Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, kurį valdo viena didžiausių komercinio nekilnojamo turto plėtros ir valdymo kompanijų Baltijos šalyse „Baltic RED“, pateko į prestižinių „ICSC Solal Marketing Awards“ apdovanojimų finalą. Tarptautinė prekybos centrų asociacija (ICSC) vienija apie 60 tūkst. narių iš daugiau nei 90 skirtingų valstybių. Konkursui pateikiamos geriausios Europos ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos centrų rinkodaros kampanijos, pasižyminčios išskirtinumu ir efektyvumu.

Šiais metais konkurse dalyvavo prekybos centrai ir jų valdytojai iš 21 Europos šalies bei Pietų Afrikos Respublikos. Palyginus su praėjusiais metais, šiam konkursui pateiktų projektų sąrašas išaugo daugiau nei trečdaliu. „Šiemet konkurse rungėsi 229 skirtingi prekybos centrų įgyvendinti projektai. Esame vieninteliai iš Lietuvos patekę tarp finalininkų“, – sakė „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic Red“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė.

Tarptautinė prekybos centrų asociacija vienija daugiau nei 58 000 narių iš viso pasaulio. Prestižiniai „ICSC Solal Marketing Awards“ apdovanojimai teikiami nuo 2006 metų. Juose gali dalyvauti prekybos centrai ir juos valdančios įmonės, taip pat reklamos agentūros, konsultacijų bendrovės bei kitos rinkodaros įmonės, dirbančios su prekybos centrais. Konkurse dalyvaujančios įmonės teikia įgyvendintų projektų aprašymus 2 pagrindinėse kategorijose: tradicinės rinkodaros ir naujųjų medijų.

„Baltic RED“ šiame konkurse dalyvavo pirmą kartą ir į finalą pateko tradicinės rinkodaros kategorijos viešųjų ryšių subkategorijoje už ketvirtus metus vykdomą šunų Helovino kostiumų konkursą „Dog-o-weenas“ prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“. Tradiciniame keturkojų konkurse kasmet dalyvauja 150 šunelių, aprengtų ir išpuoštų Helovino šventės kostiumais. Lydimi šeimininkų, keturkojai demonstruoja artistiškumą, kūrybiškas kostiumų idėjas ir net originalias šukuosenas. Gražiausias praėjusių metų „Dog-o-weeno“ akimirkas ir originaliausius kostiumus galite pamatyti nuotraukose.

Prestižinės nominacijos „ICSC Solal Marketing Awards“ laimėtojai bus paskelbti ICSC Europos rinkodaros konferencijos metu gegužės 14 dieną Londone.

Kaune, šalia Nemuno šlaito ir Panemunės šilo, iškilo du nauji aukštos kokybės gyvenamieji daugiabučiai. Uždarame gyvenamųjų namų kvartale juos statyti baigė viena didžiausių ir moderniausių būsto statybos įmonių UAB „YIT Kausta būstas“, priklausanti Suomijos korporacijai „YIT“. Šie namai pažymi įmonės vystomo „Šilo namų“ rajono antrojo etapo statybų pabaigą.

„Ant namų stogų iškelti vainikai, o tai pagal tradicijas reiškia, kad namai jau baigti statyti. Būsimiems butų savininkams belieka laukti, kol bus baigti jų apdailos darbai. Šie du namai prisijungs prie mūsų plėtojamo vientiso kvartalo – uždaro, apsupto gamtos, bet esančio netoli centro ir kitų strategiškai patogių miesto vietų. Viena iš labiausiai išskirtinių šių namų savybių yra ta, kad dalyje butų bus įrengta rekuperacijos sistema, kuri užtikrins gaivų orą ir sveiką mikroklimatą patalpose nevarstant langų. Į patalpas bus paduodamas jau pašildytas oras, todėl papildomai už tai mokėti gyventojams neteks. „Šilo namų“ gyventojai bus pirmieji Kaune, savo butuose turėsiantys rekuperacinę sistemą“, – sako Virgilijus Jagurevičius, UAB „YIT Kausta būstas“ vadovas.

Naujieji mūriniai „Šilo namų“ daugiabučiai yra keturių ir septynių aukštų. Juose suprojektuota 70 dviejų arba trijų kambarių butų. Jų plotas svyruoja nuo 37 iki 80 kvadratinių metrų. Po namais įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Septynių aukštų name gyventojų patogumui veiks liftas.

Nauji ką tik iškilę daugiabučiai papildė kvartale jau stovėjusius kitus du klasikinės architektūros daugiabučius namus. Numatyta, kad šį uždarą kvartalą iš viso sudarys 16 gyvenamųjų namų, todėl netolimoje ateityje įmonė ketina toliau vystyti kvartalo plėtros darbus.

Kaip ir kiti „YIT Kausta“ projektai, šis kvartalas statomas vadovaujantis Suomijos koncerno taikomais statybos kokybės reikalavimais dėl butų išplanavimo ir infrastruktūros. Numatoma, jog daugiabučių energinio naudingumo klasė bus ne žemesnė kaip B, tad butai būsimiems gyventojams bus itin šilti ir taupūs.

„Šilo namai“ įsikūrę toliau nuo pagrindinių Kauno gatvių, šalia Panemunės šilo ir Kauno tvirtovės (VI fortas). Kita vertus, visai netoli šių namų yra įsikūręs didelis prekybos centras „Molas“, įvairios ugdymo įstaigos. Miesto centras automobiliu pasiekiamas vos per keletą minučių, taip pat gerai išplėtotas ir susisiekimas viešuoju transportu.

Kauno simbolis „Žalgirio“ krepšinio klubas nuo praėjusios savaitės turi naują vadovą – Paulių Motiejūną, bet kaip išgelbėti „Žalgirį“ nuo bankroto, o komandą – nuo išsivaikščiojimo, kol kas nežinia. Kauno meras Andrius Kupčinskas „Veidui“ pabrėžė, kad „Žalgiris“ turi ieškoti naujų privačių rėmėjų, nes savivaldybė remdama klubą jau viršija savo galimybes.
Su meru A.Kupčinsku aptarėme aktualiausius Kauno klausimus – nuo „Žalgirio“ iki duobių gatvėse.

