Šiuo metu aukštosios mokyklos turi rimtai konkuruoti dėl jaunuolių, besirenkančių studijas.

Pagrindiniu – kokybės principu besivadovaujanti Kauno kolegija orientuojasi į studentų poreikius: norą turėti tvirtą teorinių žinių pagrindą, dar studijuojant išlavinti praktinius įgūdžius ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kauno kolegija neatsitiktinai asocijuojasi su dinamiška ir kokybiškas studijas garantuojančia mokslo įstaiga, kurioje rengiami technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistai.
Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge Kauno kolegija užima pirmą vietą tarp valstybinių kolegijų. Per 40 studijų programų stojantiesiems siūlančios aukštosios mokyklos duris kasmet praveria daugiau kaip 2300 pirmakursių. Dvyliktus metus gyvuojanti aukštoji mokykla jau išleido per 14 tūkst. absolventų.
„Tiek Kauno kolegijos absolventų sėkmę, tiek apskritai kokybišką veiklą lemia susiformavusi bendradarbiavimo kultūra, paremta studentų ir dėstytojų partneryste“, – tvirtina kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas. Jis pabrėžia, kad į studentų poreikius besiorientuojanti aukštoji mokykla stengiasi maksimaliai spartinti procesus, kurie lemia studijų kokybės gerėjimą ir darbdavių reikalavimus atitinkantį parengiamų specialistų lygį.
Studijų kokybės užtikrinimui itin pasitarnauja institucijos valdymo modelis, kuriame aktyvų vaidmenį atlieka Kauno kolegijos taryba. Joje dalyvauja ir sprendimus priima socialiniai partneriai.

Taip! – efektyvioms paskaitoms

Kauno kolegijos studentams paskaitose žinias perteikia dėstytojai, kurių kvalifikacija, to paties reitingo duomenimis, įvertinta geriausiai iš visų valstybinių ir privačių Lietuvos kolegijų.
Kolegijos dėstytojai žinias apie dėstomus dalykus gilina atlikdami mokslo taikomuosius tyrimus, stažuodamiesi Lietuvos ir užsienio įmonėse, dalyvaudami įvairiuose projektuose, konferencijose. Siekdami kuo suprantamiau perteikti informaciją ir atsižvelgdami į šiuolaikinius mokymosi įpročius bei technologinius laimėjimus, jie taiko naujus mokymo metodus: realių situacijų analizę ir sprendimą, vaizdo priemones, integruotas užduotis ir kitus metodus, dėl kurių paskaitos tampa nenuobodžios ir nepraranda ryšio su gyvenimo realijomis.
„Mūsų tikslas – kad studentas intensyviai studijuotų ir rengtųsi profesinei karjerai, nes per trejus studijų metus jis turi įgyti žinių ir praktinių gebėjimų, kurie jam padės tinkamai konkuruoti Lietuvos ar užsienio darbo rinkoje“, – apibendrina M.Misiūnas, pabrėždamas būtinybę sudaryti studentams tinkamas sąlygas.
Siekdama pagerinti studentų gyvenimo ir mokymosi sąlygas per pastaruosius metus Kauno kolegija renovavo penkis pastatus, įrengė papildomų laboratorijų, pradėtas statyti studijų centras. Per 2009–2013 m. Kauno kolegijoje studijų sąlygoms ir kokybei gerinti iš ES fondų ir kitų finansinių šaltinių investuota bei ketinama investuoti per 30 mln. Lt.

Kelius atveria bendradarbiavimas

Kauno kolegijos studentai gali lavintis ne tik per paskaitas ar savarankiškai studijuodami, bet ir atlikdami praktikas, įgūdžiams lavinti vidutiniškai skiriama iki 55 proc. studijų programos laiko. Pastaruoju metu populiarėja praktikos užsienyje – kolegijos studentai pasisemti žinių vyksta į tarptautines įmones Olandijoje, Graikijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.
Kauno kolegija bendradarbiauja su daugiau kaip 150 užsienio aukštųjų mokyklų iš 33 pasaulio šalių: tarp kolegijos studentų populiariausios dalinės studijos Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Lietuvos valstybinių kolegijų statistikos duomenimis, daugiausiai dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio šalių aukštąsias mokyklas ir įmones išvyksta Kauno kolegijos studentų.
Darbdavių – verslo įmonių, valstybės įstaigų, asocijuotų struktūrų vaidmuo Kauno kolegijai itin svarbus. Darbdaviai dalyvauja rengiant naujas ar koreguojant esamas studijų programas, įgyvendinant projektus, organizuojant studentų praktikas, jų atstovai vertina studentų parengtus baigiamuosius darbus, savo patirtį jiems atskleidžia paskaitose, seminaruose, konferencijose, vadovauja praktikoms, specialiomis stipendijomis apdovanoja pasižymėjusius studentus.
Nuolatinis bendradarbiavimas su kolegijos partneriais – darbdaviais, tarptautiniais ekspertais, užsienio aukštosiomis mokyklomis užtikrina dalijimąsi patirtimi ir naujovių taikymą. Tai leidžia formuoti būtent tokį studijų turinį, kuris atitinka stojančiųjų reikmes ir darbo rinkos realijas.

Naujovės

Kauno kolegija kviečia studijuoti naujų studijų programų – fotografijos, įvaizdžio dizaino, Ssporto vadybos.

Fotografijos studentai galės rinktis iš trijų specializacijų: mados, reportažo arba architektūros fotografijos. Sudarant studijų dalykų turinį remtasi ekspertų, patyrusių fotografų nuomone.

Dar viena naujovė – įvaizdžio dizaino programa. Įvaizdžio dizainerio veiklos spektras apima prekybą, gamybą, kultūrinę veiklą, tai yra darbą grožio studijose, televizijoje, drabužiais, apavu, aksesuarais prekiaujančiose įstaigose, leidiniuose ir kt.

Kita planuojama studijų programa – sporto vadyba. Ši programa rengiama atsižvelgiant į sporto klubų vadovų išdėstytus poreikius.

Šiais metais bus tęsiamas priėmimas į turizmo ir viešbučių vadybos anglų kalba studijas, bus vykdomas priėmimas į angliškai dėstomą bendrosios praktikos slaugą.

Kaunietis Dainius Karkauskas atsisakė vokiečių bendrovės siūlomo mokslinių tyrimų vadovo posto ir Lietuvoje įkūrė aukštųjų technologijų įmonę, projektuojančią sudėtingus medicinos ir pramonės robotus.

