Kariuomenę vertiname teigiamai, bet skirti daugiau lėšų jai nereikėtų

Rytoj Lietuvoje minėsime Kariuomenės dieną, tad nusprendėme pasidomėti, ką apie savo šalies kariuomenę šiuo metu mano Lietuvos gyventojai. Svarbu ir įdomu tai, kad, iš principo, šiandieninę Lietuvos kariuomenę apklaustieji vertina išties palankiai ir pozityviai: trys ketvirtadaliai vertina teigiamai, 17,2 proc. neutraliai ir tik 5,6 proc. – neigiamai. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
“Net kariuomenę vertindami teigiamai, vis dėlto absoliuti dauguma respodentų nepritaria Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės raginimams šalies kariuomenei didinti finansavimą, nes jis esą nebeleidžia išgyventi ir vykdyti iškeltų užduočių. Net 93,4 proc. apkaustųjų nemano, kad kariuomenei turėtų būti skiriama daugiau lėšų”, – teigia “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius.

Kaip Jūs vertinate šiandieninę Lietuvos kariuomenę? (proc.)

Teigiamai    74,2
Neutraliai    17,2
Neigiamai    5,6
Nežinau / neturiu nuomonės    3

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė skundžiasi pernelyg mažu finansavimu. Jūsų vertinimu, ar kariuomenei turėtų būti skiriama daugiau lėšų? (proc.)

Ne, nes valstybėje lėšų trūksta ir kur kas svarbesnėms sritims    80,4
Ne, kariuomenei finansavimą kaip tik reikėtų dar mažinti    13
Taip    4
Nežinau    2,6

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkričio 15–17 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

NATO yra pasirengęs kitais metais pradėti perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane patiems afganams – tai bus pirmasis žingsnis pagal planą iki 2014 metų pabaigos išvesti iš šios šalies beveik visas užsienio pajėgas, penktadienį sakė JAV lyderiai.

Kai kurie NATO ir Pentagono aukšto rango pareigūnai išreiškė abejonę dėl galimybių laikytis 2014 metų termino, nes didėja Talibano keliama grėsmė silpnai Afganistano vyriausybei.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) Lisabonoje prieš NATO viršūnių susitikimą sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Aljansas įsiklausė į Afganistano prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) raginimą dėl 2014 metų termino.

H.Karzai dalyvaus šiame viršūnių susitikime ir šeštadienį susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

“Rytoj susitarsime dėl perdavimo … pradžios … kitais metais, ketindami ir (turėdami) tikslą Afganistano saugumą 2014 metais perduoti Afganistano vyriausybei ir liaudžiai, – po susitikimo su Portugalijos užsienio reikalų ministru žurnalistams sakė H.Clinton. – Tuo pačiu metu bus tęsiami įsipareigojimai dėl civilinės paramos”.

Kitos NATO valstybės, kurios Afganistane patiria vis didesnių nuostolių, taip pat ragina kovos veiksmuose dalyvaujančias pajėgas išvesti iki 2014 metų pabaigos.

“Tikrai nenorime vaidinti kovinio vaidmens, … bet net ir tada, po 2014-ųjų, kai kontrolę perims afganų vyriausybė, jiems reikės pagalbos ir patarimo”, – BBC radijui sakė britų gynybos sekretorius Liamas Foxas (Lajemas Foksas).

NATO lyderiai šio viršūnių susitikimo metu oficialiai paskelbs išvedimo strategiją, vildamiesi pagaliau užbaigti karą, kuriame, daugelio nuomone, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms sekasi prastai. Per šį jau dešimtmetį trunkantį konfliktą Afganistane žuvo daugiau kaip 2,2 tūkst. užsienio karių.

Lyderiai taip pat patvirtins naują NATO viziją ateinantiems 10-čiai metų ir akcentuos būtinybę šiam kariniam 28 valstybių aljansui ir ateityje būti pasirengusiam panašioms misijoms – nepaisant nesėkmių Afganistane.

