"Veido" archyvas

Ne vienerius metus besitęsianti švietimo reforma, mokyklų renovacija – pagrindiniai klausimai, kuriuos penktadienį atvykęs į Kauną susitikime su naujaisiais miesto savivaldybės vadovais aptarė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

“Švietimo reformos įgyvendinimas stringa ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Atvykome į Kauną išgirsti, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, koks jūsų požiūris į visus procesus, taip pat pasiūlyti savo pagalbą.

Jau nuo liepos 1 d. įsigalioja naujasis Švietimo įstatymas, kuris leis būti prieš visus lygiems, atspindėti visos švietimo bendruomenės poreikius. Mūsų šalyje ypač matomas moksleivių skaičiaus mažėjimas, Kaunas turi tą pačią problemą. Per metus vaikų skaičius mokyklose sumažėja apie 2000″, – kalbėjo Kauno miesto merui Rimantui Mikaičiui ir savivaldybės administracijos vadovams ministras G. Steponavičius.

Miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento direktorius Virginijus Mažeika susitikime pateikė visą informaciją, susijusią su švietimo reformos įgyvendinimu Kaune. Aptarta, kurios mokyklos liks pagrindinės, kurios bus progimnazijos, o kurios – gimnazijos, kiek klasių komplektų ketinama jose formuoti. Pažymėtina, jog klasių komplektų skaičiaus sudarymo Kauno ugdymo įstaigose klausimas bus sprendžiamas kitą savaitę Tarybos posėdyje.

Susitikimo su ministru metu nemažai dėmesio skirta ir švietimo įstaigų renovacijai Kaune.

ELTA primena, jog per pastaruosius metus antrajame pagal dydį Lietuvos mieste vyko per 30 švietimo įstaigų renovavimo darbai. Stengiamasi sutvarkyti pastatų stogus, pakeisti langus. Taupant šilumos energiją, apšiltinamos mokyklų ar ikimokyklinio ugdymo įstaigų sienos, taip pat tvarkomi šilumos punktai bei kanalizacijos sistema.

“Per pastaruosius trejus metus šio miesto švietimo įstaigų renovavimui skiriamos lėšos padvigubėjo, tačiau Kaunas vis dar yra vienas iš miestų, sulaukiančių mažiausiai investicijų. Laikinojoje sostinėje vis dar gausu mokyklų, kurios taip ir nepradedamos renovuoti. Rezerviniame sąraše yra 14 ugdymo įstaigų, tačiau neaišku, ar joms visoms bus skiriamas finansavimas”, – sakė ministras G. Steponavičius.

"Veido" archyvas

Vakar Kauno Nepriklausomybės aikštėje skambėjo neįprastas koncertas, kuriame solistais tapo rūšiavimo konteineriai. Įvairiais garsais ir ovacijomis spalvotieji konteineriai dėkojo kauniečiams už išrūšiuotas ir įmestas šiukšles. Grojančių konteinerių idėją įgyvendino festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Roko naktys“ rengėjai, raginantys rūšiuoti linksmai.

"Veido" archyvas

Po Lietuvą keliaujantis ir žinias apie linksmą ir paprastą šiukšlių rūšiavimą skleidžiantis projektas „Rūšiuok linksmai“ vakar buvo pristatytas Kaune. Pasiklausyti aktualijų apie rūšiavimą bei išbandyti konteinerių galimybes į Nepriklausomybės aikštę sugužėjo gausus būrys miestelėnų.

