Bendrovė „Kauno Grūdai“ šiais metais dalyvauja socialiniame projekte „Kalėdinės vaikų svajonės“ ir savo partnerius bei klientus sveikina vaikų namų globotinių rankų darbo atvirukais. Už atvirukus įmonė skyrė piniginę paramą, kuri pagal projektą bus panaudota vaikų svajonių išpildymui. „Kauno Grūdai“ tapo daugiausiai paramos šiam projektui skyrusia bendrove.
„Nesame abejingi socialiniams projektams, kuriais galime prisidėti prie vaikų gerovės ir ugdymo. Įmonė turėjo galimybę, siųsdama šventinius sveikinimus, suteikti finansinę paramą vaikams, todėl šia proga ir pasinaudojome. Svarbu jausti atsakomybę ne tik prieš savo klientus ir partnerius – socialinė atsakomybė taip pat yra neatsiejama „Kauno Grūdų“ veiklos dalis“, – sakė AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.
Bendradarbiaujant su projekto „Kalėdinės vaikų svajonės“ organizatoriais VšĮ „Saugi pradžia“, kartu siekiama parodyti, kad socialinės paramos priemonių įvairovei ir originalumui nėra ribų. Projekto metu vaikai patys kūrė originalius rankų darbo atvirukus, ant jų užrašydami savo svajones, kurių įgyvendinimui taupo pinigėlius. Užsisakiusių atvirukus įmonių, tarp kurių „Kauno Grūdai“, skirtos paramos pinigai pervedami vaikams tiesiai į banko sąskaitas. Projekto organizatorių teigimu, tokia paramos koncepcija ne tik padeda vaikų namų globotiniams pajusti šv. Kalėdų džiaugsmą, bet ir prisideda prie vaikų sąmoningumo ugdymo, kad svajonių išpildymas reikalauja tam tikrų pastangų.
Pasak T. Barščio, vaikų namų auklėtiniai iš visos Lietuvos bendrovei padarė net 4 400 kalėdinių atvirukų. AB „Kauno Grūdai“ šiam projektui skyrė per 34 tūkst. litų. „Jau sulaukta sveikinimus gavusių partnerių bei klientų reakcijos ir atsiliepimų. Kai kurie iš jų savo iniciatyva nutarė prisidėti prie vaikų svajonių, užrašytų ant atvirukų, išpildymo. Todėl matome, kad ši akcija pasiteisino“, – teigė bendrovės vadovas.
Viso per 2012 m. bendrovė skyrė daugiau nei 500 tūkst. litų paramos jautrioms socialinėms visuomenės grupėms, mokslui, kultūrai, sportui. AB „Kauno Grūdai“ 2012 m. įteiktas socialiai atsakingo verslo apdovanojimas už atsakingą požiūrį į savo vykdomą veiklą bei produkciją ir už investicijas į darbuotojų socialinę gerovę.

Teiginys, kad turėdamas amatą niekuomet neskursi, – patikrintas. Ypač gerai tai žino Kauno taikomosios dailės mokyklos pedagogai ir auklėtiniai.

Kauno taikomosios dailės mokykloje moksleiviai gali rinktis iš aštuonių mokymo programų ir įgyti profesinių gebėjimų. Šįmet prie šių programų būrio prisidės ir dar viena – fotografo programa. „Mūsų auklėtiniai ir baigia vidurinę mokyklą, ir įgyja profesiją. Dabar, kai gyvenimo tempas toks greitas, jaunuoliams tai gera galimybė gauti naudingų profesinių gebėjimų ir susirasti darbą“, – teigia mokyklos vadovė Daina Rožnienė.

Ištikimi dailiesiems amatams

Dailės mokyklą iš kitų profesinio rengimo įstaigų neabejotinai išskiria jos ištikimybė dailiesiems amatams. Ši mokykla parengė šimtus juvelyrų, keramikų, pynėjų, floristų, baldžių, drožėjų. Prieš daugiau nei trisdešimt metų pradėjusi veiklą mokykla ir šiandien neišsižadėjo anuomet kurtų tradicijų – mokyti jaunuolius dailiųjų amatų.
D.Rožnienės teigimu, akivaizdu, kad darbo rinkos tendencijos diktuoja naujų specialistų poreikį, todėl mokykla yra išplėtusi mokymo programų spektrą. „Tačiau mes niekuomet neišsižadėsime anuomet sukurtų, kasmet vis tobulintų, o dabar ypač aktualių ir naujausius reikalavimus atitinkančių dailiųjų amatų mokymo programų, kurių iš viso yra keturios. Profesinis rengimas, išsaugantis tautines menines tradicijas ir siūlantis modernaus dizaino idėjas bei technologijas, – mūsų misija. Todėl pas mus dėstomos dar keturios reklamos ir kompiuterijos programos“, – paaiškino mokyklos vadovė.

