Marios Sklodowskos-Curie tautietės lenkės yra ryžtingai nusiteikusios įsitvirtinti versle, aukščiausiuose postuose ir tarp techninių specialybių atstovų. Kai kurios lenkės jau padarė įspūdingą karjerą. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybai vadovauja prof. Agnieszka Zalewska. Ji yra ne tik pirmoji lenkė, bet ir apskritai pirmoji moteris istorijoje, vadovaujanti tyrimams didžiausioje Europos laboratorijoje.

Giedrė BALČIŪTĖ

Lenkai didžiuojasi ir Maria Ślązak, Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) pirmininke. Net Gdansko jūrų uosto direkcijos vadovė yra moteris – tai Dorota Raben. Nereikėtų pamiršti ir Lenkijos premjerės 58 metų Ewos Kopacz.

Kas kliudo lenkės karjerai?

Su kai kuriomis įspūdingą karjerą padariusiomis lenkėmis Varšuvoje susitiko Lietuvos verslo moterų tinklo, vienijančio verslininkes ir aukščiausio lygio vadoves, narės. Per susitikimą, kurį organizavo ir rėmė Lenkijos ambasada Lietuvoje, lietuvės ir lenkės dalijosi savo patirtimi ir diskutavo apie problemas, su kuriomis susiduria veiklios abiejų šalių moterys, bei aptarė galimus jų sprendimo būdus. Tad kokia yra lenkių patirtis?

Lenkės vienos pirmųjų Rytų Europoje pradėjo burtis į organizacijas, kuriose sprendžiamos įvairios veiklių moterų problemos. Viena tokių organizacijų – Tarptautinis moterų forumas (lenk. Międzynarodowe Forum Kobiet). Tai viena seniausių Rytų Europoje moterų organizacijų, prieš dvejus metus atšventusi savo dvidešimtmečio jubiliejų.

Ši organizacija susikūrė 1993 m. Varšuvos ekonomikos mokykloje, kaip mokslo tyrimų projektas, kurio objektas buvo tuo metu naujai visuomenėje atsiradusi grupė – moterys verslininkės. Vėliau buvo įsteigta asociacija, vienijanti moteris tyrėjas ir moteris verslininkes, kad jos galėtų vienos iš kitų pasisemti daugiau žinių ir patirties. Taip pamažu atsirado Tarptautinis moterų forumas, kurio pagrindinis tikslas yra skatinti moteris užsiimti verslu ir siekti karjeros. Forumo narės siekia pagerinti moterų pozicijas versle, padėdamos esamoms ir būsimoms verslininkėms susipažinti vienoms su kitomis, kad jos galėtų pasidalyti savo patirtimi, viena kitą paremti.

Tarptautinio moterų forumo prezidentė tarptautinės ekonomikos mokslų daktarė Ewa Rumińska-Zimny, paklausta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria karjeros siekiančios lenkės, pabrėžė, kad labai dažnai joms trūksta aplinkinių ar net šeimos narių paramos ir supratimo bei pasitikėjimo savimi.

„Prieš pradėdamos verslą nemažai moterų mano, kad greičiausiai joms tai nepavyks. Mūsų tikslas yra įtikinti, kad jos gali tai padaryti, kad jau yra ne viena moteris, kuri su panašiomis problemomis susidūrė anksčiau ir sugebėjo jas įveikti“, – pasakojo E.Rumińska-Zimny, ilgą laiką dirbusi patarėja Jungtinių Tautų sekretoriate Niujorke ir Ženevoje.

