“Veidas”: Ar pasaulyje katastrofiškai brangstant maisto produktams ES nesirengia keisti savo žemės ūkio politikos – baigti subsidijuoti už pasitraukimą iš žemės ūkio?

K.S.: Garsiai jau nebekalbama apie paramą pasitraukiantiems iš žemės ūkio. 2007–2012 m. ES paramos programa iš tiesų buvo labiau nukreipta į žemės priežiūrą, o ne į pridėtinės vertės joje kūrimą. Manau, tikrai buvo galima tuos milijonus panaudoti vertingiau. Dabar kaip tik vyksta diskusijos dėl kito finansavimo laikotarpio po 2013 m. Siekiame, kad būtų suteikta daugiau galimybių skirtomis lėšomis disponuoti šalims narėms. Kol kas nesutariame dėl ES tiesioginių išmokų: mūsų tikslas, kad jos būtų suvienodintos, nes dabar Lietuvoje gauname 135 eurus už ha, o, pavyzdžiui, Graikijoje – 600 eurų.

“Veidas”: Ar valstybė tikrai planuoja pardavinėti savo valdomą rezervinį mišką ir gautais pinigais atsiskaityti su neatgavusiais žemės miestuose gyventojais?

K.S.: Lietuvos miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybinės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teisę prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių. Dabar už ją kompensuojama atkuriant ekvivalentu, suteikiant sklypą arba akcijomis. Norime įvesti dar vieną kompensavimo būdą – pinigais, gautais pardavus rezervinius miškus. Rezerviniai – tai dabar niekam nepriklausantys buvę kolūkiniai miškai. Juos parduotume išskirtinai tik aukciono būdu, suteikiant pirmumo teisę pirkti tiems, kurių miškas su jais ribojasi. Esame apskaičiavę, kad už juos galima gauti per 1 mlrd. Lt. Tiesa, sklypų projektams parengti reikėtų apie 60 mln. Lt. O kompensacijoms už miestų žemę reikia apie 330 mln. Lt, skaičiuojant ne rinkos kaina, rinkos – apie 32 mlrd. Lt. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės atkūrimo būdo keisti negalima, o dalis savininkų jau pasiėmę kompensacijas. Visiems sumokėti rinkos kaina valstybė neturi lėšų.

“Veidas”: Ar Vyriausybė atsilaikys prieš turgaus prekiautojų spaudimą dėl kasos aparatų?

K.S.: Tikrai nesitrauksime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jau įregistruota 300 kasos aparatų ir pateikta prašymų kompensuoti už 144 kasos aparatų įsigijimą. Bendra prašomų kompensacijų suma – 138 tūkst. Lt, vienam asmeniui – maždaug 884 Lt. Prieš rinkimus pasitaikė visokių emocijų, susijusių su kai kurių grupių noru pasirodyti prieš šį gyventojų sluoksnį. Dabar ledai pajudėjo.

Dengtuose turguose maistu prekiauja apie 3 tūkst. prekiautojų. Vilniaus Halės turguje su kasos aparatu prekių parduodama už 1 tūkst. Lt, o be kasos aparato prekiaujantieji deklaruoja parduodantys vos už 300 Lt.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad kasos aparatų turguje parduodamiems maisto produktams efektyvumas bus įvertintas po poros metų.

Anot ministro pirmininko, tai yra standartinė procedūra, nereiškianti, kad Vyriausybė šį nutarimą atšauks. Interviu Žinių radijui A.Kubilius sakė, kad nebuvo suprastos naujojo ūkio viceministro Giedriaus Kadziausko žodžiai, neva kasos aparatai gali būti atšaukti.

“Naujojo viceministro žodžius, man rodos, ne visiškai teisingai interpretavo žiniasklaida, bent jau į straipsnių pavadinimus iškėlė ne visiškai teisingą interpretaciją. Dar kartą noriu pakartoti – nuo gegužės 1 dienos visose dengtose turgavietėse prekybai maisto produktais turės būti naudojami kasos aparatai”, – sakė premjeras.

Anot jo, smulkieji prekybininkai turėtų neapsigaudinėti jiems atstovaujančių asociacijos vadovų, kad to nebus.

“G.Kadziauskas pasakė vieną aiškų dalyką – pagal galiojančius teisės aktus, visiems įstatymams yra nustatoma peržiūros sistema, peržiūros mechanizmas, kad įgyvendinant vieną ar kitą teisės aktą po poros metų ar po metų, ar po trejų būtų atliekama analizė ir pasižiūrima, kaip sekėsi tokias nuostatas įgyvendinti, ar reikia kokių papildomų dar pataisų, ar papildomų instrumentų. Šiuo atžvilgiu, jo žodžiai apie tai, kad sprendimas dėl kasos aparatų kada nors bus papildomai nagrinėjamas reiškia tik tai, kad po poros metų mes atidžiai išanalizuosime visą situaciją ir tada spręsime, ar reikia kokių nors papildomų žingsnių, ko reikia, kad prekyba turguose būtų skaidri”, – sakė A. Kubilius

Vyriausybės posėdyje trečiadienį nepasitenkinimą G.Kadziausko mintimis išreiškė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Anot jo, po ūkio viceministro samprotavimų jis susitikimuose turi iš naujo įrodinėti, kad kasos apartai bus privalomi nuo gegužės 1 dienos ir Vyriausybė jų nesiruošia atšaukti.

