Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis, įdiegusi „vieno langelio“ konsultavimo informacinę sistemą, tikisi pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę besikreipiantiems žmonėms.

 

Įdiegta „vieno langelio” sistema leidžia fiksuoti gyventojų užklausas, pateiktas įvairiais kanalais (telefonu, el. paštu, atvykus asmeniškai), stebėti konsultacijos trukmę, įvertinti konsultavimo kokybę.

 

Pasak sistemą įdiegusios įmonės UAB „Elsis PRO” direktoriaus Arūno Daukšos, projekte buvo paruošta „Vieno langelio” sistemos diegimo ligonių kasose galimybių studija, sukurta ir įdiegta „Konsultavimo informacinė sistema“ (KIS).

„Įdiegta konsultavimo sistema „KIS” valstybinių ir teritorinių ligonių kasų specialistams leis teikti konsultacijas kalbantis betarpiškai su vienu konsultantu, vienu telefono numeriu ir vienu elektroninio pašto adresu. Teikiant visų rūšių konsultacijas, dabar bus naudojamasi vieninga žinių baze: „klausimų – atsakymų medžiu“, kurį pildo ir tikslina atsakingi valstybinės ir teritorinių ligonių kasų specialistai”, – teigia A. Daukša.

Pasak Valstybinės ligonių kasos kokybės vadybos skyriaus vedėjos Ievos Jankauskaitės, vienas svarbiausių ligonių kasų tikslų – būti kuo arčiau žmogaus, suteikti jam naudingą informaciją greitai, paprastai, aiškia ir suprantama kalba.

„Ankstesnė tvarka, kuomet gyventojai galėdavo skambinti ne bendruoju informacijos numeriu, o įvairiems ligonių kasų specialistams, nebuvo gera. Pasitaikydavo tokių atvejų, kai iš skirtingų specialistų žmogus gaudavo skirtingą informaciją, kas jam sukeldavo neaiškumą. Institucijos, kurių svarbiausias tikslas padėti žmogui, turi užtikrinti kokybišką gyventojų aptarnavimą“, – tvirtino I. Jankauskaitė.

VLK atstovės teigimu, dabar kiekvieną administracinę paslaugą kuruoja konkretūs specialistai, tad žmogui nebereikia ieškoti skirtingų informacijos kanalų. Visas konsultacijas jis gali gauti vienu telefono numeriu arba parašęs bendruoju el. paštu.

Paskambinęs bendruoju numeriu, paklausėjas pasirenka dominančią sritį ir gauna atsakymą. Taip siekiama išvengti skambučio nukreipimo kitam specialistui, sutrumpėja pokalbio laikas, nereikia kelis kartus dėstyti savo problemos keliems specialistams, o iškilus konfliktinei situacijai yra galimybė perklausyti pokalbio įrašą. Jei informacija būtų suteikta klaidingai, už tai atsakingas darbuotojas turėtų prisiimti atsakomybę.

Konsultavimo sistema apima visą Lietuvos teritoriją. Vienu metu konsultacijas teikia iki 100 VLK ir TLK darbuotojų, kasdien registruojama gerokai virš 1500 paklausimų.

„Vieno langelio“ sistemai sukurti ir įdiegti buvo panaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 1,15 mln. litų.

Sistema sukurta naudojant Oracle technologijas, o naudotojo sąsaja realizuota remiantis „web“ principais. Generalinis rangovas UAB „Elsis PRO“, projekte dalyvavo kartu su partneriais UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „Ernst & Young Baltic“.

Kasos aparatai maisto turguose, sprendimas juos nuo gegužės įvesti ir „gariūninėse“ turgavietėse, susemtos keturios gaujos Gariūnuose, praėjusią savaitę 60 kratų taksi firmose – pastaraisiais metais pastangų kovoti su šešėliu tikrai nemažai.

Artimiausiu metu Vyriausybė ketina svarstyti kasos aparatų įvedimą ir taksi automobiliuose. Tuomet taksi firmos nebegalės deklaruoti, kad per dieną vienas automobilis uždirba 25 Lt, nors kainos už važiavimą iš sostinės oro uosto iki centro prasideda nuo 60 Lt. Dėl mokesčių vengimo taksi firmų žala valstybei, prognozuojama, gali siekti dešimtis milijonų litų.
Dažnai keliaujantieji tikina, kad Taline, Rygoje, Romoje, Varšuvoje, Prahoje, kituose Europos miestuose kvitus taksi vairuotojai duoda net neprašomi, o Lietuvoje kvitą gausi, net jei mašinoje įrengtas kasos aparatas, tik jo paprašęs. Vien užsiminus apie kasos aparatus smulkiajam ir vidutiniam verslui puolama kaltinti verslo žlugdymu. Tačiau jie nenužudė nei maisto turgaviečių, nei maršrutinių taksi.
Po milžiniško pasipriešinimo kasos aparatai nuo 2000 m. įvesti maršrutiniuose taksi, bet štai jau dvylikti metai „mikriukų“ pilnos gatvės. Po didžiulių protestų nuo pernai gegužės 1 d. įvedus kasos aparatus dengtose maisto turgavietėse, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apskaitomos prekeivių pajamos vidutiniškai išaugo trečdaliu, o kai kurių – net keletu kartų. Vidutinė mėsos sektoriaus įmonių mėnesio apyvarta po 2011 m. gegužės 1 d., palyginti su sausio–balandžio mėn., padidėjo 24 proc.
Kasos aparatai, tikimasi, didins ir oficialią apyvartą ne maisto turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius nuo pernai rugsėjo pabaigos vykdo itin plačios apimties ikiteisminį tyrimą dėl Gariūnuose sulaikytų 53 asmenų, susibūrusių į keturias organizuotas grupes. Išankstiniais skaičiavimais, vien per pastaruosius pusantrų metų jie nesumokėjo per 4,3 mln. Lt mokesčių.
Deja, ir su kasos aparatais galima sukčiauti. VMI pernai nuo kasos įvedimo iki metų pabaigos atliko beveik pusantro tūkstančio operatyvinių patikrinimų maisto turgavietėse ir nustatė 250 atvejų, kai prekeiviai neišdavė kvito. „Veido“ mini apklausos duomenimis, sostinės Halės turguje kasos aparatai daug kur tik dekoratyviniai, tačiau, pavyzdžiui, Kuršėnuose kasos kvitus muša praktiškai visi prekeiviai. O sostinės „mikriukų“ vairuotojai sąžiningesni už vilniečius turgininkus: mūsų apklausos duomenimis, bilietėlius keleiviams duoda bent jau apie 80 proc. vairuotojų.

