Iš Barselonos į Diuseldorfą skridęs lėktuvas „Airbus A320“, sudužęs Prancūzijos Alpių pietinėje dalyje, pražudė visus įgulos narius ir lėktuvu skridusius 144 keleivius, tarp kurių buvo šešiolika vaikų, iš jų du kūdikiai.

Aviakompanija „Germanwings“ paskelbė, kad lėktuve buvo 67 vokiečiai ir 45 ispanai.

Kompanijos atstovai sako turintys visų skridusiųjų pavardes, tačiau kol kas nenori jų skelbti, nebūdami užtikrinti, kad tie žmonės tikrai buvo orlaivyje.

Kodėl įvyko ši kraupi nelaimė, kurios metu lėktuvo pilotams lėtai mažinant aukštį, bet nepranešant apie nelaimę, orlaivis galiausiai atsimušė į stačias uolas ir sudužo, kol kas tik spėliojama, tačiau iš pirmosios juodosios dėžės aiškėja, jog lėktuvo „Airbus A320“ komanda į radijo pranešimus liovėsi reagavusi kovo 24 d. 10.30 val., kai lėktuvas skrido virš Viduržemio jūros.

Skelbiama, kad 10.48 val. keleivinis lėktuvas sudužo į statų kalno šlaitą Prancūzijos Alpėse.

Minėtąsias 18 minučių lėktuvas laipsniškai iš 8,5 kilometro aukščio nusileido iki 0,6 kilometro.

Žinoma tai, kad lėktuvą pilotavo labai patyręs lakūnas, prieš tai iš viso skridęs 6000 valandų. Skelbiama, kad kompanijai „Germanwings“ priklausančiame lėktuve likus parai iki skrydžio buvo užfiksuotas priekinės važiuoklės gedimas, todėl jis buvo taisomas Diuseldorfe. Kol kas nežinoma, ar šis gedimas susijęs su įvykusia katastrofa. Nežinomos ir tikslios priežastys, kodėl lėktuvas pusvalandžiu vėlavo pakilti iš Barselonos.

Vis dėlto kol kas realiausia katastrofos versija – kad galėjo būti sugedę lėktuvo skrydžio aukštį matuojantys davikliai.

Ši lėktuvo nelaimė – didžiausia Prancūzijos istorijoje. Iki šiol tokia buvo laikoma 2000 m. bendrovės „Air France“ viršgarsinio lainerio „Concorde“ katastrofa, kuomet vos pakilęs iš Charles’o de Gaulle’o oro uosto Paryžiuje, laineris sudužo nusinešdamas 113 žmonių, daugiausiai Vokietijos piliečių, gyvybes.

Šiemet smarkiai padidėjęs seisminis aktyvumas Viduržemio jūros teritorijoje gresia pasauline katastrofa.

Ispanijai priklausančių Kanarų salų paplūdimiai, kuriuose dar prieš kelis mėnesius lepinosi turtingi poilsiautojai, dabar primena negyvenamas salas. Nuolatiniai ir vis stiprėjantys žemės drebėjimai privertė evakuoti salų gyventojus, o turistai čia jau senokai nebeįleidžiami, tad smėlėtose pakrantėse klaidžioja tik laukinės katės, ieškančios nugaišusių žuvų.

Seisminis aktyvumas Kanarų salose prasidėjo liepos 19 d. Tą dieną mažiausią Kanarų salą – El Hierą supurtė pirmasis, nestiprus žemės drebėjimas. Tačiau tai buvo tik ledkalnio (o gal tiksliau – ugnikalnio) viršūnė. Nuo to laiko iki praėjusios savaitės Kanarų salų archipelago teritorijoje užregistruoti net 10 833 įvairaus intensyvumo (1–3 balų) žemės drebėjimai.

Praėjusį trečiadienį „Nacionalinės geografijos“ institutas (NGI) Kanarų salose vėl užfiksavo 4 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo 20 km gylyje po vandeniu netoli Fronteros salos. Tai tik vienas iš 40 pastarosiomis dienomis šiaurinėje salyno pusėje užfiksuotų žemės drebėjimų, nors ir pats galingiausias.