Dera ir tradicijos, ir naujovės

– Kokios mokymo programos yra tapusios tarsi jūsų mokyklos vizitine kortele? – klausiame Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorės.
D.R.: Tai mūsų ketvertukas. Nuo pat mokyklos gyvavimo pradžios rengiame baldžius. Vadinasi, ši programa reikalinga, pateisinusi savo reikalingumą. Mokydamiesi baldžiaus amato, jaunuoliai išmoksta gaminti dažniau ne masinės gamybos technologijų baldus, o užsakovo individualius poreikius atitinkančius dirbinius.
Pagal dailiųjų metalo dirbinių gamintojo programą rengiame būsimus juvelyrus ir tuos amatininkus, kurie siekia gaminti dekoratyvinius metalo gaminius. Mokydamiesi jaunuoliai įvaldo meninio metalo apdirbimo technologijas. Beje, į šią programą priimami ir baigusieji 12 klasių.
Dar dvi programos – tai dailiųjų tekstilės dirbinių ir dailiųjų keramikos gaminių, taip pat turinčios ilgametę istoriją ir laukiančios norinčiųjų kurti individualizuotus gaminius. Lietuvoje tik dvi ar trys mokyklos rengia tokius specialistus, kurie gauna tokią kvalifikaciją patvirtinančius diplomus.
– Su amatininkais pas jus jau ne pirmus metus bičiuliaujasi reklamos ir kompiuterijos specialistų rengimo programos. Kuo jos ypatingos?
D.R.: Po 12 klasės savo mokykloje laukiame norinčiųjų mokytis grafinio dizaino, o baigusieji 10 klasių gali studijuoti leidinių maketavimą. Taip pat rengiame vizualinės reklamos gamintojus bei interjero apipavidalintojus – ši programa itin populiari.
Šios specialybės jaunuoliams labai patrauklios ypač dabar, kai kuriasi daug reklamos agentūrų, galima pradėti ir savo verslą. Mūsų kompiuterių bazė gerai išplėtota – jaunuoliai turi galimybę mokytis aštuoniose kompiuterių klasėse. Techninė įranga – taip pat mūsų „arkliukas“, nes rengiame modernius amatininkus, galinčius konkuruoti rinkoje, o be techninės įrangos gerų specialistų neparengsi.
– Šiemet jaunuoliams pasiūlysite naują mokymo programą – fotografo. Ar, jūsų vertinimu, jis bus paklausi?
D.R.: Naujoji mūsų pedagogų parengta fotografo programa turėtų pateisinti jaunuolių lūkesčius. Ją galima rinktis baigus ir dešimt, ir dvylika klasių. Mūsų mokykloje veikia fotografijos užsiėmimai, tad žinome, kad moksleiviai labai domisi fotografijos naujovėmis, galimybėmis, technika. Geras fotografas šiuo metu – paklausus, todėl išmanyti fotografijos subtilybes jaunuoliui, manau, tikrai labai pravartu. Na, o darbo gerai savo sritį išmanantis fotografas tikrai ras.

A.Akelaitis: „Išmokau ne tik žiesti „uzbonus“, bet ir gerbti save“

Kauno taikomosios dailės mokyklą yra baigę daugelis žymių asmenybių. Tarp jų – ir kunigas Algirdas Akelaitis, šiuo metu studijuojantis Romoje. Kauno taikomosios dailės mokykloje A.Akelaitis įgijo keramikos meno dirbinių gamintojo specialybę. Kaip sako pats Algirdas, čia jis išmoko ne tik žiesti „uzbonus“, bet ir gerbti save.
„Kauno taikomosios dailės mokykla mano gyvenime, be abejo, buvo didelis lūžis, nes tai pirmoji pasirinkta mokykla. Beje, ji ir tebėra mylimiausia. Visų pirma todėl, kad čia pirmąkart išgyvenau tikrą mokinio ir mokytojo santykį, kai abi pusės viena kitos vardą pradėdavo didžiąja raide. Ši mokykla man užaugino pasitikėjimo ir optimizmo raumenis. Greta visų žinių, puodų, atsivertimų ir įsimylėjimų mokyklą baigiau žinodamas, kad esu vertingas ir kažkam svarbus, – tai man buvo didysis lobis, atrastas būtent čia“, – teigė keramikos, architektūros ir kunigystės studijas baigęs A.Akelaitis.