VEIDAS: Kauno gatvės lyginamos su Marsu, socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė puslapis, kuriame kviečiama skelbti vis didesnių Kauno duobių nuotraukas. Prasidėjus pavasariui kauniečiai duobėse žada sodinti ne tik gėles, bet ir bulves. Nejaugi Kaunas nebeišgali net savo gatvių susilopyti?
A.K.: Tai pirmiausia valstybinė problema, trūkstamo valstybės dėmesio per ilgus dešimtmečius pasekmė. Argumentuodamas priminsiu, jog įvedinėjant degalų akcizą žadėta, kad iš surinktų lėšų bus tvarkomi ne tik magistraliniai, bet ir vietinės reikšmės keliai bei gatvės. Iš pradžių maždaug pusė lėšų tekdavo magistraliniams ir antra tiek – vietinės reikšmės keliams, bet pastaruoju metu matome tik mažėjantį finansavimą iš Kelių priežiūros plėtros programos. Kauno vairuotojai pildamiesi degalus kasmet sumoka apie 200 mln. Lt akcizo, bet mūsų savivaldybei kiekvieną pavasarį dabar tegrįžta per 10 mln. Lt. Tokia situacija ir atsispindi keliuose. Viena savivaldybė nėra pajėgi aprėpti 960 km ilgio gatvių tinklo. Kiek mūsų jėgos leidžia, tiek patvarkome, po arenos būtent gatvės yra mūsų prioritetas, bet juk biudžetas – deficitinis, o savivaldybė – ne bankas. Tiesa, dabar esame paskelbę viešąjį pirkimą dėl 100 mln. Lt investavimo ir atidėjimo: jei ateitų rangovas, savivaldybė bandytų išsimokėti per dešimt metų ir už tas lėšas sutvarkyti blogiausias gatves.
VEIDAS: Išeitų, padaryti galite nelabai ką – belieka toliau važinėti stengiantis aplenkti didžiąsias duobes?
A.K.: Kol Susisiekimo ministerijai neįrodysime, kad lėšų reikia skirti daugiau, situacija nepasikeis. Kauniečiams beliks viena – važinėti pro Kauną einančia magistraline autostrada. Ši atkarpa vasarą ir taip užsikemša, o ateityje, matyt, taip bus jau ne tik vasarą.
VEIDAS: Dar vienas gana kurioziškas pavyzdys – Panemunės tiltas. Kaip susiklostė, kad senąjį tiltą nugriovėte, o pastatyti naujo nebeturite už ką?
A.K.: Na, kaip nugriovėme: tilto būklė buvo avarinė, kitos išeities neturėjome. Tam rengtasi apie ketverius metus, sprendimas nenukrito iš dangaus. Buvo sutarimai dėl finansavimo su ankstesne Vyriausybe, kad tilto statybai 70 proc. lėšų skirs valstybė ir 30 proc. – savivaldybė, kalbėjomės apie tai ir su dabartiniu premjeru bei susisiekimo ministru. Pripažįstama, kad Kaunas iš tiesų vienintelis toks miestas Lietuvoje, kuris, būdamas dviejų didžiausių upių santakoje, turi daugiau nei dešimt tiltų. Panemunės tiltas neina į kokias nors pievas ar dar kažkur, susisiekimo požiūriu jis miestui labai svarbus. Tikiu, kad dabartinė Vyriausybė laikysis ankstesnės valdžios įsipareigojimų ir tiltas bus pastatytas. Manau, balandį jau bus priimti galutiniai sprendimai.
VEIDAS: Negalite užlopyti gatvių ar sutvarkyti tiltų, bet turite moderniausią šalyje areną, norite turėti geriausią Europoje krepšinio klubą. Savivaldybės išlaidos Kauno arenai bei „Žalgirio“ krepšinio klubui viršija 20 mln. Lt per metus. Mere, ar nemanote, kad jūsų ambicijos tiesiog per didelės? Gal sumažinus užmojus ir duobėms lėšų atsirastų.
A.K.: Tikrai nesutikčiau. Aišku, kai kas pavydi Kaunui tų ambicijų. Priminsiu, kad arenos statyba atsiėjo iš viso 243 mln. Lt, iš jų 130 mln. Lt skyrė savivaldybė, o likusi dalis buvo valstybės ir ES lėšos. Jei Panemunės tiltas ar Kauno gatvės būtų finansuojamos tokiomis proporcijomis kaip arena, tada, sutinku, jos tikrai kitaip atrodytų.
O kad mūsų ambicijos nėra per didelės, rodo pirmiausia puikus arenos lankomumas. Palyginkime kad ir „Žalgirio“ bei „Siemens“ arenų lankomumą. Anksčiau buvo bedama pirštu į Kauną, kaip į miestą, kuris negeba įgyvendinti didelių projektų, tačiau arena, statyta ne tik Europos krepšinio čempionatui, bet ir „Žalgiriui“, ir visam Kaunui, yra geriausias pavyzdys, kad esama priešingai. Aišku, savivaldybė yra įsipareigojusi arenos operatoriui mokėti 3 mln. Lt koncesijos mokestį, bet tai realiai yra netiesioginė parama „Žalgiriui“. Todėl niekaip nesutiksiu, kad arena buvo ambicingas ir neperspektyvus projektas. Jei būtų kitaip, tiek galimų arenos operatorių, kurie, išaiškėjus „Žalgirio“ bėdoms, siūlo savo paslaugas, dabar nesisuktų apie mano kabinetą. Ir jiems rūpi būtent arena, o ne „Žalgiris“. Areną, kuri yra savivaldybės nuosavybė, ir „Žalgirį“ – jo bėdas, valdymą, vadovus – būtina atskirti.
VEIDAS: Kokią regite „Žalgirio“ ateitį: ar dabartinė aklavietė, į kurią pateko Lietuvos krepšinio legenda, nerodo, kad Kaunas paprasčiausiai nepajėgus išlaikyti tokio krepšinio klubo? Kas turėtų jį finansuoti ir padengti milijonines skolas? Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė „Žalgirio“ nerems, savivaldybė skirti daugiau lėšų irgi neišgali.
A.K.: Nelygu kokio klubo mes norime. Čia iš tiesų galima kalbėti apie nepagrįstas ambicijas, kokių turėjo buvę klubo vadovai. Su žaidėjais buvo pasirašyta nerealių kontraktų, biudžetas nepamatuotai išpūstas, klubo valdymo srityje buvo didžiulių spragų, o galiausiai visą kaltę mėginta suversti savivaldybei, esą ši privalo vos ne 10 mln. Lt „Žalgiriui“ skirti. Mes pripažįstame – krepšinis yra viena reprezentacinių miesto kortelių, bet sveiko proto ribose. Manau, savivaldybės indėlis į krepšinį ir taip be galo didelis.
Ieškome išeičių kartu su Lietuvos krepšinio federacija, tikiu, kad sprendimas bus rastas. Pirmas dalykas, ko reikia „Žalgiriui“, tai skaidri ir efektyvi klubo vadyba. Na, o dėl finansavimo – savivaldybė remti klubo neatsisako, bet dominuoti turi privatus rėmimas. Tikrai įmanoma sudaryti tinkamą klubo biudžetą, kuris užtikrintų gerą komandos žaidimą ir džiugintų sirgalius. Manau, norint tai pasiekti daugiau dėmesio reikėtų skirti ne legionierių, o savų jaunų perspektyvių žaidėjų pritraukimui.
VEIDAS: Žlugęs Ūkio bankas buvo iš esmės Kauno bankas. Kaip banko ir su juo susijusių įmonių griūtis atsilieps Kauno miestui?
A.K. Tiesiogiai neatsilieps, tik kažkiek mažiau surinksime gyventojų pajamų mokesčio. Galiu pasakyti, kad savivaldybė didesnių lėšų nelaikė nei „Snoro“, nei Ūkio banke. Savivaldybė sąskaitų Ūkio banke iš viso neturėjo, savivaldybės įmonių lėšos jame taip pat buvo nedidelės.
VEIDAS: Vadinasi, savivaldybė Ūkio banku nepasitikėjo.
A.K.: Negalima taip sakyti… Mes tiesiog realiai vertinome rinkos padėtį ir išskaidėme riziką.
VEIDAS: Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pernai didelę dalį skrydžių nukreipė iš Kauno į Vilnių, todėl skrydžių Kauno oro uoste šių metų sausį, palyginti su 2012-ųjų sausiu, sumažėjo beveik 52 proc., keleivių – 64 proc. Kokios įtakos tai turėjo turistų srautams Kaune, kur maždaug kas antras turistas yra atvykęs pigių skrydžių avialinijomis?
A.K.: Skrydžių perkėlimas vyko daugiau ne sezono metu, bet neneigiu, kad įtakos turizmo srautams tai tikrai turėjo. Kita vertus, reikia pripažinti, jog Kauno miesto ir rajono savivaldybės bendradarbiaudamos su Kauno oro uostu padarė viską, kad priviliotų pigių skrydžių kompanijas, ir tai davė vaisių. Tačiau po to susisiekimo ministras susizgribo, išleido naują įsakymą, kuris, manau, yra diskriminacinis tiek Kauno, tiek Palangos oro uosto atžvilgiu. Taip į Vilnių atėjo kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, ir „Ryanair“ metėsi konkuruoti. Trys Lietuvos oro uostai priklauso vienam savininkui, tai pačiai šeimai, bet vienas sūnus buvo labiau mylimas nei kiti, tai ir lėmė „Ryanair“ išėjimą. Dabar rinka pamažu stabilizuojasi, nemažai skrydžių į Kauną grąžinta, bet norėtųsi valstybinio požiūrio šiuo klausimu, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje. Nes taip mes tik pralaimime kaimyninių šalių oro uostams.
VEIDAS: Teko girdėti Kauno verslininkus skundžiantis, kad sumažėjus gyventojų čia jau nebėra kam plėtoti verslo. Iš tiesų Kaunas 1989–2011 m. neteko arti 100 tūkst. gyventojų. Kokių pasekmių toks dramatiškas gyventojų mažėjimas turi miesto ekonomikai?
A.K.: Tai lėmė kelios priežastys: gimstamumo mažėjimas (nors pernai gimstamumo rodikliai džiugino – gimė daugiau nei keturi tūkstančiai kauniečių), nemažai žmonių išvyko iš Lietuvos ar išsikėlė gyventi už miesto, nes Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje, dar nėra baigta grąžinti žemės nuosavybė. Turime išskirtinę situaciją Lietuvoje, ir tai, be abejonės, atsiliepia. Kadaise kelti ambicingi planai – kad Kaunas turi turėti pusę milijono gyventojų, bet padėtis tokia, kokia yra, ir ne tik Kaunas susiduria su šia problema. Kaip tai atsiliepė ekonomikai, vertinti sunku, nes prieš dešimtmetį savivaldybės biudžetas nesiekė 300 mln. Lt, o dabar artėja prie 800 mln. Lt, tad aplinkybės skirtingos.
VEIDAS: Kiek teisybės surašinėtojų žodžiuose, kad Kauno daugiabučiuose yra daugybė tuščių butų, kuriuose niekas nebegyvena?
A.K.: Nežinau tokios statistikos. Tuščių butų, aišku, yra, bet svarbu, kad komunaliniai mokesčiai mokami, o išvykusieji kada nors gal sugrįš su geresnėmis perspektyvomis. Su teiginiais, kad Kaune jau esama daugiabučių vaiduoklių, tikrai nesutiksiu. Aišku, yra kitokių vaiduoklių – dešimtmečiais netvarkytų pastatų, bet tai jau laukinės privatizacijos pasekmė.
VEIDAS: Kauno miesto savivaldybė pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui pernai buvo šeštoje vietoje. Ką Kaunas gali padaryti, kad investuotojai neaplenktų miesto?
A.K.: Mūsų savivaldybė tikrai negali pasiūlyti laisvų žemės sklypų mieste, tad daugiausiai užsienio investicijų pritraukia Kauno rajono teritorijoje esanti laisvoji ekonominė zona. Nors mes tam skiriame daug pastangų, investicijų statistikoje tai atsispindi kaip rajono savivaldybės nuopelnas. Kaip sakė Markas Twainas, yra melas, bjaurus melas ir yra statistika.
VEIDAS: Jūs sakote, kad Kaunas – lietuviškasis Paryžius, kiti siūlo Kaunui lygintis nebent su Šakiais. Ar dar turite vilties pakeisti Kauno įvaizdį?
A.K.: Neičiau šių pareigų, jei netikėčiau, kad tai galima padaryti. Mums bandoma primesti tam tikrą savigraužos jausmą, kad kauniečiai yra nevykę, bet manau, tai daroma iš pavydo. O tas pavydas daugiausia kyla iš sostinės.

