Inga NECELIENĖ

Kai Vilniuje dėl pirmojo šio sezono krepšinio trofėjaus kovojo senos priešininkės – sostinės „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ komandos, sirgaliai ir žiūrovai stebėjo ne mažiau įdomią ne tik žaidėjų, bet ir trenerių tarpusavio kovą. Abu beveik vienmečiai, abiem neseniai patikėtos vyriausiųjų vairininkų pareigos, abu panašiai impulsyvūs ir ekspresyvūs – į Tomą Pačėsą (44 m.) ir Šarūną Jasikevičių (rytoj, kovo 5-ąją, minintį 40-metį) TV kamerų objektyvai krypo ne rečiau nei į karštus įvykius aikštelėje.

Kaip jie šiapus ir anapus ekrano atrodė? Kai vyksta karas ir jo lemtis kybo ant plauko, ne gražiai atrodyti svarbiausia. Ramią mažai kam žinomo miestelio kasdienybę sudrumstė nedidukas krepšinio treneris, įkūręs ir per kelerius metus nuo žemiausios iki aukščiausios šalies lygos nuvedęs vietinio fabriko remiamą krepšinio komandą.

Nepriklausomybės priešaušriu į šio miestelio mokyklos salę atvykdavo ir legendinio „Žalgirio“, ir „Statybos“ vyrai, o kai sykį „Kibirkšties“ moterys čia susitiko su kubietėmis, vietiniai grūdosi bent akies krašteliu pažiūrėti į iki tol neregėtas juodaodes. Draugiškam viešnių iš Kubos ir šalies moterų rinktinės mačui vėl vadovavo buvęs ilgametis stipriausios krepšininkių komandos Vilniaus „Kibirkšties“ ir nacionalinės rinktinės treneris Algis Gedminas, tuomet jau persikėlęs į Dzūkiją, arčiau tėviškės, ir nuo 1983 m. stojęs prie nedideliame miestelyje suburtos Vieciūnų „Drobės“ komandos vairo. Ir išsišoko – iš vietinių ir kelių „legionierių“, t.y. už pažadėtą būstą iš kitur atsiviliotų žaidėjų, sudarytai ekipai nuo trečios pagal pajėgumą iki aukščiausios šalies lygos nukeliauti pakako trejų metų.

Iš šono rungtynes stebintiems A.Gedminas visada buvo įdomus – ar komanda laimi, ar pralaimi. Į savitu folkloru garsėjusio trenerio palyginimus, kurių per vienas rungtynes būdavo pažeriama keliomis dešimtimis ir keliais aukštais, būdavo įpinama ne tik visiems žinomų keiksmų, bet ir su didžiuliu jo pomėgiu žvejyba susijusios leksikos. „Ko ten lendi – ar tau, kilbukui, vieta po krepšiu! Apie savo lydekas ir nerštą galvojat ar krepšinio žaisti susirinkot? Kabliuko aikštelėj ieškai ar į kamuolį žiūri?!“ – nedidelę mokyklos salę treneriui perrėkti būdavo vieni niekai.

Šis ekskursas į trijų dešimtmečių senumo įvykius – ne bandymas ieškoti to, ko šiandien nerastume. Panašių palyginimų gal neišgirstume, bet riksmų ir keiksmų – į valias, nes tai kasdienė matoma ir girdima krepšinio rungtynių pusė. „Bet su gerais berniukais karo nelaimėsi“, – paaiškina krepšinio treneris Kęstutis Kemzūra.

Tikslas – užmušti varžovą

Literatūroje trenerio darbas dažnai lyginamas su ekstremalių profesijų atstovais, pavyzdžiui, lakūnais. „Lemiamomis akimirkomis ir trenerio, ir lakūno sprendimai lemia, išsigelbėsi, išsaugosi keleivių ir įgulos gyvybes ar praloši ir žūsi“, – knygos mintimis pasidalija K.Kemzūra.

Krepšinio treneriui, biomedicinos mokslų daktarui Rūteniui Paulauskui įstrigo lyderių savybes nagrinėjantis veikalas, kuriame pagal panašias ekstremalias darbo sąlygas į vieną gretą rikiuojamas vadovavimas kariuomenei, sporto komandai, redakcijai ir mokinių klasei.

Jokie standartai, kaip šiems kolektyvams vadovauti, netinka, todėl lyderis turi elgtis pagal situaciją – kartais labai destruktyviai, o kartais itin konstruktyviai. „Jeigu sporto komandoje įsivyrauja demokratija ir sprendimus priima ne vienas žmogus, atsiranda sporte baisus dalykas – anarchija, kuris tampa nevaldomas ir nuo to visiems būna blogai: žaidėjams, treneriams, komandos vadovams, sirgaliams. Todėl neį­si­vaizduoju gero trenerio, kuris būtų demokratiškas“, – sako R.Paulauskas.

Ramybe spinduliuojantį trenerį per įtemptas rungtynes įsivaizduoti sunku, bet lengva numanyti aplinkinių reakciją, jeigu tokio stratego komanda pralaimėtų. „Sprendimai nepasiteisina, komanda klumpa, o treneris – šaltas ir ramus, nepanikuoja, nešaukia, nelaksto. Koks čia treneris, argi tai normalu?“ – klyktų gerbėjai.

„Sunku pasakyti, kas yra normalu, o kas ne. Sporte nusistovėjo aiški tendencija: jei komanda laimi, tampa čempione, daug dalykų atrodo normalu. 30 taškų laimi, bet iš žaidėjų vis tiek reikalauja maksimumo – štai koks geras treneris. O jei pralaimi – viskas atsisuka prieš: 30 taškų pralaimi ir dar skeryčiojasi, lyg kas nuo to švieslentėje pasikeistų!“ – veidrodinius atspindžius pamini R.Paulauskas.

