Vienas Kauno simbolių – Laisvės alėja – šiemet pastebimai pagyvėjo. Tuščių nuomojamų patalpų, kurių buvo daugybė sunkmečiu, šiandien beveik nebelikę – čia įsikūrė naujos kavinės, parduotuvės ir kepyklėlės.

Jų šeimininkai nusiteikę gana pakiliai: pasak verslininkų, Laisvės alėja pamažu vėl tampa kauniečių ir miesto svečių traukos centru.
„Laisvės alėja iš tikrųjų atgijo: atsidarė daugiau kavinių, barų, padidėjo pramogų pasiūla. Anksčiau alėjoje nebuvo kur nueiti, viskas buvo uždaryta – kai mes ieškojome sau patalpų pernai rugpjūtį, pasirinkimas buvo didžiulis“, – prisimena „101 kepyklėlės“ Laisvės alėjoje /A.Mickevičiaus g. vadovė Laura Korobeinikovaitė. Kepyklėlių tinklą valdančios bendrovės „Lauminda“ savininkai nepabūgo sunkmečiu įžengti į apmirusią Laisvės alėją ir teigia nenusivylę – klientų jiems nestinga. Kauniečių palankumą šioms kepyklėlėms pavyko pelnyti kone perpus mažesnėmis kainomis nei Vilniaus centre: kibinas su mėsa čia kainuoja tik 1,9 Lt, kibinas ir natūralus vištienos sultinys – 3,5 Lt, ekologiškos plikomos arbatos puodelis – 1,8 Lt, įvairių rūšių mielinės bandelės – po 1 Lt ir t.t.
Pagyvėjimą Laisvės alėjoje pastebi ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, tačiau jis teigia, kad vaizdas šioje gatvėje dar stipriai pasikeis, kai bus atlikta ilgai laukta jos rekonstrukcija. Pasak mero, iki šiol Laisvės alėjos rekonstrukciją teko atidėti dėl Žalgirio arenos statybų, kitąmet prioritetas bus teikiamas Panemunės tilto atnaujinimui, o 2013 m. savo eilės turėtų sulaukti ir Laisvės alėja, kurios rekonstrukcija turėtų kainuoti daugiau nei 70 mln. Lt. „Pagal rekonstrukcijos projektą, Laisvės alėjoje bus siekiama atkurti joje buvusią prieškario dvasią“, – teigė A.Kupčinskas.

Labiausiai prasiskolinusių miestų lenktynėse Kaunas ėmė vytis Vilnių, per pusmetį biudžeto deficitą padidinęs 40 mln. Lt. Negana to, iš laikinosios sostinės atvirai tyčiojasi dar ir Kauno termofikacinę elektrinę privatizavęs „Gazpromas“, ignoruojantis savo įsipareigojimą investuoti 350 mln. Lt. O visa tai vainikuoja politinė sumaištis Kauno miesto savivaldybės taryboje ir mero kaita. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su praėjusį ketvirtadienį inauguruotu Kauno meru Andriumi Kupčinsku.

