Konkurencijos taryba, tirdama maisto produktų kainų didėjimo priežastis, kol kas nepateikė konkrečių išvadų ir savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą dėl galimų kartelinių susitarimų duonos, pieno produktų gamybos bei mažmeninėje rinkose. Tuo tarpu į asociaciją susibūrę trys didelės pieno bendrovės teigia, kad Konkurencijos tarybos veikla yra politizuota.
Konkurencijos taryba patvirtino, kad jos pareigūnai jau atliko patikrinimus bendrovėse “Kauno grūdai”, “Malsena plius”, “Vilniaus duona”, “Mantinga” ir “Fazer kepyklos”, taip pat pieno perdirbimo įmonėse “Pieno žvaigždės”, Vilkyškių pieninė, “Rokiškio sūris”, “Rokiškio pienas”, “Marijampolės pieno konservai”, “Žemaitijos pienas” bei Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijoje “Pieno centras”.
Konkurencijos taryba, ištyrusi duonos ir pieno produktų kainų pokyčius, teigia, jog mažmeninėje kainoje pastaruoju metu nuolat didėjo prekybininkų dalis.
“Vis dėlto būtina išskirti bendrą tendenciją, kad per minėtą laikotarpį mažmenininkų dalyje įvyko didžiausias padidėjimas – prekybos antkainio, ir būtent šioje vienintelėje grandyje visais atvejais pastebimas padidėjimas, ypač nuo 2009 metų pradžios”, – nustatė Konkurencijos taryba.
Anot tarybos, tai gali signalizuoti apie susilpnėjusią konkurenciją tarp prekybos tinklų.
“Kai kurių produktų, pavyzdžiui, miltų, geriamojo pieno didžiausią mažmeninės kainos dalį sudaro būtent prekybos antkainis – 2010 metų rugpjūtį atitinkamai 31 proc. ir 37,2 proc.”, – rašoma išvadose.
Nustatyta, kad vidutinė pieno supirkimo kaina per metus padidėjo 50 proc., o vidutinė didmeninė pieno produktų kaina – tik 6,2 proc., eksporto – 43,8 procento.
Anot Konkurencijos tarybos, vadovaujantis šiais duomenimis ir darant prielaidą, kad pieno produktų savikainos struktūroje žaliavos dalis nesikeitė ir vidutiniškai sudaro apie 55 proc, vidutinės didmeninės pieno produktų kainos padidėjimas nėra neįprastas.
“Tai taip pat leidžia manyti, kad vidutinė didmeninė pieno produktų kaina Lietuvoje galėjo didėti daugiau, tačiau supirkimo kainos didėjimo įtaka buvo nemaža dalimi neutralizuota dėl gerokai didesne dalimi padidėjusių eksporto kainų”, – rašoma Konkurencijos tarybos darbo grupės ataskaitoje.
Analizuojant duonos kainas Konkurencijos taryba pastebėjo, jog nuo 2008-ųjų pavasario iki 2009 metų rudens javų supirkimo kainos smuko trečdaliu, o šiemet rugpjūtį maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina jau viršijo praėjusių metų kainą 52,5 proc., maistinių rugių – net 88,9 procento.
“Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kaina, nepaisant jos žymaus padidėjimo rugpjūtį, visą laikotarpį nuo 2009 metų laikėsi panašiame lygyje ir šiuo metu vėl prognozuojamas jos mažėjimas, be to, miltų vidutinė didmeninė kaina iki rugpjūčio taip pat mažėjo, Konkurencijos tarybos turimi duomenys neleidžia pagrįsti teiginio, kad dėl grūdų supirkimo kainų augimo turėtų didėti duonos gaminių didmeninės kainos”, – teigiama tyrimo išvadose.
Konkurencijos taryba pradėjo atskirą tyrimą dėl galimų kartelinių susitarimų duonos, pieno produktų gamybos bei mažmeninėje rinkose.