Kad lenkėms moterims dažnai pritrūksta pasitikėjimo savimi, pritarė ir organizacijos „Vital voices“ Lenkijos padalinio steigėja ir prezidentė dr. Daria Gołębiowska-Tataj. Anot jos, ne mažiau lenkėms siekti tikslų trukdo ir kuklumas: „Lenkijoje moterys ir merginos užauga su tam tikru kaltės jausmu. Joms įteigta, kad reikia išlikti kuklioms, kad nėra gerai girtis, kalbėti apie savo sėkmę.“

Ponia Daria neslepia ir pati ilgą laiką buvusi kukli, nors jos pasiekimai įspūdingi. Apsigynusi mokslų daktaro vardą dizaino srityje D.Gołębiowska-Tataj stažavosi Sorbonos, Vidurio Europos ir Mičigano universitetuose. Ji dirbo investicinės bankininkystės srityje ir rizikos kapitalo fonduose, kurie investuoja į žiniasklaidą, telekomunikacijas ir informacinių bei komunikacijų technologijų sektorius, vadovavo fondui, remiančiam naujus verslus, konsultavo naujus verslininkus. 2006 m. žurnalo „Fortune“ ir JAV valstybės departamento ji buvo pripažinta viena iš kylančių globalaus verslo lyderių ir pakviesta į organizacijos „Vital Voices Global Partnership“ mokymų programą.

Organizaciją „Vital Voices Global Partnership“ 1997 m. įkūrė dabar į JAV prezidentus kandidatuojanti buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton drauge su kita buvusia valstybės sekretore Madeleine Albright. Organizacijos tikslas – paremti aktyvias ir norinčias paveikti pasaulį moteris, padėti joms savyje rasti vadovo savybių, įkvėpti, padrąsinti ir paskatinti mokytis iš geriausių.

Per „Vital Voices“ mokymus D.Gołębiowskos-Tataj mentore buvo paskirta JAV žiniasklaidos korporacijos „Time Warner“ viceprezidentė. „Aš dvi savaites lydėjau ją visur, stebėdama jos darbą ir mokydamasi. Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia sekti vieną iš labiausiai versle pasiekusių moterų ir iš jos mokytis? Tuo metu aš labai daug sužinojau apie tai, kaip veikia JAV korporacijos iš vidaus. Skaitant straipsnius ar Harvardo verslo apžvalgas apie tai galima sužinoti tik abstrakčiai. Visai kas kita matyti, kaip tai veikia gyvai“, – aiškino D.Gołębiowska-Tataj.

Mentorė savo mokinę iš Lenkijos „Fortune“ galingiausių moterų susitikime supažindino su pasauline verslo bendruomene, iškiliausiomis JAV moterimis, tarp jų – ir H.Clinton.

Mokėsi iš pasitikinčių amerikiečių

„Kai JAV sutikau labai stiprių, be galo savimi pasitikinčių moterų, manyje įvyko tikras lūžis. Supratau, kad jeigu jos mane giria, vadinasi, tai išties reikšminga. Grįžusi norėjau sugrąžinti visuomenei tai, ką pati gavau. Todėl 2010 m. įsteigiau organizacijos „Vital Voices“ padalinį Lenkijoje, kuriame daugiau pasiekusios verslininkės moko pradedančiąsias, leisdamos joms stebėti savo veiklą ir perduodamos žinias“, – pasakojo D.Gołębiowska-Tataj.

Vis dėlto lenkių nepasitikėjimas savimi vis dar išlieka opi problema. Nors paprastai moterys labai ambicingai pradeda savo verslus, vėliau dažna nesugeba jų išplėtoti. Tad kas trukdo lenkėms eiti tolyn? E.Rumińskos-Zimny nuomone – tradicinis visuomenės požiūris, kad verslas yra vyrų, o ne moterų reikalas. „Tebemanoma, kad moteris visų pirma turi būti mama, o ne verslininkė. Suderinti verslą su motinyste išties nelengva. Juk verslui reikia skirti daug laiko, kurio nemažą dalį užima šeima ir vaikai“, – sako ekonomikos mokslų daktarė.