VEIDAS: Kaunas pasižymi dažna merų kaita ir tai miestui naudos neduoda. Jei esate tikras Kauno patriotas, galbūt ir jums derėjo tiesiog racionaliai dirbti opozicijoje ir nesistengti įnešti sąmyšio vadžios olimpe?
A.K.: Tai, kas įvyko naktį iš balandžio 13 į 14-ąją, – jaunos, besiformuojančios politikos ydos, kai sulaužomi koaliciniai susitarimai ir meru išrenkamas mažiausiai rinkėjų balsų gavusios partijos atstovas.
Nors ir būdami opozicijoje, iškart pasakėme, kad nepolitikuosime dėl Kaunui svarbių įvykių: Europos vyrų krepšinio čempionato ir „Hanza“ tarptautinių dienų, siekdami nepakenkti tarptautiniam miesto prestižui. Kaip pastebėjote, mūsų frakcijos laikysena iki čempionato pabaigos buvo labai santūri. Bet pastebėjome, kad mūsų pradėti projektai stabdomi, pavyzdžiui, Karinių oro pajėgų perkėlimas iš Fredos į Aleksotą, kur miestas galėjo, ir manau, vis dar gali, išlošti investicijoms patrauklią teritoriją. Matėme, kad opozicijos balsas į dangų neina.
Iš tiesų tai, kas įvyko pastaruoju metu, – daugumos žmonių lūkesčių pateisinimas. Manau, kad į miesto tarybą išrinktas politines jėgas tai pamokys paisyti gyventojų valios ir to, kad garbės žodis turi dominuoti ne tik rinkiminiuose šūkiuose, bet ir gyvenime.
VEIDAS: Ar manote, kad tvarkiečiai, socialdemokratai, liberalcentristai ir jaunalietuviai gali būti tvirtos koalicijos partneriai?
A.K.: Dabartinė partijų koalicija tikrai stipresnė už buvusią, susidėjusią iš 6 partijų. Stabilumas bus didesnis, juo labiau kad į valdančiąją daugumą įeina Tėvynės sąjunga, turinti didžiausią frakciją miesto taryboje. Tvarkant miesto komunalinį ūkį dominuoja daugiau ne ideologijos, o ūkiniai sprendimai. Neatmetu galimybės ateityje dirbti ir su liberalų sąjūdžiu, ir su kitomis opozicijoje veikiančiomis frakcijomis.
VEIDAS: Kaip vertinate tokią situaciją, kai praėjusią kadenciją pasisakėte prieš Jūsų pirmtako Arvydo Garbaravičiaus vykdomą politiką, o šią – jau einate kartu obuoliauti?
A.K.: Pagrindinė kritika A.Garbaravičiui buvo dėl energetikos ir dėl sporto rūmų statybos. Negalėjome pritarti prancūzų bendrovės pasiūlymui kosmine kaina įpiršti koncesijos sutartį už 780 mln. Lt. Dabartinė Žalgirio arena pastatyta už 214 mln. Lt. Galima ginčytis, kas būtų gražiau – prancūziškas „ledkalnis“ ar lietuviškas „devynkampis“, bet finansinę naudą mes matome, o areną suspėta pastatyti iki krepšinio čempionato, nors prieš tai buvo daug „pranašysčių“, jog nespėsime.
Taip pat kritikavome 2002 m. Kauno termofikacinės elektrinės pardavimo „Gazpromui“ sutartį. Pastarasis pirkėjas konkurso metu pasiūlė 2 mln. mažesnę kainą nei suomių bendrovė, bet pažadėjo investuoti beveik 100 kartų daugiau nei suomiai – 400 mln. Lt. Matome, kad laimėtojas pripažintas dėl tariamai didesnių investicijų, tačiau iki šiol investuota tik apie 50 mln. Lt. Be to, pagal pirmtakų sudarytą sutartį su „Gazpromu“ iki 2018 m. iš šio energijos tiekėjo elektrinės miestas įsipareigojo pirkti 80 proc. energijos. Taip užkertamas kelias į rinką ateiti kitiems investuotojams, galbūt gaminantiems energiją iš alternatyvių šaltinių.
Dabartiniu metu A.Garbaravičiaus liberalcentristai pasisako prieš „Gazpromo“ planus. Taigi mano pozicija nepasikeitė, o jei kiti praregėjo – tai Kaunui nuo to tik geriau.
VEIDAS: Žadate sumažinti šildymo kainą kauniečiams. Net Prezidentė nesiryžo to pažadėti, o jūs rizikuojate žarstyti tokius pažadus.
A.K.: Aš ir dabar sakau, kad galima sumažinti šildymo kainą, jei iš „Gazpromo“ išreikalausime žadėtas investicijas. „Kauno energija“ laimėjo arbitražo teismą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, priteistos netesybos. Taigi vienas kelias – pasirinkti LEO variantą ir nacionalizuoti bendrovę, nes sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Kitas kelias, kuris ir man būtų priimtinesnis, sutarti, kad pasikeitus ekonominei logikai tas pats investuotojas atnaujintų miesto šilumines trasas. Geriau bloga taika, nei geras karas.
VEIDAS: Pristatydamas savo veiklos planą savivaldybės Tarybai sakėte, kad svarbiausias darbas bus subalansuoti 2012 m. miesto biudžetą. Ką reikia balansuoti ir kokioms sritims skirsite daugiau dėmesio?
A.K.: Vis dar probleminius metus po krizės 2010-uosius baigėme idealiai. Pritrūko tik 1,5 mln. Lt per 800 mln. Lt dydžio Kauno biudžete. O šiandien jau turime 41 mln. Lt biudžeto deficitą. Jį reikia kuo skubiau mažinti.
Kalbant apie prioritetus, tenka konstatuoti, kad grandiozinių darbų kitais metais nenusimato, o vadinamuosius „minkštuosius“ darbus atlikinėsime ir toliau. Prioritetas – Panemunės tilto remontas, nes prasidėjo A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir remontuojant pagrindinį prospektą, tilto negalime palikti nuošalyje.
Manęs dažnai klausia, kodėl Laivės alėjos nelaikau prioritetu? Jos grindinys dar atlaikys, o štai sugriuvus strateginę reikšmę turinčiam tiltui, jungiančiam Panemunę su Šančiais, Aleksotu ir Rokais, didelių nepatogumų pajus ir gyventojai, ir verslininkai. Pasaulyje mačiau nemažai didmiesčių, kur labiau nutrintos trinkelės nei “Laisvės alėjoje”. Svarbu, kad joje virtų gyvenimas.
VEIDAS: Būtent to jūsų minėto gyvybingumo ir pasigendama “Laisvės alėjoje”.
A.K.: Panemunės tiltui reikia apie 80-100 mln. Lt, A.Juozapavičiaus prospektui – 41 mln. Lt, o “Laisvės alėjai” tektų atidėti dar apie 80 mln. Lt. Dabar užsikrauti daugiau kaip 200 mln. Lt išlaidų miestas negali, todėl alėjos rekonstrukciją planuojame pradėti 2013-2014 m.
Ši miesto širdis nebuvo pamiršta ir iki šiol. Dėl gyventojų saugumo pakeitėme šviestuvus už 2,5 mln. Lt. Alėjoje esančios lauko kavinės buvo atleistos nuo papildomų rinkliavų. Knygynams, restoranams, kavinėms, galerijoms pritaikėme ne 0,9, o 0,6 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo turto vertės. Tai buvo didelė paskata smulkiam ir vidutiniam verslui atsigauti alėjoje ir senamiestyje.
Jei kadencijos pradžioje alėjoje buvo 36 nuomojamos parduotuvės su tuščiomis virtinomis, dabar nesurastume nė dešimtiems. Didelį postūmį alėjos gyvasčiai suteikė su komunikacijos bendrovėmis pasirašyta nemokamo interneto paslaugų sutartis.
VEIDAS: Nors Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau tikro proveržio, kad lygiuotųsi su Vilniumi, Klaipėda ar Druskininkais – jam trūksta. Kodėl?
A.K.: Antrosios Nepriklausomybės laikotarpiu Kaunui didelį šleifą uždėjo daugelio pramonės įmonių bankrotas. Tačiau bene didžiausią smūgį sudavė ištisų finansinių holdingų: EBSW, „Sekundė“ griūtis. Dėl to ne tik žmonės prarado santaupas, bet buvo gerokai sustabdytas Kauno ekonominis vystymasis.
Bet mane įkvepia Kauno istorija, kai tarpukario Nepriklausomybės laikotarpiu Kaunas buvo visos Lietuvos pasididžiavimas. Per 20 metų iš carinės Rusijos miesteliūkščio Kaunas išaugo į Vakarų Europos lygio miestą, pramintą mažuoju Paryžiumi. Manau, kad mes galime atgaivinti tokį miesto įvaizdį. Tačiau aš nesu stebukladarys, kad staiga miestas nušvistų ryškia šviesa, kaip kokia akinanti lemputė. Tačiau šviesa iš Kauno ryškėja ir tai jaučiama.
Didelę ekonominę naudą Kaunui davė prieš porą metų atėjęs tarptautinis oro vežėjas „Ryanair“: tiek dėl naujų darbo vietų, tiek dėl turistų traukos. Ši bendrovė Kaune įsteigė pirmąją Rytų Europoje bazę.
Žvelgiant iš Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos pusės, Kaunas, manau, galėtų būti jų vartai į Europą. Mes turime moderniausius lėktuvų takus visoje Lietuvoje, sostinės oro uostas neturi tiek plėtros galimybių, kiek Karmėlavos. Ne veltui dvimiesčio strateginiame plane numatyta Kaune turėti nacionalinį oro uostą.
Svarbu ir tai, kad Kaunas turi didelį akademinį potencialą, kurį reikia čia ir pritaikyti. Todėl Darbo birža, Kauno technologijos universitetas ir Kauno oro uostas pasirašė 3 mln. Lt vertės sutartį apmokyti 80 studentų, kurie 2 metus dirbs „Ryanair“ bazėje.
VEIDAS: Viešumoje nemažai kaltinimų jums dėl papildomo užmokesčio už darbą švenčių dienomis. Vis dėlto neatsisakote gauti papildomo užmokesčio už viršvalandžius, o juk politiko darbo diena nesibaigia oficialiomis darbo valandomis.
A.K.: Kiekvienas darbas turi būti atlyginamas ir visiems galioja tos pačios Darbo kodekso nuostatos. Visos šios istorijos metu nutylėta, kad kas mėnesį atsisakiau ir sutaupiau apie 7 tūkst. Lt mero reprezentacinių išlaidų, bet akcentuojama, kad „prisidėjau“ po 100-200 Lt už laiką, pavogtą iš šeimos savaitgaliais. Matoma 20 tūkst. Lt per visą kadenciją, bet nematoma 84 tūkst. Lt kasmet. Aišku, į priekaištus atkreipiau dėmesį ir juos įvertinsiu, bet elgsiuosi pagal įstatymus.
VEIDAS: Pamėginkite trimis sakiniais sugundyti užsienio arba Lietuvos turistus atvykti į Kauną pailsėti ir papramogauti bent tris dienas.
A.K.: Tai žalias miestas (Green City), pietinių valstybių turistus traukiantis vėsiomis vasaromis, be to, kaip retas kuris kitas miestas, išsidėstęs tarp dviejų upių (santaką mano iniciatyva sutvarkėme ir atidengėme jos grožį). Kaunas – kitokios kultūros, ne tik masinės, bet ir kameriškesnės, išskleistos po regionus, lopšys. Tai taip pat ir labai sportiškas miestas, o Kauno žmonės – patys veikliausi ir sportiškiausi Lietuvoje.

Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių svarbiausi magistraliniai keliai yra apšviesti. Šia linkme žengia ir Lietuva. Būta ketinimų dar iki 2009 m. apšviesti visą magistralinio kelio ruožą Vilnius–Kaunas. Tačiau ekonominis sunkmetis planus pakoregavo. Porą metų darbai beveik nevyko, tad šiandien ruože Vilnius–Kaunas apšviesta 50 km. “Tai daugiau nei pusė viso ruožo ilgio. Be to, šiuo metu tai labiausiai apšviestas kelias Lietuvoje”, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas.
Magistralinio kelio ruože Vilnius–Kaunas daugiausiai sankryžų, gyvenviečių, didelis eismo intensyvumas, todėl tikimasi, kad maždaug per penkerius metus visas šis ruoažas bus galutinai apšviestas.
Šią vasarą apšvietimas dviejų kilometrų ruože buvo įrengtas prie Kauno IX forto, darbai pradėti ir prie Elektrėnų – čia bus apšviesta skiriamoji juosta. Šiuo metu baigiamas rengti ir projektas dėl beveik trijų kilometrų ruožo Gariūnai–Grigiškės apšvietimo. Pradėtus darbus planuojama baigti 2012 m., tad keliu nuo Vilniaus iki Kauno važiuosime saugiau. Tuo tarpu ruože iki Klaipėdos, taip pat visoje magistralėje Vilnius–Panevėžys, bus tamsu. “Šie keliai driekiasi per laukus ir miškus, todėl apšviečiamos tik pavienės sankryžos. Poreikio apšviesti šiuos kelius ištisai nėra nei ekonominiu, nei saugaus eismo požiūriu”, – tvirtina P.Narbutas.
Beje, vienoje kelio pusėje apšviesti kilometro ilgio ruožą kainuoja iki 200 tūkst. Lt, abejose – iki 350 tūkst. Lt, skiriamojoje juostoje – apie 250–300 tūkst. Lt.

Ketvirtadienį, atstatydinus Kauno miesto merą Rimantą Mikaitį, laikinai, kol bus išrinktas kitas Kauno meras, savivaldybei vadovaus dabartinis mero pavaduotojas socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Apie tai praneša naujienų agentūros.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba nesvarstė klausimų dėl vicemerų atleidimo iš einamų pareigų ir naujų savivaldybės vadovų išrinkimo.

R. Mikaitis – keturioliktasis Kauno miesto meras – ne pirmas patyrė skaudžias interpeliacijos pasekmes. Savivaldybės istorijoje interpeliacijų būta ir anksčiau, tačiau Kauno miesto mero postus iki šiol buvo praradę du politikai. Vienas jų mero kėdėje sėdėjo kiek ilgiau nei mėnesį, kitas – daugiau nei metus.