„Lietuvos rytas“ praneša:
Rudenį gerokai pasikeitė dalies maisto produktų kainos parduotuvių lentynose. Deja, į pirkėjams nepalankią pusę. Brangsta pieno produktai, makaronai, aliejus, o kruopų kainos pakilo kelis kartus.
Lentynose atsiradus naujojo derliaus grikiams, etiketėje įraityta net iki keturių kartų didesnė jų kaina.
Pardavėjai viliasi, kad gamintojai ir tiekėjai bus priversti ją mažinti, mat daliai pirkėjų šios kruopos tapo nebeįperkamos.
„Grikių kainos turėtų nusistovėti ir paskui kristi. Pirkėjai jau renkasi kitas kruopas, pavyzdžiui, ryžius. Akivaizdu, kad jie pirks tai, kas pigiau”, – sakė „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.
Vos prieš kelias savaites parduotuvėse stigo grikių. Tiekėjai guodėsi, kad išseko senojo sezono likučiai, pardavėjai įtarinėjo, kad gamintojai ir tiekėjai linkę palūkėti, mat tikisi parduoti brangiau.
Taip elgtis juos skatino prastas grikių derlius ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Pasak D.Ryliškio, ir dabar tiekėjai neskuba vežti grikių – viliasi dar aukštesnių kainų.
Tuo tarpu mažmeninės prekybos tinklo „Maxima” atstovė Renata Saulytė tikino, kad grikių lentynose nebestinga: „Tiekėjai jau pradėjo vežti naujo derliaus grikius. Jų kainos dar nesikeitė. Viliamės, kad jos sumažės, nes jau pasiekė neįsivaizduojamas aukštumas. Bet kol kas tiekėjai nuleisti kartelės neskuba.”
Kitos kruopos „Maxima” parduotuvėse irgi pabrango – apie 20 proc.
„Grikių kainos per pastaruosius mėnesius pakilo 2–4 kartus dėl to, kad rinkoje jų pradėjo trūkti. Tikimės, kad prasidėjus naujo derliaus produkcijai jų kainos jau nebedidės”, – vylėsi ir „Iki” atstovas Valdas Lopeta.
Paprastai rudenį padidėja ir pieno kainos.
„Iki” tinkle kai kurie pieno produktai pabrango 2–7 proc. Į „Maxima” parduotuves tiekiamos produkcijos dalį jau pabrangino „Pieno žvaigždės” – iki 5 proc.
„Visi kiti pieno produktai dar nebrango. Nors pranešimų apie didesnes kainas jau esame gavę iš bendrovių „Žemaitijos pienas”, „Rokiškio pienas”, „Pieno žvaigždės”, „Varėnos pienelis”, Kelmės pieninės, Vilkyškių pieninės, Lukšių pieninės.
Jie savo produktus ketina branginti vidutiniškai 5 proc.”, – sakė R.Saulytė.
Nuo 4 iki 20 proc. ketina kelti savo produkcijos kainas ir duonos kepėjai.
Pasak R.Saulytės, pirmoji (dar rugpjūčio pabaigoje) apie ketinimą iki 10 proc. branginti dalį savo tiekiamos produkcijos paskelbė „Vilniaus duona”.
Rugsėjo pabaigoje brango „Gudobelės” ir mažų regioninių tiekėjų – „Ukmergės duonos”, „Mažeikių duonos”, „Jurbarko duonos”, „Laragio” – produkcija.
„Mentoros”, „Mantingos”, „Plungės duonos” apie trečdalį produkcijos brango rugsėjo pabaigoje.
„Maxima” tinkle prieš tris savaites apie 15 proc. brango pigiausi makaronai.
„Tarkim, populiariausius „Gintarinius” makaronus tiekėjai pabrangino 13 procentų, o makaronus „Pasaka” – 22 proc.”, – sakė R.Saulytė.
Savo produkciją – miltus – už aukštesnę kainą jau parduoda ir „Kauno grūdai” bei „Malsena”.
Prekybos tinkle „Iki” rugsėjį tiekėjai miltų, aliejaus ir kavos kainą padidino apie 15 proc.
