Nors paprastai klausiama, kas geriau, bet Rusijos atžvilgiu tikslesnis klausimas – kas blogiau: D.Medvedevas pasirodė esąs modernesnis ir demokratiškesnis už V.Putiną tik savo retorika, o iš šio vakarietiškų permainų nė nesitikima. Ir tokios prognozės – dvylikai metų.

„Kuo skiriasi rinkimų sistema JAV ir Rusijoje? JAV žinomos taisyklės, bet nežinomas rezultatas. Rusijoje – atvirkščiai: taisyklės neaiškios, o nugalėtojai žinomi“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto nariui buvusiam diplomatui Petrui Auštrevičiui Rusijos prezidento posto dalybos primena seną anekdotą.
Iš tiesų anekdotiška: prezidento rinkimai Rusijoje – tik kitąmet kovą, o nugalėtojas jau yra. Galbūt net trims kadencijoms, iki 2024-ųjų, kai Vladimirui Putinui bus septyniasdešimt.
Prieš dešimt dienų valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime suvaidintas šou, kai dabartinis premjeras V.Putinas pasiūlė kandidatuoti dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, o šis – savo pirmtakui V.Putinui, Rusijos žmonių neturėjo per daug nustebinti. Rusijos Levados analitinio sociologinio centro apklausose net 41 proc. respondentų neabejojo, kad V.Putinas grįš į pirmojo asmens Rusijoje postą.
Rusijoje reakcija dvejopa: oficialūs sluoksniai ir kontroliuojama televizija demonstruoja pabrėžtiną optimizmą, o internete vyrauja juodas pesimizmas. Antra vertus, de facto iš pirmojo asmens posto V.Putinas nė nebuvo pasitraukęs. Kol Vakarai bandė prisijaukinti demokratiškesnį atrodžiusį D.Medvedevą, tik 12 proc. rusų manė, kad jis turi realią valdžią. 27 proc. buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų valdo V.Putinas.
Tad Rusijai Vladimiro Amžinojo, kaip jį pavadino „Wall Street Journal“, sugrįžimas nėra didelė sensacija, nors tai ir nuvylė tuos, kurie su D.Medvedevu siejo Rusijos demokratėjimo viltis. Tačiau tai, kaip D.Medvedevas atsisakė ambicijų išlaikyti postą – net nepaaiškindamas kodėl, tik įrodė, kad jis tebuvo V.Putino tampoma marionetė, į kurią Vakarai dėjo nepamatuotai daug vilčių.
Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvai rusiškos valdžios dalybos – nieko naujo. O jei kas Berlyne, Briuselyje ar net Vašingtone turėjo kokių nors iliuzijų dėl galimybės matyti modernizacijos keliu einančią Rusiją, tai jų nebeliko. Visos santykių atnaujinimo su Rusija strategijos turėtų būti padėtos į stalčių su užrašu: „Pasibaigusios naivios svajonės“.

Rusijos ir Lietuvos santykiuose – stagnacija
Ekspertai neprognozuoja, kad po V.Putino sugrįžimo Lietuvos ir Rusijos santykiai atšals, tačiau taip mano dėl vienintelės priežasties – jie ir dabar šalti. „D.Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu Rusijos ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose nebuvo jokių esminių pokyčių. Darbinis bendradarbiavimas vyksta, bet jau ilgą laiką nėra nei dvišalių aukšto lygio vizitų, nei veiksmų, kurie parodytų, kad kažkas galėtų pasikeisti, – pastarasis laikotarpis keistai apatiškai ramus. Ko gero, šiandien Rusijai nesame pirmaeilės svarbos valstybė“, – konstatuoja P.Auštrevičius.
Buvęs diplomatas mano, kad vienpusis Lietuvos veržimasis į draugystę su Rusija nieko nebūtų davęs: skirtingas požiūris į istoriją, kai kuriuos kitus klausimus neleidžia tikėtis didelio proveržio. Tačiau kaimyninių santykių įšaldymas taip pat nepriimtinas. Ką galėjome padaryti, pavyzdžiui, kad bent jau būtų įvykęs Lietuvos prezidentės vizitas į Maskvą?
Žinoma, visi supranta, kad Lietuvos prezidentės pakvietimas atvykti, nenurodant konkrečios datos, o pasakant – jai patogiu laiku, de facto nėra oficialus kvietimas. Tačiau, P.Auštrevičiaus manymu, Lietuva diplomatiniais kanalais galėjo jį priminti, ir gal jis būtų virtęs realybe. „Toks vizitas būtų žingsnis į priekį dvišaliuose santykiuose. Štai pasirašymo laukia nemažai dvišalių sutarčių. O visi žino, ką Rusijoje reiškia vadovaujančios asmenybės: jei duos kokį pavedimą, reikalai sprendžiami, jei ne – žinome, kokia klampi Rusijoje biurokratija“, – primena pašnekovas.
Rusijos politikos ekspertas, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas dr. Arūnas Molis primena, kad prezidentu esant tiek V.Putinui, tiek D.Medvedevui Baltijos šalys turėjo vilčių normalizuoti santykius su Rusija bent praktiniais, tai yra ekonominiais, klausimais – susitarti dėl bendro istorijos traktavimo, siekti bendrų interesų energetikos, transporto, kultūros, laisvo asmenų judėjimo bei kitose srityse.
„Trumpalaikių laimėjimų būta, tačiau sistemiškai didesnės pažangos nepasiekta – Rusija taikė sankcijas, grasino, nesąžiningai elgėsi ir valdant “liberaliajam” D.Medvedevui. Todėl didelių pokyčių nesitikėčiau, nebent Rusija dar atviriau ir intensyviau bandytų naudotis mūsų priklausomybe energetikos, transporto, žemės ūkio produktų eksporto srityse“, – prognozuoja A.Molis.
Žinoma, kad santykiai taptų geresni, reikia abiejų pusių pastangų, o iš Rusijos, tai yra stipresnės pusės, eksperto manymu, jų nebuvo. Belieka pridurti – artimiausiu metu ir nebus.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/402011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.