Gali pakeisti pasaulį. Žinoma, jeigu tinkamai pasirinksi. Tinkamai pasirinkti būsimas studijas abiturientus skatina vieno didžiausių šalyje Kauno technologijos universiteto vadovai.

“Verta pasinaudoti galimybe tapti sumanios, kūrybingos, pažangios, inovatyvios 14 tūkst. studentų bendruomenės dalimi – tarp 59 studijų programų tikrai rasite sau priimtiną“, – teigia šios aukštosios mokyklos prorektorius prof. Pranas Žiliukas.

Lyderio vardą Kauno technologijos universitetas (KTU) ne pats sau „prisikabino“ – tai ne tik Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas), bet ir keletą metų savaitraščio „Veidas“ rengiamo bei skelbiamo Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo duomenys.
„Mūsų universitetas labai glaudžiai bendradarbiauja su verslo, kitų sričių atstovais – būsimaisiais studentų darbdaviais. Verslas mums diktuoja specialistų poreikį. Mes patys taip pat atidžiai stebime darbo rinką. Turime būti tarsi orakulai, nes reikia numatyti, kokios naujos studijų programos reikalingos, kad patenkintų rinkos poreikius po kelerių metų“, – pabrėžia prorektorius.

Elektroninio amžiaus iššūkiai

Šįmet KTU yra parengusi keturias naujas bakalauro studijų programas: elektroninio mokymosi technologijos, transporto elektronikos, Europos studijų ir viešosios politikos. „Šios programos kurtos labai atsakingai. Naujų programų sukūrimą lemia mokslo pažanga, verslo poreikiai, socialiniai reiškiniai, – tvirtina P.Žiliukas. – Kaip visuomet, einame ne kiekybės, o kokybės keliu. Tiesa, pas mus yra ir studijų programų, kurių pavadinimai nekito pusę amžiaus, tačiau jos nuolat atnaujinamos, todėl populiarumo ir aktualumo nepraranda iki šiol.“
Prorektorius moksleivius ragina gerai ištyrinėti siūlomas studijų programas, nepasiduoti minios instinktui ir išsirinkti sau patrauklias, įdomias studijas.
Nauja KTU elektroninio mokymosi technologijos studijų programa rengs aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gebės diegti ir naudoti informacines bei ryšių technologijas elektroniniame mokyme, patys organizuos ir realizuos elektroninį mokymą.
Nauja transporto elektronikos studijų programa siekia sudominti tuos jaunuolius, kuriems transporto priemonės – daugiau nei vien metalo ir detalių visuma. Studentai analizuos automobilių ir elektromobilių elektronines sistemas, jų eksploataciją, transporto sensoriką, valdiklius, transporto energijos šaltinius, dirbs su testavimo ir diagnostikos priemonėmis, projektuos transporto srautų valdymo ir automobilių statymo sistemas, elektronines logistikos sistemas ir tinklus.

Tai, ko reikia šiuolaikinei Europai

Europos studijos jau ne pirmus metus yra įtrauktos į užsienio universitetų programų sąrašą. Atėjo laikas joms ir KTU.
Ši studijų programa skirta norintiems išmanyti Europoje vykstančius politinės, ekonominės ir kultūrinės integracijos procesus, jų priežastis, įtaką įvairioms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims, gebančius laisvai dalykiškai komunikuoti lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.
„Šiuolaikinei Europai reikia darbuotojų su tokiomis kompetencijomis“, – teigia P.Žiliukas. Pasak jo, baigę šias studijas absolventai ras darbo tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos administracinėse struktūrose bei tarptautinėse organizacijose, regioninės ir vietos valdžios institucijose bei įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose.