G.Kadziauskas žiniasklaidai teigė, jog kasos aparatų turgavietėse įvedimas turėtų būti peržiūrimas, kad po kiek laiko būtų galima įvertinti, ar šie sprendimai pasiteisino.

“Kasos aparatų įvedimui turi būti taikomas tas peržiūrėjimo terminas. Ši priemonė kaip ir laikina, kadangi po kelerių metų reikėtų įvertinti tai, kas yra pasiekta”, – sakė G. Kadziauskas.

Vyriausybė vienam mėnesiui – iki gegužės 1 dienos – trečiadienį pratęsė terminą, per kurį kasos aparatus įsigiję turgaus prekiautojai galės už juos tikėtis šimtaprocentinės kompensacijos.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį pareiškė, kad turgavietės skendi “šešėlyje”, o Vyriausybė nenusileis dėl kasos aparatų maisto prekėms – jų bus reikalaujama nuo gegužės.

Kartu ministras pirmininkas perspėjo, kad kreipsis į institucijas, kad jos apgintų kasos aparatus pasiryžusius įsigyti turgaus prekiautojus nuo spaudimo.

“Kaip rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, Šiaulių turgavietėje išties dideli, milijoniniai pinigai buvo rasti besisukantys neapskaityti. Gal dėl to ir nekeista, kad toje pačioje turgavietėje ir girdime, kad tiems prekeiviams, kurie įsigijo kasos aparatų, pradedamas taikyti kažkoks spaudimas”, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Jis pažadėjo imtis priemonių, kad žmonės dėl kasos aparatų nebūtų persekiojami.

“Mes tarsimės su atitinkamomis institucijomis, tarnybomis, kad žmonės, kurie nori sąžiningai toliau tęsti savo verslą, kad jie nebūtų persekiojami vien dėl to, kad nori iš vis dar šešėliuose skendinčios prekybos turguose nori pereiti į sąžiningą prekybą”, – sakė premjeras.

A.Kubiliaus teigimu, tik nuo turgaus prekiautojų apsisprendimo priklausys, kokią kompensaciją jie gaus. Anot jo, šiuo metu kasos aparatus jau yra įsigiję keli šimtai turgaus prekeivių.

“Kai kuriose turgavietėse, galime spėti, kad ar turgaviečių savininkai, ar kažkokios kitos grupuotės, monopolizavę tas turgavietes, jie tuos prekeivius, kurie nori įsigyti kasos aparatus, gąsdina. Jie galvoja, kad šitokiu būdu dar būtų galima pasipriešinti tam, ką Vyriausybė yra nutarusi. Šiuo atžvilgiu kai kas gali ir apsigauti, nes Vyriausybė neatšauks savo sprendimų”, – teigė A.Kubilius.

Individualia veikla užsiimantiems gyventojams 100 proc. kasos aparato įsigijimo išlaidų kompensuojama, jei aparatas bus įsigytas, užregistruotas VMI ir pateiktas prašymas kompensacijai iki kovo 31 dienos. Vėliau kasos aparatų įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos tik iš dalies.

Ar tai, kas vyko prie Seimo mitinguojant dengtų turgaviečių prekiautojams, yra naujo reiškinio ženklas? Ženklas, jog rimtai ieškoma politinių sprendimų, kaip sugrąžinti į mokesčių mokėtojų gretas tuos, kurie nemano, kad turi prisidėti prie savo valstybės išlaikymo ir mokėti už gaunamas viešąsias paslaugas? Ar gyvenimas sėdint ant augančios valstybės skolos ir ES paramos adatos leidžia mums blaiviai mąstyti bei priimti teisingus ir būtinus sprendimus?

Visa burna šnekama apie krizės suvaldymą, bet žinant to suvaldymo kainą viskas neatrodo taip šviesu. Nuo sunkmečio pradžios, 2008-ųjų pabaigos, Vyriausybė jau pasiskolino apie 20 mlrd. Lt – viso valdžios sektoriaus skola 2010 m. pabaigoje priartėjo prie 36 mlrd. Lt. Šiemet ši skola dar išaugs bent 5,6 mlrd. Lt. Tai nėra vien Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kaltė – prie to prisidėjo visos ankstesnės Vyriausybės. Estijos pavyzdys liudija, kad buvo galima elgtis ir kitaip, bet mes taip nesugebėjome.

Bendra A.Kubiliaus Vyriausybės problema jau ne kartą pastebėta ir toliau tebelieka šios Vyriausybės Achilo kulnas.

Valdantieji nesiskubina ar nesugeba pateikti išsamesnio šešėlinės ekonomikos vaizdo. Kam toks supratimas reikalingas? Jei vis dėlto yra taip, kaip teigia dalis ekspertų, kad šie turgaus prekeiviai sunkiai dirbdami užsidirba duoną ir jokių mokesčių mokėti tiesiog negali, tai ši kasos aparatų akcija jų mikroverslus tiesiog sunaikins ir šie piliečiai turės būti išlaikomi iš valstybės biudžeto. Jeigu yra taip, kaip raportuoja FNTT vadovai, kad tarp šių prekybininkų daug tokių, kurie tiesiog užbaigia dideles kontrabandos ir mokesčių nemokėjimo finansines grandines, tai įvesta nauja tvarka gali gerokai prisidėti prie šalies nelinksmos finansinės padėties gerinimo. Į biudžetą planuojama papildomai surinkti 100 mln. Lt.