Kelnės prasisegė, suknelė nusmuko – parodyti būtina, tai jau „top“ kadras. Treneris toks susinervinęs, kad net spjaudosi? Pats laikas kamerą kišti jam kuo arčiau veido.

„Visi mes ramūs iki tam tikros ribos. Bet mūšyje nelabai galvojame, kaip atrodome ir ką sakome. Ekstremaliose situacijose išlenda tai, kas blogiausia. Arba labai norime parodyti tai, kas blogiausia. Nebėra jokių tabu, nepaliekama jokios uždangos. Bet ir aktoriai, ir kitų profesijų žmonės šaukia, keikiasi, verkia. Blogio ir taip užtenka – gal reikėtų trenerį palikti ramybėje ir duoti jam išsikeikti“, – svarsto K.Kemzūra.

Ir sportininkui, ir treneriui reikia gero agresyvumo, negali būti švelnus, nes kovoji, juk rungtynės – tai karas. Vadinasi, privalai būti kietas, negailestingas, agresyvus, nes tam tikra prasme nori užmušti varžovą. Kai susitinka panašaus lygio, pajėgumo ir talento komandos, laimi ta, kuri turi daugiau energijos, būna agresyvesnė. Nedidelėje krepšinio aikštelėje per minutę padėtis kartais pasikeičia kelis kartus, o treneris gali pašaukti žaidėją ir čia pat replikuoti, nurodyti, atkreipti dėmesį. Futbolo, regbio, beisbolo aikštėje taip nepašūkausi, nes atstumai kiti.

Kaip išlikti ramiam ir suvaldyti komandą, jei emocijos verda iš visų pusių: tarp į dvi stovyklas pasidalijusių sirgalių, trenerių štabo ir žaidėjų, kurie ir su varžovais, ir su teisėjais, ir tarpusavyje sukibirkščiuoti gali. Labai pasiduosi emocijoms – negalėsi blaiviai mąstyti, priimti tinkamus sprendimus ar keičiantis situacijai  žaibiškai reaguoti: laiku paprašyti minutės pertraukėlės, pakeisti žaidėją, nuspėti tikėtinas varžovų užmačias. Prireikia stipresnio žodžio, riksmo, ekspresyviai sviesto rankšluosčio ar švarko arba trenerių dažnai naudojamos žaidėjų išbudinimo taktikos – nesportinės pražangos.

„Įnirtinga sportinė kova – tai gladiatorių kautynės, karas, o kai užvaldžiusios emocijos ir karo baigtis kybo ant plauko, mandagybėms vietos nėra. Gerbiamasis, atsiprašau – nebe tos kategorijos žodžiai“, – sako K.Kemzūra, pridurdamas, kad sporte, kaip ir kare, tikslas pateisina bet kokias priemones.

Nuo kūno – prie galvos

Neuroreabilitacijos procesus tyrinėjantis Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas sako, kad krepšinio treneriai – vieni uoliausių mokinių, noriai ateinančių ir į jo skaitomas paskaitas. Dabar visuotinai pripažįstama, kad labiausiai treneriams trūksta psichologinių žinių. Va­dinasi, pamažu nuo kūno tobulinimo pereinama prie galvos?

„Vaizdžiai kalbant galima taip sakyti. Bet gerų psichologų trūksta, o sporto psichologų apskritai turime saujelę. Mokslo įstaigos, tarp jų ir LSU, turėtų daugiau dėmesio į tai kreipti, daugiau ruošti specialistų, skaityti paskaitų, nes tai didelė spraga“, – sutinka A.Skurvydas.

Komandos fiziologų turi, sporto mokslininkų turi, o psichologų – ne. Nors kūną valdo galva, vis dar labiau domimasi sportininko kūnu, nes jį suprasti daug lengviau. Savęs ir savo emocijų valdymo tema (angl. „self-control“) pas mus dar labai nauja, nors, rektoriaus tikinimu, tuo, kaip reikia valdyti savo protą, jausmus, mąstymą, mums visiems būtų labai sveika pasidomėti. Tada, pasak A.Skurvydo, ir sau, ir kitiems nervų negadintume. Ir visi ilgiau gyventume.

Betgi sportas visų pirma mėgstamas dėl ekspresijos, emocionalumo, spontaniškumo, nesuvaidintų tikrų jausmų. Jeigu sportininkai, treneriai elgtųsi ramiai lyg robotai – ar nenusisuktų gerbėjai? Visiškai užblokuoti trenerio emocinį intelektą vargu ar pavyktų ir kažin ar to reikėtų. Jeigu treneris nerodytų emocijų, komandai vadovautų ramiu ir tolygiu lyg mokslininko tonu, vargu ar tokiu šnekėjimu įkvėptų sportininkus kovoti. Vadinasi, tarp rėkimo, šaukimo ir utopinės jo ramybės turėtų būti vidurys.

„Turi išlikti šaltas protas, o emocinis trenerio intelektas privalo padėti suvaldyti komandą. Rasti aukso vidurį sunku. Nuolatiniu rėkimu iki proto neprisibelsi, tą sėkmingiau galima padaryti taikliu žodžiu, kuris gali būti įvilktas į emocinį kontekstą – aistringiau gestikuliuoti, kad būtum išgirstas, nėra blogai. Bet manyti, kad kuo garsiau šauksiu, tuo geriau mane supras, – prastas skonis ir išsiauklėjimas“, – tikina A.Skurvydas.