OBAMA RAGINA PRADĖTI DIALOGĄ

Prieš Lisabonos viršūnių susitikimą straipsnyje ir interviu B.Obama sakė, kad JAV pajėgų Afganistane mažinimas prasidės kitų metų liepą, ir dar kartą patvirtino įsipareigojimą dėl susitaikymo su Talibanu.

“Amerika ir mūsų sąjungininkai NATO tvirtai remia … procesą, kuriuo siekiama vėl integruoti į visuomenę tuos talibus, kurie sutinka su tam tikrais pagrindiniais dalykais: jie turi atsisakyti smurto, nutraukti savo ryšius su “al Qaeda” ir sutikti gyventi pagal afganų konstitucijos taisykles”, – ispanų laikraščiui “El Pais” sakė B.Obama.

“Šis susitaikymas prasideda dialogu su sukilėlių pajėgomis ir jam privalo vadovauti patys afganai”, – pridūrė JAV prezidentas.

NATO aukšto rango civilinis atstovas Kabule Markas Sedwillas (Markas Sedvilas) šią savaitę sakė, kad dėl prastos saugumo situacijos kai kuriuose regionuose gali reikėti pratęsti minimą terminą ir kad Afganistanas gali susidurti su itin dideliu – “vakarietiškais standartais – smurto lygiu.

Pentagonas ketvirtadienį nurodė, kad 2014 metų data yra tik “siekiamybė” ir kad ji gali būti pasiekta ne visur.

Lyderiai taip pat turėtų susitarti išplėsti raketinės gynybos sistemą ir akcentuoti bendradarbiavimo su strateginėmis partnerėmis, tokiomis kaip Rusija, svarbą plečiant tiekimo kelius į Afganistaną.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog kitiems metams planuojamos šalies išlaidos gynybai, kurios sudarytų apie 0,88 proc. BVP, yra per mažos, tačiau dėl vis dar sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau lėšų prašyti neketinama.

Penktadienį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirti asignavimai aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

“Krašto apsaugos biudžetas manęs niekados netenkino, manau, ir Lietuvos neturėtų tenkinti. Net ir tada, kai ekonomika augo, jis buvo ženkliai per mažas, tarp NATO valstybių pačioje pabaigoje, skirtingai nuo mūsų kaimynų latvių, estų, lenkų. Lietuva spaudė stabdžius dėl gynybos, o kitos valstybės spaudė akseleratorių”, – žurnalistams po posėdžio sakė R.Juknevičienė.

Tačiau ministrė sakė besidžiaugianti, jog Vyriausybė šalies gynybos reikmėms kitąmet siūlo skirti beveik 20 mln. litų daugiau lėšų nei 2010 metais, nors dėl prognozuojamo BVP augimo procentine išraiška šis dydis ir mažėtų.

“Tam tikras padidinimas yra ir tai rodo tam tikrą stabilizaciją, kad mes nekrentam, o stabilizuojamės, ir yra vilčių, jei bus politinės valios ateityje, pradėti rimtai spręsti krašto gynybos problemas”, – sakė R.Juknevičienė.

Ministrės pateiktais duomenimis, šiemet išlaidų gynybos reikmėms prognozuojamas rodiklis siekia 0,89 proc. BVP, kitais metais, nepaisant beveik 20 mln. padidėjimo, dėl ekonomikos augimo – 0,88 proc. BVP.

Ministrė pastebėjo, jog Lietuvos skiriamos išlaidos gynybai – perpus mažesnės, nei pageidaujama NATO.

“Esmė NATO, kad NATO neturi atskiros kariuomenės, kaip kad daugelis žmonių galvoja – kad yra kažkoks NATO, ir esame mes. Mes esame NATO. Kiek stipri kiekviena valstybė, tiek stiprus NATO. Apie tai buvo kalbėta ir paskutiniame gynybos ministrų susitikime, kur labai aiškiai generalinis sekretorius išreiškė rūpestį dėl Europos požiūrio į gynybą – jei anoje pusėje Atlanto jis rimtas, Europoje visur yra gynybos biudžeto mažėjimas, išskyrus Estiją”, – sakė KAM vadovė.

Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusi gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau pagal šį rodiklį jau ne vienerius metus Aljanse yra viena paskutinių. 2010 metais KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų. Pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, KAM kitąmet skirta 869 mln. litų. Biudžetą dar turės patvirtinti Seimas.

Rugpjūtį KAM buvo išsakiusi pageidavimą, kad gynybai 2011 metais būtų skirtas bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis finansavimas – apie 980 mln. litų.

Geriausiai vertinama Prezidentūros ir Lietuvos kariuomenės veikla, blogiausiai – Seimo ir Prokuratūros.

Tai rodo visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Rinkos tyrimų centras ir bendrovė “Norstat” portalo Alfa.lt ir dienraščio “Lietuvos žinios” užsakymu apklausą atliko spalio 4 – 13 dienomis.

Prezidentūros ir Lietuvos kariuomenės veikla vertinama 6,9 balo iš 10 galimų, policijos ir Lietuvos banko – 6 balais. Švietimo įstaigos įvertintos 5,7 balo, Sodra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas – 5, sveikatos apsaugos įstaigos – 4,8 balo.

Vyriausybės veiklą apklausos respondentai įvertino 4,2 balo, teismų – 3,9 balo, Prokuratūros – 3,8 balo, o Seimo – 3,1 balo.

Seimas ketvirtadienį patvirtino principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą 2010 metais. Už šį įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 32. Bendras karių ir kariūnų skaičius mažės nuo 15 240iki 12 650–15 200, tačiau vėliau augs iki 17 730.

Nauja kariuomenės struktūra 2010 m. bus analogiška 2009 m. struktūrai, išskyrus tai, kad 2010 m. dėl sumažinto krašto apsaugos sistemos finansavimo nenumatoma steigti Ryšių ir informacinių sistemų bataliono.

Kariuomenę sudarys sausumos pajėgos, karinių oro pajėgos, karinių jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, Logistikos valdyba, Mokymo ir personalo valdyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Karo policija.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad ribojant vyresniųjų karininkų ir didinant eilinių karių skaičių profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius 2010 m., palyginti su 2009 m., nekis, t. y. jų skaičius nustatomas nuo 7 700 iki 8 400, o iki 2015 m., priėmus daugiau eilinių profesinės karo tarnybos karių, didės iki 9 000.

Dėl sumažinto krašto apsaugos sistemos finansavimo įstatyme ribinis karių savanorių skaičius 2010 metais yra nustatomas nuo 4 500 iki 6000 (2009 m. – ne mažiau kaip 6000 karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių), tačiau 2015 m. jų skaičius sieks jau 7500.

Dėl visų išvardytų pokyčių bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius sumažės nuo 15 240 (2009 m.) iki 12 650–15 200 (2010 m.), tačiau vėliau didės iki 17 730 (2015 m.).

Gegužės 26-27 dienomis keturi Rusijos Federacijos Ginkluotės kontrolės inspektoriai lankosi Lietuvos kariuomenės daliniuose, kur atliks numatyto rajono inspekciją pagal 1999 m. Vienos dokumentą.

Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės inspektoriai lankysis Motorizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas”, Gaižiūnų poligone, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.), taip pat Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) štabe Kaune ir KOP Aviacijos bazėje Šiauliuose.

Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgų.

Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus bei karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių ginkluotės kontrolės inspekcijų bei vizitų.

Praėjusiais metais Rusijos Federacijos kariniai ekspertai atliko vieną vertinimo vizitą pagal 1999 m. Vienos dokumentą, vieną vertinimo vizitą pagal dvišalį Lietuvos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimo ir vieną žvalgomąjį skrydį pagal Atviros oro erdvės sutartį.

Lietuvos ginkluotės kontrolės ekspertai praėjusiais metais Rusijoje (Kaliningrado srityje) atliko vieną vertinimo vizitą.