Birželio 5-ąją Saudo Arabija, Egiptas, Bahreinas, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Libija nutraukė diplomatinius santykius su Kataru. Tos šalies diplomatams ir piliečiams įsakyta palikti minėtas valstybes. Uždaryta Kataro ir Saudo Arabijos sausumos siena, per kurią vyksta 40 proc. Kataro prekybos. Persų įlankos arabų šalių uostai atsisakė aptarnauti Kataro laivus. Nutrauktas oro susisiekimas tarp Kataro ir prieš jį susitelkusių valstybių.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kataro būklė ėmė šiek tiek panašėti į Berlyno blokadą 1948–1949 m. Sekmadienį, birželio 11-ąją, Iranas nuskraidino į Katarą penkis lėktuvus su maistu.

Kataras apkaltintas terorizmo finansavimu ir itin glaudžiais santykiais su Iranu, didžiausiu geopolitiniu Saudo Arabijos priešininku. Giluminė priežastis, dėl kurios turtingos arabų šalys, kartu su Kataru įeinančios į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą (Gulf Cooperation Council, GCC), sukilo prieš kaimynę – Kataras siekia būti aukščiausio lygio tarptautiniu žaidėju. Kataras – didžiausias suskystintų dujų eksportuotojas pasaulyje ir pinigų aktyviai užsienio politikai turi pakankamai.

Dabartinė Kataro santykių su kitomis arabų valstybėmis krizė nėra pirmoji. 2014-ųjų kovo mėn. Saudo Arabija, JAE ir Bahreinas apribojo santykius su Kataru, nes šis neva rėmęs Musulmonų broliją, kuri veikia arabų kraštuose, nors daugelyje šalių yra paskelbta už įstatymo ribų. Tačiau Saudo Arabijos karalius pernai gruodį buvo nuvykęs į Katarą su oficialiu vizitu.

Šįkart Katarui smogta netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymo Saudo Arabijoje. Vizitui pradėta ruoštis iškart po D.Trumpo išrinkimo. Derybose su aukštais Saudo Arabijos pareigūnais D.Trumpo komandai atstovavo prezidento žentas Jaredas Kushneris, žydas ortodoksas. Nuvykęs į Saudo Arabiją D.Trumpas ragino sutelkti „arabų NATO“ – sąjungą, kuri kovotų su terorizmu ir priešintųsi Irano ekspansijai.

Krizės preliudija – intrigos

Dabartinės diplomatinės krizės preliudija – įsilaužimas į Kataro naujienų agentūros tinklalapį gegužės 23 d. Ten buvo išspausdinti vėliau melagingais pripažinti Kataro emyro pareiškimai. Karinės ceremonijos metu jis neva pareiškęs, kad organizacija „Hamas“ atstovauja Palestinos žmonėms, Iranas esąs regioną stabilizuojanti valstybė, Kataro santykiai su Izraeliu geri.

Nors Kataras oficialiai šiuos pareiškimus paneigė, Saudo Arabijos ir JAE žiniasklaida juos citavo kaip teisingus. Buvo užvaldytas ir naujienų agentūros tviteris, iš kurio pasiųsti Kataro užsienio reikalų ministerijai priskirti pranešimai, kaltinantys Saudo Arabiją, Kuveitą, Bahreiną, Egiptą, JAE sąmokslu prieš Katarą, dėl ko iš minėtų valstybių neva atšaukiami Kataro diplomatai. JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) pažadėjo Katarui pagalbą tiriant įsilaužimo aplinkybes.

Krizės išvakarėse, gegužės 4 d., įsilaužta į JAE ambasadoriaus JAV pašto dėžę. Iš korespondencijos aiškėjo, kad ambasadorius neva palaikė ryšius su proizraeliška „idėjų kalve“ (angl. „think tank“) ir planavo Katarą kompromituojančius veiksmus, nes JAE siekia, jog JAV savo karinę vadavietę CENTCOM, kurios žinioje JAV pajėgos Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, iš Kataro perkeltų į JAE.