"Veido" archyvas

„Dažnas, pagalvojęs apie muzikos festivalius, įsivaizduoja kalnus šiukšlių prie scenos. Tačiau pasaulyje yra atvirkščiai – susiformavusios tradicijos, kai festivaliai skiria dėmesį aplinkosaugai. Tad šiuo projektu norime pabrėžti rūšiavimo svarbą ir tai padaryti linksmai, originaliai. Todėl gavę ES struktūrinę paramą, sukūrėme neįprastus konteinerius“, – sakė projekto „Rūšiuok linksmai“ vadovas, prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Anot jo, šie konteineriai tokie, kokius kiekvienas turime greta savo namų, o jeigu ne, tuomet tikrai galime juos rasti atvirose, kiekvienam prieinamose miesto erdvėse. „Tačiau galbūt nepastebime, nekreipiame dėmesio, pamirštame ar tiesiog patingime pasivarginti ir atnešti į tuos konteinerius tai, kas jiems priklauso – išrūšiuotas atliekas – plastiką, stiklą ir popierių. Tikime, kad „Rūšiuok linksmai“ konteineriai šią tendenciją padės keisti“, – renginyje pažymėjo festivalių rengėjas.

Jam antrino ir projekto pristatyme dalyvavę Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas bei akcijos „Darom 2011” organizatorius ir pradininkas Lietuvoje Nemunas Tumavičius.

„Nors kauniečiai šiek tiek palankiau žiūri į rūšiavimą nei prieš porą metų, skaičiai rodo, jog išrūšiuotų atliekų dar yra labai mažai. Daugelis į tai žiūri abejingai, nepagalvodami, kad kiekvieno jų elgesys gali padėti pakeisti situaciją ir prisidėti prie oro taršos bei šiukšlių kiekio mažinimo“, – sakė R. Savickienė.

Tačiau bent projekto „Rūšiuok linksmai“ pristatymo renginyje abejingų nesimatė. Kauniečiai smalsiai stebėjo konteinerius ir mėtė į juos šiukšles, už tai sulaukdami originalių padėkų. Kaip galima kūrybingai panaudoti atliekas susirinkusiems pademonstravo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų organizuojamo dizainerių konkurso „Eko stilius 2011” laureatai, pristatę drabužių kolekcijas iš netradicinių medžiagų. Renginyje taip pat dainavo „Smėlio džiazas“, „Muzikinė žiemos pasaka“ dalyvė Vilmina Navickaitė, vyko edukacinės pamokėlės apie rūšiavimą, kuriose aktyviai dalyvavo darželių auklėtiniai.

„Tikiu, jog tokie projektai, griaunantys mitus apie šiukšlių rūšiavimą, padės populiarinti šį ekologinį įprotį. Smagu, kad kauniečiai jau po truputį pripranta prie rūšiavimo, kadangi mato ne tik aplinkosauginę, bet ir finansinę naudą. Rūšiuojant mažėja sąskaitos už atliekų tvarkymą, be to, mieste diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos dėka atsiranda punktų, kurie iš gyventojų superka išrūšiuotas atliekas“, – teigė miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Pernai Kaune buvo surinkta daugiau nei 123 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, iš jų išrūšiuotų – mažiau nei dešimtadalis. Šiuo metu mieste yra 685 antrinių žaliavų surinkimo aikštelės, liepos mėnesį Laikinąją sostinę pasieks dar 300 naujų rūšiavimo konteinerių komplektų.

Grojančių konteinerių platforma „Rūšiuok linksmai“ jau lankėsi Telšiuose, Tauragėje, Marijampolėje ir Alytuje. Gegužę projektas bus pristatytas Vilniuje, vėliau keliaus į Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Uteną. Platforma taip pat bus įrengta festivaliuose „Bliuzo naktys“ Varniuose ir „Roko naktys“ Zarasuose.

"Veido" archyvas

Ketvirtadienį pradėjęs eiti pareigas naujasis Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas socialdemokratas Antanas Navakauskas gavo miesto tarybos anksčiau patvirtintą įpareigojimą atlikti administracijos reorganizaciją.

Praėjusią kadenciją, per kurią daugumą miesto taryboje turėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, tokių reorganizacijų vyko ne viena. Per ketverius metus administracijoje darbuotojų sumažėjo nuo beveik tūkstančio iki daugiau nei 700.

Ar nauja reorganizacija bus nukreipta biurokratinei struktūrai mažinti, administracijos direktorius A. Navakauskas ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje konkretaus atsakymo dar neturėjo. Tačiau, pasak jo, administracijos reorganizacija bus atlikta kompetentingai ir kvalifikuotai.