Septynerius metus išdirbęs inovatyvioje Vokietijos kompanijoje, penkiasdešimtmetis Dainius Karkauskas prieš dvejus metus apsisprendė imtis nuosavo verslo ir Lietuvoje pritaikyti ilgametę pramoninių bei medicininių robotų programavimo patirtį. 2009 m. pabaigoje kaunietis įkūrė aukštųjų technologijų įmonę „Rubedo sistemos“.
„Vokietijos įmonėje „Medical Intelligence“ dirbau robotų kūrimo ir programavimo srityje – iš pradžių dvejus metus gyvenau Vokietijoje, paskui Lietuvoje, čia į šį darbą įtraukiau daugiau žmonių. 2009 m. įkūrėme savo įmonę, nes turėjome ryšių su užsienio užsakovais“, – pradžią apibūdina įmonės direktorius ir pagrindinis akcininkas D.Karkauskas.
Pirmuosius produktus lietuviai sukūrė ir su pirmaisiais klientais susitarė dar prieš įsteigdami įmonę. Lietuvių sukurtais produktais susidomėjo šios srities pasauliniai lyderiai – buvusi D.Karkausko darbdavė „Medical Intelligence“, priklausanti švedų koncernui „Elekta“ ir to paties koncerno įmonė Londone. Pasiruošus iš anksto, nuosavo verslo startas buvo sėkmingas – „Rubedo sistemos“ per pirmus veiklos metus pasiekė 900 tūkst. Lt, o per antrus – 1,2 mln. Lt apyvartą.

Lietuvių gaminys – onkologiniams ligoniams gydyti

D.Karkauskas pamena, kaip sukūręs onkologinėms ligoms gydyti skirtos sistemos prototipą, nuvyko į „Elektos“ įmonę Londone jo pristatyti. Po pristatymo lietuvių kūriniu susižavėję „Elektos“ atstovai ne tik sutiko bendradarbiauti, bet netgi skyrė finansavimą, kad lietuviai nedelsiant imtų kurti produktą.
Šis produktas – spindulinei terapijai suprojektuotas ir realizuotas unikalus klinikinis programinės įrangos sprendimas, kuris naudojamas onkologijos ligoninėse ir leidžia radiologams preciziškai švitinti auglius, nepažeidžiant sveikų audinių. „Iki tol radiologai patys rankomis nustatydavo auglio vietą ir švitindavo jį milimetrų tikslumu, o mūsų sukurta sistema leidžia švitinti submilimetriniu tikslumu. Dėl to galima švitinti tokias vietas, kurių anksčiau buvo neįmanoma, pavyzdžiui, dėl grėsmės pažeisti nervą“, – pasakoja D.Karkauskas.
Kol „Rubedo sistemos“ – dar tik auganti jauna įmonė, pati parduoti šios savo sistemos klinikoms užsienyje ji nepajėgi, nes norint įžengti į šią konservatyvią rinką reikia daug laiko, pastangų ir žinomo vardo. Dėl to lietuviai savo sprendimą įdiegė kaip „Elektos“ korporacijos sukurtų švitinimo aparatų sistemos dalį, o švedai parduoda produktą galutiniam vartotojui. Tokiu būdu lietuvių sukurti gaminiai jau įdiegti Europos, Azijos ir Amerikos rinkose.
„Šiuo metu 100 proc. produkcijos eksportuojame. Lietuvoje dar nesame pardavę savo produktų, nes jie brangesni, be to, labai didelis tikslumas kol kas aktualus tik Vakaruose, o Lietuvoje onkologiniams pacientams gydyti dar trūksta bazinių pajėgumų. Pasaulyje parduota per šimtą mūsų sprendimų“, – skaičiuoja D.Karkauskas.
Šiuo metu „Rubedo sistemų“ komanda kuria prototipą, kuriuo būtų galima švitinti judantį auglį, esantį lanksčiuose audiniuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar prostatoje. Kurdama savo produktus įmonė bendradarbiauja su mokslo įstaigomis Lietuvoje.

Kuria robotą, skirtą buičiai

Be medicinos srities, „Rubedo sistemos“ kuria robotus, skirtus pramonei ir buičiai, kuriuos bandys pardavinėti klientams tiesiogiai, o ne per tarpininkus. D.Karkauskas dirbdamas Vokietijos įmonėje kūrė pramoninius robotus, skirtus smulkiajam verslui, tad ketina ir toliau tęsti šią veiklą. Įvairias operacijas galintys atlikti robotai tuomet buvo diegti automobilių gamyklose „Mitsubishi“ ir „Audi“.
„Ieškome galimybių šiuos prietaisus pardavinėti Anglijoje, nes su vienu rinkodarą ten studijuojančiu vaikinu sutarėme, kad jis pasidomės galimybėmis demonstruoti mūsų produkciją, aiškinsis, ko nori klientai, kaip ją patobulinti“, – apie klientų paieškas pasakoja D.Karkauskas.
Trečia sritis, į kurią koją kelia jauna Lietuvos įmonė, – robotuko, skirto plačiam vartojimui buityje, kūrimas, tačiau kam jis būtų skirtas, D.Karkauskas kol kas neatskleidžia.
Sprendimo steigti savo verslą D.Karkauskas nesigaili, nors vokiečiai gabiam darbuotojui siūlė likti ir vadovauti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos padaliniui. Tačiau Kauno politechnikos institute (dabar KTU) inžinieriaus sistemų techniko specialybę įgijęs D.Karkauskas darbe visuomet sau kėlė uždavinį tobulėti.
Baigęs universitetą jis dirbo Kauno radijo montavimo technikos mokslinių tyrimų institute, o Lietuvai tapus nepriklausomai su bendraminčiais įkūrė nuosavą įmonę, sukonstravusią širdies stimuliatorių ir kardiografą. Deja, produkciją buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje pardavinėjusi įmonė nesugebėjo persiorientuoti iš Rytų rinkų į Vakarus ir bankrutavo, o D.Karkauskas įsidarbino bendrovėje „Elsis“. Po septynerių aštuonerių metų gabiam specialistui vėl ėmė trūkti iššūkių, todėl jis nusprendė padirbėti užsienyje ir buvo pakviestas į „Medical Intelligence“.
„Galėjau likti dirbti Miunchene. Siūlė gerą algą, aukštas pareigas, bet dabar jaučiuosi komfortiškiau, nes gyvenu Lietuvoje“, – pabrėžia D.Karkauskas.

„Veido“ dosjė
Dainius Karkauskas, UAB „Rubedo sistemos“ direktorius, 50 m.