Šaltasis karas karštoje įlankoje

Kai kas Persų įlankos šalių konfliktuose įžvelgia šaltąjį karą, kuris vyksta tarp Saudo Arabijos ir Irano. Lluísas Bassetsas, rašantis vienam didžiausių Ispanijos dienraščių „El País“, mano, kad Saudo Arabija savo kaimynėms bando taikyti riboto suvereniteto doktriną, kokią Sovietų Sąjunga taikė socialistinės stovyklos šalims ir nevengė intervencijų, pavyzdžiui, Vengrijoje 1956 m. ir Čekoslovakijoje 1968 m.

Pasak apžvalgininko, Kataras valdo didžiulius gamtinių dujų išteklius, jo valdovai vykdo nepriklausomą užsienio politiką, kurios vienas iš įrankių – valstybinė TV kompanija „Al Jazeera“. Kataras norėjęs atsiriboti nuo Saudo Arabijos politikos kaip, pavyzdžiui, Prancūzija nuo JAV ar Jugoslavija nuo Sovietų Sąjungos. Tačiau, kadangi Saudo Arabija ir jos sąjungininkai smogė Katarui, šiam gali tekti pereiti į kitą stovyklą, kurioje jo partneriais taps Iranas, Turkija, Irakas ir netgi Rusija.

Iki šiol Rusija buvo priešiška Katarui, nes jo politika, Rusijos požiūriu, kėlė grėsmę tos šalies dujų eksportui. Rusai bijojo, kad Kataras ir Iranas nuties dujotiekius į Europą ir pamažu iš ten išstums rusus. Sirijos pilietiniame kare, kuris prasidėjo 2011 m., Kataras rėmė prieš Basharą al Assadą kovojančius sukilėlius, mat šis priešinosi Katarui naudingų dujotiekių tiesimo planams.

Kataras – tarsi arabiškos pasakos veikėjo norų išsipildymas. Čia kiekvienas tikras katarietis gimsta jau būdamas turtingas, o dykumoje tarsi iš niekur išdygę prabangūs sostinės dangoraižių bokštai, prašmatnūs atogrąžų parkai bei elegantiški fontanai gali varžytis su gražiausiais išgalvotais pasakų miestais.

Dažname meniniame filme apie dykumų klajoklių gyvenimą ar keliautojus, bandančius įveikti bekraščius smėlynus, galima pamatyti ne vieną epizodą, kai nuo karščio ir troškulio apkvaitę klajūnai kažkur tolumoje, įkaitusiame ore, išvysta plevenantį pasakiško miesto miražą, įkūnijantį visas svajones: prašmatnūs saulėje blykčiojantys bokštai, aukso, šilko ir prieskonių turgūs, prabangūs namai, iš po šydų žvilgčiojančios paslaptingos arabų gražuolės, ant nuostabių žirgų jojantys arabų šeichai ir, aišku, egzotiškiausi augalai bei nuostabiausi fontanai. Būtent tokia, tarsi įkūnytas miražas, prieš Kataro svečių akis iškyla sostinė Doha, vizitinė šalies kortelė, gundanti, viliojanti ir šiek tiek apgaunanti.

