Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas niekuo ne blogesnis nei kitų valstybinių institucijų vadovai, o už daugelį jų net kompetentingesnis, bet puolimo sulaukia daugiau nei kiti. Kas už to slypi ir ar šįkart tai kainuos M.Kaseliauskui postą?

Finansų ministerija praėjusią savaitę ištrimitavo, kad dešimties šių metų mėnesių nacionalinio biudžeto pajamos yra 1,1 proc. didesnės, nei planuota. Gera žinia ta, kad biudžetas papildytas daugiau nei 202 mln. Lt daugiau, nei prognozuota, viršyti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių planai. Bloga žinia, kad toliau nepavyksta įvykdyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų planų.

Dėl to dėmesio centre vėl atsidūrė VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas, kurio vadovaujama institucija PVM plano nevykdė ir 2012 m., o pajamų iš akcizų tiek, kiek suplanuojama, nesurenka jau šešerius metus iš eilės.

Žinant, kad Lietuva tikisi 2015 m. įsivesti eurą ir todėl būtina neviršyti Mastrichto kriterijų, galima džiaugtis, jog PVM plano nevykdymą gelbsti kitos pajamos, tačiau bendras vaizdas kelia nemenką susirūpinimą.

Taigi spaudimas VMI viršininkui, o sykiu ir visiems mokesčių mokėtojams (pastebima, kad mokesčių inspektoriai kai kur jau ėmė griežtinti kontrolę) vis didėja.

Lapkričio pradžioje M.Kaseliauskas gavo ir pirmąjį per savo darbo VMI metus griežtą papeikimą, kurį jam skyrė finansų ministras Rimantas Šadžius. Tiesa, ne dėl mokesčių planų nevykdymo, o dėl kilusių problemų įgyvendinant VMI stambų informacinių technologijų projektą. Ministras jau kuris laikas neslepia nesimpatizuojantis inspekcijos viršininkui ir vis randa tai vienokių, tai kitokių priekabių.

Sąmokslo teorijų sūkuryje

M.Kaseliauskas VMI vadovauja jau aštuonerius metus, per tą laiką jo pavardė šmėžavo ne vienoje skandalingoje istorijoje, tik iki šiol jam visada pavykdavo iš tų istorijų sėkmingai išlaviruoti.

Prisiminkime kad ir pernai M.Kaseliauskui pareikštus ir po to subliūškusius kaltinimus 20 tūkst. Lt kyšio paėmimu arba daugiau nei trejų metų senumo įvykius, kai jam teko teisintis dėl savo motinos įmonėje vedamos juodosios buhalterijos ir tėvų namuose aptiktų šovinių, palydėtus nesantaikos žaibų tarp VMI viršininko ir tuometinio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdo Boreikos, kurį galutinai sukompromitavo ir iš posto išstūmė būtent VMI surinkta informacija. Pastarosios nesantaikos atgarsių girdėti iki šiol, tik dabar liežuviai plaka, kad „boreikiniai“ toliau kaišioja M.Kaseliauskui pagalius į ratus, veikdami per politikus.

Be abejo, tai tik viena iš daugelio sąmokslo teorijų, kurios beveik nuo pat pradžių lydi M.Kaseliausko karjerą sostinėje.

„Veido“ šaltinių teigimu, jauną teisininką M.Kaseliauską nuo karjeros Šiauliuose pradžios globojo socdemų patriarchai, nors jis pats Socialdemokratų partijai niekada nepriklausė: buvo tapęs tik tuometės Centro sąjungos nariu, bet po partijos reorganizacijos narystės joje nebepratęsė.

Pasak šaltinių, socialdemokratų parama M.Kaseliauskui visuomet būdavusi didelė – jis visada buvo labiau „savas“ nei atvirkščiai, VMI pastangos gauti papildomo finansavimo diegiamoms IT sistemoms ar kitokiai veiklai taip pat nebuvo ignoruojamos. Dabartinis finansų ministras R.Šadžius, kaip teigia jo aplinkos žmonės, taip pat neatrodo linkęs į tokius „valymus“. Įrodymų tam rastume tarsi ir nesunkiai: juk Finansų ministerijoje liko dirbti ankstesni politinio pasitikėjimo viceministrai, kol kas negirdėti, kad būtų stumdomi ir pavaldžių institucijų vadovai, kaip, tarkime, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė „šlavėsi“ savo ūkyje.