A.Kupčinskas: „Pirmas dalykas, ko dabar reikia „Žalgiriui“, tai skaidri ir efektyvi klubo vadyba.“

Penktadienį Kaune prasideda didžiausias Baltijos šalyse senturgis „Laiko ratu“. Renginio organizatoriai pastebi, kad į pirmąjį šių metų senturgį užsiregistravo rekordinis dalyvių skaičius.

„Tai, kad į šį senturgį užsiregistravo beveik 350 sendaikčių pardavėjų, tik patvirtina, kad per šešerius metus tai tapo vienu svarbiausių sendaiktininkų, kolekcininkų ir antikvaro mėgėjų susibūrimu ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytų Europoje“, – sako Jonas Plenta, vienas iš senturgio „Laiko ratu“ organizatorių.

Šiandien prasidedančiame ir iki sekmadienio truksiančiame sendaikčių turguje laukiama ir daugiau nei įprasta lankytojų.

„Šio senturgio asortimentas bus didesnis nei įprasta, tad apsilankyti renginyje turėtų visi besidomintys sendaikčiais, antikvariniais daiktais ar ieškantys ko nors ypatingo tačiau iki šiol neradę“, – sako J. Plenta.

Paprastai šį renginį per tris dienas aplanko apie 300 tūkst. lankytojų.

Renginyje kaip ir kaskart dalyvaus sendaiktininkai, antikvaro kolekcininkai, bukinistai, numizmatai ir filatelistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Prekybos miestelyje „Urmas“ vyksiančiame senturgyje lankytojai galės pasigrožėti ne tik įvairiais sendaikčiais, bet ir senovine restauruota XIX a. pabaigos – XX a. vidurio technika.

Senturgis „Laiko ratu“ vyks visą šį savaitgalį, kovo 22–24 dienomis.