„Maxima” prekybos centruose taip pat stryktelėjo aliejaus kaina – 10–12 proc., o kavos – iki 20 procentų.
Neseniai šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė prakalbo, kad reikia reguliuoti ir kontroliuoti kainas, kad stinga konkurencijos. Tyrimą, ar prekybininkai nepiktnaudžiauja antkainiais, atliko Konkurencijos taryba. Rezultatus ji skelbs šią savaitę.
„Mes manome, kad konkurencija niekur nedingo ir dingti negalėjo. Vartojimas Lietuvoje vis dar 2003–2004 metų lygio. Pardavimas vis dar mažesnis negu buvo 2009 metais.
Vis dar kovojame dėl kiekvieno pirkėjo ir didesnės kainos mums nėra palankios, jos neskatina vartojimo”, – aiškino R.Saulytė.
„Maxima” atstovė tikino, kad prekybininkų dalis pieno produktų, duonos gaminių, miltų ir makaronų kainoje nekito. Tą patį tvirtino ir kitų didžiųjų šalies mažmeninės prekybos tinklų atstovai.
„Iki” dabar aiškinasi su tiekėjais, dėl kokių priežasčių rugsėjį brango produktai.
„Mes savo sąskaita kompensuojame pavienių produktų brangimą: pavyzdžiui, tiekėjams vieną miltų rūšį pabranginus 6 proc., parduotuvių lentynose jų kaina padidėjo tik 2 proc. Daugelio konditerijos ir duonos gaminių „Pagaminta „Iki” kainos, net ir brangstant žaliavoms, išlieka nepakitusios”, – aiškino V.Lopeta.
„Respublika.lt“ rašo:
„Konkurencijos taryba (KT), baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, daro išvadą, kad su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra specifinė Lietuvos problema.
Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu.
Išvadose atkreiptas dėmesys į tai, kad ženklus mažmeninių kainų kilimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą. Šie pokyčiai, be kita ko, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų, nors įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.
Svarbu tai, kad šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.
Atsižvelgusi į tai, kad surinkta informacija neleidžia daryti išvados, jog maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos, Konkurencijos taryba savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą, kad būtų įvertinta, ar maisto produktus gaminantys ir (ar) juos parduodantys ūkio subjektai nėra arba nebuvo sudarę tarpusavio susitarimų, nederino veiksmų, dėl kurių būtų padidėjusios kainos.
Konkurencijos tarybos turimi duomenys pagrįstai leido įtarti, kad ūkio subjektai savo veiksmais galimai pažeidė Konkurencijos įstatymą. Toks tyrimas pradedamas motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu, kuris gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jei ūkio subjektai, dėl kurių pradėtas tyrimas, mano, jog toks Konkurencijos tarybos sprendimas yra nemotyvuotas. Tik atlikdami tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, gavę teismo leidimą, gali atlikti netikėtus patikrinimus įmonių naudojamose patalpose.”
„vz.lt“ informuoja:
Konkurencijos taryba neturi pakankamai informacijos, kad maistas pastaruoju metu brango tik dėl objektyvių ekonominių priežasčių, todėl dabar imamasi ieškoti kartelinių susitarimų.
Tokias tyrimo dėl maisto kainų augimo išvadas pirmadienį paskelbė Konkurencijos taryba (KT).
„Vz.lt“ dar penktadienį rašė, kad dabar taškai antkainių istorijoje dar nebus sudėlioti – tyrėjams kilo papildomų klausimų, į kuriuos atsakyti reikės naujų tyrimų.
Taryba tvirtina, kad įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.
KT savo iniciatyva imasi tirti, ar maisto produktus gaminančios ir juos parduodančios bendrovės nepažeidė Konkurencijos įstatymo sudarydamos tarpusavio susitarimus, derindamos veiksmus, dėl kurių būtų padidėjusios kainos.
KT priminė ir kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė prognozę, jog per ateinantį dešimtmetį žemės ūkio produktų kainos augs apie 15-40% dėl didėjančios paklausos besivystančiose šalyse, biodegalų gamybos bei energijos išteklių augimo.