Treneriai itin domisi komandos suvaldymu, bet nesimoko, kaip tvarkytis su savo emocijomis, o tai, LSU rektoriaus tvirtinimu, yra silpnoji jų pusė. Mes, žmonės, esame emocionalūs, bet tam mums ir duotas protas, kad išmoktume susivaldyti. Aštrios emocijos, nuolatinis stresas – pagrindinės priežastys, lemiančios nervų ląstelių žūtį. O visa tai nepraeina be pasekmių ne tik rėkiančiajam, bet ir tam, ant kurio šaukiama – apšauktojo galvos smegenys į įžeidimą gali aktyviai reaguoti ir pusmetį, ir metus, ir visą gyvenimą.

Ar tikrai išlieka stipriausi?

Tose šalyse, kuriose sportas yra politinis įrankis, turintis pasauliui parodyti, kokių stiprių atletų valstybė išaugina, dažniausias sportininkų ugdymo būdas – nuolatinis fizinis ir psichologinis muštras. O įvairiausių būdų su smulkmeniškomis priemonių detalėmis galėtų pateikti karjeras jau baigę buvusios SSRS sportininkai.

Lietuviai – ne išimtis: visiems duodavo didžiulius krūvius ir sakydavo, kad tie, kurie atlaikys, tie ir bus pasaulio čempionai. Nepatinka trenerio epitetas, intonacija, suskydai, apsižliumbei dėl vaizdingo palyginimo ar posakio – vadinasi, sporte tau ne vieta, o už durų norinčiųjų eilė laukia. Tiesą sakant, toks požiūris pažįstamas ne tik iš sporto.

„Šis reiškinys po truputį nyksta, nors dar rastume pagal seną kurpalių dirbančių trenerių. Anais laikais Lietuvoje buvo viena stipri moterų ir dvi vyrų krepšinio komandos – jose išlikdavo arba talentai, arba stipriausi. Dabar komandų kur kas daugiau – nepatinka vienas, gali eiti pas kitą trenerį. Dabar trenerio paskirtis – suprasti vidinius žaidėjo motyvus, kurie jį skatina siekti geriausio rezultato“, – lygina R.Paulauskas.

A.Skurvydas perspėja, kad jeigu vaikai patiria socialinį trenerio pažeminimą, tai gali būti trauma visam gyvenimui. Todėl tokius trenerius, kurie su vaikais bando dirbti kareiviškai, bet kokia kaina siekia iš jų padaryti tvirtus sportininkus ir kitiems girdint tyčiojasi, iškart reikėtų vyti lauk.

„Sporte turėtų likti patys talentingiausi, bet daug talentingų vaikų tokiu trenerių elgesiu galima sugadinti. Tai ne laukinė gamta, nors net gamtoje gyvūnai pradeda vieni kitus globoti. Dėl tokio požiūrio labai daug žmonių susižalojo sveikatą, neretai – patys talentingiausi“, – atkreipia dėmesį LSU rektorius.

Olimpinė čempionė, krepšininkė Angelė Rupšienė, „Kibirkštyje“ ne vienerius metus tiksliai vykdžiusi trenerio A.Gedmino nurodymus (bet kokia žaidėjo kūryba būdavo blogis) ir klausiusi kandžių jo replikų, yra prisipažinusi, kad nenorėtų to prisiminti ir iš praeities kapstyti nemalonių dalykų.

Ir moterų, ir vyrų komandas treniravęs R.Paulauskas pripažįsta, kad dirbti su moterimis yra kur kas sunkiau: treneris turi būti santūresnis ir labiau galvoti, ką, kaip ir kada sako, nes moterys daugybę dalykų, taip pat ir žaidybinių, gali priimti labai asmeniškai, užpykti ir po nežinia kiek laiko tai priminti arba neatleisti visą gyvenimą.

„Ne visi vyrai treneriai galėtų dirbti su moterų komanda, su vyrais darbuotis psichologiškai kur kas lengviau. Ir nė viena moteris negalėtų dirbti su didelio meistriškumo vyrų ekipa. Būdama švelnesnės prigimties, ji neištvertų totalumo, kuris vyrauja stipriosios lyties sporte, ir būtų priversta kapituliuoti anksčiau, o treneris turi išlaikyti viską iki galo“, – sako buvęs nacionalinės moterų rinktinės treneris R.Paulauskas.

Žalčiai plaukuoti šansų neturi

Patekę į naują aplinką legionieriai pirmaisiais mėnesiais, be elementarių „labas“ ar „viso gero“, dar pramoksta tos šalies keiksmažodžių, nes tai tam tikra visiems aiški kodų kalba.

Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinių ryšių prorektorė, Lietuvių kalbos katedros profesorė Ineta Dabašinskienė, kurios viena tyrinėjimo sričių – psicholingvistika, paaiškina, kad patekus į ekstremalią situaciją (sporto rungtynėse tokios ypač dažnos) pirmiausia iš leksikono, saugomo ir trumpalaikėje, ir ilgalaikėje atmintyje, atkoduojami stiprų emocinį krūvį turintys žodžiai.

Net jeigu žmogus ilgą laiką gyvena užsienyje, puikiai moka tos šalies kalbą, įvykus nemaloniai situacijai gali savo gimtąja kalba nusikeikti ar riebesnį žodį pasakyti. Esant tam tikriems emociniams dirgikliams šie žodžiai palyginti greitai iš saugyklų ištraukiami.

