Rusijos agresija prieš Ukrainą privertė suvokti, kad mūsų šalies gynyba – tai ir mūsų reikalas, o ne tik sąjungininkų.

Dar prieš kelerius metus vos ne juokais kalbas apie 2 proc. BVP skyrimą gynybai nuleidusi prezidentė Dalia Grybauskaitė dabar pati tapo partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo didinimo iniciatore. Dokumente įsipareigojama siekti, kad kasmet nuosekliai būtų didinamos lėšos krašto apsaugai ir kad jos 2020 m. pasiektų 2 proc. šalies BVP.
Norisi tikėtis, kad šį kartą tai nebus vien tik pažadas, kaip nutiko 2012 m., kai politinių partijų buvo pasirašytas praktiškai toks pat dokumentas.
Vis dėlto net ir 2 proc. BVP gynybai nenumaldys skeptikų. Kaip tradiciškai krepšinyje, taip dabar ir karyboje dažnas pradėjo jaustis tikru ekspertu. Tiek parako šiek tiek uostę, tiek visai nieko bendro su karyba neturintys dažnai yra griežtos nuomonės: nesvarbu, kiek bus skirta armijai, Baltijos valstybės – neapginamos. Maža to, didelė dalis net netiki, kad pagalbos sulauktume iš savo NATO ir kitų Vakarų valstybių sąjungininkų. (Tai parodė ir ankstesnė “Veido” apklausa.)
Bet palikime tokius “ekspertus” prie “Delfi” ir kitų interneto portalų komentarų skilties. Tegu savo tariama išmintimi dalijasi ten. Pažvelkime rimčiau į Lietuvos gynybą. Kokia ji yra ir kokia galėtų būti?
Vienos politinės stovyklos atstovai įsitikinę, kad reikia grąžinti teritorinės gynybos principą ir privalomąją tarnybą, kuri parengtų gyventojus visuotinei šalies gynybai. Esą Čečėnijos karai, kai daug mažesnės, bet nuo vaikystės su ginklais draugaujančių čečėnų savanorių pajėgos sugebėjo ilgai ir atkakliai priešintis profesionaliai Rusijos armijai, šią teoriją tik patvirtina.
Kiti tikina, kad Lietuva žengia teisingu profesionalios kariuomenės ir ekspedicinių specialiųjų pajėgų kūrimo keliu. Neva 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karas, kai mobilizuoti ir tik šiek tiek apmokyti gruzinai tapo lengvu grobiu, įrodo, kad karus laimi tik profesionalių karių pajėgos.
Panašūs ginčai vyksta ir dėl Lietuvos armijos ginkluotės.
Bet kokiu atveju, tikintis, kad šį kartą partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo didinimo nėra tik tuščia deklaracija, reikia apsispręsti, kur ir kaip reikėtų leisti tuos 2 proc. BVP.
Šiame numeryje “Veidas” iškelia gan netikėtą mintį – laikas Lietuvai įsigyti puolamosios ginkluotės, tai yra trumpo nuotolio balistinių raketų sistemas. Jos ne tik būtų dar viena atgrasymo priemonė, bet ir karo atveju galėtų užtikrinti adekvatų atsaką agresoriui bei sugebėtų neutralizuoti kliūtis NATO sąjungininkams ateiti į pagalbą Baltijos valstybėms. Ir tai nėra tik svajonė.
Ši idėja, kaip ir bendrai Lietuvos gynyba, galėtų būti rimta Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos diskusijų tema. Taip būtų Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse, tačiau Lietuvos laukia nyki prezidento rinkimų kampanija. Kaip rašoma kitame šios savaitės “Veido” straipsnyje, audringų ir argumentuotų diskusijų tikrai svarbiomis šaliai temomis laukti neverta. Aiški viena rinkimų favoritė, o kiti kandidatai tikriausiai net patys netiki savo galimybėmis laimėti ir guodžiasi vienintele viltimi bent įgelti D.Grybauskaitei.
Tad veiksmo, aistrų ir netikėtą finalą vargu ar pamatysime. Filmas “Lietuvos prezidento rinkimų kampanija” bus nuobodus. Kita vertus, jei prisiminsime 2002 m., kai įspūdinga rinkimų kampanija į prezidento postą atvedė Rolandą Paksą, gal taip ir geriau.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos apšaudžius raketomis sukilėlius šalies rytuose, o artilerijai toliau bombarduojant apsiaustą Misratos miestą, Prancūzija ir Didžioji Britanija paragino NATO šalis, įskaitant JAV, suintensyvinti karinę kampaniją prieš Tripolio režimą.

Išblėsus viltims, kad sukilėliams pavyks iškovoti karinę pergalę, todėl stiprinamos pastangos ieškant šio konflikto diplomatinio sprendinio. Trečiadienį Libijos kontaktinės grupės, kuri siekia koordinuoti tarptautinį atsaką į šią krizę, diplomatai susirinks Persijos įlankos valstybėje Katare.