“Iš patirties žinau, koks jautrus dalykas yra reorganizacija žmoniškuoju požiūriu. Numatoma reorganizacija nebus “raganų medžioklė” ar reforma dėl reformos. Ji daroma ne tam, kad kažką sujauktume. Lemiamas veiksnys, ar tinka tarnautojas eiti vienas ar kitas pareigas, bus ne partinė priklausomybė, bet tarnautojo kompetencija. Savivaldybės darbuotojai turi būti kompetentingi tam, kad priimti tarybos sprendimai būtų įgyvendinami sparčiai ir skaidriai. Administracijos direktoriaus postas yra politinio pasitikėjimo, tačiau administracija turi dirbti be politikavimo”, – kalbėjo A. Navakauskas.

Vos prieš keliolika dienų viešai duotą pažadą nebūti opozicine politine jėga ketvirtadienį pademonstravo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuri nors gavo daugiausiai – 12 – tarybos nario mandatų, bet pralaimėjo kovą dėl realios valdžios. Už naująjį savivaldybės administracijos vadovą balsavo ne tik valdančiosios koalicijos atstovai, bet ir kiti miesto tarybos nariai, iš viso 39. Taryboje – 41 narys.

A. Navakauskas – buvęs valstybės įmonės “Kauno regiono keliai” Kauno kelių tarnybos viršininkas ir susisiekimo ministro patarėjas – per savo turtingą biografiją dirbo ir vadybininku, ir Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių skyriaus viršininku, yra vadovavęs Šiaulių rajono policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Politikų “suktų” klausimų apie kompetenciją ir galimybes išvengė ir kandidatai į administracijos direktoriaus pavaduotojus. Nors klausimų apie tai, kaip įsivaizduoja savo būsimą darbą, sulaukė.

Pirmasis prieš miesto tarybos narius stojo iki šiol administracijoje pavaduotoju dirbęs energetikas dr. Ramūnas Gatautis, kurį delegavo Liberalų sąjūdis.

Tarybos narys – judėjimo “Vieningas Kaunas” lyderis Visvaldas Matijošaitis teigė neabejojantis, kad iš Lietuvos energetikos instituto į savivaldybę atėjęs dirbti R. Gatautis turi daug teorinių žinių, tačiau jam kilo klausimas, ar geba jas taikyti praktiškai. Panašus klausimas kilo ir konservatoriui Gediminui Žukauskui, prašiusiam paaiškinti, ką vienas iš savivaldybės administracijos vadovų ruošiasi nuveikti, kad mokesčių už šilumą našta Kauno gyventojams sumažėtų.

Atsakydamas R. Gatautis lyg ir pasidžiaugė, kad jau ne Kaune šilumos kainos didžiausios, palyginus su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais. Ir kad nuo trečiadienio šios srities rekordininku tapo Vilnius.

O Kaunui, pasak R. Gataučio, reikia skatinti konkurenciją šilumos gamyboje. Juolab kad 2016-aisiais su tais pajėgumais, kuriuos miestas dabar turi, jis nebeišsivers. Tačiau koncentruotis ties vienu – Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektu, pritaikant ją biokurui, irgi – ne išeitis. Tas projektas Kauno neišgelbės, bet jį vykdyti vis tiek reikia. Juolab kai pasirašyta sutartis dėl bendros veiklos su “Lietuvos energija”.

Partijos “Jaunoji Lietuva” deleguotas į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas verslo administravimo bakalauro diplomą turintis Raimundas Miladauskas žada kuruoti socialinę sritį. Tik kaip tai darys, atvirai sakė dar nežinantis, kol su šia sritimi nesusipažino. Sakė, esąs kompetentingas krepšinio vadybos klausimais, tačiau ir šia tema ne į visus Kauno tarybos politikų klausimus jam sekėsi sklandžiai atsakyti. Pastaruoju metu R. Miladauskas dirbo Panevėžyje vieno krepšinio klubo vadovu, prieš tai buvo Kaune A. Sabonio krepšinio mokyklos direktorius.