Dar neseniai Lenkijos moterys verslininkės net ir nelabai galėjo sau leisti eiti motinystės atostogų. Anksčiau Lenkijoje motinystės išmokos buvo mokamos tik samdomoms darbuotojoms. Manyta, kad moterys verslininkės, net ir tapusios mamomis, pinigus privalo užsidirbti pačios ir valstybės išmokos joms nepriklauso. Tarptautinio moterų forumo iniciatyva pernai įstatymas buvo pakeistas. Taigi dabar motinystes atostogas gali imti ir valstybės išmokas gauti net ir tos, kurios susikūrė darbo vietą pačios. Dabar metus moterys verslininkės gali ramiai atsidėti šeimai.

Verslas ir motinystė

Kaip sunku auginti vaikus ir tuo pačiu metu būti verslininke, D.Gołębiowska-Tataj žino iš patirties. Kaip tik todėl po trečiojo vaiko gimimo ji nusprendė pasitraukti iš verslo ir labiau atsidėti tik motinystei bei akademinei veiklai.

„Kai esi verslininkė, turi dirbti po 15 valandų per parą. Atsimenu, kai auginau du pirmuosius vaikus, būdama namie jausdavau kaltę, kad nesu darbe, o dirbdama jausdavausi kalta, kad nesu su šeima. Kartą pagalvojau, kad man nereikia tų pinigų ir streso, aš pasiduodu. Kaip tik tuo metu nuvykau į verslo lyderių moterų susitikimą Vašingtone, Valstybės departamente. Jame sėdėjo septynios aukščiausią karjerą padariusios moterys, tarp jų – valstybės sekretorė Condoleezza Rise. Po susitikimo viena iškili senatorė pasakė: „Aš atsisakiau karjeros, kai to reikėjo.“ Man tai buvo tarsi mano pasirinkimo pateisinimas. Jeigu ji galėjo atsisakyti karjeros, vadinasi, ir aš galiu atsiduoti kitiems prioritetams. Ir dabar sakau moterims – jeigu blogai jaučiatės darydamos verslą, nutraukite tai. Vėliau galėsite grįžti!“ – pataria D.Gołębiowska-Tataj, po dešimties metų pertraukos dabar vėl grįžusi į verslą.

Vis dėlto lenkės sėkmingai derina verslą ir motinystę. Viena tokių – Verslo lyderių fondo (lenk. Fundacja Liderek Biznesu) direktorių tarybos pirmininkė Katarzyna Twarowska. Graži ir stilinga, į buvusį supermodelį iš Lietuvos Svetlaną Griaznovą panaši šviesiaplaukė yra ne tik trijų vaikų motina, bet ir audito bendrovės „Ernst & Young“ Lenkijos skyriaus, atsakingo už nekilnojamojo turto draudimą Vidurio ir Pietryčių Europoje, vykdomoji vadovė. Verslo lyderių fondas, kuriam ji vadovauja, vienija moteris, pasiekusias profesinės sėkmės. Fondo narės savo patirtimi dalijasi su kitomis moterimis, remia jų siekius užimti ir išlaikyti vadovaujamas pozicijas, padeda ugdyti dailiosios lyties atstovių talentus ir reklamuoja jų įmones.

K.Twarowska teigia, kad derinti karjerą su motinyste jai sekasi dėl supratingo sutuoktinio, kuris labai padeda auklėti vaikus. Būtent vyras rūpinasi, kad vaikai būtų laiku nuvežti į mokyklas, būrelius ir iš jų paimti.

Verslą puikiai su motinyste derina ir net jį sėkmingai plečia ir išvaizdi dviejų vaikų mama Kalina Ben Sira, įkūrusi Lenkijoje gerai žinomą grožio klinikų tinklą „La Perla“. Ši moteris tėvų valia universitete baigė menotyros studijas, nors jai visada labiau patiko rūpintis savo išvaizda, ir šį savo pomėgį ji nusprendė paversti verslu.