Naujokus veikia ir vadinamoji kalbinė akomodacija: į tam tikrą kalbinę aplinką patekęs žmogus ir savo kalba, ir elgsena taikosi prie ten jau esančių. O grįžę nesunkiai adaptuojasi iš naujo. Šių dienų realijomis kalbant, dešimt mėnesių už Atlanto praleidžiančiam Jonui Valančiūnui patekus tarp savų, t.y. atvykus į rinktinės stovyklą, nebūna sunku nuo „f“ vėl pereiti prie „b“.

„Kodėl vartojame pas mus iš Rusijos atėjusius keiksmažodžius, galima paprastai paaiškinti kalboje veikiančiu dažnumo principu: lietuviškų keiksmų mažai girdime, jie nėra ryškūs, jei kas ir nusikeikia, pasimėto kokiomis rupūžėmis, kitų, tokių kaip bl…, k… ir panašių, girdime tūkstančius kartų dažniau. Taigi vienu trumpu žodžiu galime daug ką pasakyti“, – dar nuo Stalino laikų iš kalėjimų po visą tuometę SSRS paplitusių mongolų invazijos metais rusams paliktų keiksmų populiarumo priežastis paaiškina I.Dabašinskienė.

Mūsų keiksmažodžiai mažai tyrinėti, nes mums labiau rūpi kalbos norma, o ne kasdienė vartosena. Išgirdus keiksmažodį tampa aišku, kad buvo patirta stipri emocija, kurią ir šalia esantiems su tokiu „pariebinimu“ lengviau suprasti.

Bet keikiasi ne tik treneriai ar sportininkai – kiekvienas nesame šventas. O sporte dar veikia kalbos ekonomijos principai: čia reikia pasakyti greitai, paprastai, trumpai ir aiškiai. Kai per minutės pertraukėlę reikia greitai perduoti skubią informaciją, ne laikas galvoti, kokiais žodžiais tą padaryti.

„Kalba turi būti stipri ir įtikinama, todėl pasirenkamas toks žodynas ir kalbėjimo maniera, kuri būtų paveiki. Rusiški keiksmai ne tik trumpi, bet dar turi emociją sustiprinantį sprogstamąjį efektą – jiems būdinga sprogstamųjų, pučiamųjų garsų sangrūda. Kita vertus, jaunoji karta vartoja ir angliškų keiksmažodžių, todėl dabar išgyvename hibridinį laikotarpį, matome tam tikrą jų persimaišymą – tai jau kalbos prestižo, vienos ar kitos kalbos įtakos zona“, – pastebėjimais dalijasi psicholingvistė.

Lietuviški keiksmai į šią konkurencinę kovą šansų įsiterpti neturi, nes visų pirma retai vartojami, antra, dauguma jų ilgi, kai kurie praradę ryšį su pirmine reikšme ar greičiau juokingi nei paveikūs. Eksperimento vertas klausimas, ar neužkliūtų žaidėjas už vidurio linijos ir nenuvirstų iš netikėtumo, jei išgirstų trenerio siūlymą eiti kiaulėms uodegų mazgoti, šunų šukuoti ar balų deginti.

„Įgūdžiai, kalbiniai irgi, susiformuoja natūraliai, specialiai čia nieko nepadarysi. Ir jeigu nėra platformos lietuviškiems keiksmams prigyti, matyt, jie ir neprigis. Geras, stilingas kalbėjimas neatsiranda per dieną – tai žmogaus raidos kelias“, – reziumuoja I.Dabašinskienė.

Kai aistros aprimsta

Ko po įtempto sezono prie upių ir ežerų, apsikarstę meškerėmis ir kitais žvejybos atributais, traukė ar tebetraukia dauguma legendinio „Žalgirio“ krepšininkų, trenerių (Vladas Garastas mėgdavo vėžiauti) ir dabarties strategų bei oranžinio kamuolio meistrų?

Nuslopinti stresą, atsigauti, moksliškai tariant, sumažinti kortizolio koncentraciją ir padidinti endorfino, džiaugsmo hormono, lygį. Joga, pasivaikščiojimai gamtoje, žvejyba – vieni tinkamiausių atsigavimo būdų, atrandamų spontaniškai arba atsitiktinai. Jei atsigavimas paliekamas savieigai, tada, pasak A.Skurvydo, pagreitintu tempu ardoma sveikata ir anksčiau laiko paliekamas gyvenimas.

Sulaukęs beveik 79-erių A.Gedminas pralaimėjo gyvenimo kovą – pergalę teko įskaityti sunkiai ligai. O išsišokėlė „Drobė“ mirė kartu su nepriklausomybės pradžioje dieną naktį baigusiomis burgzti verpimo staklėmis. Dauguma komandos aukštaūgių įsikūrė netoliese esančiuose Druskininkuose, tapo treneriais, sporto centrų, sanatorijų vadovais. Mažas miestelis šalia jų ir vėl nurimo.

Po pergalingų „Lietuvos ryto“ krepšininkų, klubo vadovų ir sirgalių šėlionių nurimo ir „Siemens“ arena. Abu finalinio mačo komandų strategai atrodė ne mažiau kilometrų aikštelėje įveikę nei pagrindiniai jų žaidėjai kartu sudėjus. Suplūkęs ir užkimęs T.Pačėsas triumfavo, o Š.Jasikevičius tą naktį greičiausiai vargiai galėjo užmigti.