NGI mokslininkai teigia, kad šis seisminis chaosas nežada nieko gero. „Stulbinamas žemės drebėjimų skaičius ir padidėjęs anglies dvideginio kiekis salų teritorijoje yra tipiški naujo seisminio aktyvumo etapo požymiai, o juk dar tebesitęsia pirmoji jo „sesija“, – aiškina NGI specialistai, priduriantys, kad gresia ugnikalnių išsiveržimai, ir ne tik Kanarų salose, kur pūškuoti ir akmenimis spjaudytis pradeda ir La Palmos saloje esantis Taburjentės ugnikalnis, paskutinįkart išsiveržęs 1920 m., ir Piko de Malpaso ugnikalnis El Hiero saloje.

Mokslininkai pastebi, kad seisminis aktyvumas šiuo metu intensyvėja visoje Viduržemio jūros teritorijoje, o tai veikia ir viso regiono ugnikalnius. Pavyzdžiui, šiemet Ispaniją supurtė stiprus žemės drebėjimas, o tai, pasak Italijos nacionalinio geofizikos instituto atstovo Domenico Patane’o, išjudino Italijai priklausančioje Sicilijos saloje stūksantį ugnikalnį Etna, šiemet išsiveržusį net du kartus.

Gresia pasaulinė katastrofa?

Pastarieji seisminiai įvykiai Viduržemio jūros regione verčia prisiminti prieš dešimtmetį „BBC Horizon“ laidoje vykusią dviejų geologų diskusiją apie Kanarų saloms ir visam pasauliui gresiančią geologinę katastrofą.

Simonas Day ir Billas McGuire’as dar 2000-aisiais tikino, kad La Palmos salai artimiausią dešimtmetį gresia katastrofa: čia laukiama žemės drebėjimų ir ugnikalnio išsiveržimo, kuris „perplėštų“ salą perpus, o vakariniu šlaitu į Atlanto vandenis nuslinktų uolienų ir akmenų lavina. Šimtai tūkstančių tonų salos grunto galėtų sukelti katastrofą, šalia kurios šių metų pavasarį Japonijos rytinę pakrantę nuniokojęs cunamis atrodytų tikras menkniekis.

Pasak geologų, La Palmos salos uolų lavina sukeltų megacunamį – vandens bangą, kurios aukštis siektų nuo 600 iki 900 metrų. Didžiulė banga Atlanto vandenyno paviršiumi nuvilnytų maždaug 1 tūkst. km/val. greičiu. Tokiu atveju Kanarų salos akimirksniu būtų nuplautos nuo planetos paviršiaus, po valandos šimtų metrų aukščio cunamio banga pasiektų vakarinius Afrikos krantus, o po 6–8 valandų judanti keliasdešimties metrų aukščio vandens siena atvilnytų į Karibų jūrą, nuplautų nuo žemės paviršiaus Antilų salas ir užtvindytų rytinę JAV pakrantę nuo Majamio ligi Niujorko. Šiek tiek silpniau cunamis smogtų Lotynų Amerikai, taip pat Vakarų Europos valstybėms Ispanijai, Portugalijai, Didžiajai Britanijai.

Ar toks kraupus scenarijus realus? Yra nemažai mokslininkų, palaikančių šią teoriją ir manančių, kad prieš dešimtmetį iškelta hipotezė pildosi, deja, gana tiksliai. „Vulkaninės kilmės Kanarų salyne prasidėję seisminiai pokyčiai labai grėsmingi, ir cunamio, didesnio ar mažesnio, tikimybė yra labai padidėjusi. Ar tai būtų megacunamis, abejotina, tačiau vandens banga gali būti gana aukšta, o kadangi ji pasiektų net kelių žemynų pakrantes, tai taptų pasauline katastrofa“, – apibendrina Sautamptono okeanologijos centro mokslininkai dr. Russellas Wynnas ir dr. Dougas Massonas.

REUTERS

Buvęs Lenkijos premjeras Lešekas Mileris (Leszek Miller) pirmadienį interviu Rusijos dienraščiui “Novyje Izvestija” pareiškė, kad “didžioji dalis kaltės dėl Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) lėktuvo katastrofos tenka Lenkijai”.

“Dirbant Lenkijos tyrimo komisijai, iškilo aikštėn tiek trūkumų, aplaidumo ir baustinos netvarkos faktų – pradedant skrydžio organizavimu ir baigiant lakūnų parengimu, kad tai netelpa galvoje”, – sakė politikas iš Kairiųjų demokratų sąjungos.

