BFL

3 KLAUSIMAI Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyr. specialistei Jolantai Mackevičienei

– Lietuvą užplūdus rekordiniams karščiams itin vargsta tokioms klimatinėms sąlygoms nepritaikytuose biuruose dirbantys žmonės. Kaip gelbėtis, kai biure nėra kondicionavimo sistemos, o drabužiai šlapi nuo prakaito?

– Nors karščiai gali paveikti kiekvieno mūsų sveikatą, vis dėlto kai kuriems kyla didesnė rizika. Prie tokių asmenų priskiriami žmonės, gyvenantys ar dirbantys vietose, kuriose nėra įrengta oro kondicionavimo sistemų. Atėjus į darbą, kol lauke dar vėsu, pravartu gerai išvėdinti patalpas, o lauko temperatūrai pakilus langus uždengti užuolaidomis, žaliuzėmis ar roletais, atspindinčiais saulės spindulius. Vėsinti patalpas galima ir ventiliatoriais. O sau padėti galima dėvint šviesius, lengvus, natūralių medžiagų drabužius. Geriausia rinktis audinius, kurie lengvai garina perteklinę drėgmę. Avėti tokiomis dienomis itin tinkama atvira odinė avalynė.

Jeigu yra galimybė, ypač gerai pasinaudoti šaltu dušu. Kaip tinkama alternatyva – šlapi rankšluosčiai, vėsūs kompresai, vonelės kojoms.

Kepinant karščiams taip pat reikėtų dažniau gerti (geriausiai vėsina mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo).

– Gana retai išgirsi, kuo gresia darbas prastai vėdinamose patalpose vidurvasarį. Koks galimas šalutinis poveikis?

– Ilgai būnant aplinkoje, kurioje temperatūra perkopusi 30 laipsnių, nevėdinamos ar prastai vėdinamos patalpos, gresia šilumos smūgis. Dėl susikaupusio šilumos perteklius organizme gali sutrikti kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, pakilti temperatūra.

Ištiktam šilumos smūgio žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą. Tokiais atvejais nukentėjęs asmuo turėtų būti skubiai išneštas iš karštos aplinkos į vėsią erdvę. Svarbu užtikrinti geresnę jo galvos ir širdies kraujo apytaką, paguldyti ant nugaros, atsagstyti drabužius, kilstelėti kojas, po galva pakišti pagalvę.

Vėsinti nukentėjusįjį reikėtų sudrėkintais rankšluosčiais, šaltais kompresais, ledu, įvyniotu į audinį, stambiųjų kraujagyslių vietose. Jei asmuo sąmoningas, galima pasiūlyti vandens. Suteikus būtinąją pagalbą reikėtų jį nukreipti į sveikatos priežiūros įstaigą.

– Kaip sušvelninti neigiamą karščio poveikį atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas?

– PSO karštomis vasaros dienomis rekomenduoja būti vėsiose patalpose. Jeigu namų ar darbo aplinkos per karščius nepavyksta išlaikyti vėsios, rekomenduojama 2–3 val. per dieną pabūti vėsiose kondicionuojamose vietose, tokiose kaip prekybos centrai ir pan. Juose cirkuliuojantis oras gali šiek tiek atgaivinti.

Karščių metu nereikėtų vartoti skysčių su kofeinu, alkoholių gėrimų su cukrumi ar saldikliais, kurie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Riebų ir sunkiai virškinamą maistą itin pravartu pakeisti skystesniu, vartoti daugiau vaisų ir daržovių. Valgyti tokiomis dienomis geriau dažniau, bet mažesniais kiekiais. Per pačią kaitrą patariama vengti būti lauke. Tvyrant saulėtiems ir karštiems orams įžvalgu apriboti fizinį aktyvumą atviroje saulėkaitoje, ypač vidurdienį nuo 10 iki 16 val.