Norisi tikėti, kad kasos aparatai dengtose turgavietėse prekiaujant maisto produktais yra viena iš kompleksinių priemonių, kurios padės išbristi iš mūsų nepavydėtinos finansinės priklausomybės nuo gaunamų ir skolinamų finansinių išteklių.

Nerimą kelia tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybė pamiršo pagrindinę Lietuvos biudžeto problemą – viešojo sektoriaus išlaidas, kurios visiškai neatitinka mūsų realių pačių uždirbamų ir surenkamų pajamų. Viešojo sektoriaus efektyvinimas buvo vienas pagrindinių A.Kubiliaus priešrinkiminių įsipareigojimų.

Norisi tikėti, kad net ir sėkminga kova dėl kasos aparatų nesukurs iliuzijos, jog šios priemonės yra pakankamos brendant iš priklausomybės nuo išorinių finansinių išteklių ir gyvenimo ne pagal kišenę. Politikų priešrinkiminė pliurpalynė maloniai svaigina. Gali ir visai užliūliuoti.

Piliečiai, nemokantys mokesčių, tokį savo gyvenimą daugeliu atvejų pateisina tuo, kad pirmiausia viešajame sektoriuje, partiniame ir parlamentiniame gyvenime mato daug neteisybės, korupcijos ir nekompetencijos. Iš piliečių reikalaujant maksimumo, reikia demonstruoti ir viešojo sektoriaus padorumą, efektyvumą bei skaidrumą. Ir čia kasos aparatai niekuo nepadės. Priešingu atveju šešėlio įveikti nepavyks.

Triukšmingos turgaus prekeivių akcijos Vyriausybės neišgąsdino: ji ne tik neatsisako planų nuo gegužės įvesti privalomus kasos aparatus maisto produktų prekiautojams, bet jau ir svarsto galimybę kasos aparatus pastatyti pramoninių prekių pardavėjams.

Kitų profesijų, krizės pradžioje apkrautų papildomais mokesčiais, atstovai gali pagrįstai piktintis: kodėl gi jiems tada niekas dykai nedovanojo darbo įrankių? O tvarkingai buhalterines knygas pildantys mažų krautuvėlių savininkai nesupranta, kodėl jiems taikoma vienokia tvarka, o turgaus prekeiviai, net ir pastačius jiems kasos aparatus, ir toliau galės tvarkytis daug paprasčiau.

Tačiau į protesto mitingą susirinkę turgaviečių darbuotojai visi kaip vienas kartoja: valdžia juos tyčia žlugdo, norėdama sudaryti geresnes sąlygas prekybą monopolizavusiems didiesiems prekybos tinklams. Nieko keista, kad pašūkauti kartu su minia ir pasimatuoti skurdinamos tautos gelbėtojų kostiumų suskubo ir po dviejų savaičių dėl rinkėjų balsų susikausiantys politikai. Tik kažin ar jie čia neapsiskaičiavo: didesnė dalis tautos mano, kad kasos aparatai turguje turi būti įvesti (56 proc. už ir 39 proc. prieš kasos aparatus turguje; naujienų portalo “Delfi” skaitytojų apklausa, atlikta protesto dieną).

Beje, po kurio laiko kasos čekius turguje muš jau ne tik mėsos ar pieno produktų pardavėjai, bet ir prekiaujantieji pramoninėmis prekėmis – jau beveik apsispręsta kasos aparatus pastatyti visame turguje, taip užtikrinant, kad čia nebebus prekiaujama daiktais iš niekur, t.y. iš kontrabandos.

Grasinimams nenusileis

Mažo kasos aparato galia didesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Teoriškai jo įvedimo priežastis yra noras sudaryti tikslesnę turgaus prekeivių apyvartos apskaitą – jie privalės įmušti visų savo parduotų produktų kainą, o vakare į buhalterinius žurnalus įklijuoti kasos juostą. Tačiau už tokios paprastos procedūros slepiasi nelegalios produktų prekybos sistemos suvaldymas: juk mušant į kasos aparatą pardavimo sumą reikia turėti dokumentus, pagrindžiančius to parduoto produkto įsigijimo faktą. O iš kur gauti dokumentus tam kas ketvirtam, kaip skaičiuojama, nelegaliam Lietuvoje parduodamam mėsos kilogramui?