Balandžio 28 d. „Žalgirio“ arenoje įvyks baigiamasis 23-iojo tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas Kaune. Festivalio organizatoriai pastarajam paruošė ypatingą žvaigždę – unikaliu muzikos atlikimu garsėjančią ir visą pasaulį pakerėjusią amerikiečių grupę „Naturally 7“.
„Vos tik užsiminėme, jog šiemet „Kaunas Jazz“ festivalyje koncertuos viena ryškiausių JAV žvaigždžių – „Naturally 7“ septyniuke, internete pasipylė šūsnys komentarų, išreiškiančių džiaugsmą, jog pagaliau ši grupė aplankys ir Lietuvos sceną. Akivaizdu, kad svajojusių apie šį pasirodymą mūsų šalyje tikrai netrūksta, todėl esame labai laimingi galėdami „Naturally 7“ ir „Kaunas Jazz“ gerbėjams pateikti daugiau informacijos apie būsimą koncertą ir drauge pasidžiaugti pirmuoju grupės vizitu Lietuvoje“, – sako festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas.
„Naturally 7“ sugebėjo sukurti savo žanrą, kuriame ne tik neturi jokių konkurentų, bet ir sugeba pakerėti minias klausytojų.
Grupės vokalistai prieš šešerius metus taip sužavėjo vieną populiariausių planetos dainininkų – Michaelą Buble, kad jis jau trečią karta kviečia „Naturally 7“ į savo pasaulines gastroles. Kai grupė 2009 metais koncertavo viename Londono klube, juos išgirdo tarp žiūrovų buvęs legendinis prodiuseris Brianas Eno („Coldplay“, U2, David Bowie) ir grupės „Coldplay“ lyderis Chrisas Martinas. Didžiosios šou pasaulio žvaigždės jau kitą dieną pakvietė septyniukę kartu padirbėti įrašų studijoje.
Balsais neįtikėtinus triukus demonstruojantys vokalo virtuozai dainavo prestižiniame karališkosios šeimos stebimame Anglijos šou „Royal Variety“, po kurio buvo pakviesti susitikti su princu Charlesu. Jie dainavo ir garsiojo prodiuserio Quincy Joneso 75-ojo gimtadienio minėjime Šveicarijoje, surengtame įžymiajame „Montreux“ džiazo festivalyje, o Paryžiaus metro nufilmuota grupės atliekama Philo Collinso daina „In The Air Tonight“ tapo interneto sensacija ir pakilo į keliolikos šalių topus. Grupė 2010 metais pasirodė Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, koncertavo elitinėje Niujorko „Madison Square Garden“ salėje.
Grupės istorija prasidėjo dar 1999-aisiais, kai Niujorke gyvenantys broliai Rogeris ir Warrenas Thomasai subūrė vokalistų grupelę ir greitai pamatė, kad balsais gali atlikti ne tik vokalo, bet ir skirtingų muzikos instrumentų partijas. Rezultatas – stulbinami vokalo žaidimai. Vien balsais septyniukė sugeba taip „sugroti“ džiazo, roko, ritmenbliuzo, pop muzikos kūrinius, jog užsimerkęs žiūrovas niekaip nepatikės, kad scenoje nėra nei vieno muzikos instrumento.
Šiemet Kaune balandžio 25–28 dienomis ir Vilniuje balandžio 29 dieną vyksiantis festivalis „Kaunas Jazz“ žada būti išties įspūdingas. Skirtingose Kauno scenose bei Vilniaus kongresų rūmuose per penkias festivalio dienas bus surengta 18 koncertų, kuriuose žibės ryškiausi Lietuvos ir pasaulio džiazo meistrai.
Bilietus į „Kaunas Jazz“ koncertus Kaune ir Vilniuje platina „Tiketa“. Be to, šiemet festivalio gerbėjams siūloma išskirtinė galimybė įsigyti į visus mokamus festivalio koncertus Kaune galiosiantį abonementą ir taip gauti geriausios muzikos pliūpsnį už mažiausią kainą.
Daugiau informacijos apie festivalį „Kaunas Jazz 2013“ ir jo programą rasite adresu www.kaunasjazz.lt.
Grupės „Naturally 7“ atliekamas Philo Collinso kūrinys „In The Air Tonight“: http://www.youtube.com/watch?v=T5qc3qZqe38.

Į koncertinį turą Centrinėje Amerikoje išvykstantis žinomas Lietuvos atlikėjas Linas Adomaitis penktadienio vakarą džiugino į sausakimšą Kauno klubą „Combo“ susirinkusius savo gerbėjus. Audringu gyvo garso koncertu „Pasaulis gražus“ L. Adomaitis ne tik, kaip pats sako, atidavė duoklę Kauno gerbėjams, bet ir pradėjo gyvos muzikos klubo naująjį sezoną.
„Kai vakar pro klubo persirengimo kambario langus pamačiau mašinų koloną nuo „Combo“ iki „Gargaro“, supratau, kad nusimato neblogas „judesiukas“. Tai taip ir buuuvoooo!!! Ačiū, draugai, kad visi kartu užsukom reikalų“, – po koncerto, šeštadienio rytą, savo gerbėjams socialiniame tinkle rašė Linas Adomaitis.
Iš viso į klubą „Combo“ penktadienio vakarą susirinko daugiau nei 750 žmonių. Netikėta vakaro staigmena tapo iš Londono grįžusio Lietuvos atlikėjo Vaido Baumilos pasirodymas. Ne mažiau audringų ovacijų sulaukė ir per muzikos apdovanojimus M.A.M.A. 2012 pristatyta, o penktadienio vakarą naujai nuskambėjusi L. Adomaičio ir reperio Aleknos daina „Ką tu stumi?“. L. Adomaičiui scenoje taip pat talkino ištikimiausi bičiuliai: dainininkė Monika Linkytė, būgnininkas Ąžuolas Paulauskas, gitaristas Andrius Murencevas – Paco ir daugelis kitų.
„Aš esu nepaprastai dėkingas žmonėms, kurie ne tik gausiai užpildė klubo „Combo“ erdves, bet ir kartu su mumis dainavo visų dainų žodžius. Senai jaučiausi taip gerai. Pažadu savo muzikos gerbėjams, kad kitą kartą iš „Combo“ klubo liks kabrioletas, nes stogą „nunešim“ tikrai, galite tuo neabejoti“, – žadėjo vienas populiariausių Lietuvos atlikėjų.
L. Adomaičio gyvo garso koncerte penktadienį skambėjo žinomiausi atlikėjo muzikos perlai, sukaupti per 15 metų jo karjerą scenoje. Žiūrovams liūdėti neleido ir linksmi žaidimai, kuriuos vedė aktorius Andrius Žiurauskas, ir vieno geriausių Lietuvos iliuzionistų Nikolo Kin šou.
„Džiugu, jog naująjį sezoną pradėjome labai trankiai ir didžiuliame būryje žmonių. Kaip sakoma, gera pradžia – jau pusė darbo, tad klubo lankytojams pažadame, jog šį sezoną juos vėl stebinsime tik geriausiu garsu, audringiausiais koncertais ir pateiksime ne vieną iš kojų išversiančią staigmeną“, – sako klubo „Combo“ vadybininkas Justas Jankauskas.

Įvertinusi pirmųjų renovuotų daugiabučių namų gyventojų atsiliepimus apie pagerėjusią gyvenimo kokybę, Kauno savivaldybė „ima jautį už ragų“ – jau parengė projektą kitąmet mieste renovuoti 120 daugiabučių namų ir parengė pasiūlymą vyriausybei, kaip tinkamiau integruoti socialiai remtinus gyventojus dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje.

