Per penkerius metus Kaunas prarado tiek žmonių, kiek gyvena visame Raseinių mieste.

Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, nuo 2004 metų gyventojų skaičius Kaune sumažėjo 11 tūkst., t.y. 3,2 proc., rašo dienraštis “Kauno diena”. Šiuo metu Kaune nuolat gyvena truputį daugiau kaip 350 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Kaune gyveno 19,5 proc. pensinio amžiaus žmonių, o 2009 metais jų buvo 0,2 proc. daugiau. Per ketverius metus jaunų kauniečių iki penkiolikos metų sumažėjo procentu, iki 15,5 proc.

Lyginant su vidutiniu gyventojų amžiumi, šalies gyventojai yra kiek jaunesni už kauniečius. 2009 metais vidutinis Kauno miesto gyventojų amžius buvo 39,7 metai, apskrities – 39,4, Lietuvos – 39,2 metai. Beje, šalies vyrų vidutinis amžius yra pastebimai mažesnis (36,8 metai) negu moterų (42,1 metai).

Pastaraisiais metais sumažėjo ir Kaune sukuriamų šeimų skaičius. 2007 m. Kauno rotušėje įsipareigojo daugiau kaip 3 tūkst. porų, o praėjusiais metais santuokos žiedus sumainė 2,3 tūkst. jaunavedžių.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje iš pareigų buvo atleisti mero pavaduotojas Steponas Vaičikauskas ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

Už S. Vaičikausko atleidimą slapto balsavimo metu balsavo 21 Tarybos narys, 8 balsavo prieš, dar 9 balsavimo biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Už R. Rabačiaus atleidimą slapto balsavimo metu balsavo 20 Tarybos narių, 6 balsavo prieš, 11 balsavimo biuletenių pripažinti negaliojančiais.

Savivaldybės administracijos priimamajame birželio 18 d. buvo užregistruotas Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) Kauno miesto skyriaus birželio 17 d. raštas, adresuotas Savivaldybės merui. Jame siūloma teikti Savivaldybės tarybai klausimą dėl socialdemokratų deleguotų politinio pasitikėjimo atstovų atšaukimo.

Buvo tikimasi, kad socialdemokratų deleguoti mero pavaduotojas S. Vaičikauskas ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius, socialdemokratams nutraukus paramą valdančiajai koalicijai, patys pasitrauks iš pareigų, tačiau to nepadarė.

Anot Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Marijaus Pancerio, socialdemokratams nesiryžus žengti logiško žingsnio, valdančioji koalicija turėjo pati imtis veiksmų, kad būtų išsaugotas stabilumas miesto Taryboje.

“Valdančioji koalicija taip ir nesulaukė realios socialdemokratų paramos nei svarstant biudžetą, nei Žalgirio arenos ir kitus svarbius klausimus”, – pažymėjo M. Panceris.

Kauno krepšinio klubui “Žalgiris” iš 2011 metų miesto savivaldybės biudžeto siūloma skirti 4,4 mln. litų. Savivaldybės taryba dėl to turėtų apsispręsti ketvirtadienio posėdyje, šiuo metu klausimas dar derinamas savivaldybės komitetuose.

Kaip BNS sakė savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas, per viešąją įstaigą “Krepšinio perspektyvos” Kauno “Žalgiriui” numatyta skirti 4 mln. 400 tūkst. litų. Iš jų 400 tūkst. būtų atseikėta Kauno sporto halei.

Iš viso “Žalgiriui”, kitiems klubams ir pačiai viešajai įstaigai išlaikyti ketvirtadienį numatoma paskirstyti 5,4 mln. litų.

Moterų krepšinio klubui “Viči – Aistės” siūloma skirti 500 tūkst. litų, vyrų krepšinio klubui “Kaunas” – 300 tūkst. litų, vyrų rankinio klubui “Granitas” – 100 tūkst. litų, moterų krepšinio klubui “Laisvė” ir rankinio klubui “Žalgiris” – po 25 tūkst. litų.

50 tūkst. litų siūloma skirti viešajai įstaigai “Krepšinio perspektyvos” išlaikyti.