Tiesa, buvo tokių išrinktųjų, kurie mero kėdės atsisakė savo noru ar po sėkmingai pasibaigusių Seimo rinkimų, ar įtikinti koalicijos partnerių, kad “taip reikia, nes tokia yra politinė valia”.

Politinės valios pareiškimą – sprendimo atleisti R. Mikaitį projektą – šį kartą pasirašė 21 Kauno miesto tarybos narys.

Diskusijų dėl to sprendimo tarybos posėdyje nebuvo. Tačiau R. Mikaičiui, meru išbuvusiam daugiau nei pusę metų, suteikta proga pasisakyti. Jis teigė tikėjęs, kad susitelkus galima siekti permainų, kurių taip laukia kauniečiai, nes koalicijoje, sudarytoje iš 6 politinių jėgų, buvo ir patyrusių politikų, ir profesinėje veikloje daug nuveikusių žmonių.

“Deja, ne visais savivaldybės darbais galiu didžiuotis. Sakau atvirai: man dažnai būdavo gėda dėl kai kurių mūsų valdininkų ar politikų veiksmų – atsainaus požiūrio, aplaidžiai ar net sąmoningai vilkinamų sprendimų. Dėl to atsiprašau visų kauniečių.

Vis dėlto aš tikiu, kad galime dirbti kur kas sėkmingiau. Tačiau tam reikia vienos sąlygos: visi Kauno tarybos nariai – ir koalicijos partneriai, ir opozicija – miesto reikalus turi spręsti atvirai ir skaidriai, o ne regzti slaptus sandėrius Laisvės alėjos kavinėse”, – sakė prieš balsavimą dėl interpeliacijos Kauno meras R. Mikaitis, kviesdamas koalicijos partnerius ir visą Kauno miesto tarybą nepasiduoti kelių “dumblo specialistų” ir Laisvės alėjos šešėlinių kardinolų provokacijai bei netapti jų įrankiais”.

Lietuvos liberalų sąjūdžio (Kauno miesto taryboje – 3 atstovai) deleguotas meras R. Mikaitis sakė tikįs, kad koalicijoje ir visoje miesto taryboje dominuoja sveikos jėgos. Intrigas, pasak jo, rezga tie, kurie myli ne Kauną, o yra įsimylėję save ir pinigus.

“Matome daug požymių, rodančių, kad Kaunas atgimsta. Norėtųsi, kad šis procesas vyktų kuo greičiau. Todėl prašau jūsų palaikymo – neleiskime Kauno klampinti į dumblą, o leiskime jam atsitiesti”, – kolegas ragino politikas.

Mažai kas savivaldybėje abejoja, kad po mero atstatydinimo naujai susidarančioje valdančiojoje koalicijoje dominuos daugiausiai Kauno miesto tarybos mandatų (12) turintys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių konservatorių partijos atstovai. Jų partneriais, kaip ir prieš tai buvusios kadencijos pradžioje, tampa Lietuvos socialdemokratų partijos nariai (6). Taip pat, – partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai (3) ir Lietuvos liberalų ir centro sąjungos nariai(3).

Pažymėtina, kad kelias kadencijas iš eilės sugebėdavę pritapti prie valdančiųjų “Jaunosios Lietuvos” partijos atstovai priversti trauktis į opoziciją. Kol kas šios partijos vedlys Stanislovas Buškevičius tebėra Kauno miesto mero pavaduotojas. Kaip ir opozicijoje dirbti pasirengusios koalicijos “Vieningas Kaunas” jauniausias (iš 5 tarybos narių) vicemeras Povilas Mačiulis.

Neoficialiai teigiama, jog pastarieji du mero pavaduotojai savo postų neišsaugos. Tačiau socialdemokratai naujoje valdančioje koalicijoje gali suderėti du vicemerų portfelius.

Greta mero pavaduotojo K. Kriščiūno vicemere gali tapti ir Seimo narės Birutės Vėsaitės padėjėja, partijos Kauno skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė. Dar viena vicemero kėdė, spėjama, bus siūloma “Tvarkos ir teisingumo” partijos atstovui.

Į Kauno miesto mero kėdę pretenduoja sugrįžti visą praėjusią kadenciją joje sėdėjęs (ir interpeliaciją, kuri baigėsi jo sėkme, išgyvenęs) konservatorius Andrius Kupčinskas. Tačiau, kaip jis sakė naujienų agentūrai ELTA, kol kas dar anksti spėlioti “kas bus, jeigu bus…”

Galutinį žodį skirstant vadovaujančius politinius postus tars miesto taryba. Jos valia bus apsispręsti, ir ar palikti toliau eiti pareigas socialdemokratą Antaną Navakauską, tebevadovaujantį Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Prognozuojama, kad administracijos direktoriaus pavaduotojai – opozicinių partijų – Darbo ir “Jaunosios Lietuvos” – atstovai bus priversti su postais atsisveikinti.

Ketvirtadienio popietę Kauno tarybos posėdis (jo darbotvarkėje – apie 40 klausimų) tęsiasi toliau. Kito posėdžio, kuriame bus sprendžiami kitų politinių postų Kauno miesto savivaldybėje pasiskirstymo klausimai, data dar nenustatyta.

Praėjusią savaitę Vilniaus meras Artūras Zuokas per radijo stotis ir kitus informacijos sklaidos šaltinius kvietė susirinkti visus turinčiuosius originalių verslo idėjų. Žinoma, šis žingsnis apkaišytas viešųjų ryšių plunksnomis, bet iš esmės tai gera idėja ir sveikintinas projektas.
Tačiau jo nepakanka. A.Zuokui reikėtų prasukti dar vieną reklaminę kampaniją ir sukviesti visus turinčiuosius idėjų bei žinių, kaip valdyti miestą ir kaip miesto plėtrą įkišti bent į kažkokius civilizuotumo rėmus. Nes tai, kas Vilniuje (ir ne tik jame, bet ir Kaune bei kituose didesniuose šalies miestuose) vyko per pastaruosius dvidešimt metų, galima pavadinti penkiais negatyviais žodžiais: chaosas, eklektika, savivaliavimas, profanizmas ir gėda.
Iš esmės Vilniaus plėtra niekuo nesiskyrė nuo kokio nors Brazilijos San Paulo lūšnynų kvartalų plėtros: statė kas kur norėjo, ką norėjo ir kaip norėjo. Praktiškai visi Vilniaus priemiesčiai (gal su kokiomis dviem išimtimis) atrodo kaip kažkoks nesusipratimas, kur nei pačiam yra ką pažiūrėti, nei svečiui iš užsienio parodyti.
Net nežinai, kaip elgtis, kai svečias iš užsienio paprašo parodyti Vilnių. Na, pavedžioji po Senamiestį ir tenka sakyti: “Tai beveik ir viskas, ką turime parodyti.” Nejaugi veši svečią į Žirmūnų “chruščiovkes”, “Perkūnkiemį” (tiksliau, “kartonkiemį”), Balsių individualių namų masyvą ar į Kairėnus. Na, nebent turi tikslą ką nors išgąsdinti, atgrasyti ar parodyti, kad Lietuva yra trečiojo pasaulio šalis.
Taigi, nors formaliai ir nesame tokia šalis, tačiau pažvelgus į pastarojo dvidešimtmečio statybas kyla tik viena išvada: esame necivilizuota, atsilikusi trečiojo pasaulio valstybėlė, kurioje miestai plečiasi ir namai kyla be jokios sistemos ir be jokių taisyklių.
Pasižvalgykime po Liuksemburgą ar Austriją. Ten centimetrų tikslumu nurodyta, kur kokį namą galima statyti, kokia spalva dažyti, kokio jis turi būti aukščio, kokie jame galimi langai ir garažo vartai. Taip formuojama architektūrinė vienovė ir darna su aplinka. O pas mus? Mes kuriame savo lietuvišką tvarką. Tiksliau, netvarką. Pas mus kvartalai statomi pagal vieną taisyklę: nesvarbu, kad nežmoniškai, svarbu kitoniškai. Štai pasistato vilnietis namą, ir nepasakysi jam, kad statinys visiškai iškrinta iš konteksto, bjauroja bendrą vaizdą. “Ne tavo reikalas, – tuoj atskrieja replika. – Kaip noriu, taip statau, kur noriu, ten gyvenu.”
Arba pokšt, iškyla Kauno Laisvės alėjoje “stiklainis” arba Vilniaus Gedimino prospekte “Novotelis”, ir nieko. O juk už visas tas nesąmones, už visą tą anarchiją statybose, už visus tuos gėdingus projektus yra atsakingi žmonės. Bet jų pavardės – tabu, o apie bausmes jiems apskritai šventvagiška galvoti.
Taigi ilgainiui atsakomybė kris visai mūsų kartai. Vaikščios mūsų vaikai bei anūkai ir stebėsis: štai mūsų proproseneliai prisidėjo prie gražių senamiesčių suformavimo, mūsų seneliai statė ir gyveno “chruščiovkių” miegamuosiuose mikrorajonuose, bet jie nekalti, nes tai buvo prievartinė sovietinė sistema, o ką čia mūsų tėvai 1990–2020 m. pristatė? Liūdna, ir tiek.