Treneris yra vienišas

Rinalda Germanienė, psichoterapeutė, sporto psichologė

Sportas – tai karo atmaina, todėl čia patiriami panašūs emociniai ir psichologiniai krūviai. Nuolat dirbti patiriant didžiulę įtampą, ribinius išgyvenimus – pavojinga sveikatai. Kaip rodo atliktas tyrimas, kario emocinė ir psichologinė būklė kare išlieka adekvati dešimt dienų, po to jo nervų sistema neišlaiko, atsiranda įvairių šalutinių veiksnių, kurie daro didžiulę įtaką asmenybės raidai, jos transformacijai.

Patiriami stiprūs emociniai išgyvenimai turi išliekamųjų reiškinių ir mūsų mintims, ir emocijoms, ir elgesiui. Labai individualu, kiek žmogus gali ar (ir) nori patirti ribinius išgyvenimus arba gyventi jausdamas nuolatinę įtampą. Dažnai treneris pats pasirenka tokį gyvenimo kelią todėl, kad nori įrodyti, pirmiausia sau, jog gali tai atlaikyti.

Ką reiškia, kai treneriai ant sportininkų rėkia, šaukia? Dažniau rėkia senesnės kartos treneriai, kiti derina rėkimą su kalbėjimu, bendravimu. Dažnas treneris rėkia dėl to, kad kartais toks metodas pasiteisina – sportininkui sukelia baimę, nerimą. O tokia sportininko savijauta neretai paaštrina reakciją, mobilizuoja, sužadinamas savisaugos instinktas, tada sportininkas stengiasi neklysti, kad išvengtų rėkimo, neigiamų emocijų ir reakcijų.

Baimė ir nerimas sporte suvokiami įvairiai. Pavyzdžiui, anglai buvo šokiruoti, kai gražiausią ir talentingiausią futbolininką Davidą Beckhamą pamatė su mėlyne paaky ir sužinojo, kad ją įtaisė santūrusis seras Alexas Fergusonas, mat po „Manchester United“ komandos pralaimėjimo nesusivaldė ir sviedė „bucą“, kuris pataikė tiesiai D.Beckhamui į akį.

Nerimas gali būti kliūtis prisiimti riziką, bet gali duoti būtiną emocinį spyrį, reikalingą iššūkiui priimti. Taigi kai kurie treneriai sąmoningai padidina nerimo lygį savo sportininkams, kad šie pasiektų geresnių rezultatų.

Geriau šaukiantis nei rėkiantis treneris. Čia būtų galima remtis siųstuvo ir imtuvo principu. Tam, kad imtuvas priimtų informaciją, siųstuvas ją turi išsiųsti imtuvui atpažįstamu formatu. Sužadinti žaidėją galima ir gestu, jeigu treneris žino, ką tas gestas konkrečiam žaidėjui reiškia.

Kita vertus, šaukimas – tai labai garsus kalbėjimas. Jis vertingas tik tada, kai treneris iš tikrųjų turi ką pasakyti. Ledo ritulininkas Dainius Zubrus yra sakęs, kad visada nori laimėti ne mažiau nei treneris. Kai treneris nuoširdžiai rūpinasi žaidėjais, bendrauja, supranta, tai jaučia visa komanda. Tada, D.Zubraus tikinimu, kitą dieną po pralaimėtų rungtynių jis nori eiti į čiuožyklą, dirbti, nes ramus ir nuoširdus bendravimas su treneriu prideda pusę žingsnio daugiau kiekvienam kiekvienoje treniruotėje.

Žaidėjas negali būti tiktai funkcija komandoje, jis turi pajusti savirealizacijos jausmą. Einant priešingu keliu – taisant tiktai sportininko funkcinius rodiklius – gali didėti įtampa ir nerimas, nes sportininkas jaučia pareigą ir baimę jos neįvykdyti. Žaidėjai nėra tik instrumentai trenerių strategijose. Pirmiausia sportas prasideda nuo konkrečios asmenybės ir tik po to einama prie komandinių tikslų.

Yra trenerių, kurie supranta psichologijos poveikį, svarbą, ieško pagalbos, žinių, atsakymų į klausimus. Bet nemažai ir tokių, kurie psichologinio palaikymo nevertina ir neieško. Dar kiti pasitiki ir remiasi tik savimi.

Treneris pirmiausia yra vienišas ir veikia kaip subjektas, o ne visumos dalelė, kaip dažnai gali pasirodyti kalbant apie komandines sporto šakas. Komanda pralaimėjo, žaidėjai pamiršo, o treneris – ne. Krepšinis – komandinis žaidimas ir treneris čia ne vienas, bet iš tiesų kiekvienas komandoje atsakingas tik už save. Treneris turi šeimą, draugų, komandą, bet pagrindinė sportinė patirtis yra tik jo paties, pergalė ir pralaimėjimas yra tik jo arba pirmiausia jo.

Atmosfera komandoje yra vienas pagrindinių elementų pergalėms pasiekti. Būtent kuriant komandos atmosferą ir atsiskleidžia trenerio psichologinis meistriškumas.

Trečiadienį prasidėjusiame 23-iajame LKL sezone – bent septynios naujovės: atsirado klubų licencijavimo tvarka, pasirinkta nauja televizija, naujas generalinis rėmėjas, nauja teisėjų direktoriaus pareigybė, tobulesnė skubaus vaizdo kartojimo sistema, kitokia LKL žvaigždžių diena, su LKF taurės varžybomis virsianti ištisu žvaigždžių savaitgaliu, ir naujas, bet visą sezoną tas pats krepšiniui skirtas laikas – kiekvieną savaitgalį penktą valandą popiet.