Kauno krepšinio klubas “Žalgiris” priklauso Vladimiro Romanovo valdomai Ūkio banko investicinės grupei (ŪBIG). Ji valdo 75 proc. akcijų. Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga “Krepšinio perspektyvos” turi 0,25 proc. akcijų.

Ekstremalių situacijų padariniams likviduoti skirtas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas sparčiai senka. Lėšos naudojamos folkloro ansamblių kelionėms ir minėjimams.

Iš keturiolikos projektų, kuriems skirta lėšų iš rezervo fondo, tiesiogiai su ekstremaliomis situacijomis ir dėl jų patirta žala susijęs vienas. Balandžio viduryje skirta 10,8 tūkst. litų pavasarinio polaidžio padarinių likvidavimo Aleksoto seniūnijoje darbams apmokėti, rašo “Kauno diena”.

“Sutinku, kad daugeliu atveju lėšos skirtos ne pagal paskirtį, bet ką daryti? Mūsų kultūrininkai turi rimtų bėdų. Jie arba nesuplanuoja patys savo išlaidų, arba lieka nepastebėti planuojant biudžetą”, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Dėl aplaidumo laiku nebuvo skirta lėšų Kauno tautinės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio “Ratilėlis” dalyvavimo festivalyje “Euro Folk 2010″ Bulgarijoje išlaidoms padengti. Iš rezervo jiems skirta 17 tūkst. litų.

Birželio pradžioje miestą paralyžiavusios liūties nuostoliai apskaičiuoti, tačiau dar neaišku, ar jie bus kompensuoti iš administracijos direktoriaus rezervo fondo. Visą naktį lijęs lietus kai kuriuos kelius pavertė neišvažiuojamais, įsmego gatvės, o nuokalnėse susidarė žemių ir žvyro nuošliaužos.

Ekstremalių situacijų komisija apskaičiavo, kad žala siekia 0,5 mln. litų, tačiau V. Gudėnas negalėjo pasakyti, ar šios stichinės nelaimės padariniai bus finansuojami iš fondo.

“Atsakymo dar neturiu. Klausimą svarstė ekstremalių situacijų komisija, visą medžiagą jie pateikė Biudžeto ir finansų komitetui. Jeigu komitetas pritars, pinigų sk

Praėjusios savaitės liūties Kaunui padaryta žala siekia pusę milijono litų, rodo preliminarūs duomenys. Tokia sąmata buvo pateikta antradienį posėdžiavusiai Ekstremalių situacijų komisijai, tačiau ji dar nepatvirtinta.

“Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pateikė sąmatą, bet komisija jos nepatvirtino,” – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui vadovaujančio Aloyzo Pakalniškio teigimu, komisijos posėdyje dalyvavusiems seniūnams kartu su Miesto tvarkymo skyriaus specialistais pavesta trečiadienį susipažinti su situacija ir apsvarstyti, ar numatytų darbų sąrašą galima dar kuo nors papildyti, arba taupant lėšas kažko atsisakyti.

“Ryt kartu su mūsų skyriaus specialistais seniūnai pervažiuos, pasižiūrės,” – sakė A. Pakalniškis.

Anot savivaldybės pareigūnų, pusės milijono esą litų reikėtų norint padengti kelių remonto išlaidas, taip pat atsiskaityti su liūties padarinius likvidavusiomis įmonėmis.

Savivaldybės teisininkai taip pat aiškinasi, ar visus darbus turėtų finansuoti savivaldybė, ar daliai jų lėšas turėtų skirti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pretenduoti į Vyriausybės rezervo fondo lėšas, skiriamas stichinių nelaimių ir katastrofų padariniams likviduoti, savivaldybė negalės, nes, pasak Z.Abramavičiaus, mieste nebuvo paskelbta ekstremali padėtis.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo teigimu, didžioji dalis liūties padarinių dar nėra likviduoti, todėl didžioji dalis darbų laukia ateityje.

“Kol kas tik lokalizuota padėtis, padariniai nėra pašalinti”, – kalbėjo A.Pakalniškis.

Likviduojant liūties padarinius išvežti nuvirtę medžiai, išvežtas smėlis ir šiukšlės, atkimštos kanalizacijos pralaidos.