Antradienį prasideda Tarptautinis Kauno kino festivalis, suteiksiantis galimybę Lietuvos žiūrovams išvysti du žymius šių metų kinematografininkų darbus: Berlyno kino festivalio “Auksinį lokį” laimėjusį Asgharo Farhadi filmą “Išsiskyrimas” bei Kanų kino festivalio “Auksinę palmės šakelę” pelniusią Terence’o Malicko juostą “Gyvenimo medis”. Suomių režisierius Aki Kaurismäki pristatys pirmąją būsimos kino trilogijos apie uostamiesčius dalį “Havras”, o vengras Bela Tarras – naujausią savo juostą “Turino arklys”.
Kitą savaitę festivalio filmai viešės Vilniuje.

Svajingasis britų atlikėjas Jamesas Bluntas spalio 1 d. koncertuos naujojoje Kauno “Žalgirio” arenoje.

Kas jau kas, o buvęs britų armijos karininkas, dabar žinomas atlikėjas ir dainų kūrėjas Jamesas Bluntas žino, kaip sukurti dainą, suvirpinančią klausytojų širdis ir panardinančią į romantines svajas. Į pasaulinio garso atlikėjų olimpą su hitais “You’re Beautiful”, “High” ir “Goodbye My Lover” užkopęs J.Bluntas po dvejų metų pertraukos grįžta į Lietuvą – šįkart pristatyti savo trečiojo albumo “Some Kind of Trouble”, kuriame ir vėl gausu romantinių balandžių.
Pernai lapkritį išleidęs naują albumą J.Bluntas išsiruošė į daugiau nei metus truksiantį pasaulinį koncertų turą. Jau viešėjęs Kinijoje, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje, Pietų ir Vakarų Europoje, spalį britų dainų kūrėjas ir atlikėjas koncertuos Rytų Europoje.

Trečiasis albumas toks, apie kokį J.Bluntas svajojo

Muzikos kritikų teigimu, trečiasis J.Blunto albumas turi šiek tiek aštresnio roko skambesio negu pirmieji, kuriuose vyrauja akustiniai popmuzikos garsai, iškėlę britų atlikėją į dienos šviesą.
Atlikėjas pasakoja groti išmokęs elektrine gitara ir visada įsivaizdavęs, kad dainas kurs pritardamas ja, tačiau tam nebuvo galimybių. “Įsivaizduokite, kaip sunku tampytis elektrinę gitarą, kai vyksti su armija į misijas. Be to, nebuvo jokių galimybių įsijungti stiprintuvą tanke. Todėl aš keliavau su akustine gitara. O jei naudoji akustinę gitarą, rašai lėtesnes, švelnesnes ir liūdnesnes dainas. Iš tiesų mano dainas kūrė instrumentas, todėl mano pirmasis albumas buvo trubadūro, dainininko ir dainų kūrėjo darbas. O dainos iš trečiojo albumo yra tokios, kokias aš visuomet norėjau rašyti, bet niekada neturėjau galimybės”, – prisipažįsta atlikėjas.
Kalbėdamas apie savo albumus J.Bluntas tvirtina, kad pirmasis jo albumas “Back to Bedlam” turėjo naivaus nekaltumo, o antrasis buvo priešingas pirmajam – kur kas tamsesnis. Jo nuotaiką galima nuspėti vien iš pavadinimo – “All the Lost Souls” (Visos prarastos sielos). Tarp priežasčių, kodėl antrasis albumas išėjo niūresnis, J.Bluntas nurodo ir bandymą po užklupusios šlovės susitaikyti su prarastu anonimiškumu.
“Šis, trečiasis albumas man yra magiškas, nes atgauta dalis to nekaltumo, to susijaudinimo, kokį gali patirti paauglys”, – tvirtina J.Bluntas.
Dainas atlikėjas sako rašantis apie tai, kas jam neleidžia naktimis užmigti. Jis pabrėžia, kad jo dainos – ne apie greitas mašinas ar brangius laikrodžius, o apie žmogaus savijautą, viltis ir baimes. Žurnalistų paklaustas, ar liūdnos dainos yra jo asmenybės atspindys, J.Bluntas tvirtina, kad yra priešingai: “Aš esu optimistas ir į šias dainas galima žiūrėti kaip į būdą iškelti juodesnius klausimus mano gyvenime. Manau, kad dauguma mano dainų turi šiek tiek vilties. Ypač naujasis albumas pilnas viltingų dainų. Kitas dalykas, kad žmonės visuomet nustemba atėję į mano gyvo garso koncertus. Jie taip skiriasi nuo mano albumų. Koncertai kur kas energingesni, gyvesni.”
2005 metais išgarsėjusio atlikėjo muzikos stilių kritikai apibūdina kaip džiazo, roko, soul ir popmuzikos mišinį. Be to, kad albumų įrašuose J.Bluntas atlieka visas vokalines partijas, jis groja ir įvairiais instrumentais – pianinu, gitara. Atlikėjas jau pelnė du Britų muzikos apdovanojimus, Pasaulio muzikos ir MTV vaizdo klipo apdovanojimus, penkiskart buvo nominuotas “Grammy” apdovanojimui.

Dainose – ir karinė patirtis

Priminsime, kad prieš pasinerdamas į muzikinę karjerą J.Bluntas tarnavo britų armijoje ir dalyvavo NATO misijose Kosove 1999-ųjų konflikto metu. Gimęs kariškių šeimoje J.Bluntas universitete gavo kariuomenės įsteigtą stipendiją, o po to turėjo ištarnauti ketverius metus. Stoti į kariuomenę J.Bluntą skatino jo tėvas, buvęs armijos karininkas, norėjęs, kad sūnus turėtų užtikrintą pragyvenimo šaltinį. Tačiau jau mokykloje Jamesas žinojo, kad nori tapti muzikantu. 14 metų išmokęs groti gitara, J.Bluntas ir tarnaudamas armijoje vakarais atsipalaiduodavo kurdamas dainas.
Jis tvirtina, kad visas jo dainas įkvėpė tikras gyvenimas, o tarnavimą armijoje primena daina “No Bravery”, parašyta karinėje stovyklavietėje Kosove. “Daina “No Bravery” – vienintelė, kurią aš baigiau rašyti Kosove. Tuo metu buvau labai prislėgtas, todėl daina skamba gana fatališkai”, – prisipažįsta J.Bluntas.
Na, o baigęs daugiau ne metus truksiantį koncertinį turą J.Bluntas ketina susitelkti ties ketvirtojo albumo kūryba.

Įdomūs faktai apie Jamesą Bluntą
Atlikėjui – 37 metai.
Tikroji jo pavardė – James Blount. Atlikėjas iš pavardės išmetė “o” raidę, kad būtų paprasčiau ją ištarti.
Būdamas vos šešiolikos J.Bluntas tapo vienu jauniausių Didžiojoje Britanijoje privataus lėktuvo piloto licenciją turinčių asmenų.
Garsiąją dainą “You’re Beautiful” J.Bluntas parašė po to, kai metro pamatė savo buvusią merginą su kitu vaikinu.
Iš trečiojo albumo J.Bluntas išskiria dainą “No Tears” (Jokių ašarų). “Man patinka šios dainos struktūra. Kaip dainų kūrėjas, aš iš tiesų ja didžiuojuosi. Man taip pat patinka jos nuotaika. Tai daina, kuri kalba apie žmogaus jausmus ar apgailestavimus, bet ne gailintis savęs, o jaučiant atsakomybę”, – tvirtina atlikėjas.
Iš operacijų Kosove J.Bluntui labiausiai įstrigo ir didžiausią įspūdį iš visų ten sutiktų žmonių padarė organizacijos “Gydytojai be sienų” darbuotojai. “Mes saugumą užsitikrinome ginklais ir tankais, o tie vyrukai buvo priekyje gelbėdami žmonių gyvybes be jokios apsaugos”, – prisimena atlikėjas.
Tik šį rugpjūtį J.Blunto albumas “Back to Bedlam” prarado šio šimtmečio perkamiausio Didžiosios Britanijos albumo titulą – šioje šalyje parduota 3,24 mln. albumo kopijų.