Grožio verslą K.Ben Sira pradėjo prieš 15 metų. Pradžia nebuvo lengva: teko susirasti gerų specialistų, gebančių naudotis specifine medicinine įranga, išmokti savo verslą populiarinti, netgi įveikti biurokratines kliūtis plečiant kliniką.

Kurdama savo verslą K.Ben Sira baigė daugybę tarptautinių kursų, kosmetologijos mokyklų, taip pat pouniversitetines vadybos studijas. Siekis tobulėti ir užsispyrimas davė puikių rezultatų. IK.Ben Siros verslas išsiplėtė į grožio klinikų tinklą. Dabar moteriai priklauso 8 grožio klinikos ne tik Varšuvoje, bet ir Zakopanėje bei Krokuvoje, jose teikiamos paslaugos nuo estetinės medicinos iki plastinės chirurgijos. Jos klinikų paslaugomis naudojasi politikai, pramogų verslo atstovai, kiti Lenkijoje žinomi žmonės.

Sėkmingai augančio verslo atstovėmis galima pavadinti ir dar dvi žavias lenkes bičiules Katarzyną Pawlikowską bei Aleksandrą Nieściuszko – 2007 m. įkurtos viešųjų ryšių ir rinkodaros komunikacijos agentūros „Garden of Words“, laimėjusios prestižinį „Stevie awards“ apdovanojimą, savotišką verslo „Oskarą“, savininkes. Ši agentūra pirmoji Lenkijoje pradėjo specializuotis komunikacijos moterims srityje, nes, kaip rodo tyrimai, net iki 80 proc. pirkinių spendimų priima būtent jos.

Pasiekusios sėkmės dvi bičiulės nusprendė neapsiriboti viena įmone ir ėmėsi dar vieno verslo – įkūrė tarptautinės įmonės „Df Medica“ Lenkijos padalinį. Ši įmonė parenka vadinamąsias genodietas, tai yra sudaro mitybos planą, atsižvelgiant į žmogaus genus ir jų kombinacijas. Genodieta Lenkijoje jau sulaukė nemažo populiarumo, nepaisant to, kad tokio mitybos plano sudarymas yra nepigus malonumas.

Tiesa, K.Pawlikowska prisipažįsta, kad didžiausia savo sėkme laiko ne augančių verslų įkūrimą, bet gebėjimą tinkamai išauklėti vienturtį sūnų.

Lenkę persekioja kuklumas

O kaip lenkėms moterims sekasi kitose srityse? Pasirodo, kuklumas ir nepasitikėjimas savimi lenkėms trukdo ne tik daryti sėkmingesnius verslus, bet ir tapti aukščiausio lygio vadovėmis. K.Twarowska pasakojo, kad didžiųjų Lenkijos įmonių valdybose ir direktorių tarybose vis dar dominuoja vyrai. Moterų čia yra mažiau nei 10 proc., nors net 60 proc. universitetų absolventų yra merginos. Netgi mokslo aukštumų lenkės pasiekia gerokai rečiau. Nors į universitetus įstoja daugiau merginų, profesoriais kur kas dažniau tampa vyrai. Jie dažniausiai užima ir aukštųjų mokyklų rektorių ar dekanų postus.

Lenkijos politikoje taip pat kol kas dominuoja vyrai, nors pernai buvo pritaikyta lyčių kvota, taigi rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašuose privalo būti mažiausiai 35 proc. kiekvienos lyties atstovų. Skamba gerai, tiesa? Bet, pasirodo, naujasis įstatymas neturėjo daug poveikio iškart po jo priėmimo vykusiems rinkimams.

„Partijos tiesiog sureitingavo moteris taip, kad jos atsidūrė sąrašų gale. Vis dėlto manau, kad dėl to susiklostė įdomus fenomenas. Į sąrašų apačią nustumtos moterys išmoko konkuruoti, labiau susiorganizuoti, todėl, mano nuomone, tik laiko klausimas, kai jos parodys, ką gali“, – šyptelėjo D.Gołębiowska-Tataj.