Viešajame administravime patirties sukaupęs Darbo partijos deleguotas savivaldybės administratorius Andrius Stankevičius į tarybos narių klausimus atsakinėjo kur kas geriau už savo kolegą iš “Jaunosios Lietuvos”. Jo gyvenimo aprašyme, beje, yra įrašas apie socialinių mokslų doktorantūrą. Prieš tai – apie baigtas studijas Kūno kultūros akademijoje ir kuriam laikui po to praėjus, įgytus teisės mokslų bakalauro ir magistro diplomus Vilnius universitete.

A. Stankevičius yra dirbęs Seime ir Kauno savivaldybės įmonėje, buvo valstybinės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas teisiniais klausimais, pastaruoju metu – UAB “Morena” teisininkas.

MIUZIKLAS KAROLIS (1)

Garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklas „Karolis“, pasakojantis apie Jono Pauliaus II gyvenimą bei įtaką pasaulio istorijai, atkeliauja į Lietuvą. Kūrinio premjera gegužės 1 d. įvyks Vilniaus Katedros aikštėje, o birželio 4 d. miuziklą išvys ir į Santakos parką susirinkę kauniečiai.

Popiežiaus Benedikto XVI dekretu gegužės 1-ąją Jonas Paulius II bus paskelbtas palaimintuoju. Visame pasaulyje vyksiančios šio neeilinio įvykio iškilmės neaplenks ir Lietuvos, kur pagrindiniu iškilmių akcentu taps miuziklo „Karolis“ premjera. Ją gegužės 1 d. visi susirinkę į Katedros aikštę galės išvysti nemokamai.

Po mėnesio, birželio 4 d., kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 m. Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo šv. Mišias. Sekančią dieną parke esančiame skverelyje, pavadintame Jono Pauliaus II vardu, bus atidengtas šio, ryškiausia XX a. Pasaulio asmenybe laikomo pontifiko bronzinis paminklas.

„Šis miuziklas tikrai prisidės prie visų piliečių, o ypač prie jaunosios kartos, dorinio ir pilietinio ugdymo, dar kartą primins, kaip Šventojo Tėvo paraginti nebijoti, išdrįsome patikėti savo laisvės galimybe ir perspektyva“, – sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Jono Pauliaus II vaidmenį atliks garsus atlikėjas Liudas Mikalauskas. Miuzikle taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas.

Projektą globoja – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą remia Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.

zalgirio_arena_stiklas_1

Buvęs Kauno miesto meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnas Andrius Kupčinskas ketvirtadienį sakė tvirtai tikįs, kad “Žalgirio” arena Nemuno saloje bus baigta statyti kaip ir tikėtasi. O liepos 6 dieną, kaip sutarta su Lietuvos krepšinio federacija, joje įvyks pirmosios rungtynės.

Vienintelis, pasak A. Kupčinsko, galintis sutrukdyti faktorius – “dalies politikų tyčiniai, sąmoningi kliudymai ir noras nuneigti visa tai, kas atlikta, bei paskui prisiimti visą garbę”.

Naujai suformuotai Kauno miesto savivaldybės tarybos daugumai ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje prakalbus, esą “Žalgirio” arena gali būti neužbaigta laiku, o Europos krepšinio čempionato finalas Kaune gali neįvykti, buvęs Kauno meras A. Kupčinskas teigia tikįs, kad miesto valdžia sugebės užtikrinti darbų tęstinumą, o sveikas protas nusvers politines ambicijas.

“Nepaisant valdžios pasikeitimo, iš naujosios koalicijos tikimės pradėtų Kaunui ir visai šaliai svarbių darbų tęstinumo, sutelktumo, o ne raganų medžioklės. Naujieji miesto vadovai turėtų susilaikyti nuo neva vėluosiančio “Žalgirio” arenos atidarymo temos eskalavimo, kadangi mūsų valstybei ir Kaunui tai tikrai neprideda prestižo tarptautinių partnerių akyse”, – teigė A. Kupčinskas.

