BFL

"Veido" archyvas

Bene didžiausią nuostabą kelia Kauno ir Šalčininkų santykis su savo praeitimi

Kaunui šiemet sukanka 650 metų, Šalčininkams – 700, Šilutei – 500, o dar visai jaunas Neringos miestas minės pirmąjį savo 50-metį. Tačiau vieniems miestams tai svarbu, o kitiems – buvę nebuvę.

Bene didžiausią nuostabą kelia antrojo Lietuvos miesto – Kauno santykis su savo praeitimi. Pastaraisiais metais įvykdytas precedento neturintis viduramžių pilies pavertimas viduramžių ir modernios architektūros hibridu, regis, tėra simptomas, atskleidžiantis šio miesto valdančiojo elito požiūrio į savo istoriją problemas.

Priminsime, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kaunas paminėtas 1361 m. vasarą, kada, kaip rašo Vokiečių ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis, maršalas Heningas Šindekopfas “paskyrė žygį iš Įsruties į Kauną ir atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių”. Žygis buvo surengtas kunigaikščiui Kęstučiui esant kryžiuočių nelaisvėje ir turėjo padėti pasiruošti kitais metais planuojamam Kauno pilies puolimui: Ragainės komtūrui Henrikui Šioningenui buvo pavesta “su prisiųstais jam meistrais išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies ir mūrų storumo, gilumo ir aukštumo, ir pastatyti mašinų, sienodaužių ir t.t. bei pranešti tų duomenų magistrui”. Kitais metais po atkaklios kovos Kauno pilis iš tiesų buvo sugriauta, o ją gynęs Kęstučio sūnus Vaidotas pateko į kryžiuočių nelaisvę.

Tad Kauno istorijos pradžia – lietuvių kovų su kryžiuočiais sūkuriuose. Negalima sakyti, kad ši istorija niekam neįdomi. Dar 1995 m. išleistoje Jurgio Okso knygelėje “Kaunas karo su kryžiuočiais epochoje” bei pernai pasirodžiusioje prof. Zigmanto Kiaupos “Kauno istorijoje” šiems įvykiams skirtas deramas dėmesys. Trūksta iš esmės tik Kauno politikų ir valdininkų dėmesio.

Šiemet solidų jubiliejų galintis švęsti Kaunas pritraukė nemažą užsienio svečių būrį – nuo 1998 m. švenčiama Miesto diena buvo sutapatinta su gegužės 19–22 dienomis Kaune vykusių 31-ųjų Tarptautinių Hanzos dienų renginiais. Rotušės aikštė mirgėjo nuo dešimčių įvairiausių Hanzos miestų atstovų palapinių, kuriose šie miestai buvo pristatomi, dalijama informacinė literatūra.

Tačiau, skersai išilgai išvaikščioję visą šventiniais renginiais šurmuliuojantį Kauno senamiestį, neradome nė menkiausios užuominos apie šiemet švenčiamą 650 metų Kauno jubiliejų. Tik virš savivaldybės pastato buvo iškeltas įrašas, kad Kauno savivaldybei sukanka 603 metai… Nieko apie jubiliejų neužsiminta ir šventine proga keliomis užsienio kalbomis (bet ne lietuviškai!) išleistame “Kauno gide”. Jo tekste, tiesa, 1361-ųjų data bent paminėta, nors ir neminint jubiliejaus, o Hanzos dienų programoje neatsirado nė tokių užuominų.

Šventės proga atidaryta suniokota Kauno pilis lyg pasityčiojimui kvietė lankytojus išilgai sienos įrengtais moderniais laiptais kopti tik į moderniąją dalį, išvengiant bet kokio kontakto su senąja Kauno pilimi. Atkakliausi lankytojai, tiesa, galėjo nusileisti ir į istorinius pilies bokšto aukštus, bet apačioje rasdavo uždarytas pilies dalis ir būdavo priversti lipti atgal į “mikšiapilį”, kaip modernų antstatą jį sukūrusio architekto vardu praminė kai kurie kauniečiai. Čia, moderniame “stiklainyje”, įsikūręs turizmo informacijos centras net turėjo savotiškos informacijos apie pačią pilį, išspausdintos spausdintuvu ant A4 popieriaus lapo.

Besižvalgydami pilies apylinkėse, Santakoje pastebėjome savotiškų modernaus meno pavyzdžių – iš suniokotų knygų sulipdytų “meno kūrinių” (vienas buvo iš knygų sustatyti stulpai, mirkstantys nuo pavasarinio lietaus šuorų, kitas iš tolo atrodė kaip šiukšlina pieva, iš tikrųjų prismaigstyta dažais išterliotų knygų). Išniekintos knygos šalia išniekintos pilies – ar gali būti geresnis barbarybės simbolis?

Žinoma, tuo nenorime pasakyti, kad visoje šventėje nebuvo nieko, verto dėmesio. Šiuo atveju kalbu tik apie oficialiojo miesto istorinę amneziją. Kauniečiai galėjo raudonuoti žvelgdami net ir į svečių iš Smolensko paviljoną. Šis miestas tik 2013-aisiais rengiasi minėti savo pirmojo paminėjimo 1150 metų jubiliejų, tačiau jau dabar į Kauną atvežtoje medžiagoje šis jubiliejus akcentuojamas ir populiarinamas. Tuo tarpu Kaunas gausiems užsienio svečiams pasirodė kaip miestas be istorinės atminties.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Kauno savivaldybei nepriklausanti įstaiga – Vytauto Didžiojo karo muziejus parengė parodą “Kauno pilis amžių tėkmėje”, skirtą Kauno paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 650-osioms metinėms, Vytauto Didžiojo universitetas surengė miesto jubiliejui skirtą mokslinę konferenciją, o Lietuvos paštas išleido šiai sukakčiai skirtą trijų pašto ženklų bloką. Kol kas bent tiek…

Šalčininkams sava istorija per sena?