Pirmadienį Afrikos šalių lyderiai pasiūlė abiem konflikto pusėms sudaryti paliaubas, tačiau šis sumanymas iškart žlugo, nes opozicija, pareikalavo, kad M.Kadhafi nedelsiant pasitrauktų iš valdžios ir išvyktų iš šalies.

Tuo tarpu Libijos vyriausybės atstovas Moussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) antradienį tvirtino, kad bet kokios kalbos apie M.Kadhafi atsistatydinimą, kurio taip pat reikalavo kai kurie Europos šalių pareigūnai, atskleidžia “imperialistinę” mąstyseną. Jis taip pat sakė apgailestaujantis, kad sukilėliai nepriėmė Afrikos Sąjungos (AS) pasiūlymo skelbti paliaubas.

Libijos sukilėlių pajėgos pasirodė esančios daug silpnesnės ir mažesnės negu M.Kadhafi, o be NATO aviacijos palaikymo jos gali patirti triuškinamą karinį pralaimėjimą. Dėl šios priežasties bet kokios realistinės sukilėlių viltys pašalinti M.Kadhafi iš valdžios priklauso tik nuo tarptautinio politinio spaudimo, derinamo su nuosekliais NATO kariniais smūgiais.

Prancūzijos užsienio ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad Aljansas nepakankamai stengiasi sumažinti M.Kadhafi pajėgų spaudimą Misratai. Pasak jo, Aljanso aviacija turi smogti Tripolio pajėgų sunkiesiems ginklams, iš kurių apšaudomi civiliai gyventojai vieninteliame vakarų Libijos mieste, kurį iki šiol iš dalies kontroliuoja sukilėliai.

Tarptautinės organizacijos perspėjo, kad Misratoje, kuri yra trečias didžiausias Libijos miestas, bręsta didelė humanitarinė krizė.

Paryžius priekaištavo dėl riboto JAV karinio indėlio Libijoje ir peikė Vokietiją, nusprendusią nesiųsti savo pajėgų į šį konfliktą. Prancūzijos gynybos ministras pripažino, kad be amerikiečių didelio masto dalyvavimo kovinėse operacijose Vakarų šalims tikriausiai nepavyks nutraukti M.Kadhafi armijos atakų prieš sukilėlių kontroliuojamus miestus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as (Viljamas Heigas) taip pat sakė, jog sąjungininkai privalo “intensivinti” savo pastangas.

Tuo tarpu vienas NATO generolas atmetė kritiką ir pareiškė, jog Aljansas veikia gerai ir pajėgia apginti civilius gyventojus.

Nyderlandų brigados generolas Markas Van Uhmas (Markas Van Umas) sakė, kad NATO sėkmingai įgyvendina Libijai paskelbtą ginklų tiekimo embargą, užtikrina patruliavimą neskraidymo zonoje ir gina taikius gyventojus.

“Manau, kad su turimais ištekliais mums puikiai sekasi”, – nurodė jis.

NATO vadovavimą karinėms operacijoms Libijoje perėmė iš tarptautinės koalicijos kovo 31 dieną.

Aljansas antradienį paskelbė, kad jo lėktuvai sunaikino keturis tankus netoli az Zintano, esančio už 120 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Tripolio. Per atskirą smūgį taip pat buvo sunaikinta ginklų saugykla į pietvakarius nuo Sirto, kuris yra M.Kadhafi gimtasis miestas.

Britų naikintuvai, patruliuojantys netoli Misratos, taip pat raketomis sunaikino vieną tanką, nurodė Jungtinės Karalystės kariškių atstovas generolas majoras Johnas Lorimeris.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakiusi kalbą kasmetinės Miuncheno konferencijos atidarymui skirtoje vakarienėje, ragino atsisakyti požiūrių stereotipų ir nebrėžti naujų Europos padalijimo linijų.

Kaip praneša Prezidentūra, Lietuvos vadovė pabrėžė, jog glaudi ir realiai veikianti Vakarų ir Rusijos partnerystė yra itin svarbi euroatlantiniam saugumui. Tačiau realiai pažangai pasiekti, pasak prezidentės, dideles kliūtis kelia pasenę stereotipai ir požiūrių inertiškumas.

“Dar vienas svarbus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje pasiektas sprendimas yra sprendimas dėl priešraketinės gynybos. Glaudus bendradarbiavimas su visais partneriais ir ypač su Rusija – itin svarbus. NATO visiems suinteresuotiems partneriams pateikė plataus bendradarbiavimo pasiūlymą, kuris, labai tikiuosi, bus priimtas”, – sakė D.Grybauskaitė.

Tačiau, pasak prezidentės, vargu ar gali būti priimtinas siūlymas padalyti Europą į geografines gynybos zonas. “Juk praėjo vos dvidešimt metų nuo to, kai iš Europos žemėlapio išnyko skiriamosios linijos. Būtų sunku paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl reikia naujų”, – sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos vadovės teigimu, kelias į sėkmę eina “per pasitikėjimo kūrimą mažais žingsneliais”. “Jei nesutariama vienose srityse, reikia bendradarbiauti tose, kuriose sutariama”, – pranešime cituojama prezidentė.