„Tai apie 120 mln. vertės kvartalinės renovacijos projektas. Metų pradžioje patvirtinsime šį projektą, savivaldybė vien daugiabučių atnaujinimo techninių projektų parengimui numatė investuoti 3 mln. litų ir iki 2013-ųjų pabaigos pagal Jessica programą susigrąžinsime savivaldybės investuotas lėšas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis.

Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausiosios specialistės Jolitos Maženienės, Kaunas turės pranašumą prieš kitus miestus dėl savivaldybės žingsnių masiškai renovuoti daugiabučius ir jų aplinką.

„Kaune jau atliktas kvartalų identifikavimas ir reitingavimas pagal poreikį modernizacijai. „Reitingo blogiausias“ – Kovo 11-tos g., Pramonės pr. ir Draugystės g. Trikampis, kuris apima 32 daugiabučius, 2 darželius ir mokyklą. Toliau – Škirpos kvartalas su 37 daugiabučiais ir 3 darželiais ir Lukšio kvartalas su 31 daugiabučiu ir darželiu. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu UAB „Miesto renovacija“ jau parengė išsamią „Škirpos kvartalo“ analizę. Kitas svarbus programos pažangos aspektas – Kauno savivaldybė jau parengė vyriausybei siūlymą, kaip tinkamiau integruoti socialiai remtinus gyventojus dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje“, – pasakojo J. Maženienė.

BUPA duomenimis, Kaune baigti renovuoti 64 daugiabučiai manai, dar 61 daugiabučio gyventojai jau apsisprendė dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje ir parengė investicinius planus, 15 namų šiuo metu jau vyksta rangos darbai, 32 daugiabučiai perka techninius darbų projektus ir turėtų atnaujinimo darbus pradėti pavasarį, dar 40-ies daugiabučių investicinius planus jau patvirtino BUPA.

„Šie skaičiai rodo, kad pavasarį Kaune pajudės ne tik kvartalinė renovacija, bet ir pavienių daugiabučių namų atnaujinimas“, – komentavo BUPA vyriausiasis specialistas Žydrūnas Vilčinskas.

Kaune susikaupė patyrusių daugiabučius renovavusių bendrijų pirmininkų bazė, kurie perduoda savo patirtį ir konsultuoja renovaciją dar tik pradedančius Kauno bei kitų miestų gyventojus.

Renovuoto daugiabučio Kaune Vanago g. 3 bendrijos pirmininkas Zenonas Baranauskas pataria gyvenamąjį namą atnaujinti kompleksiškai, o ne dalimis, nes tik tuomet pasiekiamas geriausias rezultatas. “Iš karto mes to nežinojome, bet dabar visiems sakau, kad būtina sutvarkyti ir normaliai įrengti šildymo bei vėdinimo sistemas. Taip pat labai svarbu rangovo pasirinkimas, kokybiškos medžiagos ir atsakingas techninis prižiūrėtojas”, – pataria Z. Baranauskas.

Atnaujinto daugiabučio Statybininkų g. 19 Prienuose bendrijos pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis sako pastebintis: „Mes dar esame sovietiniai žmonės: mąstome, kad gavome butus iš valdžios ir valdžia turi jais rūpintis: ir kiemą iššluoti, ir sniegą nukasti, ir namą atnaujinti. Jei nereikėtų kiekvieno buto savininkų susitikimo, tik tuomet renovacija visoje šalyje tikrai sparčiai vyktų. Kooperatinių namų gyventojai mąsto kitaip – jie buvo įpratę, kad niekas jais nepasirūpins, patys turi rūpintis“.

Olegas Mackevičius, organizavęs Kauno daugiabučių Lukšio g. 4 ir 12 renovaciją, šiuo metu atnaujinantis Savanorių pr. 395 daugiabutį, pritaria, kad svarbiausia daugiabutį atnaujinti kompleksiškai, o ne etapais, nes kitaip negauni maksimalios naudos. „Dabar renovacijai yra puikios sąlygos, nesunku finansuoti – tik imk ir daryk. Mano pamoka, kad mes nekreipėme pakankamai dėmesio į vėdinimo problemas, o vis tik tai labai svarbu. Be abejo, renovacija pasiteisino, juk šildymo sąskaita dvigubai ar net trigubai mažesnė už aplinkinių namų. Be to, žmonės gyvena kaip žmonės, nešąla, patys reguliuojasi šilumą“, – privalumus dėsto O. Mackevičius.

Marija Bžeskienė, renovuoto daugiabučio Mapų g. 3 bendrijos pirmininkė pasakoja, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra padeda žengti kiekvieną renovacijos proceso žingsnelį ir pirmiausia pataria atlikti renovuotino namo techninės būklės ekspertizę dar prieš rengiant pirmąjį gyventojų susirinkimą apie renovaciją.

„Aš pirmiausia paruošiau tokią ekspertizę ir parodžiau gyventojams 51 pastato šiluminę nuotrauką, kur matyti namo plyšiai, įtrūkimai, šilumos pralaidumas. Kol tokių įrodymų nepamato – nepatiki. Sako, dar nereikia renovuoti, dar viskas gerai. Kitas svarbus etapas – konkursai, kad darbus atliksiančios firmos atitiktų visus reikalavimus, dirbtų pagal kokybės standartus, būtinai turėtų civilinį draudimą. Jeigu pasirenki gerą firmą, ir darbai bus atlikti atsakingai. Žmones labai nuramina tai, kad jie gali gauti lengvatinę paskolą 3 proc. 20 metų laikotarpiui, o socialiai remtiniems valstybė viską kompensuoja. Po renovacijos mes ženkliai sutaupome – perpus mažiau nei anksčiau moka net ir tie butai, kurie labai daug šildosi, o kiti butai ir trigubai mažiau moka. O šiemet iki gruodžio pabaigos visai šildytis nereikėjo”, – pasakoja senamiestyje daugiabutį renovavusi M. Bžeskienė.

Išsami renovacijos ambasadorių duomenų bazė skelbiama svetainėje www.atnaujinkbusta.lt. Iš viso šiuo metu Kaune yra apie 1500 renovuotinų daugiabučių gyvenamųjų namų.

Renovuotas namas Prienuose, Statybininkų g. 19. Faktai trumpai
Renovuota: stogas, sienos, balkonai, langai, paradinių durų tambūrai
Renovacijos kaina: 393,5 Lt/m2
Valstybės parama: 140Lt/m2
Renovacijos kaina gyventojams: 253,5 Lt/m2
Vidutinė šildymo kaina iki renovacijos: 5,82 Lt/m2 mėnesiui (267,77 Lt 46 m2 butui)
Vidutinė šildymo kaina po renovacijos: 2,72 Lt/m2 mėnesiui (125,- Lt 46 m2 butui)
Sutaupoma peršildymo sezoną: 856,39 Lt /2kamb.butu)
Metų įmoka paskolai padengti 2 kamb. butui: 2353,44 Lt (196,12 Lt/mėn. )
Renovuoto daugiabučio pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis, tel. 860918785

Kruopščia kalėdine puošyba, šventinėmis programomis stengiasi išsiskirti visi Lietuvos miestai, o mažesnieji neatsilieka nuo didžiųjų.