Nuo Kauno istorine užmarštimi neatsilieka ir 700 metų jubiliejų pasitinkančių Šalčininkų savivaldybė. Šiuo atveju, regis, viskas suprantamiau. Lenkų rinkimų akcijos valdoma savivaldybė istorinės atminties požiūriu yra įstrigusi dvidešimtmetyje tarp 1919 ir 1939 m., kai šiame krašte šeimininkavo Lenkijos kariuomenė ir administracija. Šios savivaldybės kiekvienoje seniūnijoje nepamirštama paminėti Lenkijos nepriklausomybės dienos, o tolimieji viduramžiai, kada krašte dar niekas nekalbėjo lenkiškai, šios savivaldybės politikams tiesiog neįdomūs.

Kaip ir Kaunas, Šalčininkai iškyla kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. 1311 m. liepos 2 d. į Šalčininkų valsčių įsiveržę kryžiuočiai sudegino čia tris pilis. Tai buvo pirmas Prūsijos kryžiuočių įsiveržimas į patį Lietuvos valstybės centrą.

Šalčininkų jubiliejumi, jei kažkiek ir rūpinamasi, tai ne savivaldybės pastangomis. Kol kas, regis, tik Poškonių bendruomenės centras paskelbė Šalčininkų miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osioms metinėms skirtą piešinių ir rašinių konkursą “Upytėlė teka, upytėlė plaukia… – Valstybingumo gyvasties šaltiniai”.

Šilutė rodo pavyzdį

Ne visur padėtis tokia liūdna. Kaip jubiliejų turi švęsti save gerbiantis miestas, ryžosi parodyti Šilutė. Nors Šilutės (Šilokarčemos) istorijos pradžia nesusijusi su jokiais dramatiškais istorijos įvykiais, šilutiškiai savo miesto 500 metų jubiliejų nusprendė paminėti ne menkiau nei Lietuvos tūkstantmetį.

Žinoma, Šilutė galbūt išsiskiria tuo, kad priklauso tai nedidelei Lietuvos miestų grupei, kuri žino ne šiaip savo pirmojo paminėjimo, o tikrąją įkūrimo datą. Mat būtent taip galima suprasti 1511 m. vasario 22 d. privilegiją, kuria Klaipėdos komtūras Michaelis Švabas suteikė Jurgiui Talaičiui privilegiją “laikyti šile karčemą”, aplink kurią ir išaugo Šilokarčemos – Šilutės miestelis.

Savo jubiliejaus proga Šilutė išsirūpino Lietuvos kultūros sostinės titulą ir parengė išties įspūdingą kultūrinių renginių programą, apie kurią informuojama specialioje interneto svetainėje www.silute500.lt. Čia rado vietos ir modernios, ir etninės kultūros renginiai, ir iškilmės, ir mokslinės konferencijos. Išties yra ko pasimokyti istorinės užmaršties kamuojamoms savivaldybėms!

Įvairialypės istorinės atminties zona

750 metų jubiliejų besiruošianti švęsti Utena remiasi 1261 m. rugpjūčio 7 d. Mindaugo aktu, kuriame Vokiečių ordinui užrašoma Sėlių žemė. Čia paminėta ir Utena. Deja, vertinant šį šaltinį moksliniu požiūriu, nekyla abejonių, kad tai XIV a. pabaigoje kryžiuočių pasidarytas falsifikatas. Seniausias patikimas Utenos paminėjimas tėra 1373 m. žinutė Hermano Vartbergės Livonijos kronikoje. Tačiau uteniškių istorinėje savimonėje šiuo metu tvirtai įsišaknijusi 1261-ųjų data.

Paties Utenos savivaldybės mero vadovaujamas jubiliejaus organizacinis komitetas pagrindinius šventinius renginius planuoja rugsėjo mėnesį. Ketinama išleisti senosios ir dabartinės Utenos nuotraukų albumą, sukurti filmą apie Uteną. Gerai ar blogai, kad taip švenčiama moksliškai nepagrįsta sukaktis? Bet kuriuo atveju galbūt tokia istorinė atmintis geriau negu jokios…

Priešingą pavyzdį rodo Palanga, kuri šiemet galėtų švęsti net 850 metų jubiliejų, nes, pasak XV a. Kuršo vyskupų kronikos, danai 1161 m. birželio 15 d. puolė Palangą. Šia žinia dalis istorikų abejoja, nors tos abejonės ir ne taip akivaizdžiai pagrįstos, kaip dėl Utenos. Vis dėlto 1999 m. išleidę solidžią mokslinę “Palangos istoriją”, palangiškiai nusprendė pasikliauti ten išdėstyta šios datos kritika ir 2003 m. jau atšventė savo miesto 750 metų jubiliejų, skaičiuojamą nuo beveik šimtmečiu vėlesnio antrojo Palangos paminėjimo (1253 m.).