Kauno gatves dėl gausaus lietaus praėjusį ketvirtadienio vakarą apsėmus vandeniui, gelbėtojams iš kelių namų teko evakuoti gyventojus. Bendrasis pagalbos centras dėl susidariusios situacijos sulaukė daugiau nei 300 pagalbos prašymų, buvo sutrikęs viešojo transporto eismas.

Skyla Kauno miesto taryboje pusketvirtų metų gyvavusi Sėkmės koalicija, kurios daugumą sudaro Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) priklausantys politikai. Socialdemokratams atsisakius ją remti likusi valdančioji dauguma reikalauja, kad kairieji pasitrauktų ir iš postų.

Tarp socialdemokratų ir Sėkmės koaliciją įkūrusių konservatorių juoda katė perbėgo maždaug prieš mėnesį, rašo “Lietuvos žinios”. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu meras Andrius Kupčinskas viešai pareiškė, kad Socialdemokratų frakcijos seniūnas Kęstutis Kriščiūnas jo kabinete protegavo vieną miesto įmonę. Tačiau jokių įrodymų laikinosios sostinės vadovas nepateikė ir į teisėsaugos struktūras nesikreipė.

Ketvirtadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu socialdemokratai pareikalavo, kad A.Kupčinskas atsiprašytų apšmeižto politiko. Merui atsisakius tai padaryti socialdemokratai pareiškė pasitraukiantys iš Sėkmės koalicijos.

“Atlikome vien darželio auklėtojos vaidmenį – mokėme mažiau patyrusius partnerius, rodėme jų klaidas. Tačiau jie mūsų neklausė ir darė vieną klaidą po kitos. Kantrybė baigėsi, kai A.Kupčinskas apšmeižė mūsų frakcijos seniūną”, – sakė tarybos narys socialdemokratas Gintautas Labanauskas. Politikas ketvirtadienį vardijo Sėkmės koalicijos priimtus skandalingus sprendimus: sujungtos dvi ligoninės, tą patį bandyta padaryti su autobusų ir troleibusų parkais, o šiukšlių išvežimo įkainiai dabar skaičiuojami pagal gyvenamąjį plotą.

Kauno meras A.Kupčinskas į socialdemokratų sprendimą atsakė per savivaldybės tarybos sekretoriatą išplatintu dokumentu. Juo kairieji raginami atsisakyti ir postų savivaldybėje. Socialdemokratams šiuo metu priklauso vienas iš keturių vicemerų bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postai. Pastarąsias pareigas šiuo metu einantis Romaldas Rabačius yra įtariamasis vadinamojo “auksinio” viešojo tualeto byloje.

“Socialdemokratai ne tik nerėmė koalicijos – jie ją remdavo prie sienos. Delegavę savo atstovus į svarbius postus, juose dirbo 3,5 metų. Tačiau dabar, artėjant rinkimams, bando išvengti atsakomybės”, – sakė meras A.Kupčinskas.

Į Kauno miesto savivaldybės tarybą išrinkti 6 Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Iš viso joje dirba 41 politikas. Jie atstovauja aštuonioms partijoms. Sėkmės koalicijos neremia tik Liberalų ir centro sąjunga, “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

Kaunas – snaudžianti provincija ir Kaunas – naujų galimybių epicentras. Kuriai iš šių, ko gero, panašiu dažniu kartojamų tezių pagrįsti yra daugiau argumentų? Apie tai kalbamės su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku.

Tačiau negalime nepradėti pokalbio nuo karščiausios Kauno aktualijos – legendinio “Žalgirio”, savininko valia likusio be trenerio. Meras tikina, kad Kauno valdžia guldo galvą už “Žalgirį”, savivaldybė klubui paremti šį sezoną skyrė 4 mln. Lt. O kaip gali realiai paveikti situaciją?

A.K.: Savivaldybei ne tas pats, kas vyksta “Žalgiryje”, bet nurodinėti, kaip valdyti klubą, neturime jokių galimybių – juk savivaldybė teturi 0,25 proc. jo akcijų. Apie klubo problemas kalbėjomės ir su klubo savininku Vladimiru Romanovu, ir su Arvydu Saboniu, bet dabartinės situacijos paveikti negalime.

