Valdančioji dauguma, atrodo, užsispyrusi bando Konstitucinio Teismo (KT) išbrokuotą Mokslo ir studijų įstatymą išsaugoti kuo mažiau pakeistą.

Iš pradžių aiškino, kad nėra skubos jį keisti, paskui pavymui opozicijai irgi surinko parašus neeilinei sesijai sušaukti. Tačiau ir joje valdantieji įstatymą tik šiek tiek papudravo, kai kur ir vėl prieštaraudami KT nutarimui.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, KT atstovavęs Seimo narių grupei, kuri kreipėsi dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikties Konstitucijai, piktinasi, kad aukštųjų mokyklų valdymas pakoreguotas tik iš dalies. Dėl nemokamų studijų rotacijos Seimas ir vėl priėmė normą, besikertančią su KT nutarimu. KT nurodė, kad tai turi būti kas semestrą, o Seime nubalsuota, kad dažnumą gali rinktis aukštosios mokyklos, tačiau laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei studijų metai. V.Andriukaičio pastebėjimu, filologiniu požiūriu pasakymas „studijų metai“ gali reikšti ir visus ketverius.
KT dar 2008 m. yra nurodęs, kad gero mokymosi kriterijus yra aštuoni balai, tačiau Seimas nubalsavo, kad valstybės finansavimą studentas praras, jei jo vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. mažesnis už bendrakursių vidurkį. Be to, neišspręsta problema dėl valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų finansavimo santykio, abiturientų priėmimo studijuoti pagal valstybės užsakymą taisyklių ir sąlygų.
Opozicijai kyla įtarimų, kad bandoma vilkinti nekonstitucinėmis pripažintų nuostatų keitimą, o kai kurias ir visai apeiti. „Nutarta sudaryti darbo grupę naujam įstatymui parengti. Tai kaip bus su mūsų pateiktu projektu, kurio svarstyme padaryta pertrauka? Atrodo, valdantieji nori jį numarinti. Žinau, jog valdantieji vis dar nori išsukti, kad dabartinės tarybos būtų praplėstos akademinės bendruomenės nariais, ir dar kartą bandyti išsaugoti dabartinį valdymo modelį“, – tikina V.Andriukaitis.
Valdančiųjų bandymus gudrauti dėl šio įstatymo pastebėjo ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris. Dar 2009 m. KT išaiškino savo 2002 m. nutarimą analogišku klausimu. Tačiau premjeras, užuot į tai atsižvelgęs, sudarė darbo grupę, kuri nusprendė, kad į KT išvadas galima nekreipti dėmesio, mat jos buvo ne dėl naujo Mokslo ir studijų įstatymo. „Jie ten mus visus kvailais laiko, ar ką?“ – piktinasi E.Kūris.
Beje, Mokslo ir studijų įstatymą valdantieji lopė be opozicijos: ši boikotavo posėdį, kai valdantieji balsavo prieš Seimo komisijos dėl „Snoro“ steigimą. Šiam klausimui neeilinė sesija šaukiama sausio 30 d.

Didžiosios Britanijos princo Williamo (Viljamo) ir jo sužadėtinės Kate Middleton (Keit Midlton) vestuvės vainikuos dešimtmetį trukusią draugystę, kuri peraugo į meilę, nors kai kurie skeptikai teigė, kad tokia diena niekada neišauš.

Nors prognozuojama, jog ilga draugystė juos abu gerai paruošė tvariam vedybiniam gyvenimui, Williamo sprendimas neskubėti tuoktis daug ką stebino, o bulvarinė žiniasklaida jo išrinktąją pravardžiavo “Keityte Lauktyte ” (Waity Katy).

“Jie pakankamai ilgai praktikavosi”, – pažymėjo Williamo tėvas sosto įpėdinis princas Charlesas (Čarlzas), kai pernai lapkritį pora paskelbė susižadėjusi.

Nors Williamas ir Kate 2007 metais buvo viešai paskelbę, kad nutraukia ryšius, o princas patyrė nesėkmių karinėje karjeroje, ši pora pagaliau nusprendė sumainyti žiedus ir balandžio 29 dieną Vestminsterio abatijoje taps vyru ir žmona.

Kate pasakojo, kad su princu, kuris yra antrasis eilėje į Jungtinės Karalystės sostą, susipažino 2001 metų rugsėjį, kai jie abu atvyko studijuoti Škotijoje esančiame Šv.Andriejaus universitete. Ji prisipažino, kad per pirmąjį susitikimą “smarkiai nuraudo” ir atsiprašiusi skubiai pasišalino.