Tuo tarpu vienas jauniausių Lietuvos miestų Neringa, iš penkių Kuršių nerijos gyvenviečių sudarytas 1961 m., šiemet rengiasi švęsti savo 50-metį ir dėl istorinių šaltinių problemų neturi. Juk miesto įkūrimą dar prisimena ne vienas vyresnis neringiškis. Nors tai dar nesena istorija, Neringos savivaldybė neketina prisidėti prie savo istoriją užmirštančių savivaldybių.

Nedidelė Lietuva, o istorinės atminties kultūra taip skirtingai suprantama ir vertinama atskiruose jos miestuose! Yra ko savivaldybėms pasimokyti vienai iš kitos, yra galbūt ir valstybei ką veikti. Galbūt jau metas pagalvoti apie valstybės koordinuojamą regionų istorinės atminties politiką?

BFL

Po didelio atgarsio užsienyje sulaukusių Kaune praėjusių tarptautinių Hanzos dienų šis Lietuvos miestas pelnė dar vieną svarų įvertinimą. Penktadienį Kauno miesto merui Rimantui Mikaičiui bus perduotas Ispanijos žurnalo, kurio skaitytojai ir turizmo organizatoriai Kauną pripažino geriausia 2010 metų turizmo kryptimi, apdovanojimas.

ELTA primena, kad Kauno miestas Ispanijos turizmo leidinyje “Qtravel” buvo nominuotas geriausiai turizmo krypčiai Europoje. Šioje nominacijoje varžėsi 11 kandidatų. Kaunas į nominantų sąrašą pateko žurnalistų iniciatyva.

Kauno konkurentai buvo Stokholmas (Švedija), Viena (Austrija), Ciurichas (Šveicarija), Turinas (Italija), Marmaris (Turkija), Algarvė (Portugalija), Lisabona (Portugalija) ir kiti miestai.

“Qtravel” redakcija, skyrusi apdovanojimą Kaunui, rengiasi šiemet išspausdinti keletą reportažų apie Lietuvą, kaip itin patrauklią, ispanams jau puikiai žinomą turizmo šalį. Šis Ispanijos žurnalas yra labai populiarus savo šalyje, leidžiamas kas du mėnesius 80 tūkstančių egzempliorių tiražu.

Pabrėžtina, nors Ispanijoje nėra Hanzos sąjungai priklausančių miestų, tačiau ispanų žurnalistai aktyviai domėjosi ką tik per Kauną triumfo žingsniu praėjusiomis tarptautinėmis Hanzos dienomis.

Ispanų žurnalo apdovanojimą Kauno merui R. Mikaičiui perduos Lietuvos turizmo informacijos centro Ispanijoje direktorius, vietos lietuvių bendrijos pirmininkas Raimundas Michnevičius.

BFL

Po skandalingai nuskambėjusios stiklinio antstato Laisvės alėjoje istorijos Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sustabdyti KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės ir vyriausiosios specialistės Rymantės Gudienės įgaliojimai derinti projektus.

Minėtos paveldosaugininkės neteko įgaliojimų išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir planavimo sąlygas, derinti tvarkybos darbų projektus, tikrinti statybos, rekonstravimo ir atnaujinimo projektus, raštu pritarti statinio projektams, derinti teritorijų planavimo dokumentus, dalyvauti objektų, esančių Kauno mieste, tvarkybos darbų priėmimo ir statybos užbaigimo komisijose.

Pasak D. Varnaitės, taip siekiama užkirsti kelią naujiems, Kauno miesto kultūros paveldui žalingiems sprendimams. I. Vaškelienės ir R. Gudienės pavardės figūruoja visuomenėje didelį pasipiktinimą sukėlusio stiklinio antstato ant istorinio namo adresu Laisvės alėja 90 dokumentuose.

Po šio vadinamojo “stiklainio” skandalo Kultūros paveldo departamentas ėmė tikrinti visus pastaraisiais metais Kaune suderintus ir rengiamus derinti detaliuosius planus. Buvo surastas dar vienas projektas, kuriuo Laisvės alėjoje leidžiama stikliniu antstatu aukštinti dar vieną seną namą. Jis pažymėtas 30 numeriu, stovi ant Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės kampo, Kauno soboro kaimynystėje. A. Lapino namu vadinamas statinys yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nustatytos jo vertingosios savybės.

Stiklinį antstatą ketinta finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Šių metų gegužės 16 d. Kultūros paveldo departamentas sulaukė iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) prašymo patvirtinti, kad KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjos I. Vaškelienės pasirašytas pritarimas šio pastato rekonstrukcijos darbams yra galiojantis, turint galvoje jo architektūrinius sprendinius ir numatomą aukštinimą.

Departamentas informavo LVPA, kad Laisvės al. 30/Nepriklausomybės a. 1 esantis pastatas yra valstybės saugomos kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės Naujamiesčio dalies – sudėtinis elementas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija, aukštų išplanavimas, fasadų kompozicija ir kt. yra saugomi. Todėl Kultūros paveldo departamentas nepritaria šio pastato rekonstrukcijos darbams užstatant antstatą ir kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, rašoma KPD pranešime spaudai.

BFL

Prieš pat Tarptautinių Hanzos dienų pirmojo vakaro renginius, iš kurių svarbiausias – šventės atidarymas, ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje įvyko spaudos konferencija. Joje dalyvavo Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas Berndas Saksas (Bernd Saxe), Naujosios Hanzos sąjungos prezidiumo nariai, Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.