Ketvirtadienį išplatintame TS-LKD frakcijos pareiškime A. Kupčinskas priminė, kad iki šiol pasirengimo Europos krepšinio čempionatui darbo grupei vadovavo jis pats, o pirmininko pavaduotoju tebėra Vygantas Gudėnas – buvęs mero patarėjas, dabar – miesto tarybos narys. Be to, A. Kupčinskas tebėra Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl pasirengimo Europos vyrų krepšinio čempionatui narys.

“Kad baigtųsi spekuliacijos ir interpretacijos dėl neva paliktų pusiaukelėje statybų, naujai išrinktam merui ir jo vadovaujamai daugumai siūlome: leiskite užbaigti pradėtus darbus ir prisiimti visą atsakomybę dėl “Žalgirio” arenos, nenušalinkite nuo pareigų ir sudarykite sąlygas pabaigti įgyvendinti šį projektą iki galo. Puikiai suvokiame atsakomybę prieš Kauną, Lietuvą ir Europą, todėl šiuo klausimu nesirengiame politikuoti, priešingai negu naujai išrinktieji”, – pabrėžė A. Kupčinskas.

kauno_savivaldybe

Kauno savivaldybės tarybai dėl procedūrinių pažeidimų ketvirtadienį nepavyko pradėti balsavimo dėl administracijos direktoriaus išrinkimo.

Kauno socialdemokratai į šį postą buvo sutarę siūlyti Antaną Navakauską.

Klausimai ir dėl administracijos direktoriaus, ir dėl jo pavaduotojų skyrimo buvo įtraukti į ketvirtadienio tarybos posėdžio darbotvarkę, bet mero Rimanto Mikaičio siūlymu taryba juos išbraukė.

Meras savo siūlymą motyvavo tuo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai teikiant projektus.

“Nesinorėtų, kad pradėtume tarybos kadenciją pažeisdami reglamentą ir įstatymą. (…) Noras buvo mūsų daryti sprendimus kuo greičiau, užduoti tempą, deja, esame įklampinti į tam tikras biurokratines taisykles”, – kalbėjo meras.

“Projektai tarybos nariams pateikti pavėluotai, nesilaikant reglamento ir gali būti pripažinti neteisėtais”, – jam antrino Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė.

Kai kurie tarybos nariai piktinosi, kad neišrinkus administracijos vadovo, nebus pradėti Kaunui svarbūs darbai.

“Jei dirbsime tokiu principu, nepajudėsime nė vienu klausimu. (…) Iš mūsų juoksis ir miestiečiai, ir žurnalistai”, – sakė vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.

Administracijos vadovus tikimasi išrinkti po savaitės.

Kauno miesto meru praėjusią savaitę išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas R.Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeitė konservatorių Andrių Kupčinską.

Nors senosios kadencijos Kauno miesto taryba darbą baigė prieš beveik dvi savaites, kai kurie į ją nepatekę politikai delsia atsisakyti kai kurių privilegijų, negrąžina savivaldybės nupirktų kompiuterių, rašo “Kauno diena”.

Kauniečių į tarybą išrinkti politikai dar 2007-aisiais buvo aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, mobiliuoju internetu.

Savivaldybės Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Jakštas neišdrįso įvardyti, kurie į naująją tarybą nepatekę politikai iki šiol negrąžino kompiuterių.

Iš pradžių aiškinęs, kad ne visi praėjusios kadencijos tarybos nariai buvo paėmę nešiojamuosius kompiuterius, vėliau patikslino: “Beveik visi tarybos nariai buvo paėmę po nešiojamąjį kompiuterį”.

P.Jakštas teisinosi, kad sunku būtų suskaičiuoti, mat vieni ėmė tik mobilųjį internetą, kiti dirbo ne visą kadenciją. Kaip žinoma, taryboje dirba 41 politikas.

