Lenkijos Seimo delegacija į Vilnių ketvirtadienį atvyko nusiteikusi karingai, sako Lietuvos Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta.

“Susidarė įspūdis, kad nusiteikimas yra labai karingas”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Kašėta, pasveikinęs dviejų šalių parlamentarų susitikimą.

Lietuvos delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas A.Kašėta sakė, kad tokia kolegų reakcija nestebina, nes Lenkijos žiniasklaida pastaruoju metu itin daug dėmesio skyrė Lietuvos Seimo priimtam Švietimo įstatymui, be to, šalyje artėja parlamento rinkimai.

“Tai kursto ir politikų aistras”, – svarstė A.Kašėta.

“Jie atvažiavo su išankstine nuostata, kad mes priėmėme labai blogą Švietimo įstatymą, kuris gali pabloginti situaciją. Manau, kad tai nėra pagrįsta jokiais faktais, tik nuogąstavimais paremta pozicija”, – sakė A.Kašėta.

Jis teigė suprantąs Lenkijos parlamentarų rūpestį, tačiau garantavo, kad priėmus naują Švietimo įstatymo redakciją “lenkų švietimo klausimai Lietuvoje tikrai pagerės”.

“Man tikrai keista, kaip galima būti prieš tai, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų valstybinę kalbą, kad turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti. Tie klausimai tikrai yra keisti”, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis vylėsi, kad darbo grupės nariams pavyks rasti supratimą.

Ketvirtadienį Lietuvos Seime vieši Lenkijos parlamentarų delegacija, su kuria Lietuvos politikai aptaria aktualius tautinių mažumų klausimus.

Prieš vizitą Lenkijos politikai teigė Vilniuje kelsiantys klausimą dėl lenkiškų pavardžių vartojimo Lietuvoje, švietimo, žemės grąžinimo, dvikalbių gatvių ir vietovių pavadinimo.

Lietuvos parlamentarai savo ruožtu teigė, kad stengsis nuraminti kolegas dėl neseniai priimto ir pasipiktinimą Lenkijoje sukėlusio Švietimo įstatymo.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienus metus.

Lietuvos politikams nerimą kelia iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad ten gali būti uždarytos dvi lietuviškos mokyklos.

Lietuvos ir Lenkijos Seimai yra įkūrę bendrą Parlamentinę Asamblėją (PA), tačiau jau pora metų ji neposėdžiavo. Laukiama Lenkijos Seimo kvietimo, mat pagal tradicijų dabar kaimynų eilė rengti PA sesiją.