Tuo tarpu Williamas per bendrą poros interviu sužadėtuvių proga teigė, jog Kate “jam visada atrodžiusi kažkuo ypatinga”.

“Mums buvo pasitaikę kai kurių kliuvinių, kaip nutinka bet kokiuose santykiuose, tačiau susiėmėme ir ėjome toliau, – teigė 28 metų princas. – Būtų kartu visai lengva, išties smagu”.

Šis interviu labai skyrėsi nuo to, kurį princo tėvai Charlesas ir Diana davė per savo sužadėtuves 1981 metais. Princo paklausus, ar jis myli savo sužadėtinę, atsakymas buvo gluminantis: “Kad ir ką reikštų meilė”.

Tuo tarpu Kate erzino Williamą, sakydama, jog nelabai moka gaminti maistą, o šis neliko skolingas, pareiškęs, kad būsimoji sužadėtinė buvo pasikabinusi plakatą su jo nuotrauka savo miegamajame, kai buvo paauglė.

“Tegul pasvajoja! Ne, ant mano sienos kabojo vaikinas iš (džinsų) “Levi’s” (reklamos)”, – šypsodamasi atrėžė Kate.

Užvirus ginčui dėl plakatų, buvo iškelta mintis, kad Kate išvyko studijuoti į Škotiją, kad “susižvejotų” princą. Tuo tarpu kritikai akcentuoja, kad būsimosios karališkosios sužadėtinės niekuo neišsiskiriantys pasiekimai moksle byloja, jog apie savarankišką karjerą ji vargu ar svajojo.

Tačiau apie karališkąją šeimą daug rašantis žurnalistas Robertas Jobsonas (Robertas Džobsonas), išleidęs knygą “Viljamas ir Keit: meilės istorija” (William and Kate: The Love Story), tvirtina, jog šios prielaidos neteisingos ir kad 29 metų būsimosios princesės palaikymas karališkosios šeimos atšalai yra labai svarbus.

“Manau, ji yra žmogus, kuriuo jis visiškai pasitiki, – R.Jobsonas sakė AFP. – Tikriausiai jam labai palengvėjo radus partnerę, kuri būtų kartu ne vien privačiame, bet ir viešajame gyvenime”.

Žurnalistas mano, kad šios savybės anksti atsiskleidė. Kai jiedu studijavo meno istoriją, Williamas nusivylė ir buvo beišeinantis iš universiteto, tačiau Kate jį įtikino pasilikti, tik pereiti į geografijos studijas.

Williamas savo ruožtu visais atvejais stengiasi ginti Kate. Princas matė, kad jo motinos gyvenimas karališkojoje šeimoje nebuvo lengvas, todėl pasiryžo pasiūlyti savo merginai galimybę “pasitraukti, jeigu jai to prireiktų, kol visko netapo per daug”.

Pirmaisiais studijų metais jiedu gyveno universiteto bendrabučio kambariuose netoli vienas kito, o 2002 metų rugsėjį persikėlė į vieną namą, kurį išsinuomavo su kitais draugais.

Tokia pati padėtis išliko trečiajame kurse, o jų santykiai buvo platoniški. 2003 metų birželį Williamas sakė žurnalistams neturintis “pastovios draugės”, o Kate tuo metu susitikinėjo su kitu vaikinu.

Tačiau, kaip pranešama, jie tapo pora iki 2003 metų Kalėdų, o kai buvo nufotografuoti kartu išvykę slidinėti per atostogas 2004 metų kovą, karališkieji rūmai nepaneigė, kad Wiliamas ir Kate sieja romantiški jausmai.

Kelias į tikrąją meilę niekada nebūna vien rožėmis klotas: 2007 metų balandį karališkųjų rūmų pareigūnai patvirtino, kad Williamas ir Kate išsiskyrė. Kai kurie šaltiniai teigė, kad poros santykiai pašlijo dėl nesėkmių princo karjeroje ir kad jis buvo nufotografuotas vakarėliuose su kitomis merginomis.

Buvo pranešimų ir apie jų ankstesnį išsiskyrimą 2005 metais. Paklaustas apie šiuos nesutarimus Williamas atsakė: “Abu buvome labai jauni’ tai nutiko universitete. Mes abu tebeieškojome savęs”.

Kate pripažino “nesijautusi labai laiminga” dėl nutrūkusių santykių, tačiau pareiškė: “Dėl to tapau stipresne asmenybe”.

Williamas ir Kate susitaikė po kelių mėnesių, tačiau tebebuvo neaišku, ar nuskambės jų vestuvių varpai. Williamas buvo sakęs vienam žurnalistui, kad neketina tuoktis, kol sulauks 28 arba galbūt 30 metų.