Kita vertus, sunku pasakyti, ar M.Kaseliausko santykiams su socdemais negalėjo pakenkti vėlesni pokyčiai, pavyzdžiui, R.Boreikos ir jo žmonos socialdemokratės Violetos Boreikienės veiklos tyrimas. Apie tai užsimena ir konservatoriai, ir patys socialdemokratai, tarp kurių stebimas susiskaidymas galbūt galėtų paaiškinti, kodėl virš M.Kaseliausko galvos kartkartėmis vis pakimba juodi debesys.

„PVM surinkimo prastėjimas, aišku, turi kelti susirūpinimą, bet aš nesiimu spręsti, ar sprendimo būdas yra dėl to rašyti papeikimus. Kitos minimos priežastys, kad Mokesčių inspekcija neišsprendė iš Valstybės kontrolės ateinančių dalykų, susijusių su informacinėmis sistemomis, manęs kažkaip neįtikina. Politines priežastis, dėl ko didėja spaudimas VMI viršininkui, galiu tik spėlioti. Faktas, kad jį paskyrė ponas Zigmantas Balčytis, kuris gali konkuruoti tampant Socialdemokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose, bet aš nežinau, ar tai gali būti priežastis, kodėl Z.Balčyčio paskirtas VMI vadovas netenka dabartinės socdemų Vyriausybės politinio palankumo“, – sklandančias versijas komentuoja konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Tarp kitų sklandančių gandų iš sąmokslo teorijų srities – kad VMI vadovo postas ruošiamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko sūnui Dainorui, prieš kelis mėnesius tapusiam kol kas laikinuoju (konkurso dar nebuvo) M.Kaseliausko pavaduotoju. „Neatmetama galimybė, kad tas postas galėtų būti ruošiamas B.Bradausko sūnui. Nuo pavaduotojo iki vadovo ne toks jau tolimas žingsnis“, – užkulisines kalbas komentuoja parlamentaras Jurgis Razma.

Antra vertus, kiti šaltiniai socdemo sūnų kaip tik įvardija ne kaip M.Kaseliausko varžovą, o veikiau kaip tam tikrą jo „stogą“ VMI. Tik kol kas dar nelabai matyti, kokia viršininkui iš to „stogo“ nauda.

Galima prisiminti ir versiją, kad į VMI viršininko kėdę vėl taikosi buvusi jos vadovė, dabar – finansų ministro patarėja Violeta Latvienė, kuri VMI vadovavo 2002–2005 m., nors „Veido“ šaltiniai teigia, jog bent jau ši versija su tikrove prasilenkia visiškai: V.Latvienė esą nesileistų įkalbama grįžti į VMI, net jei viršininko kėdė būtų laisva. „Net tokių minčių nėra, kad galėčiau grįžti vadovauti VMI“, – kratosi ir pati V.Latvienė.

Pasak mūsų šaltinio, tokių neįtikėtinų versijų kėlimas kelia minčių ne apie realią grėsmę M.Kaseliauską pakeisti kuo nors „savesniu“, kaip dabar dažnai kalbama, o į tam tikrą aiškiai VMI palankų mėginimą nukreipti žiniasklaidos dėmesį į pašalinius dalykus.

„Visa tai atrodo tarsi diriguojama profesionalia PR rankele. Kai kurie leidiniai ir žurnalistikos guru yra gana besąlygiškai atsidėję šitam reikalui dėl jiems žinomų priežasčių. Iš viso šito konteksto galima gana aiškiai perskaityti žinią, kad kažko nereikėtų liesti, negalima kelti klausimų ir t.t. Tokios pastangos išsilaikyti kėdėje atrodo įdomiai“, – teigia įtakingas asmuo buvusioje valdančiojoje koalicijoje.

Daug ką stebina bei piktina ir kitas dalykas: kad VMI viršininkas net ir klausiamas apie svarbius mokesčių reikalus dažnai atsimušinėja atsakymu „nieko nekomentuosiu“, neišeina ir visiems nepasako savo pozicijos aktualiausiais (kad ir mokesčių surinkimo) klausimais.