Tegaliu patvirtinti, kad esame įsipareigoję iki 2011 m. klubą remti ir savo įsipareigojimus vykdysime. Manęs klausia, gal galime sustabdyti mokėjimus ar pareikalauti grąžinti pervestas lėšas, bet pagal sutartį tai galima daryti tik tais atvejais, jei neteisingai vykdoma jų apskaita ar lėšos panaudotos netinkamai. Tačiau stabilumas komandoje – vienas svarbiausių veiksnių, ir į tai atsižvelgsime spręsdami dėl tolesnio komandos rėmimo. O parama “Žalgiriui” – tai lėšos, skiriamos Kauno vardui garsinti, įvaizdžiui gerinti. Nestabilumas, dviprasmybės nedaro garbės Lietuvos krepšiniui ir nelieka nepastebėtas tarptautinėje arenoje.

VEIDAS: Kitas Kauno simbolis Laisvės alėja, menanti laikinosios sostinės šlovę, šiandien irgi praradusi nuo senų laikų turėtą prestižą. Anksčiau vadinta batų alėja, dabar jau perkrikštyta į negyvąją, nes parduotuvės išsikraustė į “Akropolį”, beveik pusantro kilometro gatvėje vos keliolika lauko kavinių.

A.K.: Vien pernai įsikūrė keturios kavinės, o savivaldybė padarė viską, kas nuo mūsų priklauso, – Lietuvoje pirma priėmė sprendimą atleisti nuo lauko kavinių rinkliavos. Pakeitėme šviestuvus, nugenėjome liepas, sutvarkėme suoliukus. Taip, “Akropolis”, pastatytas miesto centre, sudavė rimtą smūgį Laisvės alėjai, bet bandome atitaisyti tai, kas padaryta ne mūsų. Pagyvėjimas Laisvės alėjoje jaučiamas, o pradėjus skraidyti “Ryanair” užsieniečių pilna ir Laisvės alėjoje, ir senamiestyje.

VEIDAS: Tačiau pagal užsienio investicijas vienam gyventojui Kaunas beveik penkiskart atsilieka nuo Vilniaus, pusantro karto – nuo Klaipėdos. Kas atbaido nuo minties Kaune investuoti?

A.K.: Vilnius – sostinė, Klaipėda – uostas, tad pranašumai akivaizdūs. Antra vertus, Kaunas turi savų išskirtinumų. Dėjome visas pastangas, kad į Kauną ateitų “Rail Baltica”, ir džiaugiuosi, jog padėtas pirmasis pabėgis, siekėme, kad čia būtų statomas viešasis logistikos centras. Atsigauna laisvoji ekonominė zona, čia kyla gamyklos. Kauno tarptautinis oro uostas lenkia ir Palangos, ir Vilniaus: keleivių per pirmąjų ketvirtį padaugėjo 37 proc. O juk prieš porą metų Susisiekimo ministerija manė, kad jo visai nereikia.

ES lėšos ateina į aukštųjų technologijų Santakos slėnį, Kauno technologijos universitetas pasirašė sutartį su “Barclays” banku dėl specialistų rengimo. Pradėjo darbą “Siemens” kompanijos centras. Mažais žingsniais, bet investicijos ateina. Iš tiesų daug pastangų dedu šioje srityje. Tačiau ieškome konkurencingų investuotojų, o ne tokių, kurie nori “išdurti”, – patys viską gauti už dyką, o naudos miestui nedaug. Mūsų strategija – kad miestas būtų aukštojo mokslo, aukštų technologijų, logistikos, eksporto kultūros centras. Matau, kad galimybių Kaunui būti tokiam yra pakankamai.

VEIDAS: Tačiau minimi didieji projektai – oro uostas, logistikos centras, “Rail Baltica” yra nacionaliniai projektai, įsikūrę net ne miesto teritorijoje.

A.K.: Be aktyvios miesto pozicijos tie projektai būtų visai prasukę pro Kauną. Juk anksčiau “Rail Balticos” vėžė planuota tik iki Marijampolės. Jei nebūtų aktyvios miesto pozicijos, matytume ją kaip savo ausis. Kartu su rajono savivaldybe įdėjome daug pastangų, kad “Ryanair” čia kurtų savo bazę, ir dabar Kaunas tikrai kyla naujam skrydžiui.