Anot L. Milerio, “šioje tragedijoje svarbų vaidmenį suvaidino ir nesibaigiantis prezidento L. Kačynskio galynėjimasis su premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk), velionio mėginimai parodyti – kaip vaikų smėlio dėžėje, katras yra svarbesnis”.

Ekspremjeras sutiko su nuomone, kad, artėjant rinkimų kampanijai Lenkijoje, dėl katastrofos prie Smolensko vėl bus kaltinama Rusija. Pasak L. Milerio, isteriją dėl tragedijos kelia tik opozicinė Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) Teisės ir teisingumo partiją. “Juk J. Kačynskis iš esmės neturi jokių būdų patraukti rinkėjus į savo pusę, išskyrus nuolatinį kalbėjimą apie pernykštę katastrofą”, – pareiškė L. Mileris.

chernobyl2020

Volodymyras Palkinas kasmet bent du mėnesius praleidžia vienoje Kijevo ligoninėje.

Šis vyras – vienas iš šimtų tūkstančių darbininkų, kurie 1986 metų balandį buvo pasiųsti likviduoti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, o ši užduotis, pasak, jog, visam laikui sugadino sveikatą.

Tačiau praėjus 25 metams po Černobylio reaktoriaus sprogimo 1986 metų balandžio 26 dieną, vis dar įnirtingai tebesiginčijama, koks iš tikrųjų buvo šios katastrofos poveikis žmonių sveikatai. Vieni ekspertai tvirtina, jog nuo apšvitos sukelto vėžio mirė šimtai tūkstančių žmonių, kiti teigia, kad aukų buvo tik kelios dešimtys.

Į Černobylį buvo pasiųsti apie 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, sušauktų iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų. Nelaimės zonoje jie dirbo itin pavojingomis sąlygomis, negindami užkirsti kelią tolesniam radioaktyvių teršalų sklidimui iš sugriauto reaktoriaus.

V.Palkinas, kuriam dabar 69 metai, buvo pasiųstas su pirmąja gelbėtojų banga. Sėdėdamas ant lovos ligoninės palatoje, vyras sklaidė savo buvusių bendražygių nuotraukas. Tarp jų buvo kai kurie iš 30 likvidatorių, kurių mirtį pirmosiomis savaitėmis po avarijos patvirtino oficialūs šaltiniai.

V.Palkinas į elektrinę buvo pasiųstas balandžio 26 dieną, o po kelių savaičių jį paguldė į ligoninę dėl kraujavimo gerklėje ir viduriuose. Vyras sako, kad pareigūnai jam užrašė maždaug perpus mažesnę apšvitos dozę nei iš tikrųjų jo patirta.

“Iki tol mano sveikata buvo kuo puikiausia. Dabar vos paeinu, turiu problemų dėl skydliaukės, o dantys baigia išbyrėti”, – skundėsi V.Palkinas, kuris nuo 1986 metų ligoninėse gydosi po du mėnesius per metus.

V.Palkinas taip pat skundėsi dėl mažos pensijos: jis sakė kas mėnesį gaunantis sumą, prilygstančią 202 JAV doleriams (477 litams), o didžiąją dalį išleidžiantis vaistams. Oficialus Černobylio “likvidatorius” taip pat kas mėnesį gauna 300 grivinų (89 litų) pašalpą maistui ir 50 proc. kompensaciją už išlaidas komunalinėms paslaugoms.

V.Palkinas gydomas vienoje palatoje su kitu Černobylio veteranu Volodymyru Zabolotnu, tačiau šis dėl pašlijusios sveikatos labiau kaltina savo amžių, o ne darbą nelaimės zonoje.

Įvairios organizacijos, tarp jų tarptautinis žaliųjų judėjimas “Greenpeace”, perspėja, kad su Černobylio katastrofa galima tiesiogiai susieti iki maždaug 100 tūkst. mirtinų susirgimų vėžiu atvejų. Pasak jų, onkologinės ligos pakirto labai daug likvidatorių.

Tačiau tokias išvadas įnirtingai ginčija Jungtinių Tautų (JT) Mokslo komitetas atominės radiacijos reikalams (UNSCEAR), kurio naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje šiemet vasarį, teigiama, kad Černobylio avarija iš tikrųjų nusinešė tik kelias dešimtis, o ne tūkstančius žmonių gyvybių.