Princui 28 metai sukako pernai birželį. Williamas ir Kate pradėjo gyventi kartu, kai princas pradėjo dirbti paieškų ir gelbėjimo sraigtasparnio pilotu Velse, o tuoktis galutinai apsisprendė per atostogas spalį, kurias jie praleido Kenijoje.

Williamas sakė, kad šį žingsnį jiedu svarstė apie metus, kol galiausiai “mes abu tiesiog nusprendėme, kad dabar išties yra tinkamas laikas”.

Atšilus orams mažieji išbėga į lauką ir puola mėgautis viskuo, kas gyva. Neretai į jų akiratį papuola ir benamiai gyvūnai, su kuriais net ir trumpalaikis romanas gali baigtis grybeline liga – mikrosporija.

Viena iš grybelinių ligų – mikrosporija mažieji dažniausiai užsikrečia paglostę benamį kačiuką. Šunys šią ligą irgi platina, bet ne taip aktyviai. Pirmieji nemalonūs požymiai pasirodo praėjus 5–7 dienoms po užsikrėtimo.

Pažeistoje odoje atsiranda įvairaus didumo, dažniau smulkių rožinės spalvos pleiskanojančių židinių. Ovalios arba apvalios formos židiniai didėdami susilieja į keisčiausias formas. Paprastai pastebima apie 10–15 dėmių, bet kartais gydytojas suskaičiuoja apie 200 kontaktinių židinių. Dažniausiai jų būna ant rankų, bet jeigu mažylis su tokiu kačiuku dar ir miegojo – židinių atsiranda net ant veiduko. Mikrosporijos židinių gali būti ir mažylio galvoje.

Tai išties rimta bėda. Pirmiausia atsiranda vienas apvalus pleiskanojantis 1–2 mm židinys, kuris dėl pleiskanų atrodo kaip miltais pabarstytas. Šio židinio teritorijoje visi grybelio pažeisti plaukai nulūžinėja, jie atrodo lyg nukirpti (“ražienų laukas”), o šaknys padengtos baltomis apnašomis (“mufta”) – tai grybelių sporos. Nuo pirminio židinio neilgai trukus atsiskiria dar 2–3 mažesni židinukai.

Nustatyti mikrosporiją ir surasti grybelio pažeistas vietas geriausia naudojant liuminescencinės (Vudo) lempos šviesą. Jos šviečia skaisčiai žalia spalva. Diagnozei patvirtinti gydytojas pasitelkia užkrėstos medžiagos (plaukų, odos pleiskanų, gleivinės nuograndų) tyrimą mikroskopu arba bakteriologinį tyrimą – pasėlį specialioje terpėje.

Išgydyti ir išnaikinti grybelį

• Vaistai. Jeigu mikrosporijos židinių buvo tik lygioje odoje,  šiuolaikiniai tepalai su grybeliu susidoros per 7–10 dienų. Jei pažeista plaukuotoji galvos dalis, tepalų teks tepti du kartus per dieną net dvi savaites. Be to, mažyliui reikės gerti gydytojo skirtų antigrybelinių vaistų.

• Tyrimai. Gydymo metu, siekiant įsitikinti, ar neliko grybelio sporų, atliekami kontroliniai tyrimai. Gydymas nutraukiamas tik tuomet, kai atlikus tyrimą grybelio sporų nerandama.

• Liaudiškos priemonės. Pažeistą vietą mėginkite tepti obuolių actu arba česnakiniu sviestu 2–3 kartus per dieną.

• Atsarga. Aplinkoje ir ant drabužių grybelio sporos išlieka gyvybingos net kelerius metus, todėl po kiek laiko vėl gali sukelti ligą. Norėdami to išvengti, visus vaiko drabužėlius išplaukite ir išlyginkite per šlapią marlę. Visus paviršius (baldus, palanges, durų rankenas ir kt.) nuvalykite buitiniais dezinfekuojamaisiais tirpalais, o kilimus bei minkštąją baldų dalį gerai išsiurbkite. Žaislus taip pat rekomenduojama išplauti, išskalbti, o tuos, kurių skalbti negalima, – išsiurbti.

• Saugome kitus. Pasireiškus ligos požymiams, mažylis gali užkrėsti aplinkinius. Taip nenutiks, jei ant galvos uždėsite  kepurytę, skirsite jam atskirus rankšluosčius, kuriuos (kaip ir  vaiko apatinius) patariama išvirinti. Patalynę reikėtų keisti kasdien arba lyginti karšta laidyne.

• Kaltininkas. Jeigu dar turite iš lauko parsineštą kačiuką – būtinai jį parodykite gydytojui veterinarui.