Išsilavinimas: KPI įgijo inžinieriaus sistemų techniko specialybę
Pomėgiai: žiemą slidinėjimas, vasarą vandens sportas, dviračiai
Pastarosios perskaitytos knygos: Michaelo E.Gerberio „Verslo mitas“, Jay Conrado Levinsono „Partizaninis marketingas“, Vadimo Zelando „Transerfingas“

Apie įmonę
Įkurta 2009 m.
Apyvarta:
2010 m. – 900 tūkst. Lt
2011 m. – 1,2 mln. Lt
Darbuotojų skaičius – 9

Palyginti su pavyzdiniais Europos zoologijos sodais, Kaune esantis vienintelis šalyje valstybinis Lietuvos zoologijos sodas, kurį pernai aplankė 125 tūkst. lankytojų, šiandien atrodo apverktinai.

Šiemet zoologijos sodas tikisi žengti pirmą žingsnį didžiųjų pokyčių link – šiuo metu laukiama iš Aplinkos ministerijos žinių dėl finansavimo teritorijos detaliajam planui, kuriame atsiskleis zoologijos sodo ateities vaizdas, parengti.
„Gyvename laisvame pasaulyje, žmonės keliauja ir mato, kokie zoologijos sodai yra kitose šalyse. Mūsų zoologijos sodą lyginti su etaloniniais Hamburgo, Londono ar Barselonos zoologijos sodais yra tas pats, kas palyginti zaporožietį su „Bentley“ automobiliu“, – tvirtina Lietuvos zoologijos sodo direktorius Vaclovas Dumčius.
Savo dukrą į Kauno zoologijos sodą nuvežęs Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis prisipažįsta pasibaisėjęs: jis nustebo, kad gyvūnai čia vis dar uždaryti mažuose narvuose, nors Europoje šie jau laikomi atgyvena. „Vaizdas mūsų zoologijos sode man priminė viduramžius, kai psichiniai ligoniai buvo eksponuojami narvuose“, – baisėjosi E.Paplauskis.
Ekologo pastebėjimu, iš Lietuvoje esančių zoologijos sodų į europinius galėtų lygiuotis vienintelis Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčius“, kuriame gyvūnai laikomi pusiau laisvės sąlygomis.
V.Dumčius tikina, kad daugumos gyvūnų laikymo sąlygos zoologijos sode atitinka reikalavimus, tačiau sutinka, kad dabartinis Kauno zoologijos sodas yra morališkai pasenęs ir nusileidžia net kaimyniniams Latvijos bei Estijos zoologijos sodams. „Štai Norvegijos Kristiansando zoologijos sode briedis gyvena trijų hektarų teritorijoje, o visas mūsų zoologijos sodo plotas yra 16 ha, – lygina V.Dumčius. – Zoologijos sodui reikia esminių pertvarkų: nuo visos infrastruktūros pakeitimo iki naujų statinių ir voljerų.“
Nors šiemet jau tikimasi gauti lėšų teritorijos detaliajam planui parengti, V.Dumčius nesitiki, kad zoologijos sodas iš esmės atsinaujins anksčiau nei po kelių dešimtmečių. Taip manyti verčia sudėtinga šalies ekonominė padėtis. Ankstesni skaičiavimai parodė, kad zoologijos sodui pertvarkyti prireiktų maždaug 100 mln. Lt.
Priminsime, kad Lietuvos zoologijos sodas atidarytas 1938 m., šiuo metu jame eksponuojama 222 gyvūnų ir paukščių rūšys. Iš valstybės biudžeto sodui išlaikyti kasmet skiriama per 2 mln. Lt.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais Kaune parduota 2712 butų arba 10 % daugiau negu 2010 metais. Klaipėdoje sudaryti 2042 būsto pardavimo sandoriai, t.y. 5 % daugiau negu 2010 metais.

Tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje praėjusiais metais nupirkta 180 naujų butų, vidutiniškai po 15 butų per mėnesį, t.y. apie 16 % mažiau nei 2010 metais. Klaipėdoje naujų butų pardavimai visus metus vyko stabiliai, išsiskyrė tik antrasis ketvirtis, kai buvo parduota apie 24 %  daugiau butų nei likusiais metų ketvirčiais. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, pardavimai vyko stabiliai, tačiau paskutinį metų ketvirtį naujų butų parduota apie 20 % mažiau. Per praėjusius metus Kaune iš viso sudaryta apie 230 naujos statybos butų pardavimo sandorių.

Lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais Klaipėdoje naujos statybos butų pardavimai pernai buvo apie 18 % mažesni nei Kaune ir tesudarė vos 15 % Vilniuje parduotų naujų butų. Lyginant pardavimus vienam tūkstančiui gyventojų, Vilnius išlieka lyderiu tarp kitų miestų – naujų butų pardavimo apimtimi 2,2 karto lenkia Klaipėdą ir 3,2 karto Kauną.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais  Klaipėdoje labiausiai perkami buvo nuo 200 iki 250 tūkst. litų kainavę  butai, kurie sudarė 42 % visų parduotų naujos statybos būstų. Dažniausiai klaipėdiečiai įsigydavo 2-3 kambarių butus, kurių plotas nuo 50 iki 65 kv. m. Skirtingai negu Klaipėdoje, Kaune populiariausi buvo nauji, virš 100 kv. m siekiantys būstai, kurie sudarė apie trečdalį pardavimų. Kaune 31 % naujos statybos būsto sandorių vertė siekė  nuo 150 iki 200 tūkst. litų.

Naujos statybos butų kainos Klaipėdoje per 2011 metus beveik nekito ir šiuo metu vidutinė kaina už kvadratinį metrą siekia apie 4300 litų. Vidutinė naujo būsto kaina per 2011 metus daugiausiai, lyginant didžiuosius Lietuvos miestus, mažėjo Kaune – 8 % iki dabartinės3870 litų už kvadratinį metrą. “Naujų butų kainos mažėjimą Kaune lėmė ne daromos nuolaidos, bet atnaujinti projektai, kurie papildė pasiūlą pigesniais nei rinkos kaina butais.” – teigia T. Žiaugra.

Rinkos analitiko skaičiavimais, Klaipėdoje per metus naujų butų pasiūla pastatytuose daugiabučiuose išaugo 11 % ir šiuo metu sudaro apie 760 butų. Pasiūla per metus buvo papildyta keletu naujų daugiabučių dar prieš 4-5 metus pradėtuose plėtoti kvartaluose, kurie tiek 2010, tiek 2011 metais sulaukė didžiausio pirkėjų susidomėjimo. T. Žiaugros skaičiavimu, praėjusiais metais net 60 % naujos statybos butų Klaipėdoje buvo parduota vos trijuose skirtinguose projektuose.  Tuo tarpu Kaune per metus naujos statybos butų pasiūla sumažėjo 14 % ir šiuo metu siekia apie 840 butų, iš kurių net 500 butų yra sustabdytuose projektuose.