Aštuntoji tarptautinė Kauno bienalė vyks 2011-ųjų metų rugsėjo 22-gruodžio 4 dienomis miesto muziejuose, teatrų salėse ir viešose erdvėse. Kuriant programą projekto organizatorius Kauno dailininkų paramos fondas bendradarbiauja su partneriais:

• Šokio teatru AURA (Kaunas / Lietuva), koordinuojančiu tarpdisciplininę vizualaus meno ir šokio programą ŠOKAM: Judanti tekstilė;
• Europos tekstilės tinklu ETN (European Textile Network), rengiančiu Kaune 16-ąją tarptautinę tinklo konferenciją;
• Asociacija Ideias Emergentes (Porto / Portugalija) ir Estijos dailininkių sąjunga (Talinas), pristatančias savo šalių parodas šiemet Kaune ir organizuojančias lietuvių parodų ir šokio spektaklių pristatymus savo šalyse 2012 metais.

Pagrindiniai projekto rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė ir ES programa Kultūra 2007-2013.

Kontaktai:

Atstovė spaudai: Viktorija Rusinaitė viktorija@biennial.lt +37065638741

Bienalės vadovė: Virginija Vitkienė info@kaunas.biennial.lt +37061256171

Rugsėjo 21 d. (trečiadienis):

10:00–21:00 val. ETN konferencijos dalyvių ekskursija Vilniuje. www.etn-net.org/etn/211e.htm.

Rugsėjo 22 d. (ketvirtadienis)

KAUNO BIENALĖS ATIDARYMAS

19:00–21:00 val. Vieta: 1. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerija

KAUNO BIENALĖ TEKSTILĖ’11 atidaroma bienalės globėjo dr. Arūno Gelūno, Lietuvos Respublikos kultūros ministro, kalba ir bienalės kūrėjų sveikinimais.

Groja KAUNO BIGBENDAS.

Pristatomos parodos ir menininkai:
DAR KARTĄ PASAKOJIMAS Konkursinė paroda (atrinkta iš 333 paraiškų). Menininkai: Tilleke Schwarz (Nyderlandai), Alice Kettle (JK), Wang Haiyuan (Kinija), Watanabe Misao (Japonija), Beili Liu (Kinija/JAV), Rasma Noreikytė (Lietuva), Laisvydė Šalčiūtė (Lietuva), Ainsley Hillard (JK), Andrea Milde (Vokietija/Ispanija), Lia Altman (Rusija), Michaela Melián (Vokietija), Nina Bondeson (Švedija), Sonja Andrew (JK), Marion Michell (Didžioji Britanija), F4 Artist Collective [Susan Jowsey/Marcus Williams] (Naujoji Zelandija), Fiona Kirkwood (Pietų Afrikos respublika), Lina Jonikė (Lietuva), María León (Ispanija), Kyung –ae Wang (Pietų Korėja), Rūta Naujalytė (Lietuva), Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Lietuva), Monika Kreivė (Lietuva), Amélie Brisson-Darveau (Kanada), Katie Waugh (JAV), Kristina Čyžiūtė (Lietuva), Marion Coleman (JAV), Katya Oicherman (Izraelis), Virginie Rochetti (Prancūzija), Gao Yuan (Taivanas), Signe Kivi (Estija), Tonje Høydahl Sørli (Norvegija).

DAR KARTĄ ISTORIJA Lietuvos meno istorijos variacijos. Kuratorė R. Andriušytė-Žukienė, tekstilines postprodukcijas pagal menininkų Alekso Andriuškevičiaus, Aušros Andziulytės, Jono Gasiūno, Lauros Garbštienės, Prano Griušio, Rimvido Jankausko-Kampo, Vilmanto Marcinkevičiaus, Jono Meko, Šarūno Saukos, Liudo Truikio, Sofijos Veiverytės, Eglės Velaniškytės, Alberto Veščiūno, Viktoro Petravičiaus, Igorio Piekuro, Marijos Teresės Rožanskaitės, Kazės Zimblytės ir Audronės Petrašiūnaitės kūrinius sukūrė Monika Žaltauskaitė-Grašienė (fabrike „Audėjas“ / Lietuva) ir Daiva Zubrienė (fabrike „Ekelund“ / Švedija).

DAR KARTĄ Į ATEITĮ Aukštųjų technologijų ir eksperimentų paroda. Kuratorė Sarah E. Braddock Clarke, menininkai: Jane Harris (JK), Ainsley Hillard (JK), Janis Jefferies (JK), Nancy Tilbury (JK), Barbara Layne (Kanada), Christy Matson (JAV).

LOZANOS BIENALĖS (1962-1995)KOLEKCIJA (kuratorė Giselle Eberhard Cotton, Toms & Pauli Foundation, menininkai: Magdalena Abakanowicz (Lenkija), Jagoda Buic (Kroatija), Kati Gulyas (Vengrija), Peter and Ritzi Jacobi (Rumunija), Jean Lurçat (Prancūzija), Maria Laszkiewicz (Lenkija), Mariyo Yagi (Japonija).

KOSTA RIKOS KOLEKCIJA (kuratorius Juan Diego Roldán, organizatorė Paulina Ortiz, menininkai: Loida Pretiz, Nela Salgado, Nani Canas, Carolina Matamoros, Celita Ulate, Dinorah Carballo, Paulina Ortiz, Ileana Moya, Patricia Rucavado, Iris Teran, Rocio Flaque, Gloriana Sanchez , Li Briceno, Maria Teresa Arteaga, Gian Carlo Sandoval, Leidalia Flaque, Fiorella Pattoni Urbina – Mario Acosta Montero, Carolina Parra, Karen Clachar, Emilia Gonzalez),

PORTUGALIJOS KOLEKCIJA (kuratoriai Joaquim Pinheiro ir Lúcia David, menininkai Lúcia David, Márcia Luças, João Vaz de Carvalho, Lilia Catarina, Jorge Ramos, Conceição Rios, and Alexandra Ministro),

PERSONALINĖS PARODOS: Lia Cook (JAV), Cynthia Schira (JAV), Chunghie Lee (Korėja), Louise Lemieux Bérubé (Kanada). Pristato Beatrijs Sterk (ETN generalinė sekretorė).

21:00–24:00 val. Vieta: 2. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija

KVIESTŲJŲ MENININKŲ PRISTATYMAS: Yinka Shonibare, MBE (JK), Silja Puranen (Suomija), Vita Gelūnienė (Lietuva), Patricija Gilytė (Vokietija), Eglė Ganda Bogdanienė (Lietuva), Almyra Weigel (Vokietija), VALYA (JAV), Min-Tzu Chao (Taivanas), Hiroko Watanabe (Japonija), Annika Ekdahl (Švedija), bendradarbiaudama su Birgitta Nordström ir Goteburgo universiteto studentais, Otavio & Gustavo Pandolfo (OsGemeos) bendradarbiaudami su Margarida Leda Kanciukaitis Pandolfo ir Veronica Kanciukaitis Tagnoli (Brazilija).

Rugsėjo 23 d. (penktadienis)
9:00–18:00 val. 16-oji tarptautinė ETN (European Textile Network) konferencija.
Tik registruotiems dalyviams. Vieta: 3.
Konferencijos tema yra DAR KARTĄ Į ATEITĮ. Pranešimuose bus diskutuojama, kaip kurti ir stiprinti tekstilės kultūrą perspektyviai mąstant apie ateitį. Pranešėjai: Lia Cook (JAV), Chunghie Lee (Pietų Korėja), Reiko Sudo (Japonija), Louise Lemieux Bérubé (Kanada), Sarah Braddock Clarke(JK), Marie O’Mahoney (Australija), Diana Springall (JK), Paulina Ortiz (Kosta Rika), Candace Edgerley (JAV), Carolyn Kallenborn (JAV), Anne Wanner (Šveicarija), Gina Morandini (Italija), Ludmila Egorova ir Andrew Schneider (Ukraina), Marina Blumin (Rusija) ir Vibeke Vestby (Norvegija).

13:00 val. Reiko Sudo (NUNO korporacija / Japonija) parodos atidarymas. Vieta: 3.

12:00–17:00 Tarptautinio solidarumo programos “PUSRUTULIAI” projektas DUONA KASDIENINĖ. Vadovė: Vėjūnė Sudarytė. Vieta: 16.