“Net 85 miestai iš 14 šalių suvažiavo į Kauną ir su dideliu nekantrumu laukia šventės pradžios. Hanzos dienos mus vienija, jos ištrina tarp šalių ir miestų visus politinius, religinius skirtumus – tai mūsų sėkmės tradicija. Tikiu, kad ši šventė pavyks – net Kauno miesto meras mums užsakė puikų orą”, – džiaugėsi gimtojo Hanzos miesto – Liubeko – atstovas, Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas B. Saksas.

Penktadienį Hanzos dienų, kurios pirmą kartą vyksta Lietuvoje, programoje numatytas ekonominis forumas. Jame ne tik bus prisimintos šios senosios pirklių sąjungos susikūrimo ištakos, bet ir aptarti ryškiausi ekonominiai bendradarbiavimo tarp miestų momentai bei ryšių stiprinimo perspektyvos.

Anot sąjungos vadovų, Hanzos dienos – puiki proga kalbėti apie miestų bei šalių ekonomikos skatinimą. Liubekas ir kiti Vokietijos miestai turi nemažai geros patirties ir mielai sutinka ja pasidalinti su kitų šalių miestais. Juolab kad jau yra parengtas ir ekonomikos skatinimo projektas, kuriame dalyvauti nusprendė per 20 miestų iš 7 valstybių. Projekto rezultatus numatyta aptarti po trejų metų Liubeke, per 34-ąsias Tarptautines Hanzos dienas.

Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas B. Saksas neslėpė, kad pagrindinis švenčių, kurias ši organizacija kasmet rengia vis kitame mieste (Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, jai priklausantis), kaip ir senovėje, yra turgus. Tiesa, jis dabar kitoks nei tais laikais, kai Hanzos sąjunga gimė.

“Hanzos turguje dabar galima pristatyti savo miestus, muziką, dailę, mokslą, amatus, virtuvę. Todėl ten, kur vyksta Hanzos dienos, puiki proga pamatyti, kokie miestai yra skirtingi. Tačiau jie sėkmingai gali vienytis į organizaciją, kuri yra atvira pasauliui. Ji įrodo, kad supratimas, tolerancija ir politiniai susitarimai tarp miestų yra pagrindas visos Europos vienijimosi procesui”, – sakė Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas.

Į Eltos klausimą, ar Hanzos sąjungoje kada nors buvo aptariami miestų savivaldos stiprinimo klausimai ir jei taip, ar pavyko tam rasti bendrą visiems miestams receptą, B. Saksas atvirai pasakė: neieškojome, nes ir nebūtų pavykę to recepto surasti.

“Specialaus renginio, skirto visai Naujosios Hanzos miestų sąjungos savivaldai aptarti, tikrai neorganizavome. Nė per vienas Hanzos dienas. Paaiškinimas labai paprastas – skirtingos valstybės, skirtingi įstatymai, skirtingos savivaldos.

Vokietijoje, pavyzdžiui, savivaldos vienetus prižiūri žemių vyriausybės. Kitose šalyse įstatymai kitaip reglamentuoja miestų savivaldą. Tačiau galiu užtikrinti: Hanzos forumas – atviras visokių klausimų ar problemų aptarimui. Rengiame diskusijas, ir galima pamėginti rasti sprendimų, kurie reikalingi bent kelių šalių miestams”, – teigė Liubeko miesto meras B. Saksas.

Hanzos dienos Kaune ne tik ekonomikos forumu skirsis nuo anksčiau kituose miestuose vykusių švenčių. Į jas, kaip paaiškėjo, suvažiavo daugybė žurnalistų. Netgi iš tų šalių, kurių miestai nepriklauso Naujajai Hanzos sąjungai. Šios organizacijos vadovai tikina numatę, būtent pasinaudodami šventės Kaune “fonu”, įsteigti nuolat veikiantį Hanzos spaudos centrą.

Visų pirma daug televizijos, spaudos, interneto ar radijo darbuotojų atsivežė į Kauną šventėje dalyvaujančios ir savus miestus pristatančios delegacijos. Taip pat didelis būrys žurnalistų atvyko pasinaudoję turizmo informacijos centrų išplatinta žinia apie pirmąją tokią šventę Lietuvoje.

Kaip teigė Kauno miesto meras R. Mikaitis, renginius Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusiame mieste visapusiškai nušviesti planuoja žurnalistai iš Rusijos sostinės Maskvos (didelis jų būrys darbą praėjo jau trečiadienį), iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei kitų valstybių.

“Ačiū visai Hanzos sąjungai už mums suteiktą garbę organizuoti šį renginį. Jam labai rimtai rengėmės pastaruosius trejus metus. Manyčiau, per tą laiką neblogai ir detaliai esame išanalizavę užsienio miestų patirtį ir tikime, kad tiek svečiai, tiek kauniečiai sukurs puikią šventinę Tarptautinių Hanzos dienų atmosferą mūsų mieste”, – sakė Kauno miesto meras R. Mikaitis.

BFL

Kauno suklestėjimas tarpukariu – unikalus reiškinys Europos miestų raidos istorijoje. Šiuo laikotarpiu Kaunas buvo svarbiausias Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centras.

Kas kūrė tokį miestą? Be jokios abejonės – žmonės. Kūrybingi, intelektualūs, drąsūs, apsišvietę, laisvi savo dvasia. Kaip atrodė jų kūrinys? Ar labai jis keitėsi istorijos tėkmėje ir kokį mes jį matome šiandien? Į pastaruosius kelis klausimus atsakymą visiems kauniečiams, taip pat ir miesto svečiams, padės rasti Kauno galerijoje „Balta“ atidaryta fotografijų paroda „Kaunas tada. Kaunas dabar“. Paroda – nemokama, ją aplankyti kviečiami visi norintys.