Praėjusiais metais ilgo ir kantraus darbo vaisius raškęs Kaunas nežada sustoti. Atidaręs didžiausią Baltijos šalyse areną bei priėmęs šimtus tūkstančių į tarptautines Hanzos dienas ir Europos krepšinio čempionato finalinį etapą atvykusių svečių, antras pagal dydį šalies miestas drąsiai žvelgia į ateitį ir rengiasi naujiems iššūkiams.

Po praėjusių metų savivaldos rinkimų Kaune įvykusių netikėtų politinių rokiruočių, praėjus vos pusei metų, laikinosios sostinės taryboje viskas grįžo į savo vėžes: valdančiąją koaliciją kartu su partneriais sudarė daugiausiai mandatų iškovojusi TS-LKD, o miesto meru antrai kadencijai buvo išrinktas didžiausio kauniečių pasitikėjimo sulaukęs Andrius Kupčinskas.

Arenos nauda miestui – milžiniška
„Neabejotina Kauno sėkmė – per trejus metus iškilusi ir atidaryta „Žalgirio“ arena, – paklaustas apie praėjusiais metais svarbiausius mieste įgyvendintus projektus, patikino A.Kupčinskas. – Toliau – pernai gegužę vykęs stambus renginys, Tarptautinės Hanzos dienos, rudenį toje pačioje „Žalgirio“ arenoje praūžęs Europos vyrų krepšinio čempionato finalinis etapas. Na, ir neabejotinai svarbi Kaunui oro uosto plėtra. Tai tokie būtų pagrindiniai akcentai. Taip pat norėčiau išskirti pasiektą susitarimą, kad būtų tęsiamas svarbus projektas – „Girstučio“ sporto komplekso renovacija. Be to, Kaune pradėta vykdyti A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. Taip pat įvyko Panemunės tilto rekonstrukcijos darbų konkursas, darbus ketinama pradėti šįmet.“
Nemuno saloje statant „Žalgirio“ areną, vis pasigirsdavo abejonių, ar Kaunui reikia tokio statinio, ar bus suspėta laiku. Pasak Kauno mero, pirmasis arenos veiklos pusmetis jau įrodė, kad toks objektas miestui neabejotinai naudingas.
„Visų pirma „Žalgirio“ arena per sporto vadybos apdovanojimus jau pripažinta Metų infrastruktūros objektu. Atidarius areną į Kauną atvyksta didžiausios pasaulinio garso muzikos žvaigždžės. „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda tapo daugiausiai žiūrovų Eurolygos namų rungtynėse sulaukiančia komanda, – pabrėžia A.Kupčinskas. – Pagaliau svarbiausia – Europos vyrų krepšinio čempionato finalai vyko naujoje arenoje. Tai vieni įsimintiniausių praėjusių metų įvykių Kaune.“

Didžiausias renginys istorijoje
Kalbėdamas apie didžiausią kultūrinį renginį per visą Kauno istoriją – Tarptautines Hanzos dienas, meras neslepia, kad ši šventė pranoko visų lūkesčius. Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad šiame pavasarį vykusiame renginyje galėjo apsilankyti iki 700–800 tūkst. žmonių iš beveik šimto Hanzos sąjungai priklausančių Europos miestų.
„Liaupsių šventės organizatoriai sulaukia iki šiol. Džiaugiasi ir verslininkai. Daug ką pasako faktas, kad Tarptautinės Hanzos dienos buvo pripažintos geriausiu praėjusių metų kultūros turizmo renginiu Lietuvoje“, – teigia meras.
O kalbėdamas apie kitus miesto laimėjimus, meras išskiria tarptautinio Kauno oro uosto plėtrą. „Viena esminių aplinkybių – prieš kelerius metus atidaryta pirmoji Rytų Europoje „Ryanair“ bazė, išplėsta skrydžių geografija. Miestas iškart pajuto turistų pagausėjimą, atsigavo Senamiestis ir Laisvės alėja, o viešbučiai ir kavinės sulaukė daugybės lankytojų. Pernai Kauno oro uostas aptarnavo beveik 8 proc. daugiau keleivių nei užpernai. Keleivių šiame oro uoste gausėja jau devintus metus, daugėja ir naujų krypčių – dabar iš Kauno tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. Todėl Kauno miesto savivaldybė toliau rems oro uosto plėtrą“, – tvirtina Kauno miesto vadovas.

Tikslas – išardyti energetikos monopolį
„Miesto mero užduotis – žiūrėti keletą metų į priekį ir priimti Kaunui naudingą strategiją. Mero postas nėra tikslas – tai priemonė rezultatams pasiekti. Esu reiklus ne tik sau, bet ir kitiems, nevengiu atsakomybės. O greitų rezultatų nebūna. Greiti gali būti tik populistiniai sprendimai, – pabrėžia A.Kupčinskas. – Vienas esminių momentų yra energetikos monopolio išardymas Kaune. Mūsų koalicija principingai siekia ir sieks, kad į miestą ateitų daugiau šilumos tiekėjų ir šiluma atpigtų. Tai nėra vienadieniai žingsniai, bet mūsų kryptys aiškios. Suomijos kapitalo UAB „Fortum Heat Lietuva“ jau patvirtino 200 mln. eurų investiciją į naujos kogeneracinės jėgainės statybą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Norą Kaune statyti biokuro jėgaines yra pareiškę ir kiti nepriklausomi šilumos tiekėjai. AB „Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti  270 mln. Lt ir modernizuoti Petrašiūnų elektrinę.“
Kalbėdamas apie kitus ateities planus, A.Kupčinskas visų pirma išskyrė Laisvės alėjos rekonstrukciją bei Kongresų ir parodų rūmų statybos Kaune idėją.

Siekis visuomenei kuo išsamiau atskleisti alaus istoriją, prisidėti prie šio gėrimo vartojimo kultūros puoselėjimo Lietuvoje, vieną seniausių alaus daryklų „Volfas Engelman“ paskatino išleisti knygą „Volfas Engelman. Bravoro istorija nuo 1853 m.“.

Knygoje aprašyti ne tik su minėta alaus darykla, bet ir su visos pramoninės alaus gamybos Lietuvoje pradžia susiję istoriniai faktai. Taip pat apžvelgiama, kaip politinės aplinkybės įtakojo šalies aludarystės raidą, koks alus buvo populiarus tarpukariu, kokią vietą lietuviško alaus istorijoje užima Kaunas, ką šiam gėrimui ir jo gamintojams teko išgyventi karo metais.

