Ketvirtadienį savo pareigas eiti pradėjo naujasis kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. “Veidas” su juo kalbėjosi apie tai, kaip ir kuo reikės ginti Lietuvą kilusios realios Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje.

VEIDAS: Kai kalbėjomės prieš šešerius metus, iš karto po Rusijos ir Gruzijos karo, sakėte: “Rimtos kariuomenės pratybos, kurių metu mokytasi ne taikos palaikymo operacijų, bet Lietuvos gynybos, pastarąjį kartą vyko prieš kokius dešimtį metų. Dabar vyksta tik štabų mokymai. Vienintelė mūsų kariuomenės brigada etatais yra sukomplektuota tik maždaug iki pusės, tad Lietuvos neturime kuo ginti, nes šalyje nėra jokių nuolatinės parengties dalinių.” Kaip suprantu, šiuo metu padėtis ne ką geresnė?
J.V.Ž.: Kariuomenės aprūpinimas dėl finansinės krizės tikrai nepagerėjo. Bet yra ir kai kas nauja: kariuomenei vadovaujant generolui leitenantui Arvydui Pociui parengti Lietuvos gynybos planai. Suformuotos trys operatyvinės kryptys ir pagal jas sukurtos tam tikros pajėgos. Nustatyta sąveika su kitais jėgos padaliniais – Vidaus saugumo tarnyba, policija, pasieniečiais: ką darysime, jei ištiks krizė ir teks gintis.
Iki tol po priėmimo į NATO gyvenome jausdami euforiją, manydami, kad ginti Lietuvos teritorijos nereikės, dalyvaujame kolektyvinėje gynyboje, galioja 5-asis straipsnis, mums reikia turėti pajėgas, kurios galėtų vykdyti tarptautines misijas už Lietuvos ribų, reikia turėti bataliono kovinę grupę, kurią galima greitai perdislokuoti vykdyti operacijų NATO pajėgų sudėtyje. Taip pat būti pasirengusiems vykdyti taikos palaikymo ir taikos įvedimo operacijas, tokias kaip Balkanuose, Afganistane.
Po karo Gruzijoje situacija pasikeitė ir pradėta galvoti: o ką mes darysime, jei kas nors įvyks? Daug gal ir nepasiekėme, bet sutarėme, kad tam reikia ruoštis ir turėti planus, žinoti, kaip veiks mobilizacija. Trumpai – žinoti, kaip viskas veiks, kai prasidės krizė. Dėl to pirmą kartą per pastaruosius 25-erius metus atsirado gynybos planai. Štai tokie pokyčiai. O kiekybiniu požiūriu – tai tas pats, kas ir buvo.
VEIDAS: Kai prasidėjo karas Ukrainoje, susiradau 10–15 metų senumo Lietuvos kariuomenės vystymo planus, kurie buvo tikrai geri, tik neįvykdyti. Ta pati bataliono kovinė grupė DLK Algirdo mechanizuoto bataliono pagrindu. Ji juk nebuvo sukurta iki 2004-ųjų, kaip buvo numatyta. Ir visi ramiai miegojo.
J.V.Ž.: Yra sukurta ta kovinė grupė, tai mūsų įsipareigojimas NATO, kurį mes privalome įgyvendinti. Mes esame deklaravę pajėgas, kurios galėtų veikti NATO kariuomenės sudėtyje ištikus krizei ar reaguojant į 5-ojo straipsnio atvejus. Ta bataliono kovinė grupė yra ir ji gali veikti.
Turėjome keletą budėjimų Europos Sąjungos kovinės grupės (EUBG) ir NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) sudėtyje. Kiekvienais metais deleguodavome į jas kurį nors padalinį. Būdavo, tie budėjimai sutampa. Mes tikėdavomės, kad vienu metu du reagavimai nevyks, – tokiu atveju būtų kilę problemų, nes pakankamai pajėgumų neturėjome. Bet turėjome tam tikrą paketą ginkluotės, ekipuotės, transporto priemonių – visko, ko reikia vienam ar kitam įsipareigojimui įvykdyti. Problemų būtų kilę tik tada, jei EUBG ir NRF veiksmai būtų vykęs vienu metu.
Tačiau tuos įsipareigojimus – tiek budėjimus EUBG, NRF, tiek tuo pat metu vykusias misijas Afganistane, Irake (nors tai nebuvo NATO misija) ir dar Balkanuose, kur turėjome būrį taikos palaikymo operacijoje, – vykdėme. Į tai ir buvo nukreiptas visas mūsų dėmesys – vykdyti visus tarptautinius įsipareigojimus.
Po karo Gruzijoje situacija pasikeitė. Ėmėme galvoti, ką darytume, jei kas nors nutiktų Lietuvos teritorijoje. Tuomet buvo įkurtos vadinamosios Taikos meto užduočių operacinės pajėgos: vienas batalionas plius keturios savanorių pajėgų kuopos – apie 700–800 karių kartu su visu logistiniu bei tiesioginės ugnies paramos palaikymu. Kas dveji metai Lietuvos teritorijoje suformuojamas toks junginys, kuris taikos metu privalo budėti ir veikti, Lietuvą ištikus vienokiai ar kitokiai krizei: ar tai būtų masiniai gaisrai, katastrofos, ar teritorijos vientisumo pažeidimas. Toks junginys, įkurtas Sausumos pajėgų sudėtyje, privalo reaguoti per 24 valandas bet kurioje Lietuvos vietoje. Junginys tam ruošdavosi, būdavo patikrinamas ir stodavo į budėjimą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Specialus įstatymas nepakankamai apribojo Rusijos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių karinių vienetų atvykimą į Lietuvą, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Ilgai lauktame nutarime taip pat išaiškinta, kad Konstitucija nedraudžia Lietuvoje steigti tokių karinių bazių, kurias pagal tarptautiens sutartis “valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis”.

Konstitucinis Teismas pareiškė, kad riboti NVS kariuomenių vienetai gali atvykti į Lietuvos kontroliuojamas pratybas ar šalinti didelių nelaimių padarinius, tačiau atskirame įstatymo straipsnyje numatytas ribojimas vien karių skaičiumi nėra pakankamas.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad specialaus konstitucinio akto neatitinka įstatymo nuostata, jog NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvoje organizuojamuose renginiuose, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius.

Konstitucinio Teismo teigimu, ši nuostata nenustato aiškaus, konstituciškai pateisinamo pagrindo, tikslo ir pobūdžio, todėl jis prieštarauja 1992 metais priimtam konstituciniam aktui. Jis įtvirtino, kad Lietuvos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, NVS ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Konstitucijos nuostata, jog Lietuvoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių reiškia, kad “negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės”.

“Tačiau toks draudimas nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis”, – sakoma Konstitucinio Teismo pranešime.