Parodoje eksponuojamų darbų autorius galima vadinti lietuviškos spalvotosios fotografijos pradininkais. Tai Lietuvos karo aviacijos kapitonas, topografas, fotografijos mėgėjas Mečys Brazaitis ir hidrologas, Vytauto Didžiojo bei Notre Dame (JAV) universitetų profesorius, vienas iš Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjų Steponas Kolupaila. Iš gausaus kūrybinio šių menininkų palikimo parodai atrinkti 1933–1942 m. užfiksuoti Kauno vaizdai. Jie paimti iš Atvirosios visuomenės studijos asociacijos pirmininko, dailėtyrininko Valentino Gylio rinkinio. Sugretinti tuometinės laikinosios sostinės vaizdus su dabartiniu miesto gyvenimu padėjo jaunosios kartos fotografo Gintaro Česonio darbai.

Anot V. Gylio, parodai atrinktose nuotraukose įamžintos ne tik gerai žinomos, bet ir neatpažįstamai iki šių dienų pasikeitusios Kauno vietos. „Anų dienų ir šiandienines fotografijas derinome vaizdų, nuotaikų, emocijų kontrasto principu, siekdami parodyti, kaip miesto veidą keičia laiko tėkmė. Tačiau tai ne vienintelis parodos tikslas. Parodos lankytojams norėjosi parodyti ir pirmąsias spalvotąsias Lietuvos fotografijas, kurios sukurtos tarpukariu ir karo metais. Tokių fotografijų yra išlikę labai nedaug“, – pasakojo dailėtyrininkas.

G. Česonio teigimu, atrasti M. Brazaičio ir S. Kolupailos fotografijose įamžintas miesto vietas nebuvo sudėtinga. Tačiau savotišku iššūkiu, taip pat ir nepaprastai įdomia užduotimi menininkui tapo pajusti kiekvienos konkrečios vietos šiandienos dvasią. „Norėjau kuo tiksliau perteikti nūdienos Kauno vaizdus, nuotaikas, tad buvo labai svarbu užčiuopti dabartinio miesto pulsą“, – patikino G. Česonis. Pasak fotografo, ši paroda ypatinga dėl kelių dalykų. „Pirmiausia ji unikali tuo, kad senosios, tarpukariu darytos nuotraukos yra spalvotos, o miesto dabartis įamžinta juodai baltose fotografijose. Dažniausiai būna atvirkščiai. Spalvotos praėjusio amžiaus pirmosios pusės nuotraukos – gana reta medžiaga. Reikia didžiuotis, jog tokios turime“, – aiškino G. Česonis. Menininkas pridūrė, jog parodą išskirtine daro dar ir tai, kad jos sumanytoja ne kokia nors meno įstaiga, bet verslo įmonė. „Retas atvejis, kai verslo įmonės tikrąja ta žodžio prasme atsigręžia į kultūrą, išdrįsta imtis iniciatyvos papasakoti ar parodyti miesto, kuriame yra įsikūrusios, istoriją, pastarosios pokyčius“, – kalbėjo G. Česonis.

www.voruta.lt

"Veido" archyvas

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune Gegužės 17 d., antradienį, 19 val. startuos istorinis bėgimas „Ir stok už garbę Lietuvos!“ bei fotografijų parodos „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ atidarymas.

Istorinė Prezidentūra ir Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius kviečia dalyvius, Lietuvos istorijos ir sporto mylėtojus bei visus smalsius ir aktyvius miestiečius į neeilinį renginį – Istorinės Prezidentūros Kaune bėgimą „Ir stok už garbę Lietuvos!“, kuriuo bus pagerbiami 1938 m. Lietuvos tautinės olimpiados dalyviai. Bėgimas vyks centrinėmis Kauno miesto gatvėmis ir finišuos taip pat Istorinėje Prezidentūroje, kur lauks apdovanojimo ceremonija ir parodos „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ iškilmingas atidarymas.

Parodą atidarys jos globėjas, didelis sporto entuziastas Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaus LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, gros Vytauto Ramančiūno vadovaujamas VDU Muzikos akademijos pučiamųjų orkestras.

Ši paroda yra jau penktoji Istorinės Prezidentūros kiemelyje vasaros sezono metu atidaroma archyvinių nuotraukų ekspozicija. Ji skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Pirmoji Tautinė olimpiada vyko laikinojoje sostinėje Kaune, jos tikslas buvo pajusti ir pademonstruoti lietuvių tautos vienybę.

Kasmet atveriama per Kauno miesto dienas, šiais metais paroda skelbs tarptautinių Hanza Kaunas 2011 dienų pradžią.

Paroda veiks: 2011 05 17 – 2011 10 31

Istorinės Prezidentūros sodelyje kasdien, 8-21 val.

BFL

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, per balandžio mėnesį Kauno mieste ir rajone buvo skelbiamos 2367 laisvos darbo vietos – šis skaičius, palyginus su kovo duomenimis, padidėjo 14,6 proc.

Balandį nedarbo lygis Kauno regione, palyginus su kovo rodikliu, sumažėjo 0,85 proc. ir siekė 11,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Biržos aptarnaujamos teritorijos nedarbo rodikliai balandžio gale buvo vieni mažiausių Lietuvoje.