Noras ir toliau dalyvauti tokioje šešėlinėje ekonomikoje ir pelnytis iš to, kad ji nėra apmokestinama, yra vienintelė paaiškinama priežastis, kodėl dabar taip garsiai protestuojantys turgaus prekeiviai kalba apie jų verslo žlugdymą. Nes kitų verslo sąlygų pabloginimo elementų Vyriausybės nutarime nėra: neįvedama jokių naujų mokesčių, nereikalaujama jokių naujų buhalterinės apskaitos taisyklių, dėl kurių reikėtų samdyti labiau kvalifikuotus buhalterius, o naujosios prievolės – kasos aparato įsigijimas bus kompensuojamas (pirmiesiems suskubusiems – net iki 100 proc.).
“Ne, mes kategoriškai nesutinkame su naująja tvarka, niekas net neketina pirkti tų aparatų, protestuosime, kol pasiekime savo”, – į jokias kalbas nesileidžia protestus organizuojančios Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Ji dėsto, kad, Vyriausybei neketinant atšaukti sprendimo įvesti kasos aparatus, toliau bus rengiamos protesto akcijos Lietuvoje, o dalis aktyvistų vyks badauti į Briuselį prie Europos Komisijos ir Europos Parlamento pastatų. “Niekur kitur Europoje nėra taip ujamas smulkusis ir vidutinis verslas, kaip Lietuvoje. Norime atkreipti ES dėmesį į žlugdančią mūsų Vyriausybės politiką”, – sako protestuotojų lyderė.

Ji pati – opozicinių dabartinei Vyriausybei jėgų gretose: šiuo metu Z.Sorokienė yra Jurbarko rajono tarybos narė, kuria tapo su partija “Tvarka ir teisingumas”, o dabar rinkimuose dalyvauja su Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija.

Beje, Z.Sorokienės asociacija visiškai nepelnytai kalba visų Lietuvos smulkiųjų verslininkų vardu – juk tarp jų yra ne tik turgaus prekeiviai, bet ir seniausiai su kasos aparatais dirbantys nedidelių parduotuvių, kioskelių savininkai. “Tarp mūsų nėra ir negali būti vienos nuomonės. Akivaizdu, kad parduotuvės savininkas negali paremti turgaus prekeivio reikalavimų Vyriausybei ir toliau išlaikyti nelygias verslo sąlygas”, – aiškina Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius.

Dėl tos pačios priežasties – negali būti visiems vienodai tinkamos tvarkos – savo nuomonės šiuo klausimu nėra pareiškusi ir visas nedidelių verslų atstovų organizacijas vienijanti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.

Visi argumentai – paneigiami

Visiškai nesunku paneigti kone visus emocingai kalbančių protestuotojų argumentus, dėl ko naujoji tvarka esą žlugdys jų verslą.

Pirmasis argumentas – aparatai neleis derėtis ir lengvai keisti produkto kainos. “Netiesa. Į kasos aparatą tiesiog mušama ta kaina, už kurią produktas parduodamas, visai nesvarbu, ar per dieną kaina už kilogramą keičiasi, ar ne”, – atremia finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Asociacijos “Kalvarijų turgus visiems” viena vadovių Nijolė Prišmontienė “Veidui” tvirtino, kad Vyriausybė nepasako visos tiesos apie atsirandančius naujus mokesčius: esą aparato techninės priežiūros, juostų įsigijimo išlaidos per metus gali siekti iki 3 tūkst. Lt. “Nieko panašaus – vidutiniškai vieno aparato priežiūra per metus atsieina apie 250–300 Lt”, – paaiškina keliolikos parduotuvėlių tinklą valdančios bendrovės Mažeikių mėsinė vadovas Remigijus Petraitis.

Tą patį tvirtina ir kasos aparatais prekiaujanti įmonė “Raso”: pirmuosius metus apskritai galioja nemokamo techninio aptarnavimo garantija, o vėliau aparatai prižiūrimi ir taisomi už maždaug 250–300 Lt metinį mokestį.

“Aparatai per šaltį genda, kas juos mums taisys?” – piktinasi N.Prišmontienė. “Raso” vadybininkas Vladimiras Ostrovnojus paaiškina, kad kasos aparatus galima naudoti ten, kur temperatūra ne žemesnė nei 0 laipsnių ir neviršija 40 laipsnių šilumos. Dabar įvedama prievolė kasos aparatus naudoti tik prekiaujant patalpose – ten temperatūra niekada nebūna minusinė.

Dar vienas mitas – esą kelias kiaules per metus užauginanti močiutė nebegalės parduoti mėsos bekasos aparato. Iš tiesų jo reikės tik tiems, kurie mėsą įsigyja ir perparduoda, o patys gyvulius auginantys ūkininkai, turintys tai įrodančius dokumentus, ir toliau prekiaus be kasos čekių.

Turgaus darbuotojai skundžiasi, kad prekiaujant turguje mėsa ir kitais produktais labai sudėtinga bus dar ir mušinėti kasos čekius. Panašiai prieš dešimtmetį skundėsi ir mikroautobusų vairuotojai, kai kasos aparatai buvo įvesti jų versle, – esą vairuotojai nesugebės ir vairuoti, ir rinkti pinigų, ir dar dirbti su kasos aparatu. “Nė už ką nenorėtume grįžti į senus laikus. Kasos aparatai patogu visiems – ir keleiviams, ir vairuotojams, ir mums, nes galime sužiūrėti, ar vairuotojai mūsų neapgaudinėja”, – tvirtina keleivių vežimo paslaugas teikiančios UAB “Olego transportas” direktorius Edvinas Radionovas.