VEIDAS: Nors pernai Kauno savivaldybė pripažinta inovatyviausia, “Veido” geriausio mero rinkimuose buvote antras, tačiau viešoje erdvėje, žiniasklaidoje Kaunui ne tik tebelipinama, bet ir tebelimpa provincijos etiketė. Ar galite pateikti argumentų, kad taip nėra?

A.K.: Gal tiems, kurie taip rašo ir kalba, provincija mintyse ir galvoje. Pavyzdžiui, Kaunas lenkia kitus miestus pagal tarptautinių festivalių skaičių – jų bene dvi dešimtys, o kalbama apie kultūrinę provinciją. Antra vertus, nereikšmingas konkurentas taip nebūtų užgauliojimas, vadinasi, pripažįstamas Kauno potencialas.

VEIDAS: Tačiau negali kaltinti, pavyzdžiui, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ar architekto Audrio Karaliaus, kurie atvirai įvardija Kauno sopulius, kad jie tai daro turėdami piktų ketinimų?

A.K.: Jei kritika sveika, jos reikia. Štai dabar kartu su G.Kuprevičiumi ir A.Karaliumi kovojame dėl praėjusios kadencijos savivaldybės prarasto senojo “Romuvos” kino teatro atgavimo, rūpinamės karilionu, kitais projektais.

VEIDAS: Tačiau jei Kaunas taip keičiasi į gera, kodėl kauniečių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo net 34 tūkstančiais ir pagal šiuos tempus Kaunas pirmauja tarp didžiųjų miestų?

A.K.: Visi užmiršta, kad Kaunas labiausiai nukentėjo nuo finansinių piramidžių – holdingų, EBSW. Tai smarkiai atsiliepė miesto pramonei. Tačiau kai Kaune bankrutuodavo įmonės, priešingai nei, pavyzdžiui, Alytaus tekstilės kombinato ar kitais atvejais, nė viena Vyriausybė neteikė jokios paramos ar pagalbos. Pramonė turėjo keltis vos ne nuo nulio.

Tačiau kauniečiai veiklūs žmonės, ieško galimybių ir jų randa, nors nebūtinai Kaune. Štai sausio ir vasario mėnesiais gyventojų pajamų mokesčio gavome 33 mln. Lt ir iš jų 6 mln. gauti iš Vilniaus, vadinasi, nemažai kauniečių dirba Vilniuje, tačiau gyventi yra pasirinkę Kauną.

VEIDAS: Tačiau jei penktadalis kauniečių dirba Vilniuje, vadinasi, Kaune nėra patrauklių darbo vietų. O gal taip, ironizuoju, realizuota garsioji dvimiesčio idėja?

A.K.: Juk savivaldybė negali steigti darbo vietų. O dėl dvimiesčio entuziazmas išblėso. Be to, idėja kilo prieš 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį, kai nebuvo aišku, kaip bus skirstomos lėšos, ir tikėtasi, kad didesnis regionas turės daugiau šansų jų gauti.

VEIDAS: Susidaro įspūdis, kad manote, jog Kauną kažkas tyčia skriaudžia.

A.K.: Dabartinė Vyriausybė nėra priešiškai nusistačiusi, tačiau palikimą iš ankstesnių laikų jaučiame. Ir įstatymų bazėje užprogramuotos nepalankios mokesčių proporcijos, nesakau, kad išskirtinai Kaunui, – visiems didesniems miestams. Savivaldos reikalai per 20 metų nepagerėjo. Akcentuojami tiesioginiai merų rinkimai, bet nenorima spręsti realių savivaldos galių stiprinimo. Štai pagal Europos vietos savivaldos chartiją vietos mokesčiai turi būti renkami vietoje ir paskirstomi vietos gerovei kelti, o mums nuleidžia biudžetą ir mažai galime daryti įtakos jo paskirstymui.