Vytautas Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, pastebi, kad knygoje pasakojama ne tik šalies alaus ir aludarystės verslo istorija, bet ir itin didelis dėmesys skiriamas tarpukario verslo aplinkai ir jo kultūrai Kaune, visuomeniniam gyvenimui. Tarpukariu Kaunas buvo Lietuvos politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo centras.

„Manau, kad ši knyga bus įdomi ne tik lietuviško alaus istorija ir aludarystės tradicijomis besidomintiems žmonėms, bet ir tiems, kuriems įdomi lietuviško verslo istorija. Sakoma, kad Lietuvos verslas dar yra labai jaunas, todėl neturi susiformavusių tradicijų ir kultūros, tačiau taip sakyti nėra teisinga, tereikia žvilgterėti į tarpukarį. Tuo laikotarpiu, o ypač Kaune, tikrai buvo susiformavusios tradicijos ir iš to meto verslininkų, jų iniciatyvų galima daug ko pasimokyti“, – įsitikinęs V. Meištas.

Knygą rengdamos istorikės Vilma Akmenytė – Ruzgienė ir Giedrė Milerytė rėmėsi šalies archyvuose rastais istoriniais dokumentais, senąja periodika ir senomis alaus reklamomis, tačiau svarbiu informacijos šaltiniu joms tapo ir pokalbiai su ilgamečiais alaus daryklos darbuotojais.

Pasak Vytauto Meišto, tarpukariu „Volfas Engelman“ rėmė kultūrinius ir visuomeninius projektus, mecenavo visuomenines organizacijas, švietimo įstaigas, studentus. Šios tarpukariu užgimusios tradicijos yra tęsiamos ir šiandien. Viena naujausių iniciatyvų (be minėtos knygos išleidimo) yra bendradarbiavimo su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi pradžia. Pasirašydamas paramos sutartį „Volfas Engelman“ padovanojo Lietuvos dailininko ir lietuviškos keramikos mokyklos įkūrėjo Liudviko Strolio 1937 m. sukurtą Art Deco stiliaus apdovanojimo raštų Žemės ūkio rūmams komplektą.

„Šie eksponatai yra menininko palikimas, kurį šiuo metu saugo jo šeimos nariai. Jie papildys šiuo metu vykstančios jubiliejinės muziejaus parodos, kuri yra didžiausia per visą istoriją, eksponatų kolekciją“, – sako Osvaldas Daugelis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Pasak jo, muziejaus prioritetas yra tarpukario Kauno meno ir istorijos objektų kaupimas bei tyrinėjimas, todėl jiems itin malonu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi ilgametę istoriją, tiek tarpukariu, tiek dabar yra aktyvios Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvės.

Ketvirtadienį Kaune buvo atidaryta paroda „Ryšininkai – laisvės sargyboje“, skirta 1991 metų Sausio 13-osios įvykiams radijo, televizijos ir ryšių objektuose paminėti.

Parodoje pateikiama nemažai iki šiol neviešintos informacijos apie tai, kaip veikė ryšių sistema dramatišku Lietuvai laikotarpiu. Pavyzdžiui, apie tai, kaip buvo klausomasi rusų kariškių pokalbių, kaip buvo užmegztas Maskvos nekontroliuojamas ryšys su Vakarais, įrengti ryšio kanalai televizijos ir radijo transliacijoms.

Svarbiausiu parodos akcentu tapo dizainerės Jolantos Velykienės tekstilės juostos, kuriose matomi 1991 metais itin svarbiais tapusių ryšių objektų bei svarbių to laikmečio akimirkų vaizdai.

Tarp parodos eksponatų bus galima išvysti Ryšių istorijos muziejuje eksponuojamą palydovinio ryšio „Inmarsat“ anteną, kuria iš Aukščiausios Tarybos 1991-aisiais buvo užmegztas ryšys su Londonu.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos su netoli Nemenčinės esančio bunkerio vaizdais. Jame 1991 metais veikė telefono, telegrafo ir radijo ryšio stotys. Užgrobėjams išjungus jame buvusios įrangos elektros maitinimą, nutrūko  daugelis telefono ir telegrafo ryšių tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei ryšys su užsieniu. Tačiau netrukus kariškiams teko maitinimą vėl įjungti, nes kartu nutrūko ir KGB bei sovietų kariniai ryšiai ir dėl to kilo didelis skandalas.

Parodos lankytojai galės susipažinti su įvairiais iki šiol nedaugelio girdėtais faktais, pavyzdžiui, kad sovietų agresijos metu ryšininkai užtikrino telefono ryšį dar Antrojo pasaulinio karo metu nutiestu kabeliu tarp Suvalkų ir Marijampolės. Greičiausiai įdomu bus sužinoti, kaip su kolegų Latvijoje ir Estijoje pagalba buvo įrengtas ryšys su Helsinkiu ar kas sausio 13-osios naktį Kaune įjungė miestą pažadinusias sirenas.

Ryšių istorijos muziejaus ir ilgametės jos vadovės Angelės Lekavičienės parengtą parodą atidarė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Renginyje dalyvavo ir savo įspūdžiais dalinosi tų dienų įvykių liudininkai – svarbiausiuose ryšių objektuose lemtingomis 1991-ųjų dienomis dirbę telekomunikacijų specialistai.

„Šią parodą rengėme itin atsakingai. Ji įprasmino atsiminimus tų dienų, kurios yra svarbios mūsų kraštui. Tikimės, kad paroda išreiškėme pagarbą visiems žmonėms, kurie, nepaisydami pavojaus, atliko savo pareigą,“ – teigė Ryšių istorijos muziejaus direktorė Rūta Mašanauskaitė.

Ryšių istorijos muziejaus tinklalapyje www.teo.lt/rysiumuziejus nuo ketvirtadienio publikuojama išsami informacija apie didvyrišką Lietuvos ryšininkų darbą šaliai lemtingomis akimirkomis. Savo prisiminimais čia dalinasi ne tik ryšininkai, bet ir informaciją pasauliui tuo metu skleidę žurnalistai ir politikai. Jie atskleidžia detales, kaip žlugo okupantų planas Lietuvą netikėtai palikti be ryšio su pasauliu.

Parodą rėmė telekomunikacijų bendrovė TEO, o renkant medžiagą geranoriškai talkino Vilniuje ir Kaune dirbę Lietuvos radijo ir televizijos centro bei kitų ryšių įmonių darbuotojai, įvykių dalyviai.

Paroda Kaune veiks dvi savaites – iki sausio 27 dienos, vėliau bus rodoma kituose Lietuvos miestuose.

Vilniaus savivaldybė metė gelbėjimo ratą „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui, kurio pamatai susvyravo žlugus „Snorui“. Ar buvo verta tai daryti?