Eilėje – visi turgaus prekeiviai

Natūralesnis klausimas, ne kodėl kasos aparatai įvedami maisto produktų prekeiviams, bet kodėl jų vis dar nereikia drabužiais, pramoninėmis ir kitokiomis prekėmis turgavietėse prekiaujantiems žmonėms. Finansų ministerija kol kas kalba labai aptakiai. “Manome, kad kasos aparatų naudojimas prekiaujant maistu pasiteisins kaip prekybos procesą palengvinanti priemonė, ir tai paskatins prekiautojus ne maisto prekėmis rinktis šį instrumentą, užuot rašinėjus dokumentus ranka”, – “Veidui” paaiškino finansų ministrės patarėja G.Balčytytė.

Pasak jos, iki šiol buvo labai svarbu tinkamai sutvarkyti maisto produktų kontrolę. “Maistas yra pirmo būtinumo prekė, jos įsigijimas nulemtas poreikio, kuriam nėra alternatyvų, todėl itin svarbu užtikrinti vartotojų teises – kainai jautrus vartotojas gali įsigyti netinkamos kokybės prekę, kurios poveikis sveikatai gali būti ir labai liūdnas”, – aiškina G.Balčytytė.

Tuo tarpu smulkiųjų verslininkų problemas su Vyriausybės atstovais nuolat aptarinėjantis A.Mackevičius kur kas atviresnis. Pasak jo, planuojama kasos aparatų buhalterinę apskaitą padaryti privalomą visiems turgaus prekeiviams, tačiau kol kas dar nesugalvota, kaip tai padaryti. Nėra ir tikslių datų. “Pernelyg ir neskubama – juk čia protestai būtų daug galingesni, pramoninėmis prekėmis turguose prekiauja tris kartus daugiau žmonių nei maisto produktais”, – užbaigia A.Mackevičius.

Nuo pat žmonijos atsiradimo mus lydi kova tarp to, kas “teisinga” ir “neteisinga”. Ilgainiui teisingumo supratimas pradeda priklausyti nuo to, kas už jo slepiasi ir kiek mes ji toleruojame. Jei įstatyme nurodyta, kad galimi nedidelės vertės kyšiai gydytojams (įstatyme vartojama kitokia terminologija) – nesusimąstydami tą toleruojame, jei įstatymai leidžia atskiroms energetikos įmonėms gyventi daug geriau nei kitiems ūkio subjektams – gal mintyse pasipiktiname ar piktu žodžiu su kaimynu apie tai persimetame, bet ne daugiau. Ką jau kalbėti apie cigarečių, degalų ar alkoholinių gėrimų kontrabandą – žodis “toleruojam” čia nebetinka, juk beveik pusė mūsų, Lietuvos piliečių, yra aktyvesni ar pasyvesni šios paslaugos vartotojai. O paskui piktinamės, kad biudžeto nesurenkame, pensijos mažos, gatvės duobėtos…

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šių metų gegužės pirmosios dengtose turgavietėse maisto produktais bus privaloma prekiauti su kasos aparatais. Dėl to planuojama papildomai į biudžetą surinkti iki 100 mln. Lt.

Puolami smulkieji! Bet jei nepaisyti teisės aktų leidžiama kitiems – kodėl aš turiu jų laikytis? Iš valstybės jokių pašalpų neprašau – ko jūs iš manęs norit? Galiausiai juk visi vagia daug didesnėmis sumomis – kodėl aš negaliu? Skamba kaip vagies argumentas: aš pats pasivagiu ir valstybei dėl mano išlaikymo galvos neskauda. Be to, kaip paaiškinti mėsos perdirbimo įmonės darbuotojai Janinai, kad ji turi būti atleista, nes žmonės lietuvišką produkciją iškeitė į neapskaitytą lenkišką? Kad pasirinkimas valstybės mastu tarp prekiautojo, vežančio neapskaitytus produktus, ir jos, mokančios visus mokesčius ir jais išlaikančios dar vieną pensininką, pasviro ne jos naudai?

Kaip visuomet tokiais atvejais nelegalių prekiautojų ir jų gynėjų lūpomis pradedami skleisti įvairūs mitai. Jų radau arti trisdešimties, todėl apžvelgsiu dažniausiai girdimus.

Reta lietuviška argumentacija apsieina be neatremiamo “bobutės” argumento. Taigi pirmasis mitas – močiutė negalės parduoti savo skilanduko. Tik močiutę su skilanduku atbaido ne mokesčiai valstybei, o mokesčiai turgavietei. Močiutė ir dabar neprekiauja, nes turgavietės mokestis – 30–40 Lt už dieną yra per didelis. Be to, kasos aparatų nereikės, jei bus prekiaujama pačių išaugintais maisto produktais ir pajamos iš šios veiklos neviršys 4 tūkst. Lt.