Inga NECELIENĖ

Žvelgiant į komandų sudėtis ir biudžetus pa­grindiniai LKL lyderiai aiškūs kaip vi­sada – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lie­tu­vos rytas“. Bet jau pernai lygos vidutiniokai įro­dė, kad LKL turnyre grandų ekipų treniruočių ir antrosios sudėties žaidimo laikas rungtynių metu, regis, negrįžtamai praėjo.

Optimalus dešimtukas

Atsiradusi klubų licencijavimo sistema svarbi dviem minimaliais reikalavimais – dokumentais pa­grįstu bent 300 tūkst. eurų biudžetu (atmetus tu­rimas skolas) ir 1200 sėdimų žiūrovų vietų na­mų arenoje. Teisėjų direktoriaus pareigos, patikė­tos Tomui Rimkui, numatytos ne dėl to, kad LKL būtų sunku atsiginti besiskundžiančiųjų pras­tu ar­bitrų darbu, bet siekiant žengti koja ko­jon su stipriausiomis lygomis, padėti kelti krepšinio arbitrų kvalifikaciją ir suteikti jiems progą tobulėti.

„Mes turėjome galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus – atsukdavome rungtynių metu filmuo­jamą vaizdo medžiagą, bet dabar abejotiniems mo­mentams peržiūrėti naudosime specia­liai su­kurtą skubaus vaizdo kartojimo sistemą. Taip in­vestuojame į pagalbą teisėjams, kai spren­džiamas rungtynių nugalėtojų klausimas, ir siekiame galimoms klaidoms užbėgti už akių. Vi­sada turime būti tinkamai pasiruošę išspręsti tokius epizodus“, – sako ypač gerai šią pagalbą suprantantis vienas garsiausių šalies teisėjų, dabartinis LKL generalinis direktorius Ro­mual­das Brazauskas.

Taip pat bus sudaryta teisėjų tobulinimo pro­grama, analizuojamos rungtynės, vertinamas tei­­sėjų darbas jose.

„Kiekvienas inovatyvus sprendimas, kuriuo gerinama, o ne bloginama situacija, yra sveikinti­nas. Žaidėjams pagelbės ir geltona juostelė, ku­ri užsidegs ant krepšinio lentų ir skelbs atakos laiko pabaigą. Naujasis teisėjų direktorius T.Rim­kus – aukšto lygio specialistas, puikiai iš­ma­nantis šią virtuvę ir iš teisėjų, ir iš žaidėjų pu­sės – neabejoju, profesionaliai atliks savo darbą. Džiaugiamės, kad lyga kreipia daug dėmesio į tuos dalykus, kurie kelia daugiausia diskusijų. Nors padėtis ir iki šiol nebuvo bloga, dabar bus siekiama galimiems konfliktams užbėgti už akių“, – numatytas naujoves sveikina praėjusio se­­zono bronzinės komandos Utenos „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis.

LKL žvaigždžių savaitgalis – eksperimentinis šio sezono projektas, į viena sujungsiantis Lie­tu­vos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybas ir Žvaigždžių dienos renginius. O štai kita naujovė – krepšinį rodyti tuo pat metu – pirmiausia skir­ta pastovumą ir aiškumą mėgstantiems sirgaliams.

„Žiūrovams svarbus stabilus tvarkaraštis, jiems reikia žinoti, kada komandos žaidžia. Kai rung­tynės išmėtytos per visą savaitę, žiūrovai pa­siklysta, todėl mes bandysime pratinti, kad šeš­­tadieniais ir sekmadieniais 17 val. per televiziją visada bus rodomas krepšinis. Ne savaitgaliais rungtynių bus labai mažai – vos devynerios iš reguliariojo sezono numatytų 180-ies, daugiau­sia sezono pradžioje, kol komandos dar ne­žais Europos turnyruose“, – paaiškina LKL ge­ne­ralinis direktorius R.Brazauskas.

Pasikeitė ir generalinis lygos rėmėjas, juo ta­po „Tete-a-Tete“ kazino, ir transliuotojas – sa­vait­galiais reikės jungti ne LRT, o TV6 kanalą. R.Bra­zausko tikinimu, lyga buvo visiškai patenkin­ta bendradarbiavimu su ankstesniu trans­liuo­­­toju, bet nuo sausio 1-osios jame nelikus re­k­­lamos LKL būtų sunku įgyvendinti rėmėjams prisiimtus įsipareigojimus.

Prie naujovių paminėtina galimybė klubams registruoti po du krepšininkus iki 21 metų, kurie tą patį sezoną galės žaisti ir LKL, ir NKL.

Reguliarųjį LKL sezoną pradės dešimt ko­­man­dų. „Šiandien tai optimalus komandų skai­čius, kurio siekėme jau porą metų. Ma­no­me, kad tiek jų artimiausiu metu ir išliks. Antrą se­zoną vi­sos ekipos rungtyniaus keturiais ratais. Tiek rung­­tynių nėra paprasta organizuoti. Džiau­gia­mės, kad tiek pat rungtynių Lie­tuvoje žais ir stipriausios komandos, nes mū­sų žiūrovai jas labiausiai ir nori matyti“, – atkreipia dėmesį R.Bra­zaus­kas.

Ano sezono stipriausieji

Formaliai žiūrint vargu ar vasarop pasiekus fi­nišo tiesiąją kas nors sugebės įsiterpti tarp am­ži­nų finalininkų, bet tie laikai, kai visa garbės pa­kyla dar prieš sezoną būdavo rezervuota, – ir­gi praeitis. Nė neketinančioje tikslų mažinti ir šie­met šeštą kartą iš eilės LKL čempionų titulą siek­siančioje apginti Kauno komandoje šiemet prie šešių senbuvių prisidėjo du sugrįžėliai – Man­tas Kalnietis ir Martynas Pocius.