Gilinsis į valdymo meną

Valdyti reikia mokėti, nes įstatymai patys savaime neveikia. Viešosios politikos studijas baigę studentai tai neabejotinai mokės.
Studijuodami jaunuoliai sužinos, kas yra ir kaip veikia valdžia bei politika, viešoji politika, viešasis administravimas, teisė ir įstatymai, tarptautinė politika, ekonomika, valstybės finansai, viešieji ryšiai, Europos Sąjunga; išmoks taikyti įvairius tyrimų metodus viešosios politikos analizėje ir konkrečiose jos srityse – socialinėje, ekonominėje, sveikatos, švietimo, kultūros, aplinkos ir kitose; taikydami įgytas žinias gebės spręsti aktualias viešąsias problemas, tokias kaip nedarbas, migracija, korupcija.

Vienu šūviu – du zuikiai

Be studijų programos, pasirinktos stojant į KTU, studentai gali papildomai studijuoti ir antrą pirmosios pakopos studijų programą, visą arba jos dalį. Universitete vykdomos studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Tokią programą sudaro dvi dalys: viena jų skirta studijų krypties, kurios kvalifikacinis laipsnis teikiamas, dalykų studijoms, kita – gretutinės studijų krypties, t.y. kitos, negu teikiamas kvalifikacinis laipsnis, studijų krypties dalykų studijoms.
Universitete siūlomos šios gretutinių studijų krypčių programos: apskaita; ekonomika; finansai; informacinės technologijos; informatika; marketingas; matematika; pedagogika; psichologija; vadyba; viešojo sektoriaus ekonomika; žmonių išteklių vadyba.
Svarbu tai, kad būsimieji studentai turi galimybę tiesiogiai, ne vien tik lankydamiesi interaktyviuose KTU tinklalapiuose www.ktu.lt, www.ktu.lt/ateik, www.ikraunam.lt, www.kastudijuoti.lt, www.atvirudurudiena.ktu.lt, susipažinti su šia aukštąja mokykla.
Pernai KTU veiklą pradėjo Moksleivių universitetas, kurio tikslas – atverti jaunuoliams laboratorijų duris, supažindinti su naujausiais mokslo laimėjimais ir tiesiog pasijusti „saviems“ universiteto bendruomenėje.
Šiame universitete taip pat jau lankėsi ir vadinamąją mokslo stovyklą surengė VšĮ Nacionalinė moksleivių akademija. Pasak akademijos projektų vadovės Rūtos Žukauskaitės, lankymasis KTU laboratorijose ir realus darbas jose sesijos dalyviams padarė didelį įspūdį. „Moksleiviams labai svarbu realiai pamatyti laboratorijas, dirbti jose, atlikti bandymus – praktiniai užsiėmimai vieni efektyviausių“, – teigia R.Žukauskaitė.
Dvi dienas KTU laboratorijose jie kartu su dėstytojais atliko įvairius bandymus, diskutavo tiesiogiai – tokie mokymai moksleiviams padeda ir lengviau apsispręsti, kur studijuoti.
„Taip pat į bet kurią šalies mokyklą galima pasikviesti KTU mobiliąją laboratoriją, kurioje galima susipažinti su mūsų aukštojoje mokykloje esančia įranga. Moksleiviai gali pabandyti toje nedidelėje laboratorijoje patys atlikti kai kuriuos bandymus“, – aiškina prorektorius P.Žiliukas.

Kviečia naujos laboratorijos

KTU kasmet investuoja į tyrimo centrų, naujų laboratorijų įrengimą. Pernai gruodį KTU atidarytas pirmasis Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras Lietuvoje. Jis pastatytas ir įrengtas, įgyvendinant vieną iš integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programų projektų.
Taigi studentai, įgiję teorinių žinių, jas galės pritaikyti praktikoje – aštuoniose moderniai įrengtose laboratorijose tobulinti ir gaminti naujus produktus, kuriuos siūlys gamintojams. Verslo įmonių technologams šiame centre sudarytos visos sąlygos patiems atlikti tyrimus ir bandymus.
Dar vienas šios aukštosios mokyklos vykdomas stambus projektas – KTU studentų miestelyje kuriamas pasaulinio lygio Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras – slėnis „Santaka“, kuriame bus kryptingai plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir komunikacinės technologijos, jau dabar sudarančios svarią šalies eksporto dalį. Šiame centre savo tyrimus galės atlikti mokslininkai, stažuotojai ir studentai ar privataus sektoriaus vartotojai.
Įdiegus ir šią naujovę KTU labai išsiplės chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinių technologijų sričių techninė bazė. „Siekiame, kad KTU veiktų pasaulinio lygio laboratorijos“, – teigia P.Žiliukas.
Ir tai ne viskas: KTU žengia dar vieną ryžtingą žingsnį spartindamas naujų žinių ir technologijų kompetencijos bei infrastruktūros plėtrą Baltijos jūros regione. Vasario 7 d. Helsinkyje (Suomija) KTU ir Aalto universiteto Verslumo centras pasirašė memorandumą, kuriuo numatoma Kaune įsteigti Inovacijų ir verslumo centrą.
„Pasirašyta sutartis su Aalto universitetu taps tvirtu pagrindu, siekiant aktyviai dalyvauti valstybės raidoje, įgyvendinti KTU strategines nuostatas ir tapti Baltijos šalių technologijų kūrimo kompetencijų centru“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.