Išvadose atkreiptas dėmesys į tai, kad žymus mažmeninių kainų augimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą.
Šie pokyčiai, be kita ko, anot KT, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų, nors įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.
„alfa.lt“ skelbia:
Atlikdama maisto kainų tyrimą Konkurencijos taryba naudojosi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis apie žaliavos supirkimo ir produktų didmenines bei mažmenines kainas pieno ir grūdų produktų sektoriuose šių metų birželio 1 d. – rugsėjo 17 d., Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) analize apie kainų tendencijas minėtuose sektoriuose 2007 – 2010 metais.
Tyrime taip pat buvo panaudoti pieno ir grūdų produktų sektoriuose veikiančių įmonių duomenys apie pirkimo (pardavimo) kainų pasikeitimus 2010 m. birželio 1 d. – rugsėjo 20 d. ir tokių pasikeitimų priežastis, bei kiti statistiniai duomenys.
ŽŪMPRIS duomenimis, 2010 m. birželio – rugsėjo mėn. laikotarpiui būdingas kai kurių pieno ir grūdų produktų mažmeninių kainų augimas didžiuosiuose prekybos tinkluose. 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas tetrapak pakuotėje atskiruose prekybos tinkluose brango 1,23-2,05 proc., „Tilsit“ tipo sūris – 0,83-12,07 proc., batonas – 2,1-3,47 proc., duona ruginių miltų pagrindu – 2,45-11,56 proc.
Kitų ŽŪMPRIS stebimų pieno ir grūdų produktų mažmeninių kainų pokyčių esą neužfiksuota (pavyzdžiui, grietinės, aukščiausios rūšies kvietinių miltų) arba jų kainos atskiruose prekybos tinkluose minėtu laikotarpiu mažėjo (pavyzdžiui, sviesto, varškės).
Vertindami atitinkamų produktų mažmeninių kainų pokytį per metus (t.y., 2010 m. rugsėjo mėnesio duomenis palyginus su 2009 m. rugsėjo mėn.) tyrėjai pastabėjo šių produktų kainų didėjimą visuose prekybos tinkluose.
Daugiausiai brango keletas būtiniausių produktų: 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas vidutiniškai pabrango 25,1 proc., grietinė (30 proc. riebumo) – 26,3 proc., sviestas – 21,9 proc., varškė – 12,3 proc., „Tilsit“ tipo sūris – 14 proc., duona ruginių miltų pagrindu – 10,8 proc.
Savo ruožtu vidutinė pieno supirkimo kaina per metus padidėjo 50 proc., vidutinė didmeninė pieno produktų kaina Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., eksporto – 43,8 proc. Lietuvoje parduodamo geriamojo pieno vidutinė didmeninė kaina per metus išaugo 13 proc., grietinės – 20 proc., sviesto – 27 proc., varškės – 10 proc.
Žemės ūkio ministerija žada, jog šią savaitę pradės veikti puslapis produktukainos.lt, kuriame bus skelbiamos tam tikrų maisto produktų kainos didžiuosiuose prekybos centruose.
Norėdami įrodyti, jog jiems mesti kaltinimai dėl pernelyg didelių prekybos antkainių maisto produktams kai kurie prekybininkai ėmė viešinti dalies produktų antkainio sudedamąsias dalis.
Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos centrų mėsos skyriuose pasirodė etiketės „Skaidri kaina“, kur prie kai kurių produktų nurodoma išskaidyta kaina: grynoji, mėsos perdirbimo, prekybinis antkainis, mokesčiai ir, žinoma, galutinė.
Prekybininkai sako, jog pareiškimai dėl antkainių tėra tik politiniai žaidimai prieš rinkimus. Esą Lietuvoje maisto produktų mažmeninės prekybos konkurencija yra didžiausia Baltijos šalyse ir viena didžiausių ES, tad karteliniai susitarimai neįmanomi.
Loading ...