Pasak UNCEAR, per reaktoriaus sprogimą žuvo du Černobylio elektrinės darbuotojai, o kiek vėliau mirė 28 kiti smarkiai apšvitinti darbuotojai ir ugniagesiai. Tačiau agentūra nurodo, jog iki 2006 metų mirė tik 19 apšvitą patyrusių žmonių, o jų mirties priežastys paprastai nesiejamos su jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu.

Didžiausias šis katastrofos poveikis žmonių sveikatai – 6 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų. Šia liga dažniausiai susirgdavo vaikai, gėrę radionuklidais užterštą pieną, o iki 2005 metų iš šių žmonių 15 mirė.

Skydliaukės vėžys laikomas išgydoma liga.

“Išskyrus padažnėjusius susirgimus leukemija ir kataraktas tarp patyrusių didesnes apšvitos dozes (Černobylio likvidatorių), nėra jokių įrodymų dėl žalos sveikatai, kuri galėtų būti siejama su radiacijos poveikiu”, – pareiškė UNSCEAR.

Tokios išvados itin jautriai vertinamos Ukrainoje, kur Černobylio veteranų organizacijos dėl jų narių pašlijusios sveikatos seniai kaltina radiacijos poveikį, taip pat griežtai kritikuoja šalies vyriausybę dėl nepakankamų kompensacijų.

Kai kurie ekspertai sako, jog didžiausias Černobylio avarijos poveikis buvo ne fizinis, o psichologinis: 1986 metų balandžio įvykiai traumavo daugelį tiesioginių jų dalyvių ir paskatino juos jaustis tapusiais branduolinės katastrofos aukomis.

Vienas iš griežtai nesutinkančių su JT agentūrų pozicija – Baltarusijos branduolinių technologijų ekspertas Jurijus Bandaževskis. 2001 metais jis buvo nuteistas už korupciją ir kelerius metus praleido kalėjime, tačiau J.Bandaževskio šalininkai sako, kad jis buvo nubaustas už vyriausybės kritiką dėl nepakankamų pastangų mažinti radioaktyviosios taršos poveikį.

“Tinkama tarptautinio lygio pasekmių vertinimo sistema dar nesukurta”, – J.Bandaževskis, kuris nuo 1987 metų tyrė Černobylio avarijos padarinius, sakė naujienų agentūrai AFP.

“Valstybinės struktūros pastaruosius 25 metus darė viską, kad nuslėptų informaciją, paklusdamos branduolinės energetikos lobistams, kurie yra galingiausi lobistai pasaulyje ir šiandien diktuoja sąlygas”, – pridūrė jis.

Tačiau Ukrainoje dirbantis medicinos tyrėjas Davidas Belas, kuris kartu su kitais autoriais tarptautiniuose leidiniuose paskelbė septynis straipsnius apie Černobylio katastrofos poveikį, skelbiamus didelius šios nelaimės aukų skaičius taip pat vertina skeptiškai, nors pripažįsta, kad ši problema gali būti nepakankamai ištirta.

“Radiacijos poveikį įvertinti labai sunku, – jis aiškino AFP. – Mūsų dienomis visos pastangos susieti spinduliuotės (poveikį) su apšvitą patyrusių žmonių vidaus organų ligomis, išskyrus skydliaukės vėžį, nebuvo sėkmingos”.

“Negalima sakyti, kad skrandžio opos arba širdies ligos tarp likvidatorių pasireiškia dažniau arba kokia nors ypatinga forma”, – pridūrė gydytojas.

D.Belas taip pat griežtai neigė patiriantis kokį nors vyriausybės arba branduolinės energetikos atstovų spaudimą neviešinti jokios statistikos.

Tyrėjas nurodė, kad per Černobylio avariją radiacijos patyrusių žmonių tikėtina gyvenimo trukmė nesiskiria nuo Ukrainos gyventojų vidurkio, kurį apskaičiavo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Vyrai šioje šalyje gyvena vidutiniškai 61, o moterys – 73 metus.

“Iki šiol neaptikome kitokio poveikio. Tačiau ateityje neturėtume iš naujos įvertinti savo žinias ir pripažinti bet kokias klaidas”, – pabrėžė D.Belas.

Renginiuose Kijeve, skirtuose Černobylio tragedijos 25-osioms metinėms, ketina dalyvauti maždaug 50 įvairaus lygio užsienio delegacijų.

Kaip sužinojo agentūra “Interfax”, jau patvirtino savo vizitą Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas (Torbjornas Jaglandas) Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas), Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirmininkas Thomas Mirovas (Tomas Mirovas.

