rusijos agresyvų nusiteikimą NATO šalių atžvilgiu ir patvirtina būtinybę visapusiškai įgyvendinti NATO vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimus dėl NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimo.

Apie tokius Rusijos veiksmus bei jų vertinimą Lietuva nuosekliai kalba ir kalbės įvairiose tarptautinėse saugumo struktūrose, tarp jų ir NATO Taryboje.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Sekmadienį prasidėjo antrasis ir svarbiausias didžiausių šiais metais tarptautinių pratybų Lietuvoje “Gintarinė viltis 2011″ etapas, kurio metu pagal iš anksto sukurtą pratybų scenarijų, paremtą šių dienų Lietuvos ir užsienio šalių karių patirtimi tarptautinėse operacijose Afganistane, Irake ir prie Somalio krantų, veikia pratybų štabas ir visi kiti treniruojami padaliniai.

Tariamas atsako į krizes operacijas pratybų dalyviai vykdo tiek Pabradės poligone, tiek Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šis etapas truks iki pratybų pabaigos birželio 23 dienos.

Pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvaujančių devynių valstybių kariai veikia kaip tarptautinės saugumo paramos pajėgos, kurias sudaro visų kariuomenės rūšių komponentai – Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.

Pratybų štabas, naudodamas universalų pratybų valdymo modulį (angl. Joint Exercise Management Module, JEMM) , į kurį iš anksto suvesti duomenys apie visus pratybų scenarijuje numatytus įvykius ir tariamus incidentus, valdo ir koordinuoja operacijos veiksmus.

Pratybų Sausumos komponentą sudaro du tarptautiniai batalionai, inžinerijos ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų būriai. Šio etapo metu Sausumos pajėgų komponento kariams teks parodyti tai, ko jie išmoko per pirmają pratybų savaitę, per kurią buvo mokomi įvairių atsako į krizes elementų. Apie tariamus incidentus ir kitus pratybų scenarijuje numatytus įvykius kariai iš anksto nežinos, todėl turės greitai reaguoti į situacijas ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Ar kariai tinkamai – pagal nustatytas procedūras – reaguoja į imituojamas situacijas stebi paskirti pratybų vertintojai, kurie savo išvadas pratybų vadovybei pateiks pratybų pabaigoje.

Oro komponento sudėtyje veikia du Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniai Mi-8 ir du lengvieji atakos lėktuvai L-39. A ntrojo etapo metu jis remia treniruojamus padalinius iš oro: atlieka artimąją paramą, imituoja oro antskrydžius, vykdo žvalgybą, sužeistųjų ir medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, taktinį transportavimą oru.

Jūrų komponentą sudaro penki Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai: du patruliniai ir du minų paieškos ir nukenksminimo laivai, gelbėjimo laivas “Šakiai” ir uosto kateris H-21.

Pagal pratybų scenarijų veiksmas vyksta menamoje Amberlandijos valstybėje. Amberlandijoje kyla neramumai, dėl kurių šalies Vyriausybė kreipiasi pagalbos į tarptautinę bendruomenę su prašymu užtikrinti saugumą šalyje, suformuoti ir parengti šalies saugumo pajėgas. Neramumai Amberlandijoje kilo dėl režimo, pavadinto Sula veiklos. Šis režimas – religinis-politinis judėjimas, veikiantis šalyje kaip sukilėlių pajėgos. Sukilėliai siekia perimti šalies valdžią į savo rankas ir užtikrinti savo autoritarine, fundamentalistine ideologija paremtą valdymą.

Sula režimo šalininkai, siekdami destabilizuoti šalies vyriausybę, vykdo smurto išpuolius prieš vyriausybės institucijas, užsienio šalių karius, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Sula taip pat yra leidusi jūrų piratų grupuotėms jų kontroliuojamoje teritorijoje įrengti treniruočių stovyklas, kad šie vėliau galėtų imti belaisvius ir reikalauti už juos išpirkų iš Amberlandijos Vyriausybės. Tokią Sula režimo veiklą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Reaguodama į situaciją Amberlandijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba suteikė mandatą Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms vykdyti atsako į krizę operaciją, t. y. suteikti paramą Amberlandijos Vyriausybei užtikrinant tvarką ir saugumą šalyje.

Tarptautinėse pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvauja apie 2,2 tūkst. karių ir civilių iš devynių valstybių: septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos ir dviejų NATO Partnerystės taikos labui programoje (angl. Partnership for Peace) dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos. Pratybas stebi atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Lietuvos kariuomenė pratybas “Gintarinė viltis” rengia nuo 1995 metų. Pastarąjį kartą šios serijos pratybos vyko 2007 metais Klaipėdoje. Šių metų pratybas planavo ir joms vadovauja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.