Vilniaus savivaldybė ir anksčiau daug dosniau nei kitus privačius sporto klubus rėmė „Lietuvos rytą“ – pastaraisiais metais skirdavo jam po mažiau nei milijoną litų kasmet, taigi čia jokia naujiena. Bet 2011-ųjų gruodžio pabaigoje įvyko esminis šios istorijos posūkis: savivaldybė tapo „Lietuvos rytą“ valdančios viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ dalininke.
Visiems mokesčių mokėtojams tai visų pirma reikš, kad savivaldybės parama „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui smarkiai padidės. Iki šiol skelbta, kad savivaldybė klubui skirs 2–3 mln. Lt per metus. Daug tai ar mažai, kas savivaldybei iš to ir ar ji apskritai gali sau tai leisti?

Skola artėja prie 900 mln. Lt

Kad ir kaip sostinės meras Artūras Zuokas ir kiti lietuviai mėgtų krepšinį, nuneigti Vilniaus savivaldybę slegiančios skolos, artėjančios prie 900 mln. Lt, – neįmanoma. Kaip ir fakto, kad miestas turi begalę problemų, kurioms spręsti verkiant reikalingi milijonai.
Savivaldybę smaugia rekordinio dydžio skolos, bet A.Zuokas, sukirsdamas rankomis su „Lietuvos ryto“ vadais, kuriems skubiai žvalgytis naujo rėmėjo teko bankrutavus „Snorui“, į tai numojo ranka.
Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis konservatorius Raimundas Alekna įsitikinęs, kad visiškai be reikalo: esą A.Zuokas diriguodamas miestui keistai kelia prioritetus. „Sprendimas absoliučiai neišdiskutuotas. Tai yra verslas, ir turime gerai pasverti, kiek mes jame galime dalyvauti ir kokios naudos ar žalos tai duos visiems vilniečiams. To padaryta nebuvo. O gal jie tik mokės mokesčius klube žaidžiantiems užsieniečiams išlaikyti? Tuo labiau kai savivaldybė šitaip prasiskolinusi. Nemanau, ar nors vienas prasiskolinęs pilietis, norėdamas pasipuikuoti prieš svečius iš užsienio, dar labiau lįstų į skolas, kad surengtų gražesnį priėmimą“, – stebisi R.Alekna.
Štai Vilniaus „Sakalų“ krepšinio klubo atstovas Edgaras Pulkovskis atkreipia dėmesį, kad sostinėje beveik nebeliko krepšinio salių, kuriose būtų galima padoriomis sąlygomis rengti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) varžybas. „Krepšinio salės – baisios būklės, o arenas nuomotis brangu“, – teigia E.Pulkovskis ir pateikia skaičiavimus, kad kuklią penkių šimtų vietų krepšinio salę, kuri galėtų tapti pigesne alternatyva brangiai „Siemens“ arenai, būtų galima pastatyti maždaug už 1,5 mln. Lt. Tai mažiau, nei kasmet numatoma skirti „Lietuvos rytui“ paremti. Taigi apstu net ir krepšinio sričių, kurioms reikalingas didesnis valdžios dėmesys.
Be abejo, šiemet iš savivaldybės vos 50 tūkst. Lt gavusiems „Sakalams“, kaip ir kitiems klubams, toks valdžios žingsnis širdies nepaglostė. Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas tikina, kad A.Zuokui priglaudus po sparnu „Lietuvos rytą“ nesantaika su kitais klubais, o ypač – kitų sporto šakų, tik didės. Tai jau parodė Kauno savivaldybės, kuriai anksčiau priklausė 35 proc. „Žalgirį“ valdžiusios bendrovės akcijų, patirtis.
Priminsime, kad daugiau kaip prieš trejus metus Kauno savivaldybė nusprendė grąžinti savo valdytas akcijas Arvydui Saboniui, nes įsipareigojimas skirti „Žalgiriui“ paramą pagal valdomų akcijų skaičių (iš viso po maždaug 6,5 mln. Lt kasmet) tapo per didele našta. „Tai buvo klaida“, – šiandien pripažįsta A.Kupčinskas. Jis atitinkamai kritikuoja ir sostinės savivaldybės sprendimą. Atsisakęs „Žalgirio“ akcijų Kaunas nustatė paramos klubui ribą – ji nebegali viršyti 5 mln. Lt per metus. Tiek „Žalgiriui“ paremti buvo skirta ir pernai, panaši suma numatoma ir 2012 m.
Taigi parama „Žalgiriui“ išlieka didelė ir gerokai pranoksta tą, kurią dabar numatoma atseikėti „Lietuvos rytui“, tačiau ir prasiskolinęs Kaunas mažiau nei Vilnius.