Gegužės 2 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 49,3 tūkst. bedarbių. Kauno mieste ir rajone per balandį užregistruoti 2089 bedarbiai (22,5 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį). Apie 90 proc. šių bedarbių užregistruota Kauno mieste.

Pasak Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, balandžio mėnesį Kauno mieste ir rajone įdarbinti 2765 ieškantys darbo asmenys (22,3 proc. daugiau nei kovą).

Daugiausiai pasiūlymų sulaukė pardavimo, produkto vadybininkai, gyventojų surašinėtojai, instruktoriai, buhalteriai, apskaitininkai, administratoriai, mokytojai, transporto, verslo paslaugų vadybininkai, statybos inžinieriai, geodezininkai, matininkai, programuotojai. Nekvalifikuotiems darbuotojams dažniausiai siūlytos pagalbinio ar sandėlio darbininko, valytojo, pakuotojo ir kroviko darbo vietos.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 294 Kauno miesto ir rajono gyventojai. Iš jų 255 darbo biržos klientai – į remiamojo įdarbinimo priemones, o 561 asmuo pradėjo darbinę veiklą įsigijęs verslo liudijimus.

Teritorinės darbo biržos Jonavos skyrius balandžio mėnesį registravo 293 bedarbius, nedarbo lygis čia sumažėjo apie 1 proc. (iki 13,4 proc.). Daugiau žmonių balandį įsidarbino (tai pavyko 428 biržos klientams). Ženkliai daugiau atsirado laisvų darbo vietų – per mėnesį jų registruota 393 – 64,4 proc. daugiau nei kovą. Biržos skyrius 112 asmenų įtraukė į aktyvias darbo rinkos politikos priemones (77,8 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį), o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 106 darbo ieškojusieji jonaviškiai. Darbdaviai pageidavo miško ir kitokių darbininkų bei statybininkų.

Kėdainių skyriuje nedarbo lygis praeitą mėnesį sumažėjo apie 1,6 proc.: registruoti 365 darbo neturintys asmenys (5,7 proc. mažiau nei kovą). Skyriuje įregistruotos 469 laisvos darbo vietos ( 1,33 karto daugiau nei pirmą pavasario mėnesį), o balandį įdarbintų asmenų buvo 609 – 1,26 karto daugiau nei kovą. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 78 kėdainiškiai, 85 – pradėjo darbinę veiklą pagal verslo liudijimą. Daugiau šansų įsidarbinti turėjo darbininkai, daržovių augintojai, medelyno darbuotojai.

Raseinių skyriuje 2011 m. balandžio mėnesį įregistruoti 245 bedarbiai (palyginus su kovo mėn., 9,3 proc. mažiau). Įregistruotos 276 laisvos darbo vietos, įdarbinti 335 asmenys. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 52 raseiniškiai, savarankiškai dirbti pagal verslo liudijimą pradėjo 28. Daugiausiai darbo pasiūlymų gauta nekvalifikuotiems ir miško darbininkams.

Kaišiadorių skyriuje situacija taip pat gerėjo: nedarbo lygis sumažėjo 0,1 proc. ir siekė 14,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų, biržos duomenų bazėje įregistruotos 162 laisvos vietos. Per balandį įdarbinti 256 asmenys (82,9 proc. daugiau nei kovą). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 8 asmenys.

Biržos Prienų skyriuje per mėnesį įregistruotas 161 bedarbis (19,5 proc. mažiau nei kovą), palyginus su praėjusiu mėnesiu, įregistruota 63,5 proc. daugiau laisvų darbo vietų (206). Darbą gavo 207 asmenys (61,7 proc. daugiau nei kovo mėnesį). Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 83 asmenys (43,1 proc. daugiau). Kaip ir kitose vietovėse, taip ir Prienuose, daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukė darbininkai.

"Veido" archyvas

Penktadienio popietę Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir XXVII knygos mėgėjų draugija rengia tradicinę, jau septynioliktąją, knygos šventę “Laikas gyvena knygose”. Renginys skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Ta proga V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje atidaromos dvi parodos: “Šv. Kazimiero draugijos leidybinė veikla Kaune”, kurioje eksponuojami leidiniai iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus fondų, bei “Laiko ženklai istorinėse fotografijose” (iš prof. Stanislovo Sajausko kolekcinių rinkinių).

Be to, rengiama konferencija, kurioje pranešimus apie lietuviškos knygos kelius, senąsias fotografijas – istorinio kultūros paveldo informacijos šaltinį – ar lietuviškus kontrafakcinius leidinius skaitys Vilniaus universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kauno apskrities viešosios bibliotekos atstovai.

Knygos šventė baigsis menine programa “Lietuvos istorija muzikoje: esi gyva pilis”, kurią parengė lietuvių klasikos gaivintojas dainininkas Danielius Sadauskas ir kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė.

BFL

Naujoji Kauno miesto tarybos dauguma savajam atstovui patikėjo atsakingą postą: ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje Antikorupcijos komisijos pirmininku patvirtintas liberalcentristų, priklausančių valdančiajai koalicijai, frakcijos vadovas Arvydas Garbaravičius, 2003-2007 metais buvęs Kauno meru. Jo pavaduotoju patvirtintas socialdemokratas Artūras Orlauskas.