Nešiojamaisiais kompiuteriais artimiausiu metu bus aprūpinti ir naujieji tarybos nariai. Jiems turėtų atitekti jau naudoti kompiuteriai, kuriuos grąžino jų pirmtakai. Pasak P.Jakšto, ketverius metus tarnavę nešiojamieji kompiuteriai veikia normaliai, tad naujos kompiuterinės įrangos pirkti neplanuojama.

Galingas ekskavatorius Kauno centre nuo Nemuno kanalo dugno kaušu samsto naftos produktais ir sunkiaisiais metalais užterštą dumblą. Dirbama ties sala, kurioje netrukus duris atvers didžiausia Baltijos šalyse sporto ir pramogų arena, pavadinta Žalgirio vardu.

Kaip antradienį naujienų agentūrai ELTA aiškino Kauno miesto savivaldybės, kurios užsakymu atliekami šie darbai, Aplinkosaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, kol kas apie 30 tonų užteršto dumblo lieka vandenyje, “įrėmintame” iš anksto supiltais dviem žemių pylimais. Netrukus jis baržomis keliaus į senąjį žiemos uostą. Ten, jau sausumoje, dar kartą žadama jį ištirti.

Dalis dumblo, kurio užterštumas neviršys leistinų normų, bus mašinomis išgabentas į regioninį Lapių sąvartyną, o žmogui bei aplinkai ypač pavojingas dumblas pateks į Jonavos įmonę “Grunto valymo technologijos”.

Teršalai Nemuno kanale buvo užsilikę nuo tų laikų, kai saloje veikė laivų remonto dirbtuvės ir uostas. Prieš keletą dešimtmečių sala su Nemuno krantu (nuo miesto centrinės dalies) buvo sujungta siauru sausumos ruožu. Juo nuolat kursavo sunkiasvorės mašinos. Salą teršė ir pramonės įmonės, kurioms sovietmečiu buvo leista į ją versti įvairias gamybos atliekas. Tuoj po to, kai šioje saloje nebeliko keletą metų kauniečių džiaugsmui veikusio sendaikčių turgaus.

Tikėta, kad dešimtmečiais nevalytas, pramonės bei savojo miesto nemylinčių kauniečių užterštas atliekomis kanalo vanduo savaime išsivalys, kai nukasus keliuką tarp kranto ir salos, Nemunas laisvai pratekės kanalu. Tačiau baigiant statyti areną, kanalą atvėrus, upė tik menką dalį teršalų iš jo išplukdė miesto vandens valymo įrenginių link. Kenksmingos sovietmečio “dovanos” liko dumble.

Daugiau nei 4 mln. Lt kainuojantys kanalo išvalymo darbai finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Dešimtadalį jų skyrė projekto užsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Europos Sąjungos paramą nulėmė būtent tai, kad kanalo užterštumas dešimtis kartų viršijo leistinas taršos normas.

Po netikėtų ketvirtadienio mero rinkimų Kaune, atsirado dar daugiau spekuliacijų, kas kitą savaitę taps sostinės vadovu.

Penktadienio laikraščiuose paskelbtuose interviu ne vienas politikas siejo susitarimus Vilniuje ir Kaune.

Kauno meru ketvirtadienį išrinktas Rimantas Mikaitis “Kauno dienai” sakė, kad dėl postų Kaune derantis konservatoriams, liberalams ir “darbiečiams”, “viskas buvo siejama su Vilniumi”.

Pasak politiko, jei į anksčiau suburtą koaliciją konservatoriai būtų sutikę priimti “darbiečius” ir atsisakę ketinimų į merus deleguoti “tvarkietę” Aušrą Ručienę, būtų gavę Darbo partijos paramą konservatoriui Raimundui Aleknai Vilniuje.

“Konservatorių, jaunalietuvių, liberalų ir “tvarkiečių” koalicijos išplėtimas Kaune, priimant “darbiečius”, garantavo, kad Vilniuje prie Aleknos prisijungs aštuoni “darbiečiai”. Kaip bus dabar, nežinau”, – sakė R.Mikaitis.

“Tėvynės sąjunga turėjo galimybę turėti merus ir Vilniuje, ir Kaune”, – kalbėjo naujasis Kauno vadovas.