Naujas iššūkis Kaunui

Tačiau kad A.Zuokas turi verslumo gyslelę, šito taip pat nepaneigsi. Premjero patarėju ką tik paskirtas buvęs „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas neabejoja, kad A.Zuokas žino, ką daro.
M.Špoko, kaip sporto vadybininko, požiūriu, Europoje žinomo krepšinio klubo dalies įsigijimas yra gera investicija, nes gali duoti didelę ekonominę naudą – atsiveria naujos galimybės gerinti Vilniaus įvaizdį ir jį reklamuoti pasaulyje, o tai, tikėtina, lemtų turizmo plėtrą. Prie to prisidėtų ir klubo pavadinimo pakeitimas, jei jame atsirastų Vilniaus miesto vardas. „Štai už tokius grandus, kaip futbolo klubas „Barcelona“, visame pasaulyje serga milijardai žmonių, ir turizmo požiūriu Barselonos miestui tai yra didžiulis dalykas“, – teigia M.Špokas.
Jis pabrėžia, kad savivaldybė, tapdama dalininke, įgijo ne tik įsipareigojimų, bet ir teisę dalyvauti krepšinio klubo valdymo procese: rinkti žaidėjus, dalyvauti priimant strateginius sprendimus. Iš esmės M.Špokas šį savivaldybės žingsnį vertina kaip siekį stiprinti miestą reprezentuojančią krepšinio komandą ir tam tikra prasme mesti iššūkį Kaunui. „Turėti stipresnę krepšinio komandą nei Kaunas, žaisti Eurolygoje – Vilniaus prestižo reikalas“, – įsitikinęs vienas Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato organizatorių.
Kad įsigydamas dalį „Lietuvos ryto“ klubo Vilnius pirmiausia tikisi sulaukti daugiau turistų, pabrėžia ir pats meras. A.Zuokas taip pat vardija kitus pranašumus: savivaldybei dabar priklausys „Lietuvos ryto“ arenos dalis ir butai, kuriuose gyvena sportininkai, todėl bus galima padėti kitoms sporto komandoms, pavyzdžiui, rengti arenoje varžybas. „Juk ir iki šiol komanda buvo remiama, tik dabar ir mes turėsime naudos“, – neabejoja A.Zuokas, pridurdamas, kad paramos klubui dydis priklausys nuo bendro miesto biudžeto.
Meras daug kalba apie tai, kad Vilniui reikia stiprios krepšinio komandos, bet nutyli, kad skolose klimpstančiam miestui tam dabar ne pats tinkamiausias metas. Tuo labiau vėl tuščiai lenktyniauti su „Žalgirį“ turinčiu Kaunu.
Išties skurstant leisti milijonus miesto įvaizdžiui gerinti – ganėtinai drąsu. Juk ir savivaldybės įtaka klubo valdyme, kaip dabar aiškėja, nebus ženkli – ji įgijo vieną iš keturių balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, taigi lemiamą žodį ir toliau tars „Lietuvos ryto“ žmonės, tai yra trys senieji dalininkai. „Savivaldybė dalyvaus valdyme, bet didelės įtakos sprendimams neturės“, – to neneigia ir „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo direktorius Martynas Purlys.
Kyla klausimas, ar vieno savivaldybės balso pakaks, kad „Lietuvos rytas“ taptų „Vilniaus rytu“. Apie tokį pavadinimo variantą yra užsiminęs A.Zuokas, ir net miesto taryba sprendimui tapti dalininkais pritarė tik su sąlyga, kad klubo pavadinime atsiras žodis „Vilnius“. Tačiau dėl to šiandien kyla didelių abejonių.
„Pavadinimo keitimas kol kas nesvarstomas, apie tai diskutuosime vėliau. Šį sezoną, kuris jau įpusėjo, klubo pavadinimas tikrai nesikeis“, – patikino M.Purlys. Pats A.Zuokas apie klubo pervadinimą taip pat nebekalba taip užtikrintai: „Svarstysime įvairius variantus, kad tai tenkintų visus dalininkus“, – dabar jau sako meras.
Taigi visą šį sandorį kol kas lydi daug neaiškumų. O svarbiausias klausimas, jei klubo pavadinime nebus žodžio „Vilnius“, ar Vilniaus savivaldybė trimis milijonais litų rems „Lietuvos ryto“ koncerną, nes juk reklamuojamas bus šis pavadinimas, tad apie kokį tuomet turistų pritraukimą į Vilnių galima kalbėti?

Daugumą sandorių sporto pasaulyje lemia pažintys

Rimanto Mikalausko, Lietuvos kūno kultūros akademijos Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros docento, komentaras

Šiandienos sporto vadyba Lietuvoje – tai pažintys ir ryšiai. Tokia sistema egzistuoja visų rūšių versle, tad ir sportas, o tuo labiau krepšinis, ne išimtis. Geriausiais vadybininkais galima vadinti tuos, kurių geri draugai yra įtakingas pareigas einantys valdininkai. Be to, visoje Lietuvoje privačios investicijos į sportą sukasi užburtame rate. Verslininkai neduoda pinigų, nes nėra rezultato, o sportininkai teigia jų nepasiekiantys todėl, kad nėra pinigų. Kelią iš šio labirinto pavyksta rasti vos vienam kitam. Rasti būdų, kad sporto klubas būtų remiamas valstybės pinigais, gal ir geras dalykas, tačiau tai kartu parodo, kad privatus verslas jau pavargo remti. Ir čia matomos kelios esminės priežastys, kurios nesprendžiamos jau ilgą laiką.
Pirma, kai kuriose Vakarų valstybėse valdžia pradedantiesiems verslą sporto paslaugų srityje sudaro palankias sąlygas, taiko įvairias lengvatas: kelerius metus atleidžia tokį verslininką nuo mokesčių, suranda reikiamas patalpas, jas suremontuoja – tik teik paslaugą. O pas mus šioje srityje nematyti jokių pokyčių.
Antra, visi supranta, kad miesto ar šalies valdžia privalo skatinti sportą, tačiau jo rėmimas, arba, kitaip tariant, teikiamos finansinės injekcijos, gali būti ir ydingos. Pavyzdys – Kauno savivaldybės parama krepšinio klubui „Žalgiris“. Tai tikrai daro neigiamą poveikį sporto klubų plėtotei, reklamuoja akivaizdų protekcionizmą, kurio moto – prieinu, pažįstu, galiu gauti ir sėkmingai gyvenu. Taip iškraipoma rinka, konkurencija, menkinami kitų laimėjimai. Manau, kad ir Vilnius savivaldybės pasirinkimas yra neteisingas, galima rasti daug kitų būdų miesto komandai paremti. Tai ypač neteisinga kitų sporto šakų atžvilgiu, o apie konkurencingumą net kalbos nėra.

Vilniaus savivaldybės skola (mln. Lt, atitinkamų metų sausio 1 d.)

2007    327,1
2008    457,3
2009    607,6
2010    704,6
2011*    863

* 2011 m. gruodžio 1 d. duomenimis
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

Krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ trofėjai

Turnyras    Trofėjai    Metai

Europos taurė („Eurocup“)    2    2005, 2009
Šiaurės Europos krepšinio lyga (NEBL)    1    2002
Baltijos krepšinio lyga (BBL)    3    2006, 2007, 2009
Baltijos krepšinio lygos taurė (BBL taurė)    1    2008
Lietuvos krepšinio lyga (LKL)    5    2000, 2002, 2006, 2009, 2010
Lietuvos krepšinio federacijos taurė (LKF taurė)    3 1998, 2009, 2010

Šaltinis: bc.lrytas.lt

Sausį centralizuota šiluma brangesnė nei gruodį bus Vilniuje ir Kaune. Kituose didmiesčiuose šios paslaugos kaina nekis.

„Vilniaus energijos“ tinklalapyje pateikiamais duomenimis, sausį šiluma gyventojams bus maždaug 1,3 proc. brangesnė nei gruodį ir kainuos 29,30 ct/kWh su 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiu arba 29,17 ct/kWh ir 1,05 Lt butui už šilumos pardavimą.

Panašus brangimas numatomas ir karštam vandeniui. Jis sostinės gyventojams sausį kainuos 20,68 Lt/kub.m, o tik vandens pašildymas – 14,94 Lt/kub.m.

Gruodį palyginti su lapkričiu šiluma Vilniuje pigo 2 proc.