Šalies vadovė taip pat pasisakė apie Miuncheno konferencijos metu numatytą JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo apsikeitimą naujos strateginės ginkluotės mažinimo sutarties START ratifikavimo dokumentais.

“Ši sutartis simbolizuoja atsakingą partnerystę, į kuria visi esame pasirengę investuoti. Partnerystę, kuriai visų pirma reikia daugiau abipusio pasitikėjimo, atvirumo ir skaidrumo. Nes tai yra kuras partnerystės varikliui. Be jo mašina sustos

ir įsijungs pavojaus signalas”, – kalbėjo Lietuvos vadovė.

Šeštadienį Prezidentė toliau dalyvaus pasaulinių saugumo ekspertų ir politikos lyderių diskusijoje apie euroatlantinio saugumo bendruomenės stiprinimą kartu su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moon’u, Vokietijos kanclere Angela

Merkel, Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Kameronu, JAV valstybes sekretore Hillary Cliton, Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kitų šalių atstovais.

Neformaliame užsienio politikos strategų susitikime Trakuose dalyvavę ekspertai sutartinai klaida pavadino NATO narės Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai karo laivus “Mistral”, galinčius savarankiškai vykdyti karines operacijas iš jūros į krantą.

Ekspertai žurnalistams sakė, jog tai neteisingas sprendimas nepaisant Vakarų vykdomos perkrovimo politikos su Rusija.

“Aš manau, kad tai klaida, sakiau tai viešai ir taip manau. Reikia geresnių būdų siekiant subalansuoti strateginius interesus siekiant bendradarbiavimo su Rusija ir šalių kaip Lietuva, Latvija ar Estija susirūpinimą”, – šeštadienį pasibaigus vadinamajam “Sniego susitikimui” žurnalistams sakė Europinių reformų centro Londone atstovas Tomas Walasekas.

Pasak jo, ir amerikiečiai ir prancūzai yra teisūs norėdami bendradarbiauti su Rusija, o Vidurio Europa iš to taip pat turi naudos,

“Dėl perkrovimo Rusija yra šiek tiek mažiau agresyvi nei praeityje. Tačiau vykdant perkrovimą įskaitant ir prekybos ginklais pradžią būtina atsižvelgti į Vidurio Europos šalių susirūpinimą. Manau, su “Mistral” pardavimu yra nužengta per toli. Ne taip reikia balansuoti tarp perkrovimo ir solidarumo”, – kalbėjo T.Walasekas.

Jam antrino ir JAV analitinio centro “Rand Corporation” ekspertas Europos saugumo srityje Stephenas Larrabee (Stivenas Larabis).

“Aš manau, tai klaida. (…) Nesakau, kad neturime bendradarbiauti su Rusija, manau, kad turime. Bet jei ketini parduoti tokią ginkluotę, turi ją parduoti partneriui. O kryptys, kuriomis juda Rusijos užsienio ir vidaus politika, kelia labai daug rimtų susirūpinimų dėl tokio pobūdžio partnerystės su Rusija”, – sakė analitikas.

Pasak jo, šis sandoris sukėlė daug susirūpinimo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vakaruose, įskaitant ir JAV. S.Larrabee teigimu, nors Vašingtonas formaliai ir neprotestavo prieš “Mistral” pardavimą, susirūpinimas dėl šio sandorio vers permąstyti politiką, kad panašių pardavimų daugiau neįvyktų.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du “Mistral” klasės karo laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šį sandorį anksčiau taip pat yra pavadinusi klaida.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės sumažinimo sutartis (START) prisideda prie Lietuvos saugumo aplinkos gerinimo ir atveria galimybes siekti taktinių branduolinių ginklų kontrolės, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

“Lietuva sveikina JAV Senato sprendimą ratifikuoti naująją Strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį, kurioje numatytas puolamosios strateginės branduolinės ginkluotės arsenalų Rusijoje ir JAV sumažinimas bei ginkluotės kontrolės mechanizmai prisidės prie tarptautinio saugumo didinimo”, – teigiama ministerijos pranešime ketvirtadienį.

Anot URM, naujoji sutartis yra svarbus susitarimas ir Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu, nes prisideda ir prie Lietuvos saugumo aplinkos gerinimo.

Lietuvos nuomone, sutartis atveria galimybes didinti skaidrumą ir siekti taktinių branduolinių ginklų įtraukimo į tarptautinius ginklų kontrolės režimus. Skaidrumas yra būtina ir svarbi pasitikėjimą bei saugumą Europoje skatinanti priemonė.

“Lietuva viliasi, kad sėkmingas sutarties ratifikavimas JAV Senate bus pavyzdys kitoms pasaulio valstybėms siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo srityse”, – teigia ministerija.

JAV Senatas trečiadienį ratifikavo svarbią sutartį su Rusija dėl branduolinių ginklų kontrolės. Manoma, kad Rusija būtinus ratifikavimo veiksmus atliks iki 2010 metų pabaigos.

Vašingtonas tikisi, kad JAV ir Rusijos sutartis dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo įsigalios kitų metų pavasarį.