Bet palikime močiutes ir jų skilandukus ramybėje, nes antrasis mitas – sužlugdysime turgų – gerokai rimtesnis. Tačiau mėsos produktai visose aplinkinėse valstybėse parduodami su kasos aparatais ir kažkodėl turgūs ten dar gyvi…

Trečiasis mitas – dabar vykdoma nuolatinė turgaus kontrolė, turgaviečių administracijos detaliai fiksuoja prekių įvežimą ir išvežimą iš jų. Tik keistai atrodo toji kontrolė, jei mėsos suvartojimas 2010-aisiais, palyginti su 2009-aisiais, krito, įvairiais skaičiavimais, 1–3 proc., o PVM surinkimas iš mėsos ir jos produktų didmeninės prekybos – 25 proc. Be to, deklaruojamos turgaus prekeivio pajamos iš tokios veiklos vidutiniškai sudaro 25 tūkst. Lt per metus, t.y. apie 90 Lt per dieną. Jei pelningumą laikysime 10 proc., tai 9 litai už dieną darbo turgavietėje neskamba labai motyvuojamai, be to, būna, kad mėsa sugenda. Bet gal prekiaujama ne dėl pinigų?

Ketvirtasis mitas – prekiautojai vis tiek nemokės PVM, vyrą pakeis žmona. Lietuvoje PVM mokėtoju reikia registruotis pasiekus 100 tūkst. Lt apyvartą, todėl greičiausiai įvairiais būdais bus siekiama netapti PVM mokėtoju. Tačiau kasos aparatų tikslas – ne priversti turguje prekiaujančius asmenis padaryti PVM mokėtojais, o sumažinti neapskaitomą prekybą.

Ne mažiau orginalus penktasis mitas – prekiautojas nemuš čekių. Žinant esančias sankcijas bei aiškiai suvokiant skirtumus tarp turgavietės administracijos atstovo ir mokesčių inspekcijos atstovo – daug “drąsuolių” neturėtų atsirasti.

Šeštasis mitas – kasos aparatai padidins biurokratinę naštą. Pasak vienos kovotojos su kasos aparatais, “prekiautojai, užuot rūšiavę mandarinus, taps į apskaitos sąvadus įnikusiais kasininkais-buhalteriais”. Iš tikrųjų vietoj ilgo žurnalo pildymo tereikės išsaugoti kasos juostelę. Asmenys, pradėję naudoti kasos aparatus, kalba apie sumažėjusią biurokratinę naštą.

Septintasis mitas – kasos aparatas užkirs kelią pagrindiniam turgaus principui, galimybei derėtis. Kasos aparatas skirtas tik paimtiems gryniesiems pinigams fiksuoti – pardavėjas išmuš kasos čekį tokiai sumai, kokią iš tikrųjų gavo, o ne kiek parašyta kainos lapelyje prie prekės.

Pabaigoje originaliausias argumentas – turgavietės nėra pagrindinė šešėlinio verslo problema. Labai teisingas argumentas. Kaip ir vagystės, plėšimai bei korupcija nėra pagrindinė nusikalstamumo problema, palyginti su žmogžudystėmis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Vyriausybę, nutarusią įvesti kasos aparatus daliai turgaus prekiautojų. Šalies vadovės nuomone, visi privalo mokėti mokesčius ir negyventi kitų visuomenės grupių sąskaita.

“Esu už šešėlinės ekonomikos mažinimą, už skaidrumą, ir tai turi būti privaloma visiems verslams, visiems piliečiams. Mokėti mokesčius, laikytis sąžiningo, atsakingo verslo ir nemėginti gyventi kitų socialinių mūsų visuomenės sluoksnių sąskaita. Tai būtų mano bendra pozicija”, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Premjeras Andrius Kubilius spaudos konferencijoje dar kartą pakartojo, kad Vyriausybė su prekybininkais pasiruošusi dalykiškai diskusijai, tačiau nesulaukia jokių konstruktyvių pasiūlymų.

“Aš ne vieną kartą esu sakęs, kad mes esame atviri svarstyti visus klausimus, bet svarstyti dalykiškai”, – teigė ministras pirmininkas.

Jis sakė, kad Vyriausybė bandė kalbėtis su turgaus prekiautojais dar 2010 metų pabaigoje, tačiau kontaktas buvo vienpusis.

“Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė žadėjo pateikti argumentus, kodėl to nereikia daryti arba ką reikėtų daryti kitaip, tačiau per du mėnesius tų pasiūlymų nesulaukta”, – tvirtino A.Kubilius.

Pasak premjero, Vyriausybė lieka atvira diskusijoms, tačiau mano, kad geriau susėsti prie bendro stalo negu mitinguoti.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį protestuoti prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus susirinko apie 5 tūkst. žmonių.

Mitinge priimta rezoliucija reikalaujama atšaukti sprendimą dėl privalomo kasos aparatų įvedimo, priešingu atveju grasinama jį boikotuoti ir prie parlamento pradėti neterminuotą bado akciją.

Vyriausybė nutarė nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių, kurie protestuoja prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus, pranešė įvykio vietoje dirbantys pareigūnai.

Vilniaus policija informavo, kad nuo protesto akcijos pradžios sulaikė 12 asmenų – jie bandė į mitingą atsinešti draudžiamus daiktus ar buvo neblaivūs.

Mitingo dalyviai nepatenkinti dėl Vyriausybė sprendimo nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Tačiau protestuotojai tvirtina, kad taip žlugdomas smulkusis verslas.