18:00–19:00 Estijos tekstilės ir šiuolaikinio meno parodos atidarymas. Kuratorė: Monika Järg.
Menininkai: Maasike Maasik, Tiina Puhkan, Triinu Tulva, Kadi Pajupuu, Marilyn Piirsalu, Anu Põder, Urmas Viik, Eva Jakovits, Kärt Ojavee, Lylian Meister, kartu su Katariina Meister ir Indrek Liit, Aune Taamal, Monika Järg, Kirill Safonov. Vieta: 4. (Galerija „Meno parkas“)

19:00–20:00 Tarptautinės studentų parodos atidarymas. Organizatorius: VDA Kauno dailės fakultetas. Kuratorė – doc. Vita Gelūnienė. Partneriai: Vilniaus dailės akademija, Gothengurg’o universitetas (prof. Annika Ekdahl), Estijos meno akademija, Talinas (prof. Piret Valk) ir Tartu menų koledžas (prof. Aet Ollisaar), Latvijos meno akademija, Ryga (prof. Ieva Krumina), Władysław Strzemiński menų ir dizaino akademija, Lodzė (prof. Włodzimierz Cygan). Vieta: 15.

19:30–20:30 Projekto “Eksperimentai su šviesa: meno laboratorija” atidarymas. Kuratorės Jolanta Šmidtienė ir Dovilė Vanagaitė. Vieta: 8. (Kauno „Žalgirio“ arena)

23:00 val. Programos ŠOKAM: Judanti tekstilė premjera:

Rugsėjo 24 d. (šeštadienis)

9:00–18:00 val. 16-oji tarptautinė ETN (European Textile Network) konferencija – tinklo kūrimo diena, moderuojama Lala de Dios/ETN Prezidentės ir Beatrijs Sterk/ETN generalinės sekretorės. Pranešimus apie projektus, kviečiančius kūrybiniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui, skaitys ETN nariai: Christina Leitner (Austrija), Giselle Eberhard Cotton (Šveicarija), Hiroko Watanabe (Japonija), Hanny Spierenburg (Nyderlandai), Velta Raudzepa (Latvija), Eva Basile (Italija), Patricia Christy (Jungtinė Karalystė), Vita Gelūnienė (Lietuva), Eglė Ganda Bogdanienė (Lietuva), Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (Lietuva), Pamela Hardesty (Airija), Katya Oicherman (Izraelis), Cathryn Amidei (JAV), Katrin Pere ir Ene Pars (Estija), Julia Astreou-Christoforou (Kipras), Bratislava Idvorean-Stefanovic (Serbija), Lala de Dios (Ispanija), Andrea Milde (Ispanija), Shi Hui ir Shan Zeng (Kinija), Elisabeth Brenner (Švedija), Harm Harms (Nyderlandai), Monika Auch (Nyderlandai), Carolyn Kallenborn (JAV), Yosi Anaya (Meksika). Tik registruotiems dalyviams. Vieta: 3.

12:00–14:00 val. Tarptautinio solidarumo programos “PUSRUTULIAI” projekto DUONA KASDIENINĖ performansas. Duonos dalybos ant globalaus stalo viešoje miesto erdvėje. Projekto autorė: Vėjūnė Sudarytė. Vieta: 16.

18:00 Maximo Laura (Peru) personalinės parodos atidarymas. Vieta: 6.
18:30–19:00 val. TEXERE parodos atidarymas. Vieta: 6.

20:00 ETN vakarienė Bernelių užeigoje. Vieta: 19.

23:00 Programos JUDANTI TEKSTILĖ premjera:

Rugsėjo 25 d. (sekmadienis)

9:00–18:00 val. ETN konferencijos svečių ekskursija į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. www.etn-net.org/etn/211e.htm

12:00–15:00 val. Diskusija-seminaras DAR KARTĄ Į ATEITĮ. Vieta: 1.

Šios diskusijos-seminaro tikslas yra aptarti tai, kas vyksta tekstilės mokslinių tyrimų srityje ir kaip tai gali būti siejama su menine raiška. Diskusijoje dalyvauja Clive van Heerden (Nyderlandai, Philips Design), prof. Janis Jefferies (Goldsmiths koledžas, Londono universitetas, JK), Sarah E. Braddock Clarke (JK), Jane Harris (JK), Ainsley Hillard (JK), prof. Barbara Layne (Kanada), Nancy Tilbury (JK) ir kt. Įėjimas su muziejaus bilietu.

19:00 val. Estijos šiuolaikinio meno parodos pristatymas. Menininkai: Maasike Maasik, Tiina Puhkan, Triinu Tulva, Kadi Pajupuu, Marilyn Piirsalu, Anu Põder, Urmas Viik, Eva Jakovits, Kärt Ojavee, Lylian Meister, kartu su Katariina Meister ir Indrek Liit, Aune Taamal, Monika Järg, Kirill Safonov. Vieta: 4.

19:30 val. Eglės Gandos Bogdanienės, Žydrutės Ridulytės ir Karinos Matiukienės parodos ŽINIA IŠ KERELOS. Atidarymas su performansu. Vieta: 7

20:00 val. Laimos Oržekauskienės personalinės parodos „Penkiasdešimtmetės. Pitijos“ atidarymas ir katalogo pristatymas Vieta: 5.

Rugsėjo 26-27 d.

GINTARO KELIAS: ETN konferencijos svečių ekskursiją į Klaipėdą ir Nidą. www.etn-net.org/etn/211e.htm

Rugsėjo 28-30 d.
10:00–17:00 val. ETN konferencijos kūrybinių dirbtuvių programa registruotiems dalyviams:

Chunghie Lee kūrybinės dirbtuvės (rugsėjo 28-30d.). Vieta: 9.

Lia Cook kūrybinės dirbtuvės (rugsėjo 28-30d.). Vieta: 13.

Vibeke Vestby kūrybinės dirbtuvės (rugsėjo 28-spalio 2d.). Vieta: 14.

Spalio 3–7 d. DAR KARTĄ PIRMYN / FORWARD
kūrybinio bendradarbiavimo ir dalyvavimo savaitė

Spalio 3–7 d. Rachel Wingfield ir Mathias Gmachl (JK) ves kūrybines dirbtuves “ArchiLace – Space Crafting”, Tekstiliniai ir architektūriniai įgūdžiai bus jungiami siekiant kūrybiškai išnaudoti viešąsias erdves. Vieta: 12.

Spalio 4–7 d. Kärt Ojavee (Estija) ves eksperimentines išmaniosios tekstilės kūrybines dirbtuves. Vieta: 15.

Spalio 14 d. (penktadienis) 15:00 ir 19:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Silja Puranen (Suomija), Anne-Linn Akselsen (Norvegija), Adrián Minkowicz (Argentina) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2

Spalio 15 d. (šeštadienis) 18:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Silja Puranen (Suomija), Anne-Linn Akselsen (Norvegija), Adrián Minkowicz (Argentina) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2

Spalio 16 d. (sekmadienis) 12:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Silja Puranen (Suomija), Anne-Linn Akselsen (Norvegija), Adrián Minkowicz (Argentina) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2

Spalio 17–23 d. Fluxus dienos

Jurgis Mačiūnas ir kontekstas: FLUXUS niekuomet nesibaigia

Spalio 21 d. (penktadienis) 15:00 ir 19:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Almyra Bartkevičiūtė-Weigel (Lietuva-Vokietija), Birutė Letukaitė ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2

Spalio 22 d. (šeštadienis) 18:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Almyra Bartkevičiūtė-Weigel (Lietuva-Vokietija), Birutė Letukaitė ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2

Spalio 23 d. (sekmadienis) 12:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Almyra Bartkevičiūtė-Weigel (Lietuva-Vokietija), Birutė Letukaitė ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2

Spalio 28 d. (penktadienis) 19:00 ir 21:00 val. Programos ŠOKAM: Judanti tekstilė premjera

OsGemeos (Brazilija), Johannes Wieland (Vokietija) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis Vieta: 2.

Spalio 28 d. (penktadienis) 20:00 ir 22:00 val. Programos ŠOKAM: Judanti tekstilė premjera

Inga Likšaitė (Lietuva – Vokietija), Kenneth Falk (Norvegija) ir Külli Roosna (Estija): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 12.

Spalio 29 d. (šeštadienis) 18:00 ir 20:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

OsGemeos (Brazilija), Johannes Wieland (Vokietija )ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2.

Spalio 29 d. (šeštadienis) 19:00 ir 21:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Inga Likšaitė (Lietuva – Vokietija), Kenneth Falk (Norvegija) ir Külli Roosna (Estija): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 12.

Lapkričio 11 d. (penktadienis) 19:00 ir 21:00 val. Programos ŠOKAM: Judanti tekstilė premjera

Patricija Gilytė (Lietuva–Vokietija), Né Barros (Portugalija) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 18.