ELTA primena, jog praėjusios kadencijos tarybos posėdžiuose tuometinė opozicija dažnai priekaištavo valdančiajai Kauno savivaldybės “Sėkmės koalicijai”, kad ši “viską susigrobė pati. Ir netgi pirmininką iš savų parinko Antikorupcijos komisijos, turinčios prižiūrėti bei “sergėti nuo paklydimų” savivaldybės tarnautojus.

Komisija – labai svarbi, nes jei kas negero vis tik įvyko, ji pirmoji privalo vertinti tarnautojų veiksmus, ar jie – ne su korupciniu “kvapu”.

Galima teigti, tos pačios valdžios ir postų dalybų nuostatos išliko ir pradėjus darbą naujai Kauno miesto tarybai. Nors aršūs buvusių valdančiųjų kritikai patys dabar tapo valdančiąja dauguma.

Privatizavimo komisijai Kauno savivaldybėje nuo šiol vadovaus pedagogė ir Seimo narės Birutės Vėsaitės padėjėja socialdemokratė Orinta Leiputė. Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijai – “Jaunosios Lietuvos” atstovas Stasys Buškevičius (tą pačią sritį kuruojančio vicemero Stanislovo Buškevičiaus sūnus).

Tačiau tarybos narių etika rūpintis patikėta Etikos komisijai, kurios vadove patvirtinta Tvarkos ir teisingumo partijos, Kaune nepriklausančios valdančioms politinėms jėgoms, atstovė – buvusi mero pavaduotoja Loreta Kekienė. Tarybos veiklos reglamento ir procedūrų bei Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijoms vadovaus Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Simonas Kairys. Mažiausiai rūpesčių turinčiai Peticijų komisijai (nes nedažnai kauniečiai su peticijomis valdžios dėmesio prašo) vadovaus valdantiesiems jau nebepriklausančių konservatorių atstovas (irgi – buvęs meras) Gediminas Budnikas.

Beveik visų Kauno miesto tarybos komitetų pirmininkai praėjusią savaitę buvo išrinkti iš koalicijos atstovų, tik vieną – Kontrolės komitetą – valdys buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas. Bet pašonėje jis turės pavaduotoją Arvydą Garbaravičių.

BFL

Išskirtinis koncertas su išskirtiniu solistu bei nedažnai atliekamu kūriniu vainikuos Kauno miesto simfoninio orkestro muzikinį sezoną. Koncertas vyks ketvirtadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur po ilgos pertraukos orkestras atliks Nikolo Paganinio (Nicolo Paganini) ciklo “24 Kaprisai” interpretaciją, sukurtą Giedriaus Kuprevičiaus.

Šio koncerto svečias – visada Kauno publikos laukiamas smuiko virtuozas Pavelas Bermanas – daugelio tarptautinių konkursų laureatas, gyvenantis ir kuriantis Italijoje.

Italų kompozitoriaus N. Paganinio 1818 m. sukurtas ciklas solo smuikui – vienas sudėtingiausių smuiko repertuaro kūrinių, iš atlikėjo reikalaujantis gilaus instrumento galimybių išmanymo ir aukščiausio lygio muzikavimo technikos.

Idėja sukurti autorinę “24 Kaprisų” transkripciją kilo smuikininkui P. Bermanui, kuris tuo metu buvo Kauno kamerinio orkestro (iš jo vėliau išaugo simfoninis) meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Muzikos kritikų teigimu, šios užduoties ėmęsis kaunietis kompozitorius G. Kuprevičius į itin dvasingos romantizmo epochos kūrybą pažvelgė iš dvidešimto amžiaus pabaigos perspektyvos. Jo interpretacijoje atsiskleidžia negęstantis originalaus kūrinio grožis, sudėtingumas, solisto galimybės, o orkestruotėje susipina moderni koncepcija su autentiškais romantizmo muzikos elementais.

Beje, smuiko solo melodijose prof. G. Kuprevičius nepakeitė nė vienos N. Paganinio originalios natos. Klausytojai gali įsitikinti, kad, skambant kūriniui, sklandžiai tarpusavyje dera solisto virtuoziškumas ir orkestro styginių instrumentų subtilumas bei spalvingumas.

N. Paganinio – G. Kuprevičiaus “24 Kaprisai” buvo atlikti Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Estijoje ir visur pelnė kritikų bei klausytojų pripažinimą.

Anot orkestro vadovo Algimanto Treikausko, besibaigiantis Kauno miesto simfoninio orkestro kūrybinis sezonas buvo ypač turtingas – surengta per keturiasdešimt koncertų, pristatyta nemažai įdomių muzikinių premjerų, dalyvauta projekte “Smokie in Symphony”, be to, orkestras akomponavo Lietuvoje gastroliavusiai rusų estrados žvaigždei Laimai Vaikulei. Prie orkestro pulto šį sezoną stovėjo iškilūs Lietuvos ir užsienio dirigentai, tarp jų – Kasparas Zehnderis, Luca Bizzozero (Šveicarija), Vinzenzas Praksmareris (Austrija).

Nors sezonas oficialiai skelbiamas baigtu, Kauno miesto savivaldybės įsteigtas simfoninis orkestras kviečiamas ateinančią vasarą groti “Žalgirio” arenos atidarymo iškilmėse. Be abejonės, tradiciškai jis dalyvaus Pažaislio muzikos festivalyje bei įvairiuose viešuose renginiuose.

BFL

Šiemet neoficialaus Europos Sąjungos (ES) gimtadienio akcentu pasirinkta savanoriška veikla, kurios pristatymui Lietuvoje daugiausia dėmesio bus skiriama Kaune.