“Šalin rankas nuo smulkaus verslo”, “Kubiliau, nevyk žmonių iš Lietuvos”, “Kasos aparatus valdžios vagims”, “Kiekvienam seimūnui – po kasos aparatą” – tokiais šūkiais mitingo dalyviai protestuoja prie Seimo.

Viešąją tvarką palaiko per 600 policijos pareigūnų, įvykio vietoje matyti raitoji policija ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Mitinguotojai nuo parlamento atitverti specialiomis juostomis.

Į mitingą atėjo būrys opozicijos politikų – Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Vidmantas Žiemelis ir kiti.

Prieš mitingą premjeras Andrius Kubilius dar kartą pareiškė, kad ministrų kabinetas savo sprendimo dėl kasos aparatų įvedimo prekiautojams maisto produktais neatšauks.

Vyriausybė nutarė kompensacijoms už kasos aparatus turgavietėse skirti 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Ministrų kabinetui trečiadienį galutinai apsisprendus dėl kasos aparatų įteisinimo turgavietėse, kompensacijoms gali reikėti apie 2,5 mln. litų, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Žmonių, kurie prekiauja maisto produktais, yra apie 3,5-4 tūkstančius. Kiek žmonių apsispręs ir toliau prekiauti, sunku spekuliuoti. Manau, kad galėtume kalbėti apie 2,5 mln. litų”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I.Šimonytė, paklausta, kiek lėšų numatoma skirti kasos aparatų kompensacijoms.

Ji teigė, kad kasos aparato įsigijimo kompensavimo principas remsis keliais dalykais – tie, kurie suskubs pirmieji, galės tikėtis didžiausios kompensacijos, vėliau kompensacijos mažės.

“Bus nustatyta tam tikra daikto vertės riba, nes tokiai prekybai nėra reikalo pirkti kasos aparato už 5 ar 20 tūkstančių litų. Vidutinio funkcionalumo kasos aparatas kainuoja nuo 800 iki 1 tūkst. litų”, – teigė ministrė.

Vyriausybė trečiadienį priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nuo šių metų gegužės pradžios įteisino kasos aparatus turguje. Juos turės įsirengti dengtuose paviljonuose prekiaujantieji maisto produktais.

Nepaisant smulkiųjų verslininkų prašymų neskubėti tvirtinti projekto, Vyriausybės nariai už kasos aparatus balsavo vieningai.

I.Šimonytė Vyriausybės posėdyje sakė, kad smulkiųjų verslininkų atstovų klausimai yra subjektyvūs, preziumuojantys tam tikrus atsakymus, o jei prekybininkai pateiks konstruktyvių pasiūlymų – jie bus nagrinėjami.

“Nuo šiandien iki gegužės 1-osios yra nemažas laiko tarpas ir techninius pasiūlymus, jeigu paaiškėtų, kad jų reikėtų, manau, kad mes turėsime progos tai padaryti. Aš vis dar tikiuosi, kad asociacijos pateiks konstruktyvias pastabas. Tačiau pačių užklausų turinys dažnu atveju yra tiesiog preziumuoja atsakymą. Atsakymo tikimasi tokio, kuris galėtų paneigti patį sprendimą – tai nėra konstruktyvus dialogas”, – sakė I.Šimonytė.

Premjeras Andrius Kubilius posėdyje sakė, kad iki vasario 1 dienos ketinama parengti kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad iš pradžių bus kompensuojama 100 proc., o vėliau – 80-50 proc. jų kainos.

Iš prekyviečių tikimasi papildomai į valstybės biudžetą surinkti apie 50 mln. litų, kurie, kaip manoma, šiuo metu neapskaitomi.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė praėjusią savaitę Seime žadėjo, kad jeigu Vyriausybė ignoruos prašymą atidėti sprendimą dėl kasos aparatų maisto produktams turguje, bus surengtas mitingas, kuriame dalyvaus mažiausiai 10 tūkst. žmonių.

Prekeiviai teigia, kad kasos aparatai sunkins verslo sąlygas, sudarys galimybę monopolizuoti rinką stambiems prekybininkams, atims galimybę derėtis. Tuo tarpu Vyriausybės atstovų nuomone, kasos aparatai yra tik priemonė apskaitant gaunamas pajamas, o kainas turgaus prekeiviai galės nustatyti patys.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdyba rekomenduoja Vyriausybei atidėti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo turgavietėse, kol valstybinės institucijos nepateikė prašomos informacijos ir valdyba negalinti įvertinti galimo poveikio verslui, rašo “Verslo žinios”.

“Verslo žinių” duomenimis, Vyriausybė, priimdama sprendimą, dalį informacijos nutyli.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje žada priimti galutinį sprendimą dėl kasos aparatų įrengimo dengtose turgavietėse prekiautojams maisto produktais.

Kad tai tik pirmasis žingsnis, aišku iš Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos skyriaus pažymos, kurioje primenama apie Vyriausybės programos siekį verslo liudijimus palikti tik amatininkams ir “nuosekliai siekti, kad asmenys, turintys verslo liudijimus, dirbtų pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles”.