Išvykusius pernykščius legionierius pakeitė trys nauji: atakuojančiuoju gynėju ir įžaidėju ga­lin­tis žaisti pernai JAV studentų lygoje blizgėjęs kanadietis Olivieris Hanlanas, du aukštaūgiai – iš toli galintis pataikyti judrus 208 cm Aus­tra­­lijos rink­tinės puolėjas Brockas Motumas, savo trofė­jų kolekcijoje Eurolygos čempiono titulą tu­rintis graikas Ianas Vougioukas, taip pat atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu pergalių badą kenčiančio „Lietuvos ryto“ atsakas rimtas – iš pagrindinių var­žovų „Žalgirio“ ir „Neptūno“ pervilioti Ar­tūras Gudaitis ir Deividas Gailius, kūrybingas ata­­kų organizatorius iš Argentinos Nicolas Lap­ro­vittola, snaiperiai Marius Runkauskas bei Ro­kas Giedraitis. Vicečempionus į pergales ves ir kovinio įniršio nestokojantis naujasis komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas.

Sunkiai nuspėjamo šio LKL čempionato statusą patvirtina kontrolinės rungtynės. „Lietuvos rytas“ laimėjo visas pasirengimo sezono rungtynes, o įveikdamas „Chimki“ pelnė pirmąjį trofėjų – Vlado Garasto taurę. Sėkmingas buvo ir „Žal­girio“ parengiamasis turas, nors klubas vertėsi be penkių tikrai ne antraeilių šalies rinktinei Europos pirmenybėse atstovavusių krepšininkų.

Bet krepšinio aikštelėje ne viską lemia pavardės ir biudžetai, todėl net stipriausieji daug leng­vų pergalių kažin ar pamatuotai galėtų tikėtis.

„Jau kuris laikas lyderių rungtynės su kitomis komandomis nėra treniruotės. Tiek, kiek „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ pernai pralaimėjo regulia­­riajame sezone, dar nėra buvę. Arba po lygios kovos išsigelbėjo paskutinėmis sekundėmis ir laimėjo keliais taškais“, – atkreipia dė­me­sį aną se­zo­ną ne vienas sėkmingas rung­tynes su lyderiais sužaidusio Utenos klubo direktorius E.Skersis.

R.Brazauskas primena, kad sporte visada bū­na išimčių – tuo jis ir žavus: „Didžiausius biudže­­tus turinčios komandos gali susipirkti ge­riau­­sius žaidėjus, bet pernai Utenos komanda iškovojo bronzą turėdama tikrai ne trečią tarp LKL komandų biudžetą. Tai kodėl šiemet kuri nors ekipa negalėtų iššauti? Dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, dėl to pagrįstai šį sezoną galėtume tikėtis intrigos.“

Pasak pernai ketvirto likusio „Neptūno“ klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, negalėdami su lyderiais varžytis biudžetu, žaidėjai aikštelėje pranašumą gali įrodyti didesne motyvacija. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus patys klaipėdiečiai išsikėlė kartelę aukštai, todėl žiūrovų spaudžiami turės stengtis ją išlaikyti.

E.Skersis sako, kad pernykštė Utenos krepšininkų sėkmė – ir vyrų, ir LMKL čempionėmis tapusių moterų – greičiau dėsningumas nei atsitiktinumas: „Tai ir Ute­nos rajono savivaldybės, labai prisidedančios prie mūsų miesto krepšinio finansinės gerovės, nuopelnas. Ji mums padeda susirasti rėmėjų, o kai esi finansiškai stabilus, gali jaustis geras žai­dėjas krepšinio rinkoje ir prisivilioti gana pa­jėgių krepšininkų.“

Pirmąkart klubo istorijoje bronzą iškovoję uteniškiai jaučiasi nepraradę ryšio su tikrove, todėl jiems šis sezonas yra vienas iš tų atvejų, kai komandai keliamas mažesnis tikslas nei pernai: LKL patekti į stipriausiųjų penketuką, o Eu­ropos taurės turnyre – į antrąjį etapą.

Iš pernykštės ekipos Utenoje liko vos trys žaidė­jai. „Esame realistai, žinome sa­vo biudžetą ir ko­kie tikslai yra objektyvūs bei realūs. Geriau iš­sikelti mažesnį tikslą ir pasilikti ga­li­mybę nu­ste­bin­­ti, nei atvirkščiai. Šiemet su­bū­rėme konku­ren­cin­gą ir kovingą komandą, pagaliau turime 11 lygiaverčių žaidėjų, tik gaila, kad Edgaras Sta­nionis patyrė traumą. Bet, kaip mėgs­ta sakyti mū­sų klubo prezidentas Žy­drūnas Ur­­bonas, vis tiek varžovams būsime įdomūs“, – dėsto E.Sker­sis.

Ar pavyks „Juventus“ komandai vėl pradžiuginti uteniškius, priklausys ir nuo naujojo trenerio Antano Sireikos manevrų. Ankstesniam stra­­­tegui Dainiui Adomaičiui, „Neptūno“ klu­bo direktoriaus O.Kurausko tikinimu, buvo su­teik­ta laisvė suburti komandą, kurios šio sezono tiks­las – geresnė už pernykštę galutinė pozicija.