Birželį ūkio ministras Rimantas Žylius „Veidui“ sakė: „Šiemet, be abejonės, pasiūlysim įvesti kasos aparatus ir ne maisto turgavietėse.“ Šią savaitę Vyriausybė planuoja svarstyti, kaip sugriežtinti turgininkų apskaitą, bet kasos aparatai neminimi.
„Dabar atsiskaitymo kvitą reikia išduoti pirkėjui paprašius, o siūlome, kad tai daryti būtų būtina visais atvejais. Reikia sugriežtinti apskaitą parduodantiems ne savo paęių pagamintus produktus. Verslo liudijimai turi būti taikomi tik smulkiausiai, namudinių prekių prekybai, svarstomas ir jų veiklos sąrašo siaurinimas“, – vardija Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas. Nors tiesioginio reikalavimo įvesti kasos aparatus nėra, tačiau, pasak jo, jei bus nutarta reikalauti išduoti kvitus visiems pirkėjams, tai juk paprasčiau daryti su kasos aparatu. Be to, Vyriausybės posėdyje bet kuris ministras gali pasiūlyti ir kitų variantų, tarp jų ir kasos aparatus.
Juo labiau kad šiemet kasos aparatus įvedus dengtuose maisto turguose rezultatas akivaizdus. Valstybinė mokesčių inspekcija stebėjo prekybos tendencijas 79-iose turgavietėse ir jose apskaitomų pajamų padaugėjo 23 proc., o kai kur oficiali prekyba tiesiog suklestėjo. Alytaus apskrities turgavietėse pardavimas išaugo net 62 proc., kai kurių prekiautojų oficialios pajamos – kone dvigubai, o vieno rekordininko – beveik triskart. Kauno apskrityje užfiksuotas 41 proc. prekiautojų pajamų šuolis. Laikinojoje sostinėje dirba turgaus prekeivis, kurio oficialios pajamos padidėjo net 5,5 karto. Vilniaus apskrityje turgininkų pajamos padidėjo apie 23 proc., Klaipėdos apskrityje – 13 proc.

Vyriausybė vienam mėnesiui – iki gegužės 1 dienos – pratęsė terminą, per kurį kasos aparatus įsigiję turgaus prekiautojai galės už juos tikėtis šimtaprocentinės kompensacijos.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, šiuo metu kasos aparatus yra nusipirkę apie 400 žmonių – kelis kartus mažiau negu buvo prognozuota, todėl lėšų kompensacijoms pakanka.

I.Šimonytė trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė, kad šis sprendimas leis kasos aparatus suskubusiems nusipirkti žmonėms gauti didžiausias kompensacijas.

“Akivaizdžia matome iš paskutinių savaičių dinamikos, tas procesas yra smarkiai paspartėjęs. Žmonės galbūt kažko lūkuriavo, buvo netikri, kažkuo gąsdinami ar bauginami, ar dar dėl kažkokių priežasčių nesuskubo, tai tikrai siūlome pratęsti šį laikotarpį iki gegužės 1 dienos. Tuomet žmonėms nereikės verstis per galvą”, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė I.Šimonytė.

Premjeras ir ministrai teigia, jog Vyriausybė neatsitrauks nuo sprendimo nuo gegužės turguje įvesti kasos aparatus.

Prašymų Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėti kompensacijas už įsigytus kasos aparatus per pastarąsias kelias dienas padvigubėjo – kovo 28-ąją buvo pateikti 209 prašymai, o trečiadienį – jau 429, pranešė Ministro pirmininko Spaudos tarnyba.

Iš viso iki šiol jau yra pateikta kompensacijų prašymų už daugiau nei 400 tūkst. litų, kurie artimiausiu metu bus patenkinti.

Individualia veikla užsiimantiems gyventojams 100 proc. kasos aparato įsigijimo išlaidų kompensuojama, jei aparatas bus įsigytas, užregistruotas VMI ir pateiktas prašymas kompensacijai iki balandžio pabaigos. Vėliau kasos aparatų įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos tik iš dalies.

Įvesti kasos aparatus apsispręsta įtarus, kad didžiulė maisto prekių turgavietėse apyvartos dalis nuslepiama ir nemokami mokesčiai. Finansų ministerijos apskaičiavimu, su kasos aparatu prekiaujantys žmonės valstybei sumoka vidutiniškai keturis kartus daugiau nei be jo.