Ne viskas yra taip, kaip atrodo
“Kai susiruošiau keliauti į Katarą ir ieškojau informacijos internete, į akis krito nuostabios naktinės Dohos nuotraukos. “Oho, aš čia gyvensiu! Nerealu”, – pagalvojau tada. Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Iš tikrųjų Doha yra labai maža, tas prašmatnus dangoraižių centras – nedidelis ir jame daugiausia įkurti biurai, o kasdieninis gyvenimas verda visai kituose rajonuose”, – pasakoja Edita Žilinskaitė, dvejus metus gyvenusi Katare ir dirbusi Kataro skrydžių bendrovėje “Qatar Airways” orlaivių palydove.
Iš tiesų, paradinis Dohos veidas užburia: parkai, atogrąžų ir zoologijos sodai, fontanai, pakrantėje besisūpuojančios jachtos. Nuostabi pakrantės promenada, nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai. Tai pakeri kiekvieną, tačiau pirmam įspūdžiui priblėsus keliautojai ima pastebėti ir kitus dalykus, pirmiausia šiokį tokį dirbtinumą. Štai bičiulis Editą vakare nusivežė į parką, kuriame lietuvę sužavėjo paukščių serenados. Tačiau, pasirodo, tai tebuvo kokybiškas įrašas. Ne vieną keliautoją nustebina Perlo salos, bet jos taip pat suformuotos dirbtinai.
Negalima nepaminėti to, kad Kataras neturi senos istorijos, kurios prabangius reliktus galėtų demonstruoti muziejuje. Tačiau Islamo meno muziejaus kolekcija – viena įspūdingiausių. Ko vertas vien pastatas! Muziejus primena hidžabą vilkinčios moters figūrą, į lankytoją žvelgia šiek tiek įkypos paslaptingos akys, o pati figūra tarsi paskendusi vėjo plaikstomose drabužių klostėse. “Kai pradedi pastebėti tokius dalykus, įvertini ir visa kita: finansines investicijas, architektūrinius sprendimus ir užmojus puoselėti sostinę. Nereikia pamiršti, kad šis miestas iškilo tarsi iš niekur”, – primena mergina.
Nors Kataro sostinės centras išpuoselėtas, tačiau gyvenama kur kas proziškesniuose ir nefuturistiniuose rajonuose, tokiuose, kokie dažnai matomi arabų šalyse: čia – patogūs namai, pritaikyti pasislėpti nuo karščio ir smėlio, daug visokių mažų parduotuvėlių, užkandinių, turgelių. Gatvėse neretai pamatysi policininkus, raitus ant elegantiškų arabų veislės žirgų.
O iš didelių prabangių automobilių žvalgosi patogiai įsitaisę leopardai – arabų mėgstami “naminiai gyvūnėliai”. Pasak Editos, šias dideles kates labai populiaru auginti namie ir visur vežiotis kartu. Dar vienas katariečių tiesiog dievinamas augintinis – sakalas. Lėktuvuose net įrengtos specialios vietos žmonėms, skrendantiems su paukščiais, kurie kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių JAV dolerių.
Vaikštant po miestą į akis krinta Spiralinė mečetė (Spiral mosque). Verta ne tik iš tolo ją nusifotografuoti, bet ir apsilankyti viduje – čia užsieniečiams rengiamos ekskursijos ir paskaitos, supažindinančios su arabų kultūra bei papročiais, mokoma arabų kalbos.
Pasivaikščiojus pakrantės Corniche bulvaru, pačiame jo gale derėtų nepraeiti vietos, kurioje galima paskanauti arabiškos arbatos “karak” ir arabiškos kavos. Šią vietą lengva rasti, nes į ją iš tolo vilioja didžiulė arabiško arbatinuko skulptūra.
Pasak Editos, Katare taip pat smagu pasilepinti viešbučių teritorijose įrengtuose puikiuose paplūdimiuose, įdomu nuvažiuoti į dykumą prie Zubarah tvirtovės, be to, gera surengti paprasčiausią iškylą parkuose. Katare dirbančių lietuvių būrys ne kartą taip pramogavo ir net gamindavosi šaltibarščių.
Kataras – ne vien sostinė Doha. Todėl esant galimybei verta aplankyti arabų žiemos stovyklas dykumoje – tai labai populiari pramoga. Pasirodo, arabų šeimos dažnai įsirengia stovyklas dykumoje ir ten persikelia su visu patarnaujančiu personalu. Dykumoje lenktyniaujama keturračiais, motociklais, stebimos kupranugarių lenktynės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ketvirtadienį 22 narių Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vykdomasis komitetas nusprendė, jog 2018 metų pasaulio futbolo pirmenybių finalinis turnyras pirmą kartą per visą istorijoje vyks Rytų Europoje – Rusijoje.

Rusijos kandidatūra konkurencinėje kovoje dėl čempionato surengimo nugalėjo Angliją, Belgiją su Olandija ir Ispaniją kartu su Portugalija.

2022 metų planetos futbolo pirmenybes FIFA vykdomasis komitetas patikėjo surengti Vidurio Rytuose – Katare.

Be pastarosios valstybės, surengti pasaulio futbolo čempionatą 2022 metais pretendavo dar keturios valstybės – Australija, Japonija, Pietų Korėja bei JAV.