Verslui reikia įvairiapusių darbuotojų

Apie universiteto įgytų žinių svorį geriausiai galėtų papasakoti karjeros aukštumų pasiekę absolventai. Vienas tokių – AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
„KTU turi labai stiprias inžinerijos mokslo tradicijas, universitete gerai subalansuotos teorinė ir praktinė studijų dalys. Tai buvo labai naudinga studijuojant. Kaip vertingiausią patirtį įvardyčiau galimybę gauti aukštos kokybės bazines įvairių disciplinų žinias“, – pripažįsta „Lietuvos energijos“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniam verslui reikalingi universalūs, plačios specializacijos darbuotojai. „Tarpdiscipliniškumas neabejotinai tampa dideliu pranašumu, verslas ieško lyderių, kurie geba savarankiškai spręsti uždavinius, žino, kokius įrankius naudoti, ir sugeba efektyviai valdyti informaciją, – vardija D.Misiūnas. – Renkantis studijas siūlau galvoti apie tai, kokį darbą norėsite dirbti, mažiau dėmesio skiriant specialybių populiarumo reitingams.“
O jeigu vis dėlto sudėtinga nuspręsti, kokia studijų programa arčiausiai širdies, – tai nesunku išsiaiškinti tinklalapyje www.kastudijuoti.lt atlikus testą „Ką studijuoti?“. Kelios minutės, ir turi atsakymą.

kauno-arena199

Kauno “Žalgirio” arenos statybos darbų pabaiga vėl atidedama, šįsyk iki paskutinio įmanomo termino – liepos 1 dienos.

“Verslo žinios” rašo, kad vėluojančius darbus užfiksuos antstolis, o jiems paspartinti reikia greitesnių ne tik statybininkų, bet ir miesto valdžios apsisukimų.

Kaip garantą, kad iki šios datos arenoje statybininkai jau bus baigę darbus, “Vėtrūna” į banko sąskaitą pervedė 8,5 mln. litų. Balandžio 30 dieną arenoje laukiama antstolio, kuris aprašys konkrečiai atliktus darbus, kad teisinių ginčų atveju būtų įvardyta konkreti padėtis. Šį pavedimą antstoliui davė Kauno miesto savivaldybė, kuri yra arenos statybos užsakovė.

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sakė, kad šiuo metu daugiausia arenoje neatlikta inžinerinių darbų.

“Kad suspėtų iki liepos, statybininkai joje turėtų dirbti trimis pamainomis, tačiau to nėra. Todėl artimiausiu metu bus apsispręsta, ar paimti tą garantą, ar vėl geranoriškai tartis, kad darbai vyktų sparčiai. Mes sėdim vienoj valtyje su “Vėtrūna”, todėl esame suinteresuoti, kad arena iki liepos būtų pastatyta”, – patvirtino jis.

Kauno areną statančios bendrovės “Vėtrūna” atstovai patikino, kad darbai bus tęsiami ir iki liepos pradžios objektas bus baigtas. Tačiau, anot statybininkų, yra atlikta nemažai projekto pakeitimų, kurių derinimas miesto savivaldybėje užima laiko, todėl jei nebus šių dokumentų derinimui skirtas ypatingas dėmesys, arenos statybos darbų pabaiga gali pakibti ant plauko.

Kauno areną 25 metus koncesijos pagrindu valdys Ūkio banko investicinė grupė. Koncesininkas į šį projektą turės investuoti iki 32 mln. litų ir kasmet surengti iki 70 renginių. Kauno arenoje tilps apie 15 tūkst. žiūrovų.