Lapkričio 12 d. (šeštadienis) 18:00 ir 20:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

Patricija Gilytė (Lietuva–Vokietija), Né Barros (Portugalija) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 18.
Lapkričio 24 d. (ketvirtadienis) 19:00 val. Programa ŠOKAM: Judanti tekstilė

OsGemeos (Brazilija), Johannes Wieland (Vokietija )ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2.

Gruodžio 1 d. (ketvirtadienis) 19:00 val.

OsGemeos (Brazilija), Johannes Wieland (Vokietija )ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 2.

Gruodžio 2 d. (penktadienis) 19:00 ir 21:00 val.
Patricija Gilytė (Lietuva–Vokietija), Né Barros (Portugalija) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 18.
Gruodžio 3 d. (šeštadienis) 18:00 ir 20:00 val.
Patricija Gilytė (Lietuva–Vokietija), Né Barros (Portugalija) ir šokio teatras AURA (Lietuva): tarpdisciplininis šokio spektaklis. Vieta: 18.

Vietos:

1. M. Žilinsko dailės galerija , Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Nepriklausomybės a. 12, LT-44311 Kaunas).

2. Kauno Paveikslų galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (K. Donelaičio g. 16, LT-44213 Kaunas).

3. M. K. Čiurlionio galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, LT-44248 Kaunas).

4. Galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, LT- 44279 Kaunas).

5. Galerija „Balta“ (M. Valančiaus g. 21, LT-44275 Kaunas).

6. A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus (V. Putvinskio g. 64, LT- 44211 Kaunas).

7. Kauno miesto muziejus (M. Valančiaus g. 6, LT-44275, Kaunas).

8. Kauno arena (Karaliaus Mindaugo g. 50 , LT-44287 Kaunas).

9. Vytauto Didžiojo universiteto galerija „101“ (Laisvės al. 53 – 101, 44309 Kaunas)

10. Fluxus troleibusas (įvairūs maršrutai, Kauno „Autotrolio“ troleibusas).

11. Tarptautinis Kauno oro uostas (Karmėlava, 54460, Kauno rajonas).

12. Buvęs kino teatras „Kanklės“ (Laisvės al. 36, 44240 Kaunas).

13. Viešbutis „Best Western Santaka“ (J. Gruodžio g. 21, LT-44293 Kaunas).

14. VDA Kauno meno fakultetas, Tekstilės katedra (V.Sladkevičiaus g. 19, Kaunas).

15. PC AKROPOLIS (Karaliaus Mindaugo g. 49, LT-44287 Kaunas).
16. Vilnius gatvė, Kaunas

17. „Girstučio“ kultūros ir sporto centras (Kovo 11-osios g. 26, Kaunas).

18. Kauno valstybinis dramos teatras, Penktoji salė (Laisvės al. 71, Kaunas).

Iki oficialaus Kauno “Žalgirio” arenos atidarymo likus savaitei, Kauno valdžia trečiadienį teigia laukianti valstybinės komisijos pirmininko parašo. Tuo tarpu komisijos pirmininkas Kastytis Skiečius teigia dar negavęs visų reikalingų dokumentų. Arenos, kurioje vyks Europos krepšinio čempionato finalas, oficialus atidarymas numatytas kitą ketvirtadienį – rugpjūčio 18 dieną.

“Kol kas iš savivaldybės jokio pranešimo, ar pašalino trūkumus, dar negavome. Per paskutinį posėdį (vykusį praėjusią savaitę – BNS) dar buvo nustatyta nepašalintų trūkumų. Tai neaišku, ar pasirašė, ar nepasirašė komisijos nariai”, – BNS sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno padalinio atstovas Kastytis Skiečius.

Pasak jo, komisijai reikia įrodymų, jog pašalinti praėjusią savaitę nurodyti trūkumai – arenoje apsilankiusiems inspektoriams labiausiai užkliuvo turėklų neturintys laiptai bei terasos. Valstybinės komisijos nariai, anot pirmininko, turėjo patikrinti, ar trūkumai pašalinti, tačiau dokumento dėl patikros teigė dar nesulaukęs.

“Trečiadienį ryte dar to nebuvo”, – kalbėjo K.Skiečius. Anot jo, šią savaitę, jei visi darbai bus atlikti, statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas gali būti pasirašytas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas BNS savo ruožtu trečiadienį prieš pietus teigė, jog visi dokumentai jau paruošti.

“Paskutinis parašas yra valstybinės priežiūros komisijos pirmininko (Kastyčio Skiečiaus – BNS). Visi dokumentai statybos inspekcijai pateikti. Iš esmės manau, kad trukdžių nėra”, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.

Sulaukus valstybinės komisijos pirmininko parašo, pasak A.Navakausko, arenos dokumentai bus pateikti Registrų centrui. Tačiau darbai arenoje, anot jo, tuo nesibaigs – koncesininkas įsipareigojo investuoti dar apie 30 mln. litų.

“Koncesininkas turi teisę investuoti pinigus, įrengti įrenginius, nutiesti kilimus – ten gi investuoti reikia, darbai ten tikrai vyks”, – kalbėjo A.Navakauskas.

Kauno savivaldybė antradienį pranešė, jog  rugpjūčio 18 dieną, 19 val., įvyks naujosios Žalgirio” arenos atidarymo šventė. A.Navakauskas pridūrė, jog už arenos atidarymą laiku atsakingi arenos valdytojai, o ne Kauno valdžiai.

Kauno “Žalgirio” arenoje penktadienį bus surengtos pratybos ir bus tikrinama “Žalgirio” arenos parengtis teroristiniams išpuoliams – norima patikrinti specialiųjų tarnybų parengtį organizuoti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato dalyvių ir žiūrovų apsaugą nuo galimų teroro aktų padarinių.

Kauno valdžia Kauno sporto ir pramogų arenos koncesijos sutartį pasirašė su Ūkio banko investicine grupe (ŪBIG) susijusiu konsorciumu, kurį sudaro “Kauno Žalgirio rėmėjas” bei Kauno futbolo ir beisbolo klubas.

Arenos atidarymas jau keletą kartų buvo atidėtas. Kauno miesto savivaldybės administracija areną stačiusios statybų bendrovės “Vėtrūna” raštą, kad statyba Nemuno saloje baigta ir galima pradėti jos užbaigimo procedūrą, gavo birželio 30 dieną.

Apie 170 mln. litų vertės arena pradėta statyti 2008-ųjų rugsėjį. “Žalgirio” areną įmonė turėjo pastatyti iki 2010-ųjų spalio pradžios, paskui statybininkai išsiderėjo, kad terminas būtų atidėtas iki šių metų vasario, o dar vėliau – iki šių metų gegužės 1 dienos.

“Žalgirio” arenos statyboms skirta iki 50 mln. litų paramos iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pagal Ūkio minsiterijos administruojamą priemonę “Nacionalinės svarbos turizmo projektai”.

“Lyginant su praėjusių metų liepa, butų kainos šalies didmiesčiuose nekito ir metinė OHBI reikšmė išliko stabili (gegužės ir birželio mėnesiais metinis pokytis atitinkamai siekė 0,4% ir 0,2%).

Šių metų liepos mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,4% ūgtelėjusios butų kainos Kaune. Nedidelis kilimas laikinojoje sostinėje buvo stebimas tik pigiausiame būsto segmente – senos statybos butuose, esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu kituose Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kainų pokyčių liepos mėnesį nebuvo užfiksuota.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų liepos Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1%, Kaune – 34,2%, Klaipėdoje – 46,1%, Šiauliuose – 45,4% ir Panevėžyje – 46,3%.

BFL

Kauno miesto savivaldybės Tarybos kolegija nusprendė nuo liepos viešajame transporte keleivius laipinti pro priekines duris. Tačiau, skirtingai nei sostinėje, čia piko metu miesto centre bus galima įlipti pro visas duris. Vilniuje įlaipinimas pro priekines duris neatšauktas, tačiau viešąjį transportą administruojanti įmonė ir miesto valdžia pripažįsta, kad dabartinė situacija sostinėje nėra tobula ir ją reikėtų pakoreguoti.

Galutinį sprendimą atidėjo

Praėjusią savaitę Vilniaus viešąjį transportą administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovas Gintas Bliuvas kartu su vežėjų bei už viešąjį transportą atsakingais savivaldybės atstovais lankėsi pas Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Nors A. Zuokas yra pareiškęs, kad reikėtų leisti į visuomeninį transportą įlipti pro visas duris, galutinis sprendimas atidėtas vėlesniam laikui, šiam kartui įvardytos viešojo transporto problemos.

„Per susitikimą pristatėme keleivių laipinimo pro pirmąsias duris naudą. Sutarėme, jog sistema nėra tobula ir situacijai pakeisti bus skirti artimiausi darbiniai susitikimai“, – lrt.lt sakė „Susisiekimo paslaugų“ direktorius G. Bliuvas.