„Kauno energijos“ tiekiama šiluma gyventojams kainuos apie 3,07 proc. brangiau. Vienanarė šilumos kaina sudarys 31,46 ct/kWh, gruodį ji buvo 30,53 ct/kWh.

Karštas vanduo Kaune kainuos 21,98 Lt už kubinį metrą.

„Ir šventiška, ir tausojanti aplinką“; „Ne tik sutaupė miesto biudžeto lėšų, bet ir apsaugojo aplinką nuo plastiko šiukšlių“; „Ši eglė parodo, kokie išradingi gali būti žmonės, susidūrę su finansiniais sunkumais“; „Norėčiau, kad Čikaga turėtų įžvalgumo ir ambicijų padaryti ką nors panašaus“ – taip apie iš beveik 50 tūkst. plastikinių butelių pagamintą Kauno miesto Kalėdų eglę atsiliepė amerikiečių ir britų dizaineriai.

Gruodžio pradžioje įžiebtos Kalėdų eglės nuotraukos ir aprašymai išplito dešimtyje skirtingų užsienio meno naujienų tinklalapių ir dizaino tinklaraščių, tokių kaip „Colossal.com“, „DesignBuzz“, „Inhabitat.com“ ir kt. Daugiausiai komplimentų eglė nusipelnė už originalumą ir ekologiškumą.
Eglės idėjos autorė ir įgyvendintoja Jolanta Šmidtienė tikino pati niekaip nereklamavusi savo kūrinio užsienyje, tačiau žinia apie jį greitai pasklido internete. „Reportažus iš eglutės įžiebimo parengė Lietuvos naujienų portalai, informacija apie tai buvo paskelbta Kauno savivaldybės tinklalapyje. Nieko daugiau ir neplanavome, tačiau greitai pradėjo plaukti laiškai, nuotraukų prašymai iš užsienio žiniasklaidos. Netgi gavome siūlymą registruoti eglę pasaulio Guinnesso rekordų knygoje, kaip tik vakar užpildėme dokumentus“, – „Veidui“ pasakojo J.Šmidtienė, iš pradžių Lietuvoje sulaukusi skeptiško plastikinės eglės idėjos vertinimo.

Per Rusijos žiniasklaidą Lietuvą pasiekė žinia, kad koncernas „Gazprom“ ketina parduoti prieš dešimtmetį įsigytą Kauno termofikacinę elektrinę.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad investuotojui dėl pernelyg didelių dujų kainų sunku konkuruoti su kitais šilumos ir elektros gamintojais. Todėl ministro toks sprendimas nestebina. Vis dėlto Kauno miesto taryba „Gazpromo“ taip lengvai paleisti neketina. Mat ši bendrovė laimėjo konkursą pirkti minėtą elektrinę, pasiūliusi 2 mln. Lt mažesnę kainą nei konkuruojanti suomių bendrovė, bet beveik šimtąkart didesnes (400 mln. Lt) investicijas. O per dešimtmetį investuota tik apie 50 mln. Lt.
Kauno meras Andrius Kupčinskas laikosi nuostatos, kad bendrovė negali atsikratyti elektrinės, neįvykdžiusi įsipareigojimo investuoti. „Tai nebūtinai turi būti investicijos į sukriošusią elektrinę, bet, pavyzdžiui, į miesto šilumos vamzdynus“, – teigia A.Kupčinskas. Per dešimtmetį turtas buvo nugyventas, todėl neatlikus investicijų kyla grėsmė visam Kauno šilumos ūkiui.
Pagal savivaldybės sutartį su „Gazpromu“ iki 2018 m. iš šio energijos tiekėjo elektrinės miestas įsipareigojo pirkti 80 proc. energijos. Taip užkertamas kelias į rinką ateiti kitiems investuotojams, galbūt gaminantiems energiją iš alternatyvių šaltinių. Todėl prieš leisdama parduoti elektrinę miesto taryba stengsis panaikinti šį monopolines sąlygas sudarantį sutarties punktą. Pasak A.Kupčinsko, jau sausį „Gazpromui“ turėtų būti pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip taikiai susitarti dėl galimybės parduoti elektrinę.

Pamatyti, kaip gaminamas alus ilgą laiką buvo galima tik apsilankius alaus daryklose. Nuo šiol susipažinti su alaus gimimu galima ir pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tam tereikia kompiuterio ir interneto ryšio.

Apsilankius alaus daryklos „Volfas Engelman“ interneto tinklalapyje galima sudalyvauti pirmojoje Lietuvoje virtualioje ekskursijoje ir pamatyti visą alaus gamybos kelią nuo žaliavų priėmimo iki alaus transportavimo.

Kuriant virtualų turą buvo panaudota trijų dimensijų (3D) technologija, interaktyvios 360 laipsnių apžvalgos panoraminės ir išskleistos panoraminės nuotraukos (pastarąsias galima žiūrėti įvairiais rakursais), filmuota vaizdo medžiaga. Dalis virtualioje ekskursijoje panaudotos vaizdo medžiagos yra iš žinomo režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinio filmo apie alaus daryklą. Šis virtualus turas yra unikalus tuo, kad jį kuriant kompleksiškai buvo naudojamos įvairios šiuolaikinės technologijos. Internete tai – pirmasis toks turas po realią gamyklą, kur visus alaus gamybos procesus galima pamatyti tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

„Pagal interneto skvarbą Lietuva yra tarp lyderių, o informacinės technologijos yra tapusios neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi, todėl tikiu, kad virtualus turas po alaus daryklą bus populiarus tarp interneto vartotojų“, – sako V. Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

Pasak jo, šiuolaikinės technologijos suteikia visas galimybes tiesiogiai ir atvirai bendrauti su vartotojais, o skaidrumas ir atvirumas turėtų būti neatsiejamas nuo visų verslo įmonių, o ypač gaminančių gėrimus ir maisto produktus.

Tiek virtuali ekskursija po alaus bravorą, tiek sutrumpinta režisieriaus A. Baryso dokumentinio filmo versija yra pasiekiami naujajame įmonės interneto tinklalapyje www.volfasengelman.lt. Iš daugelio kitų interneto svetainių šį išsiskiria unikaliu dizainu, kuris yra pieštas dailininkės.

„Geras alus negimsta be kūrybos, rankų prisilietimo, todėl ir prie interneto svetainės daug darbavosi dailininkės rankos. Norėdami supažindinti visuomene su alaus gamybos procesu stengiamės senus laiko patikrintus dalykus integruoti, sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis, priemonėmis. Pavyzdžiui, dailininkės piešiniai interneto tinklalapyje, virtualus turas, kuriame pavaizduotas alaus gamybos procesas, kuris bravore nekinta jau daugelį metų“, – sako V. Meištas.