Deja, pažymoje pripažįstama, kad įvedus kasos aparatus smulkieji prekybininkai gali patirti ir sunkumų, ir išlaidų. Joje nurodoma, kad elektroniniai kasos aparatai, kurių įsigijimą ketina kompensuoti Vyriausybė, nustoja veikti temperatūrai nukritus iki nulio. O tokia temperatūra, pavyzdžiui, automobilinėje parduotuvėje, žiemą nuolatinė.

“Galima būtų pildyti pinigų paėmimo kvitus, tačiau esant žemai temperatūrai tokie reikalavimai labai apsunkintų prekiautojus”, – rašoma pažymoje.

Be to, joje įspėjama, kad naudojant kasos aparatą privalu vesti ir kasos žurnalą, o tam reikia daugiau žinių ir sugebėjimų, tad reikėtų prekybininkus apmokyti, kaip tvarkyti privalomą dokumentaciją.

Dar primenama, kad kasos aparato programavimas bei priežiūra verslininkui atsieis nuo 100 iki 150 litų per metus, o štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, ši kaina bus dukart didesnė – apie 300 litų.

Tiesa, prekiautojai gali įsigyti ir šalčiui atsparius kompiuterinius kasos aparatus. Tačiau aparatai, turintys fiskalinę funkciją, skirti prekybos centrams, restoranams ar degalinėms, priklausomai nuo modelio ir funkcijų, kainuoja nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. litų ir vargu ar būtų kompensuojami Vyriausybės.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad SVV taryba yra sudariusi darbo grupę, ji analizuoja kasos aparatų būtinybę turgavietėje.

Gruodžio 21 dieną darbo grupė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Muitinės departamentą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir paprašė pateikti turimus duomenis, kiek mėsos importuojama neturint būtinų dokumentų, teiravosi, kiek tokios mėsos pakliuvo į turgavietes, kaip gali pasikeisti turgaviečių prekiautojų atsakomybė įvedus kasos aparatus.

“Nesulaukėme nė vieno atsakymo, o sprendimas jau priimamas”, – teigė Z.Sorokienė.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė kasos aparatų įvedimui turgaus prekeiviams maisto produktais, o trečiadienį ji ketina priimti galutinį sprendimą. Kasos aparatai bus privalomi nuo gegužės pradžios.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurios smulkieji verslininkai prašė atidėti sprendimą dėl kasos aparatų, patvirtino, pirmadienį dar kartą patvirtino, kad į konstruktyvias pastabas bus atsižvelgiama.

“Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti, kad nuo gegužės 1 dienos prekiaujant maistu, išskyrus prekybą lauko sąlygomis, būtų naudojami kasos aparatai. Ir tuomet Finansų ministerija, manau, per porą savaičių pateiks ir tą antrąjį nutarimą, kuris numatys kompensavimo tvarką”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė I.Šimonytė.

Anot jos, tebegalioja planai, kad tiems prekybininkams, kurie pirmiausiai įsigis kasos aparatus ir juos deklaruos, bus išmokamos didžiausios kompensacijos.

Reikalavimas turėti kasos aparatus maisto produktams įsigaliotų nuo gegužės 1 dienos.

Jei sprendimas bus priimtas, valdžia kompensuos kasos aparatų įsigijimą. Vyriausybė skaičiuoja, jog kompensuoti kasos aparatų įsigijimui prireiks maždaug 3 mln. litų, tačiau iš prekyviečių tikimasi papildomai į valstybės biudžetą surinkti apie 50-100 mln. litų, kurie, kaip manoma, šiuo metu neapskaitomi.

Kasos aparatai bus privalomi prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse, skelbta, kad jiems įrengti bus suteiktas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Ankčiau skelbta, kad kasos aparatus siūloma įvesti nuo 2011 metų vasario 1 dienos, iš pradžių kompensuojant 100 proc., o vėliau – 80-50 proc. jų kainos.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus. Juose prekiaujantys žmonės privalėtų įsigyti kasos aparatus.

Kasos aparatams įvedimui dengtuose turguose prekeiviai žada priešintis mitinguodami. Jei gaus leidimą prie Vyriausybės ir Seimo žada susirinkti apie 10 tūkst. protestuotojų.

Smulkiųjų verslininkų asociacija mitingą norėtų rengti vasario 7-ąją, remdamasis LNK žinių laida, pranešė naujienų portalas vz.lt.

Vasarį ir kovą Vyriausybė planuoja kompensuoti visą kasos aparatų kainą, vėliau – mažiau. Kompensacijoms numatoma skirti iki 3 mln. litų.

Tarptautinės audito kompanijos “Scandinavian Accounting and Consulting” apskaitos padalinio vadovas Vidmantas Milius “Verslo žinioms” kalbėjo, kad kasos aparatai parodys, kiek prekių prekybininkas, dirbantis su verslo liudijimu, įsigijo, ir kiek jų realizavo. Tačiau jokių mokestinių pasekmių šis žingsnis nesukels. Anot jo, laužtos iš piršto baimės ir dėl būtinybės samdytis buhalterį.

Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad prekiautojai, parduodantys maisto produktus dengtose turgavietėse, privalės įsigyti kasos aparatus. Valdžia tikisi, kad kasos aparatai padės biudžetą papildyti 100 mln. litų. Skaičiuojama, kad mėsos produktais turgavietėse prekiauja apie 2,5 tūkst. asmenų.