Nors, pasak G. Bliuvo, esant dideliems keleivių srautams piko valandomis vairuotojams rekomenduojama atidaryti visas duris, Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vedėjas Evaldas Matonis lrt.lt sakė, kad piko metu žmonės negali greitai įlipti į viešąjį transportą, nes turi lipti pro priekines duris. Tai esą pagrindinis nepatogumas.

„Susisiekimo paslaugos“ tikino žinančios ir apie problemą, kai tas pats žmogus mėgina kelis kartus parodyti pažymėtą bilietėlį ar nepapildytą nuolatinį bilietą. Esą vienas pagrindinių uždavinių dabar – elektroninio projekto sėkmingas paleidimas ir įgyvendinimas.

Didesnė dalis keleivių džiaugiasi tvarka

„Sulaukiame gyventojų skambučių ir siūlymų, o jų pasidalijimas yra toks: vieni yra už tą tvarką, nes kai nėra galimybės sukontroliuoti asocialių asmenų, lipimas pro priekines duris juos tiesiog atstumia. Iš besiskundžiančių skambučių sulaukiame šaltuoju metu, kai žmonės apsirengę šilčiau ir įlipimas yra sudėtingesnis“, – tikino E. Matonis. Tačiau, anot jo, didesnė dalis džiaugiasi šia tvarka.

Pasak „Susisiekimo paslaugų“, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pervežta beveik dviem milijonais keleivių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sumažėjus keleivių be bilieto skaičiui per keturis šių metų mėnesius Vilniaus viešojo transporto bilietų pardavimai išaugo 2 proc., o pas vairuotoją parduodamų bilietų skaičius padidėjo beveik 20 proc.

Prie naujos tvarkos Kaune leis priprasti

Naujoji tvarka Kaune, kuri bus taikoma nuo liepos, labai panaši į esančią sostinėje: stotelėje sustojęs vairuotojas iš pradžių turės atidaryti priekines duris, per kurias įlipama, o tik po to vidurines bei galines, per kurias keleiviai išlips. Jis taip pat turės stebėti, ar įlipantys keleiviai turi bilietus. Keleiviai, įlipdami į transporto priemonę, privalės vairuotojui parodyti elektroninį bilietą, pažymėti vienkartinį arba nusipirkti bilietą iš vairuotojo.

Tačiau nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis ar piko metu, kuomet daugiau gyventojų naudojasi viešuoju transportu, Kauno vairuotojai leis keleiviams įlipti ne tik pro priekines, bet ir pro kitas duris.

Kaip interneto portalui lrt.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, prie naujos tvarkos kauniečiams leis priprasti.

„Norisi, kad tas procesas vyktų kaip įmanoma sklandžiau, ir yra terminas keleiviams apsiprasti, todėl bus suteikta teisė vairuotojams priimti sprendimą piko metu centrinėje miesto dalyje atidaryti ir kitas duris, kai bus didesnis keleivių skaičius“, – sakė P. Keras.

Jis pridūrė, kad ateityje, sekant didžiųjų Europos bei kitų Lietuvos miestų patirtimi, visiškai įmanoma, kad bus laipinama tik pro priekines duris visur. Esą greičiausiai tik pradiniu laikotarpiu vairuotojams bus leidžiama tose stotelėse, kur didesnis keleivių srautas, jeigu nėra galimybės kitaip įlaipinti ar grėstų atsilikimas nuo tvarkaraščio, atidaryti likusias duris.

Eksperimentas nakties metu pasiteisino

Įlaipinimas pro priekines duris Kaune nėra visiška naujovė – nakties metu tokia tvarka galiojo ir iki šiol. Anot P. Kero, bilietų skaičius, įvedus įlipimą pro priekines duris naktį, išaugo dvigubai. „Dienos metu negalime tikėtis tokių rezultatų, bet tikimės, kad bilietų pardavimai padidės“, – vylėsi pašnekovas. Šiuo metu pabrangus dyzelinui, Kauno viešojo transporto kaštai išaugo iki 2 mln. litų. Įvedus naująją tvarką ir dienos metu, tikimasi, kad iš bilietų pardavimo papildomai bus surinkta apie 1,5 mln. litų.

Pasak P. Kero, analizuojant sostinės patirtį, pastebėta, kad sumažėjo konfliktų tarp transporto kontrolierių bei keleivių, vandalizmo atvejų, taip pat padidėjo parduodamų bilietų skaičius. Tikimasi, kad naujosios tvarkos įvedimas pagerins viešojo transporto kokybę, leis sumažinti keleivių važiuojančių be bilieto skaičių, neleis transportu naudotis asocialiems asmenims, akivaizdžiai apsvaigusiems ar agresyviems keleiviams.

Pašnekovas patikino, kad įvedus naują tvarką artimiausiu metu bilietų kontrolė nemažės, o patikrinančiųjų skaičius ateityje priklausys nuo to, kiek bus važiuojančiųjų be bilieto patikrinimų metu. Tuo metu sostinėje prieš metus dirbo 97 kontrolieriai, šiandien jų – 79.

technologijos.lt

"Veido" archyvas

Vos Krepšinio federacija pasirinko, kad Kauno krepšinio pergales prie “Žalgirio” arenos įamžins Tado Gutausko “Krepšinio liūtas”, pliūptelėjo skulptūros kritikos banga: “Pernelyg realistinė, plagiatas, kičas.” Grupelė VDU menotyros studentų netgi viešą laišką surašė, kuriame akis rėžia frazė: “Skulptūra neatspindi besivystančio Kauno dvasios.”

Nebeiškenčiau. Nes T.Gutausko “Krepšinio liūtas” tiesiog genialiai atspindi dabartinę Kauno dvasią. Jame į viena susiliejo Karo muziejaus sodelio liūtas, kaip smetoninio Kauno legendos simbolis, ir krepšinio kamuolys, kaip sovietinio Kauno “Žalgirio” legendos simbolis. Kartu sujungus – žiaurus provincialus kičas, kaip šiandienio Kauno esybės atspindys ir kvintesencija. Aplodismentai kūrėjui, nepatenkinamas įvertinimas būsimiems menotyrininkams, nesuprantantiems, kokiame mieste jie gyvena.

Kaunas, kaip miestas, niekur nesivysto. Jis tarsi pakibęs virš bedugnės, nes laisvoje Lietuvoje prarado egzistencijos prasmę.

Smetonos laikais Kaunas buvo priverstinė laikinoji sostinė, ne savo valia tapęs vieninteliu lietuvišku miestu, sukurtu ne pagal Vidurio Rytų, bet pagal Vakarų Europos tradiciją. Pabrėšiu – vieninteliu XX a. pradžioje atgimusios lietuvių tautos savarankiškai, kone nuo pamatų, sukurtu miestu, nes tiek viduramžiškas senamiestis, tiek rusiškas gubernijos centro paveldas sudarė tik labai nežymią jo dalį, palyginti su tuo, kas pastatyta Lietuvos laikais.

Dėl to sovietmečiu Kaunas tapo valstybingumo dvasios sergėtoju ir miestietiškos Lietuvos kūrėju – vakarykščiam kaimiečiui gyventi Vilniuje buvo nejauku, tad jis rinkosi “savą”, kaimo tradicijų nepamiršusį, bet kartu jau miesto gyvenimą gyvenantį Kauną. Peraugę Kauno rėmus vakarykščio kaimiečio vaikai keldavosi į Vilnių, būdami visaverčiai miestiečiai. Kauno politechnikos institutas keturiems dešimtmečiams tapo tiek sovietinės, tiek – vėliau – atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos vadovų elito kalve.

Bet iškovojus nepriklausomybę Kaunas patyrė masinį miestiečių egzodą: į Vilnių persikėlė ne tik valstybingumo tradicijos sergėjimo pareiga, bet ir dauguma tų, kurie ją saugojo. Dėl šio miestiečių egzodo pakito miesto bendruomenės sandara, vakarykščių kaimiečių skaičius tapo per didelis veiksmingam suvirškinimui, tad pats pradėjo virškinti bei išstumti miestiečius. Ne veltui visa šiandienio Kauno “grietinėlė” gyvena ne Žaliakalnio šlaite ir V.Putvinskio gatvėje stovinčiose vilose, o aplinkiniuose kaimuose. Finalas buvo, kai du broliukai, nors tarsi seni kauniečiai, gryniausiu sodiečių stiliumi vardan galimybės prakalti savo griuvenas nužudė Laisvės alėją, buvusią Kauno širdį architektūriniu, kultūriniu, idėjiniu požiūriu.

Tiesiai priešais “Akropolį” stovėsiantis “Krepšinio liūtas” tai įamžins.