Vilniuje yra susiformavę du blokai, kurie galėtų tapti valdančiąja koalicija. Pirmuoju variantu mero postą laimėti 2000-2007 metais miestui vadovavęs Artūras Zuokas, antruoju – konservatorius Raimundas Alekna. Labai daug šiuo atveju priklauso nuo Darbo partijos pozicijos.

Penktadienį paskelbtuose interviu “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas kritiškai įvertino bendradarbiavimą su galimais partneriais “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija Vilniuje. Būtent su šiomis partijomis konservatoriai norėtų formuoti koaliciją.

“Sunkiai įsivaizduojame savo buvimą vienoje koalicijoje su “tvarkiečiais”, – sakė V.Uspaskichas “Lietuvos rytui”.

“Vilniaus dienai” Darbo partijos vadovas negailėjo kritikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kurios lyderio Valdemaro Tomaševskio pasisakymai dėl lenkų tautinės mažumos padėties sulaukė prieštaringų vertinimų.

“Sąžiningai pasakius, mūsų prezidiumas irgi piestu stoja, jiems nelabai patinka šita situacija. Visa ta “vaznia” dėl lenkų lietuvių, lietuvių lenkų… nesuprasi, kas ko siekia. Mes, kaip Darbo partija, nelabai norime dalyvauti šituose barniuose. Yra problemų. Nenorime kištis į šituos barnius, nepatinka tokie lenkų pareiškimai”, – kalbėjo V.Uspaskichas.

A.Zuokas koaliciją norėtų formuoti su socialdemokratais, Darbo partija ir Rusų aljanso atstovais, kurie rinkimuose dalyvavo kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Vilniaus meras bus renkamas kitą antradienį.

Politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad ketvirtadienį išrinkta naujoji Kauno valdžia gali išsilaikyti iki 2012 metų Seimo rinkimų, nes jos sudarymą galėjo nulemti ne miesto, o visos šalies politiniai lyderiai.

Komentuodamas ketvirtadienį vykusius Kauno mero rinkimus, kuriuose nugalėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis, politikos ekspertas teigė, jog ši ir kitų tarybų valdžios pasidalijimo istorija rodo politinės kultūros degradavimą ir ideologijos nereikšmingumą.

“Siūlyčiau žiūrėti bendrame kelių miestų kontekste, nes kelių partijų interesai neapsiriboja vien tik Kaunu. Yra ir Vilnius, kiti miestai. Partijų lyderiai į savo interesus regionuose žiūri kompleksiškai. Jie nekalba apie vieną miestą, o bando žengti dar vieną žingsnį ir derinti: “mes darome nuolaidas viename mieste – jūs kitame” – BNS sakė Vytauto Didžiojo universitete dirbantis B.Ivanovas.

“Čia yra partijų lyderių interesų realizavimas. Jis siejasi ir su politika kitose valdžios institucijose, ne tik savivaldybių tarybose. Manau įtakos turi ir konjunktūra Seime. Situacija tarybose gali keistis po Seimo rinkimų, tada koalicijos gali ir kitaip išsidėstyti. Manau, iki Seimo rinkimų tvarka, kuri susiklostys dabar, išliks”, – kalbėjo politologas.

Kartu jis abejojo, ar nauja iš daugelio smulkių frakcijų sudaryta dauguma atitinka visuomenės interesą.

“Deja, Lietuva ne Skandinavija. Lietuvoje, deja, smulkios partijos būna sukuriamos vieno ar kelių lyderių rinkimams. Jų uždavinys tikriausiai yra atstovauti savo interesams”, – teigė B.Ivanovas.

Komentuodamas Liberalų sąjūdžio pasitraukimą paskutinę akimirką iš suderėtos koalicijos Kaune su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais bei liberalų nusigręžimą nuo konservatorių kituose miestuose, politologas svarstė, jog tai galėjo atsitikti dėl ne visai sklandaus darbo koalicijoje Seime.