Pavyzdžiui, Kaunas turi 910 km gatvių tinklą, o tai yra vos ne trys Lietuvos autostrados. Tačiau iš Kelių direkcijos per metus gauname 11 mln. Lt, nors kauniečiai miesto degalinėse palieka 180 mln. Lt akcizo mokesčio. Inicijuoju peticiją, su Seimo nariais įregistruota įstatymo pataisa, kad didesnė dalis kelių priežiūros fondo tektų municipaliniam kelių tinklui gerinti.

VEIDAS: Miestui ir taip trūksta lėšų, tad ar bent esate užsitikrinę finansavimą nuo liepos iš apskričių perimamoms funkcijoms?

A.K.: Perimsime sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos įstaigas, tačiau dėl jų finansavimo tikri nesame. Savivaldybės siekė perimti žemės klausimus – taip ir priviliotų investuotojų, ir prisiimtų visą atsakomybę. Jei viską perims centrinė valdžia, bus sudėtingiau, nei buvo. Kam tada apskritai reikalinga apskričių reforma?

VEIDAS: Nors praėjusią kadenciją buvote kovingas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Kaunas tebegarsėja auksiniais tualetais ir panašiais galimos korupcijos atvejais.

A.K.: Kad išaiškinami galimai korumpuoti valdininkai, savivaldybei tik į naudą. Mano nuostatos dėl kovos su korupcija nepakito, tačiau negaliu prisiimti atsakomybės už vieną ar kitą prasižengusį valdininkėlį, kurį gavau palikimo iš ankstesnės valdžios.

VEIDAS: Beje, ar paskaitinėjate, ką apie Jus rašo “Facebook’e” susibūrusi grupė “Nenoriu mero Kupčinsko”?

A.K.: Neskaitau, nes nelabai turiu laiko. Manau, kitąmet savivaldos rinkimai geriausiai parodys kauniečių nuomones. Bendra ekonominė padėtis antspaudą uždės, bet, tikiuosi, kauniečiai įvertins mūsų pastangas bandant išsivaduoti iš ankstesniais metais padarytų nelemtų Kaunui sprendimų. Vien sporto arenos pavyzdys tai rodo: su prancūzų konsorciumu arena būtų atsiėjusi 780 mln. Lt, o dabar kainuos 160 mln. Lt.

VEIDAS: O kaip vertinate Artūro Zuoko, kurį iki žlungant tiesioginių mero rinkimų idėjai grupė kauniečių ragino kandidatuoti į Kauno merus, pareiškimą, kad “Kaunas – nusikalstamai neatskleistų galimybių miestas”?

A.K.: Jei Zuokas taip šneka, tai gal jis nusikalstamai atskleidė Vilniaus galimybes? O pareiškimas, kad Kaunas – įdomus projektas, matyt, reiškia, kad Vilniuje visi projektai jau realizuoti. Tačiau Kaunas – tradicinių vertybių miestas, o ne projektas.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė rūkyti Prezidentūros sodelyje bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje.

Paruoštame sprendimo projekte buvo siūloma uždrausti rūkyti ne tik šiose erdvėse, bet ir pagrindinėse miesto gatvėse, pėsčiųjų alėjoje, skveruose, rekreacinėse zonose. Tačiau tarybos nariai nemažai pasiūlymų atmetė. Palaikymo taip pat nesulaukė pasiūlymas uždrausti rūkyti miesto pagrindiniuose paplūdimiuose.

“Tarybos nariai pritarė Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos siūlymui, kad kauniečiams ir miesto svečiams būtų draudžiama rūkyti Prezidentūros sodelyje bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. Šis draudimas įsigalios nuo birželio 1 dienos”, – sakė Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas (Savivaldybės gydytojas) Algimantas Kažemėkaitis.

Sprendimo pagrindinis tikslas – sudaryti saugią nuo tabako dūmų aplinką nerūkantiems, siekiant keisti miestiečių požiūrį į rūkymo, ypač pasyvaus rūkymo, žalą bei imtis priemonių užtikrinant vieną esminių žmogaus teisių – teisę į saugią ir sveiką aplinką.

Tarybai pritarus sprendimo projektui, administracija iki gegužės pabaigos turės parinkti specialų ženklą, kuris informuos gyventojus, jog pažymėtoje teritorijoje draudžiama rūkyti.