Be to, atvyks prezidentai: Lenkijos Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), Kazachstano Nursultanas Nazarbajevas, Kroatijos Ivo Josipovicius (Ivas Josipovičius), Šveicarijos Micheline Calmy-Rey (Mišlin Kalmi Rėj) ir Vengrijos Palas Schmittas (Palas Šmitas). Taip pat numatomas kitų valstybių penkių premjerų, kelių vicepremjerų, parlamento vadovų ir kitų aukštų pareigūnų vizitas. Per aukštų delegacijų vizitus numatomi jų susitikimai su Ukrainos vadovybe.

“Aukštas delegacijų lygis patvirtina, kokios aktualios tarptautinei bendrijai Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus siūlymu pateiktos svarstyti branduolinės energetikos plėtotės saugumo, taip pat naujo objekto “Priedanga” statybos Černobylio atominėje elektrinėje temos”, – įvertino susidomėjimo šia data lygį diplomatas, dalyvavęs organizuojant renginius.

Kai dėl pačių renginių, tai jau pirmadienį, balandžio 18 dieną, Nepaprastųjų situacijų ministerija rengia spaudai kelionę į Černobylio evakuacijos zoną, iš kurios buvo iškeldinti gyventojai.

Balandžio 19 dieną Ukrainos rūmuose vyks šalių donorių, renkančių lėšas Černobylio projektams finansuoti, spaudos konferencija, taip pat tarptautinis susitikimas branduolinės energijos saugaus ir inovacinio naudojimo klausimais. Šiuose renginiuose, kaip manoma, dalyvaus šalies vadovybė.

O balandžio 20-22 dienomis Ukrainos rūmuose numatyta konferencija “Černobylio katastrofai 25 metai. Ateities saugumas”.

Per avarijos metinių dieną – balandžio 26-ąją – numatomas trišalis Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos vadovų susitikimas. Kaip papasakojo informuotas šaltinis, per šį susitikimą Viktoras Janukovyčius, Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka drauge pagerbs katastrofos aukų atminimą.

2011 metų balandžio 26 dieną sukaks 25 metai nuo to laiko, kai Ukrainoje įvyko didelio masto technogeninė katastrofa – Černobylio atominės elektrinės avarija.

1986 metų balandžio 26-osios naktį jėgainės ketvirtajame bloke po virtinės šiluminių sprogimų sugriuvo reaktorius. Į aplinką pateko daug radioaktyvių medžiagų izotopų – urano, plutonio, jodo-131 (pusiau suyra per 8 dienas), cezio-134 (pusiau suyra per dvejus metus) cezio-137 (pusiau suyra per 30 metų) ir stroncio -90 (pusiau suyra per 25 metus).

Černobylio atominė elektrinė uždaryta 2000 metų gruodžio 15 dieną. Tačiau kiautas, pastatytas virš susprogusio ketvirtojo bloko, pamažu griūva. Ukraina rengiasi pastatyti naują kiautą virš objekto “Priedanga”.

Černobylio AE yra netoli Pripetės kaimo už 18 km nuo Černobylio, už 16 km nuo sienos su Baltarusija ir 110 km nuo Kijevo.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kaczynkio) lėktuvo, kuriam pernai balandžio 10 dieną sudužus Rusijoje žuvo 96 žmonės, katastrofos vietoje įvyko gedulinga ceremonija, pranešė vienas naujienų agentūros “Interfax” korespondentas.”

Šeštadienį į Smolenską iš Maskvos autobusais atvažiavo Lenkijos delegacija, vadovaujama naujojo prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) žmonos Annos (Anos). Kartu su ja atvyko 103 prezidento lėktuvo katastrofos aukų artimieji, dvasininkai ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų atstovai.

Dėl politinių nesutarimų į Rusiją atvyko tik dalis žuvusiųjų artimųjų. Pasak naujienų agentūros dpa, oficialiuose paminėjimo renginiuose atsisakė dalyvauti tie aukų artimieji, kurie palaiko opozicijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį (Jaroslavą Kačynskį), žuvusio prezidento brolį dvynį.

Lėktuvo sudužimo vietoje buvo aukojamos ekumeninės mišios, buvo perskaityti visų žuvusiųjų vardai. Vėliau A.Komorowska, Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atstovas Georgijus Poltavčenka ir Smolensko srities gubernatorius Sergejus Antufjevas padėjo vainikus prie memorialinio akmens, prieš metus pastatyto katastrofos vietoje.