Savaitės pabaigoje Europos dienos minėjimo renginius visoje šalyje organizuojančios Europos Komisijos (EK) ir kitų ES institucijų atstovybės Lietuvoje Kauną pavadino savanoriškos veiklos sostine.

“Kaunas pasižymėjo per visą istoriją labai giliomis savanorystės tradicijomis, daug visokių organizacijų per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę veikė būtent Kaune”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.

Laikinojoje sostinėje, Daugirdo slėnyje prie Vytauto bažnyčios, sekmadienį įsikurs savanorių miestas, kuriame savo veiklą pristatys per 20 savanoriškos veiklos organizacijų: skautų, sporto, gyvūnų globos draugijos, “Maisto bankas”, Kraujo donorystės centras, krašto apsaugos savanoriai, ugniagesiai.

Kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami savanoriškai atlikti gerą darbą Kaunui – galės prisidėti gražindami Daugirdo slėnio suoliukus.

Tuo metu Vilniuje, Gedimino prospekte, penktadienį bus atidaryta tris dienas truksianti Europos dienai skirta kulinarijos mugė “Europa prie vieno stalo”, kurioje bus pristatyti Europos šalių nacionaliniai patiekalai ir kultūrinė programa.

Europos Parlamento (EP) atstovybė rengia filmų peržiūras po atviru dangumi – penktadienį ir šeštadienį V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės, bus demonstruojamos juostos, nominuotos EP įsteigtai LUX premijai: italų filmas “Aš esu meilė” ir graikų kūrinys “Platono akademija”.

“Kinas yra Europos kultūros modelio širdyje, jis dažnai netgi vartojamas kaip simbolis diskutuojant apie europietiškos ir amerikietiškos kultūros skirtumus. Kinas yra pasiekiamas dideliam įvairaus amžiaus žmonių skaičiui, jis supina vaizdą ir garsą, kreipiasi į žmogų daugiau per emocijas nei per faktus ar kažkokias žinias. Kinas – idealus būdas parodyti ir suprasti, kokia yra Europa ir kokia gali būti jos ateitis”, – EP iniciatyvą minėti Europos dieną filmais paaiškino EP Informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė.

Europos dienai skirti renginiai vyks visoje šalyje. Lietuvos moksleiviai ES gimtadienį galės paminėti dalyvaudami Europos egzamine, kuriame pasitikrins žinias apie ES, jos piliečių teises ir pareigas.

Šiemet minint Europos savanoriškos veiklos metus, savaitgalį prasidės savanorystės maratonas – dešimtyje Lietuvos miestų bus pradėti dalinti Europos savanorių pasai, kuriuos gavusieji rinks juose pažymas apie dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Europos diena tradiciškai švenčiama gegužės 9-ąją, kadangi tą dieną 1950-aisiais vienas iš integruotos Europos idėjos autorių Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) paskelbė deklaraciją, tapusią pagrindu Europos bendrijoms.

BFL

Nuo trečiadienio iki šeštadienio Kauno miesto bendruomenę džiugins jau dešimtasis “VDU Pavasario festivalis 2011″.

“VDU Pavasario festivalio 2011″ tikslas – ne tik pratęsti VDU studentų atstovybės organizuojamo renginio tradicijas, tačiau ir pasiūlyti naujų kultūrinių, muzikinių renginių, pritraukiančių miesto gyventojų dėmesį, skatinančių jų aktyvumą bei veiklumą”, – sako viena iš jo organizatorių Justina Dukauskaitė.

Festivalį pradės “Aitvarų šou”, o kiekvienas, kuris turi fantazijos, galės dalyvauti “Vėjo pakavime”. Trečiadienio vakarą žadamas įspūdingas gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys “Golden Parazyth”, “G&G Sindikato” grupės nariai.

Tradiciškai festivalio metu kauniečiams bus suteikta galimybė papildyti savo namų bibliotekas. “Knygų turgus” kvies užsukti į VDU universiteto erdves, kur šešios leidyklos ir knygynai siūlys įsigyti įvairiausių knygų. Bus nudžiuginti ir besidomintys Nacionalinės premijos laureato, eseisto, prozininko, dramaturgo Sigito Parulskio kūryba – VDU vyks susitikimas bei diskusija su šiuo rašytoju.

Kelias dienas vyksiančiame festivalyje susirinkusieji galės išvysti ir nekomercinį kiną – trijose skirtingose miesto vietose vyks “Kinas netradicinėse erdvėse”.

Norintys dar geriau pažinti Kauno senamiestį bei smagiai praleisti laiką draugų kompanijoje galės dalyvauti orientacinėse varžybose, kur turės galimybių parodyti savo kūrybiškumą, sumanumą bei išradingumą. Be abejonės, nebus apsieita ir be “Gitarų vakaro”, kurį šiais metais aplankys Zala ir Driukas. Socialinių akcijų metu žadama atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną bei siūloma jaunimui tapti kraujo donorais.

Anot J. Dukauskaitės, dar vienas “VDU Pavasario festivalio 2011″ projektas bus “Muzikinis mazgas”, jau antrus metus iš eilės vyks renginys “Menų sintezė”.

Festivalį vainikuos renginys, kurio metu pasirodys grupė “Empti” bei atlikėjas Kastis Torrau. Festivalio pabaigtuvėse žadama atšvęsti ir 17-ąjį VDU studentų atstovybės gimtadienį.