Praėjusį savaitgalį nespėjusieji sudalyvauti kalėdinių eglių įžiebimo šventėse dar turi galimybę tai padaryti. Gruodžio 7-osios pavakarę Alytaus Rotušės aikštėje miesto meras Jurgis Krasnickas įžiebs svarbiausią Dzūkijos žaliaskarę. Tuo tarpu šokančiais angelais papuoštos didžiulės eglės Kaunui, atrodo, nepakanka: ateinantį šeštadienį Vienybės aikštėje ir Laisvės alėjos bei S.Daukanto gatvių sankirtoje sužibs dar dvi kalėdinės eglutės. Jas puošti padėjo KTU studentų atstovybė, sergančiais vaikais besirūpinantis labdaros bei paramos fondas „Saulės smiltys“ ir netgi žinomi krepšininkai.
„Tradicija tapo kalėdines egles puošti ir kitose miesto vietose, ne tik Rotušėje. Šiemet į kalėdinių renginių organizavimą įsijungė daug miesto įstaigų ir net žinomų žmonių. Štai eglėms skirti žaisliukai yra rankų darbo, juos pagaminti  padėjo darželių, mokyklų vaikai ir “Žalgirio” krepšininkai  Vytenis Lipkevičius, Mindaugas Kuzminskas ir Marko Popovič“, – pasakoja „Tautos namų“, organizuojančių kalėdinius renginius Kaune, atstovė Sigita Veličkienė.
Gruodžio 8 d. Kauno Rotušės aikštėje atidaromas kalėdinis miestelis vaikams. Čia bus rengiamos kūrybinės dirbtuvėlės, senosios animacijos filmų peržiūros, vyks pasakų knygų, kalėdinių receptų mainai. Nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro veiks atrakcionai, specialiai pastatytuose nameliuose bus prekiaujama šiltais gėrimais ir užkandžiais.
Dzūkijos sostinėje Alytuje eglės įžiebimo šventę šį penktadienį lydės cirko, šokio pasirodymai, koncertuos Astos Pilypaitės dainavimo studijos atlikėjai ir Oranžinis choras. „Norime, kad ši šventė būtų šilta, sava, tad joje dalyvaus vien miesto kolektyvai.  Alytiškiai aktyvūs, patys siuva kostiumus, gamina dekoracijas. Į kalėdų eglės įžiebimo šventę susirenka labai daug žmonių, sakyčiau, kad mūsų Rotušės aikštė tokiems renginiams net mažoka,“ – sakė Alytaus kultūros ir komunikacijos centro (AKKC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Andruškevičienė.
Alytuje visą gruodį vyks koncertai, o kiekvieną mėnesio sekmadienį bei antrąją Kalėdų dieną miesto Rotušės aikštėje lauks Kalėdų senelis.
Valstybinis turizmo departamentas, siekdamas mažinti sezoniškumą, kviečia visus keliauti ne tik šiltuoju metų laiku, bet aplankyti pasipuošusius Kauną bei dzūkų sostinę Alytų ir sudalyvauti išskirtiniuose šventiniuose renginiuose.

Kauno muzikinis restoranas-klubas „Combo“ spalio mėnesį skelbia džiazuojančiu ir lankytojams žada ypatingą programą, kurioje ne tik gyvai skambantys džiazo garsai, bet ir speciali paroda bei išskirtiniai patiekalai.
„Specialiai šiam mėnesiui paruošta programa – tai savotiška įžanga į jau spalio pabaigoje vyksiantį džiazo muzikos festivalį „Kaunas Jazz ruduo“. Nors oras dar nėra labai šaltas, o dienos itin niūrios, spalis visgi priskiriamas prie vienų iš niūriausių metų mėnesių, todėl norime spalvingais džiazo muzikos garsais šį mėnesį praskaidrinti ir taip palengvinti muzikos festivalio „Kaunas Jazz ruduo“ laukimą“, – sako restorano-klubo „Combo“ vadovas Justas Jankauskas.
Kiekvieną spalio mėnesio ketvirtadienį per pietus, nuo 11.30 val. iki 13.30 val., restorane-klube „Combo“ gyvos muzikos skambesį dovanos lietuviams neblogai pažįstamas saksofonininkas Sergej Vichrov – Seržas.
Restorano-klubo lankytojai visą spalio mėnesį taip pat bus kviečiami apžiūrėti specialiai įrengtą fotografijų galeriją „Džiazuojančios akimirkos“, kurioje per 20 iš įvairių autorių surinktų geriausių fotografijų, darytų praėjusio „Kaunas Jazz“ festivalio metu.
„Tikime, kad šioje fotografijų parodoje publikuojamos užfiksuotos praėjusio „Kaunas Jazz“ festivalio akimirkos jame buvusiems primins nuostabias kartu su geriausiais džiazmenais praleistas akimirkas ir gražins džiazo garsų sukeltas malonias emocijas, o dar nebuvusius bent iš dalies supažindins su „Kaunas Jazz“ ir pakvies apsilankyti festivalio koncerte“, – teigia J. Jankauskas.
Be to, restorano-klubo lankytojams bus siūloma paragauti pagal išskirtinius receptus būtent spalio mėnesiui „Combo“ šefų paruoštus desertus.
Spalio, kaip džiazo mėnesio, kulminacija restorane-klube „Combo“ taps spalio 20 d. čia vyksiantis džiazo festivalio „Kaunas Jazz ruduo“ koncertas, kuriame pasirodys suomių grupė „The Northern Governors“.
„Kaunas Jazz ruduo“ festivalis prasideda spalio 20 d. istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, kur gros Lietuvos muzikantai – gerai žinomas šalies saksofonininkas Danielius Praspaliauskis ir vienas ryškiausių jaunosios kartos pianistų Leonardas Bėkša. Įsimintiną džiazo savaitgalį vainikuos spalio 21 d. Kauno filharmonijoje vyksiantis „Kaunas Jazz 2012“ dokumentinio filmo „22“ pristatymas (filmo autorius Rytis Zemkauskas) ir pasaulinio lygio perkusijos virtuozo „Trilok Gurtu Band“ koncertas.
Bilietus į džiazo festivalio „Kaunas Jazz ruduo“ koncertus platina „Tiketa“.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį į Kauną kviečia tarptautinis šokio festivalis „Aura’22“.

Festivalis organizuojamas jau dvidešimt antrą kartą, tačiau pirmuosius dvidešimt metų vadino save tiesiog Tarptautiniu modernaus šokio festivaliu. Pernai dėl vis labiau ryškėjančios modernaus ir šiuolaikinio šokio takoskyros nuspręsta pavadinimą keisti. Buvo pasirinktas Kauno šokio teatro, kurio nariams tenka ryškiausias indėlis sudarant festivalio programą bei priimant jo svečius, vardas „Aura“.