Lenkijos delegacijos nariai, be žiniasklaidos atstovų, galėjo prieiti arčiau prie lėktuvo nuolaužų, pažymima tinkalalapyje newsru.com.

Lenkijos delegacija po pietų aplankyti netoli Smolensko esantį Katynės žudynių memorialą, kur bus padėti vainikai ir aukojamos mišios, pagerbiant apie 20 tūkst. lenkų karininkų, kurie prieš 71 metus buvo sušaudyti Sovietų Sąjungos NKVD.

Po to Lenkijos delegacija grįš į Varšuvą, kur balandžio 10 dieną dalyvaus šios katastrofos metinių renginiuose.

Lenkijos prezidento lėktuvo avarijos priežasčių tyrimas, kurį atlieka ir Maskva, ir Varšuva, lig šiol nebaigtas. Kovo pabaigoje abi pusės išsakė viena kitai griežtus pareiškimus, kaltino nenoru bendradarbiauti be apribojimų, pažymi “Echo Moskvy”.

Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas viliasi, jog Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo katastrofos tema neskels spekuliacijų, ir tikisi kad Maskva ir Varšuva toliau plėtos bendradarbiavimą.

“Aš tikiuosi, kad spekuliacijų nebus, kad niekas nemėgins iš šios tragedijos susikrauti politinio kapitalo”, – sakė S.Lavrovas žurnalistams Maskvoje ketvirtadienį.

Drauge ministras pareiškė, kad, kaip jis tikisi, tas kursas, kuris buvo suderintas per prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą į Varšuvą, kursas, kuris, “be abejo, atitinka svarbiausius Rusijos ir Lenkijos tautų interesus”, bus tęsiamas, ir susitarimai bus vykdomi.

“Aš to nekomentuosiu”, – pareiškė S.Lavrovas, atsakydamas į klausimą, kaip Lenkija reaguoja į vakar Maskvoje pateiktą Tarpvalstybinio aviacijos komiteto galutinį pranešimą apie L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos tyrimą.

S.Lavrovas pareiškė, kad lėktuvo katastrofos tyrimą Rusijos ir Lenkijos vyriausybių pavedimu atliko Tarpvalstybinis aviacijos komitetas.

“Tai nepriklausoma tarptautinė organizacija. Kai mūsų kolegos Lenkijoje rašo, kad tai Rusijos tyrimas, taip nėra. Tarpvalstybinis aviacijos komitetas yra nepriklausoma Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) struktūra. Technikos komisija rėmėsi žymiausių ekspertų iš mūsų šalies, iš Lenkijos, JAV, iš kai kurių Europos šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių parama. Taip pat dalyvavo kai kurios tarptautinės organizacijos”, – sakė S.Lavrovas.

“Aš nekomentuosiu konkrečių teiginių, kurių buvo, nors teiginių buvo įvairių, bet pabrėšiu, kad spekuliuoti šia tema, manau, neetiška, ir net kai kur šventvagiška. Tai baisi tragedija”, – pridūrė jis.

Varšuva atmeta preliminarias Rusijos tyrėjų išvadas dėl balandį netoli Smolensko įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), penktadienį pareiškė premjeras Donaldas Tuskas.

Kaip praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo kuluaruose D.Tuskas sakė, kad Lenkijai perduota Rusijos tyrėjų negalutinė ataskaita apie šį incidentą yra “nediskutuotinai nepriimtina”.

Spalį Rusija paskelbė nustačiusi, dėl kokių priežasčių balandžio 10 dieną prie šalies šiaurės vakaruose esančio miesto įvyko Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo L.Kaczynskis ir dar 95 žmonės.

Rusijos tyrėjai spalio 20 dieną perdavė kolegoms iš Lenkijos 200 puslapių ataskaitą, taip pat pažadėjo jos neskelbti, kol Varšuva nepateiks savo komentarų.

Lenkijos tyrėjai savo pastabas gali pareikšti per 60 dienų nuo dokumento pateikimo.

Ketvirtadienį Lenkijos VRM pareiškė pateikusi Rusijai savo pastabas, kurių apimtis – 150 puslapių, tačiau išsamiau šios temos nekomentavo.

+370 5 2058525

Rusijos vakariniame mieste Smolenske, netoli kurio lygiai prieš pusmetį įvyko Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa, sekmadienį apsilankė 170 žuvusiųjų artimųjų.