“Manau, jų interesas šiuo atveju yra atskiras nuo konservatorių. Bendrai išdirbti metai koalicijoje Seime galbūt privertė ieškoti kitų partnerių, nes galbūt ne viskas buvo ištesėta ar išpildyta. (…) Galbūt ne visai sklandus darbas koalicijoje ar Vyriausybėje sąlygojo jų laikyseną po savivaldybių tarybų rinkimų”, – teigė politikos ekspertas.

Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

TS-LKD Kauno savivaldybės tarybos rinkimuose iškovojo 12 mandatų, partija “Jaunoji Lietuva” ir “tvarkiečiai” – po keturis mandatus, Liberalų sąjūdis – tris vietas. Penkis mandatus gavo V.Matijošaičio vadovaujama nepartinių kandidatų koalicija “Vieningas Kaunas”, socialdemokratai – šešis mandatus, liberalcentristai ir “darbiečiai” gavo po tris vietas.

Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas. R.Mikaitis BNS sakė, kad liberalus pasitraukti iš suderėtos koalicijos paskatino nenoras mere matyti “tvarkietės” A.Ručienės.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

“Viską darysiu, kad Kaunas taptų šiuolaikiškas, patrauklus, geras gyventi, patogus gyventi miestas”, – po balsavimo kreipdamasis į tarybos narius sakė R.Mikaitis.

“Šitos pareigos uždeda ir didelę atsakomybės naštą, kurią, tikiuosi, visi kartu mes sugebėsime pakelti”, – teigė R.Mikaitis.

Po mero rinkimų taryba pradėjo rinkti vicemerus. Pirmasis mero pavaduotoju pasiūlytas su verslininko Visvaldo Matijošaičio nepartinių kandidatų sąrašu į tarybą patekęs Povilas Mačiulis, kuriam yra tik 24 metai. Jis sakė dabar studijuojantis ekonomiką ir dizainą ketvirtame kurse.

“Priimu tai kaip iššūkį”, – sakė jaunasis politikas.

Kaune trečiadienį ketinama pasirašyti naują koalicijos sutartį, pagal kurią konservatoriai mero postą perleidžia “Tvarkos ir teisingumo” partijos atstovei Aušrai Ručienei, BNS patvirtino dabartinis meras konservatorius Andrius Kupčinskas.

Be konservatorių ir “tvarkiečių” naują koaliciją sudarys Liberalų sąjūdžio atstovai ir “jaunalietuviai”. Anksčiau į mero postą pretendavęs nepriklausomų kandidatų koaliciją subūręs verslininkas Visvaldas Matijošaitis turėtų likti opozicijoje.

“Preliminariai esame sutarę, kad partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai deleguoja kandidatą į mero poziciją, o vicemerų pozicijas deleguoja Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), “Jaunosios Lietuvos” ir Liberalų Sąjūdžio atstovai. Administracijos direktoriaus poziciją deleguotų TS-LKD atstovai”, – BNS sakė meras.

Anot A.Kupčinsko, merės postas turėtų atitekti “tvarkiečių” atstovei Aušrai Ručienei, vicemerų – jam pačiam, “jaunalietuviui” Stanislovui Buškevičiui ir Liberalų Sąjūdžio atstovui Rimantui Mikaičiui. Savivaldybės administracijos direktore turėtų likti konservatorė Edita Gudišauskienė.

Naujoji koalicija savivaldybės taryboje turės 23 mandatus iš 41.

TS-LKD Kauno savivaldybės tarybos rinkimuose iškovojo 12 mandatų, partija “Jaunoji Lietuva” ir “tvarkiečiai” – po keturis mandatus, Liberalų sąjūdis – tris vietas. Opozicijoje turėt likti nepartinių kandidatų koalicija “Vieningas Kaunas”, gavusi penkis mandatus ir anksčiau ketinusi formuoti naują valdžią, taip pat socialdemokratai su šešiais mandatais, liberalcentristai ir “darbiečiai”, gavę po tris vietas.

Merą Kauno miesto savivaldybės taryba ketina rinkti balandžio 14 dieną, kai susirinks į pirmąjį posėdį.