Bendro darbo vaisiai

O svečių „Aura’22“ žada sulaukti iš Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, Austrijos, Portugalijos bei Olandijos. Bendradarbiaudami su pastaraisiais Lietuvos šokėjai pristatys net keturis skirtingus šokio spektaklius.
Viename jų kartu su Izraelio choreografu Amosu Ben-Taliu, Hagoje gyvenančiu buvusiu Olandų šokio teatro šokėju, „Aura“ mėgins aiškintis žmogaus sukurtų taisyklių ir laisvės jausmo sąveikas.
Tame pačiame olandų teatre šokę prancūzų kilmės choreografai Jerome’as Meyeris ir Isabelle Chaffaud savo spektaklį trims lietuvių šokėjoms sukūrė Vilniuje.
O choreografė Rūta Butkutė ironišką spektaklį „Pasimetusios akys“ apie žmogaus vidinio pasaulio užkaborius, neretai prieštaraujančius visuotinai priimtinoms moralinėms vertybėms, su olandų šokėjais pastatė Korzo teatro produkcijos namuose. Ten pat kita garsi šokėja Loreta Juodkaitė kartu su kolega Kenzo Kusuda turėjo galimybę sukurti duetą „Miražas“, kuriame stipri, fizine energija trykštanti lietuvaitė oponuoja subtiliai rafinuotam, vizijų pasauliui atstovaujančiam japonų scenos meistrui.

Ir šiurpiai, ir juokingai

Nuogas kūnas niekuomet nebuvo tabu kauniečių rengiamame festivalyje. Todėl nenuostabu, kad atidarymui šįmet pasirinktas austrų choreografės Anne Juren ir režisierės Annie Dorsen šiuolaikinio šokio kūrinys „Magiška“. Striptizo ir pornografijos elementų nesibodintis suaugusiems skirtas spektaklis kalba apie moterį menininkę šiuolaikinėje visuomenėje. Prijuostė ir virtuviniai įrankiai austrės virtuvėje virsta pavojingais ginklais ir magijos triukų demonstravimo instrumentais.
Prancūzų trupė „A.lter S.essio“ spektaklyje „Patvarumas“ lazerių šviesomis ir žiūrovus šiurpinančiomis garsų vibracijomis scenoje kuria šaltą ir slegiančią atmosferą. Šis reginys turėtų ypač patikti jaunajai publikos daliai, eksperimentuojančiai su įvairiomis technologijomis.
Užtat Izraelio choreografai Nivas Sheinfeldas ir Orenas Laoras festivalio publikai turi parengę nuotaikingą šokio spektaklį „Kvailių laivas“. Savo absurdiškomis situacijomis jis priverčia žiūrovus pažvelgti į šokį kitaip, nesistengiant puoselėti nusistovėjusių formų. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ketvirtąjį kartą kauniečiai ir miesto svečiai pramogaus naktį – rugsėjo 14 dieną Kaune šurmuliuos nemokamas kultūrinis ir pramoginis renginys miestui „Kauno naktys: kultūra ir aš”, kurį organizuoja asociacija „Idėja Kaunui“. Šiais metais kultūros naktis siūlo daugiausiai nemokamų renginių, kurių tarpe bus ir egzotinių šokių pamokos iš Afrikos ir Karibų salų.

Afrikietiškas, jausmingas dviejų sielų šokis Kizomba, žaismingoji Semba, pašėlęs Kuduro, linksmasis Funana, Dominikietiška Merengue, Bachata, Kubietiška Salsa – tai šokiai, kurių pagrindu Lietuvoje, kaip ir visame Pasaulyje, susiformavo social dance kultūra (kuomet šokis iš parodomojo meno evoliucionuoja į bendravimo priemonę). Į Lietuvą atvežę Bachatos, Merengue, Kizombos ir Sembos šokius Afrolatin šokių studijos „Souls“ vadovai Šarūnas ir Giedrė Kondratai sako: „Nesvarbu, kiek tau metų, ar moki šokti, ar ne, turi partnerį, o gal jo ieškai, svarbu tik tai, kad energija visad nuveda ten, kur lemta būti – į Namus. Mes nuoširdžiai kūrenam ugnelę ir laukiam jūsų“.

Rugsėjo 14 dieną, 20.30 – 23:30 šalia klubo „Latino Glamour“ (Vilniaus g.22) bus vedamos nemokamos iš Afrikos ir Karibų salų kilusių šokių pamokos. Kauniečiai ir Kauno miesto svečiai turės unikalią galimybę ne tik pasižiūrėti bet ir patrepsėti egzotinių kultūrų liaudies šokių ritmu. Giedrė ir Šarūnas žada linksmų improvizacijų, šviesių atradimų bei žaismingo bendravimo sklidiną laiką nuotaikingos muzikos fone.

Afrolatin šokių studijos „Souls“ interneto svetainė: www.souls.lt

Susiję pranešimai ir nuorodos:

http://zebra.15min.lt/lt/laisvalaikis/renginiu_naujienos/i-vilniu-atvyksta-egzotisko-sokio-guru-k-lima-258962.html – Į Vilnių atvyksta egzotiško šokio guru K. Lima

http://www.alfa.lt/straipsnis/14557685/I.festivali.Afrikos.dienos.2012.sokiu.studijos.Souls.atvezti.afrikietiski.sokiai=2012-05-16_11-16/ – Į festivalį „Afrikos dienos 2012“ šokių studijos „Souls“ atvežti afrikietiški šokiai.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=LqB1SXsj5Sk – ONE LOVE message from SOULS

Keli iniciatyvūs žmonės per keletą metų padarė tai, ko du dešimtmečius oficiali valdžia nepajėgė net pradėti.

Jei sėkmingai išlaviruoji tarp įspūdingų parametrų duobių Kauno gatvėse, neįstringi „Akropolio“ „turguje“, jei numaldai norą apsisukti ir grįžti iš kur atėjęs, kai pamatai pustuštę aptriušusią Kauno širdimi laikomą Laisvės alėją, atėjęs į senamiestį patenki lyg į visai į kitą miestą – gyvą, gražų, su savitomis tradicijomis. Rotušės aikštėje vakare skamba gyvi pianino akordai, kiek toliau šokamas tango, Nemuno krantinėje nemokamai rodomi geriausi visų laikų filmai, Santakos parke telpa ir dviratininkai, ir vaikai ant supynių, ir jaunimo kompanijos.
Kas ir kaip sugebėjo įpūsti tokią gyvybę apmirusio Kauno senamiesčiui?