Net politines diskusijų laidas Lenkijoje dažniausiai patikima vesti vyrams. Ekonomistė Dominika Bettman, kompanijos „Siemens“ Lenkijos padalinio finansų skyriaus vadovė ir Moterų kongreso (lenk. Kongres Kobiet), didžiausio šalyje visuomeninio judėjimo, valdybos narė, pasakojo, kad neseniai vienos politinių diskusijų laidos vedėja tapo moteris. Iš pradžių Moterų kongreso atstovės džiaugėsi šiuo pasiekimu, bet vėliau nusivylė, nes vedėja, užuot elgusis moteriškai, politines laidas ėmė vesti agresyvia vyriška maniera.

Vis dėlto D.Bettman džiaugiasi, kad Lenkijoje žiniasklaida, skirta moterims, nagrinėja ne tik „lengvas“ temas apie grožį, madas, valgio gaminimą, įžymybių gyvenimą ir panašiai. Štai Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ šeštadieniais leidžia specialų priedą moterims „Wysokie obcasy“ (liet. „Aukštakulniai“), kuriame nagrinėjamos rimtos temos. Nemažai straipsnių yra apie moterų teises ir problemas ne tik Lenkijoje, bet ir pasaulyje.

Visuomenės spaudimas

Lenkijoje aktyviai vykdomos socialinės kampanijos „Merginos į politechnikos universitetus“ ir „Merginos link tiksliųjų mokslų“, drąsinančios merginas studijuoti techninius ir inžinerinius mokslus. Šių kampanijų iniciatorė yra Bianka Siwińska, fondo „Švietimo perspektyvos“ vadovė, šiemet laimėjusi Lenkijos verslo moterų apdovanojimą „Bizneswoman roku 2015“.

B.Siwińskos įsitikinimu, gerokai daugiau merginų rinktųsi technines specialybes, jeigu visuomenės požiūris būtų kitoks. Esą 9–10 metų vaikams visi mokslai sekasi vienodai ir tik vėliau nemažai mergaičių, paveiktų aplinkinių nuomonės, kad techniniai mokslai – vaikinų reikalas, nustoja domėtis tomis sritimis.

„Dauguma merginų renkasi tradiciškai moteriškas specialybes: pedagogiką, psichologiją, medicinos mokslus, o technikos mokslų dažniausiai nesirenka, nes jų šeimose nėra pavyzdžių, kad moterys būtų pasirinkusios tokį kelią, ir jos nieko nežino apie tose srityse karjerą padariusias moteris. Net jeigu merginos ir pasirenka technines specialybes, į jas kreivai žiūri netgi dėstytojai“, – komentuoja B.Siwińska.

Todėl fondo „Švietimo perspektyvos“ atstovai skatina mokytojus ir dėstytojus neatbaidyti merginų nuo tiksliųjų mokslų ir netgi paraginti rinktis technines specialybes. Merginoms organizuojamos „IT karjeros naktys su pižamomis“, kurių metu pasakojama, kodėl tikslinga būtų rinktis ir tiksliuosius mokslus. Dvidešimt Lenkijos technikos universitetų kiekvieną balandį merginoms rengia atvirų durų dienas „Nacionalinė atvirų durų diena tik merginoms“. Mažų miestų mokyklose kasmet vyksta interneto konferencijos, kuriose mergaitėms pasakojama apie techninių specialybių pasirinkimo naudą.

Tokios kampanijos jau davė vaisių. Per pastaruosius 8 metus merginų, pasirinkusių tiksliuosius ar technikos mokslus, Lenkijoje padaugėjo nuo 29 iki 37 proc. Tokios iniciatyvos supykdė Lenkijos vaikinus. Jie net ėmė rašyti skundus, reikalaudami nutraukti tokias programas, kaip skatinančias vyrų diskriminaciją. Į juos atsižvelgta nebuvo.