Artimieji pagerbti šių metų balandžio 10 dieną įvykusios katastrofos aukų dviem civilinės aviacijos lėktuvais atskrido iš Varšuvos į Vitebsko miestą Baltarusijoje, iš kurio autobusais išvažiavo į Smolenską.

Su grupe atskrido ir dabartinė Lenkijos pirmoji ponia – prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) žmona Anna (Ana), kuri žuvusiųjų pagerbimo iškilmėse dalyvavo kartu su Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo žmona Svetlana.

“Mus visus – Rusijos prezidentą, visą Rusijos tautą, mane – giliai sukrėtė ši baisi tragedija – (Lenkijos prezidento) Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio), jo žmonos Marios (Marijos), visų keleivio ir lėktuvo įgulos žūtis”, – sakė S.Medvedeva.

“Lenkijos Respublikos skausmą ir sielvartą išgyveno visi Rusijos žmonės; visas sunkias dienas buvome su jumis ir buvome pasiruošę padėti jums atlaikyti šią tragediją”, – pridūrė Rusijos pirmoji ponia, prieš padėdama gėlių prie akmens, žyminčio vietą, kurioje buvo rastas L.Kaczynskio kūnas.

Per šią katastrofą žuvusio Lenkijos gynybos viceministro Stanislawo Komorowskio (Stanislavo Komorovskio) našlė Ewa Komorowska (Eva Komorovska) visų tragedijos aukų artimųjų vardu padėkojo Rusijai, kuri organizavo šį paminėjimą ir lėktuvo kritimo vietos priežiūrą.

“Balandžio 10 dieną šioje vietoje nukrito lėktuvas, kuris subyrėjo į tūkstančius nuolaužų. Tą akimirką į tūkstančius gabalėlių suskilo mūsų gyvenimai ir širdys, – sakė ji. – Pamatėme tik dalelę šio lėktuvo, tačiau to pakanka – įspūdis siaubingas.”

E.Komorowska taip pat perskaitė visų 96 katastrofos aukų vardus.

Gedulingos piligriminės kelionės dalyviai prie nukritusio Lenkijos prezidento lėktuvo Tu-154 nuolaužų padėjo gėlių, o vėliau oro uosto lėktuvų nusileidimo taku pėsčiomis nuėjo 2,5 kilometro į katastrofos vietą, kur buvo aukojamos gedulingos pamaldos.

Žuvusiųjų artimieji ir abiejų šalių pirmosios ponios taip pat aplankė Katynės kapines, kur palaidoti Antrojo pasaulinio karo metais NKVD sušaudytų lenkų karininkų palaikai. Katynės memoriale nuskambėjo atminimo varpo dūžiai.

Nors abiejų šalių santykiai pašiltėjo, Lenkija vis labiau kritiškai atsiliepia apie Rusijos atliekamą šios katastrofos tyrimą, taip pat priekaištauja dėl Smolensko oro uoste saugomų lėktuvo nuolaužų esą nepakankamos priežiūros.

Rusijos tyrėjai nustatė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo įgula ignoravo perspėjimus apie tirštą rūką, dėl kurio nebuvo galima tūpti prie Smolensko esančiame kariniame oro uoste, taip pat išsiaiškino, jog prieš pat katastrofą į pilotų kabiną buvo užėję kažkas iš keleivių.

Tačiau Lenkija tebelaukia konkrečių išvadų dėl katastrofos priežasčių.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Varšuvos apygardos prokuratūra, tirianti Lenkijos prezidento katastrofos prie Smolensko balandžio 10 d. priežastis, savo dėmesį sukoncentravo į keturias nelaimės versijas, pranešama tinklalapyje onet.pl.

Tai galėjo būti lėktuvo avarija, įgulos ir skrydžių kontrolės darbuotojų klaidos, blogas skrydžio organizavimas ir jo saugumo neužtikrinimas, taip pat trečiųjų asmenų veiksmai.

Kol kas negalima atsakyti į klausimą. kiek dar laiko truks tyrimas, pažymima tinklalapyje.

Dabar sunku pasakyti, ar tyrimas truks dvejus ar trejus metus, sakė Lenkijos vyriausiosios karinės prokuratūros atstovas spaudai pulkininkas Zbigniewas Rzepa.

Šiuo metu Lenkijos prokurorai laukia paskutinių su nelaime susijusių dokumentų iš Rusijos.