Verslininkai augina tradiciją
Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius pasakoja lig šiol išsaugojęs Kauno savivaldybės komisijų senamiesčiui atgaivinti narių sąrašus, protokolus. Keliolika metų komisija posėdžiavo, kūrė vizijas ir strategijas. Sugadino kalnus popieriaus, iššvaistė valandų valandas brangaus laiko, tačiau pokyčių senamiesčio gyvenime – nė krust. Tiesa, ir anksčiau čia kartą du per metus buvo rengiamos didžiulės šventės, tačiau norint, kad senamiestis būtų gyvas kasdien, reikia mažesnių, bet nuolat vykstančių gyvos muzikos koncertų, festivalių, atrakcijų.
O dabar štai kokie antri metai – tikras senamiesčio renesansas. Bet jam gyvybę įpūtė ne oficialiosios valdžios institucijos, o čia dirbantys ir čia gyvenantys žmonės. Žinoma, negalima nuneigti ir „Ryanair“ indėlio: kai ši pigių skrydžių bendrovė ėmė skraidinti į Kauną turistus, miestas akivaizdžiai atkuto. „Užsieniečiai uždavė toną, vertė pagyvinti senamiestį, o kartu pastūmėjo į jį atsisukti ir pačius kauniečius. Meno galerijų, mažų parduotuvėlių su savo veidu, kavinių, renginių koncentracija patraukė ir užsieniečius, ir kauniečius. O kai susidaro tam tikra kritinė masė, kai kur nors susirenka daug žmonių – ateina dar daugiau“, – sako kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis.
„Skliautas“ Rotušės aikštėje – jau dvidešimti metai. Bet tai nėra tik viešojo maitinimo įstaiga, į kurią žmonės atklysta pavalgyti ir išgerti. „Mūsų „formatas” iš pradžių kitiems atrodė keistas: kviečiamės operos ir baleto solistus, poetus, aktorius – įvairių žanrų kūrėjus, rengiame akustinius vakarus, tango festivalius, parodas, pas mus ateinama žiūrėti sporto rungtynių ar koncertų įrašų. „Skliautas“ pirmasis iš kavinių Kaune parodė, kas yra kultūringas laisvalaikis. Nors tie renginiai komerciškai neapsimoka, bet jie kuria nuolatinės traukos efektą“, – tvirtina Ą.Gaižutis.
Rotušės aikštės senbuvis pasakoja, kad pamažu Senamiestyje atsiranda vis daugiau entuziastų. Štai T.Daugirdo gatvėje įsikūrusio viešbučio „Daugirdas“ savininkai Vidimantas Žekas ir Ingrida Gustienė atgaivino Nemuno krantinę. Čia atsirado kavinukė „Daugirdo uostas“, miesto investicijomis įrengtame amfiteatre vyksta koncertai, tradicinis tapo  džiazo festivalis „Daugirdas gyvai“, „Krantinės kine“ nemokamai rodomi geriausi filmai.
I.Gustienė skaičiuoja: „Už tiek, kiek kainuoja surengti nemokamą koncertą, alaus niekad neišgers. Žinoma, skaičiuojame, kad nebūtų skaudžiai nuostolinga, tad kiekvieną idėją – ar išlieti ledą prie Nemuno, ar jame įrengti fontanus – kruopščiai apsvarstome. Bet senamiestyje dirbantys verslininkai todėl ir vienijasi bendriems projektams, kad pajėgtų kartu sukurti nuolatinę senamiesčio trauką“.
Ilgainiui Kauno senamiestis pradėjo diktuoti ir miesto puošybos švenčių proga madas. Tokio gražaus kalėdinio Kauno senamiesčio, kokį sugeba sukurti galerija “Balta“, gali pavydėti bet kuris kitas miestas. Galerijos vadovė Jolanta Šmidtienė prisimena, kaip viešus projektus pradėjo daryti jau prieš dešimtmetį. Idėja buvo išnešti meną ir į gatvę. Atsirado ne tik kauniečius nustebinę projektai įdomiai puošti pagrindinę miesto eglę, žiemos instaliacijos senamiestyje.(…)

Senamiestis turės magistratą
Viešbučių, restoranų, galerijų, muziejų, bažnyčių, kitų senamiestyje įsikūrusių įtaigų atstovai prieš porą metų ėmė burtis draugėn. Įsteigta Rotušės aikštės draugija, o kaip aidas paskui ėmė kurtis aplinkinių gatvių bendruomenės – Vilniaus gatvės verslininkus vienijanti Senamiesčio draugija, M.Valančiaus, T.Daugirdo gatvių bendruomenės. O neseniai senamiesčio bendruomenės iškilmingai pasirašė ketinimų protokolą steigti Laisvos Kauno respublikos senamiesčio magistratą.
Vienas jo iniciatorių Kauno rotušės ceremonmeisteris K.Ignatavičius tikisi, kad tai bus veikli ir įtakinga organizacija. Magistrato senatą rinks senamiesčio gatvių bendruomenių atstovai. Bus priimta ir Kauno senamiesčio konstitucija.  Magistratas kels senamiesčio problemas, rengs projektus joms spręsti. Jau parengta beveik metus entuziastų kurta Senamiesčio strategija. (…)

Tikroji savivalda
Ko gero, tai, kas vyksta Kauno senamiestyje, galima pavadinti tikrąja savivalda – kai ne tik tos miesto dalies gyventojai, bet ir įstaigų, verslo atstovai savanoriškai buriasi spręsti problemų, patys siūlo idėjas ir patys prisideda prie jų realizavimo finansavimo. Kaune fiasko patyrė iš viršaus nuleista seniūnaičio institucija, savivaldybės stalčiuose prikompostuoti komisijų senamiesčiui gaivinti siūlymai. O štai iniciatyva „iš apačios“ davė labai konkretų ir gerą rezultatą.
Į klausimą, kiek prie senamiesčio atsigavimo prisidėjo savivaldybė, Rotušės aikštės senbuvis Ą.Gaižutis juokiasi: „Jei netrukdo, vadinasi, padeda.“ Žinoma, savivaldybė prisidėdavo prie didelių projektų, kurie vyksta senamiestyje. Dabar vietos valdžia raginama galvoti apie kompleksinį Rotušės aikštės, kitų senamiesčio vietų atnaujinimą.
Ir dar vienas opus klausimas: jei keli verslininkai, menininkai, Rotušės darbuotojai sugebėjo įpūsti gyvybės merdėjusiam senamiesčiui, gal įmanoma reanimuoti ir Kauno simboliu buvusią, o dabar vos vegetuojančią Laisvės alėją? „Žinoma, galima. Bet jei joje atsidaro restoranas, o po pusės metų užsidaro, dažniausiai kalti ne verslininkai, o verslui sudarytos sąlygos“, – mano verslininkė I.Gustienė.
„Kai padaromi tam tikri žingsniai – centre pastatomas didžiulis prekybos centras „Akropolis“, žala sunkiai ištaisoma. Pasaulio praktika rodo, kad arti senamiesčių dideli prekybos centrai nestatomi. Tačiau ir mūsų tauta taip pat turėtų subręsti, kad ne prekybos centruose reikia vaišintis, o eiti į kavines, turinčias savitą veidą, savų tradicijų. Jas kurti kiekvienas verslininkas turi pradėti nuo savęs, o tada aplink automatiškai buriasi ir kiti“, – neabejoja Ą.Gaižutis.
Tiesa, Kauno senamiesčio senbuviui nerimą kelia vizijos netoli senamiesčio statyti didesnius prekybos centrus. Belieka tikėtis, kad Kauno valdžia ant to paties grėblio neužlips.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.