„Pernai buvo gražių rungtynių, epizodų, tik pa­baiga ne visai pavyko. Šiemet suburta įdomi ko­manda, dirba vyrai labai gerai – tą matėme ir kon­trolinėse rungtynėse. O nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“, – paklaustas apie vie­no lyderių D.Gailiaus persikėlimą į sostinę sa­ko O.Ku­raus­­kas, pridurdamas, kad komandinėmis pa­stan­gomis ir darbu tikimasi šią netek­tį užpildyti.

Ar bus pagrįstos su naujokais Gilvydu Bi­­ru­ta, Ar­vydu Šikšniumi, Danieliu Ewingu, Jerai Gran­­tu, Travisu Baderiu siejamos viltys – ne­tru­kus pamatysime.

Vieni kitiems mins ant kulnų

Prieš įsismarkaujant naujam LKL sezonui ypač daug dėmesio sulaukia naujas senas klubas „Vy­­tautas“. Pernai į atkrintamąsias kovas ne­pa­tekę Prienų „Prienai“ nusprendė nesitai­kstyti su autsaiderio statusu, atsisveikino su devyniais žaidė­jais, pasikvietė naują seną trenerį, rado nau­­jų rė­mėjų ir gerokai sus­tiprėjo. Nė­ra abejonių, kad prieniškiai bus ka­ringi, nes jiems vadovaus ambicijų nestokojantis Virginijus Šeškus.

„Gerai, kad mūsų bijo, – nusijuokia naujosios komandos vairininkas, išgirdęs apie išankstinius kolegų nuogąstavimus. – Nauja komanda, devyni nauji žmonės, todėl labai sunku iš anksto ką nors pasakyti. Viskas išaiškės sezono metu. Mi­ni­­malūs tikslai – žaisti atkrintamosiose varžy­bo­se, o aukščiausių neįvardijame, bet stengsimės pasiekti kuo daugiau“, – atsargiai kalba V.Šeš­kus, subūręs išskirtinai lietuvišką pajėgią ekipą.

Paprašytas įvertinti būsimų priešininkų sudėtį V.Šeškus sako neabejojantis, kad tai bus vienas įdo­miausių ir stipriausių LKL sezonų: „Šiais me­tais kol kas nematau tokios komandos, pas kurią va­žiuodamas galėtum sakyti, kad tikrai laimėsim. Pas­valio, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Ute­­nos, aiš­ku, ir Prienų komandos – geros ir vie­nodo lygio.“

Šiaulių komanda sezoną pasitinka gerokai at­sinaujinusi: pasikeitė aštuoni žaidėjai, tiesa, du iš jų – po ilgos pertraukos sugrįžusius Ar­tū­rą Jo­mantą ir ukrainietį milžiną Romaną Gu­me­niuką naujokais pavadinti būtų ne visai tikslu. Bus Šiauliuose ir egzotikos – iki šiol nė viename LKL klube dar nežaidė egiptiečių. Vidurio puolėjas Assemas Marei bus pirmasis.

Pasvalio ekipą ir toliau treniruosiantis Man­tas Šernius, tikėtina, galės remtis vienu rezultaty­viausių praėjusių metų NCAA lygos žaidėjų – ame­rikiečiu Dennisu Mavinu. „Pieno žvaigždės“ sutartis taip pat sudarė su Laurynu Sa­mė­nu, latviu Lauriu Blausu ir Giedriumi Staniuliu.

Šią vasarą nesnaudė Panevėžio ekipos savininkai. Įsigijus tris gynėjus iš užsienio – amerikiečius Jermaine‘ą Love’ą, Brandoną Woodą ir latvį Akselį Vairogą, iš sostinės persikėlusį Ar­tū­rą Valeiką ir ne vienam netikėtai uostamiestį į Pa­nevėžį išmainiusį Valdą Vasylių, nėra abejonių, bus tikimasi daugiau nei 11 pergalių iš 40 ga­limų reguliariajame LKL sezone.

„Dzūkija“ ir „Nevėžis“ – kol kas mįslingiausios komandos. „Dzūkiją“ sustiprino iš Kė­dai­nių persikėlęs Markusas Monroe. „Ne­vėžis“ ne­te­­ko vieno rezultatyvesnių žai­dėjų ir tre­nerio – Min­­daugą Budzi­naus­ką pakeitė Ra­mū­nas Cvirka.

„Dabar vienas kitas taškelis gali lemti, ar būsi ket­virtas, ar devintas, pateksi ar ne į at­krin­ta­mą­sias varžybas, – sako E.Skersis. – Lygis auga, bent jau žvelgiant į popierius atrodo, kad komandos bus vienodos, o rezultatai sunkiai prognozuojami, bet dėl to žiūrovams tik įdomiau.“

Kalbėdamas apie varžovų kozirius O.Ku­raus­­­kas atkreipia dėmesį į užgautas ambicijas: „Di­džiules sumas žaidėjams meta „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, kaip visada, galingas, kitos ko­­­­mandos irgi stipriai pasitempusios – laukia ne­nuspėjamas čempionatas. Labai įdomi „Liet­kabelio“ komplektacija, „Šiauliai“ laimėjo turnyrą Lenkijoje, „Pieno žvaigždės“ su jaunu perspektyviu treneriu M.Šerniumi dar parodys, ką gali, Kėdainiuose buvo tyla, bet, vos susirinkusi, komanda nugalėjo Panevėžio „Liet­ka­be­lį“, Prienai atgijo – V.Šeškus vėl kupinas ambicijų, todėl laukia ypač sunkus sezonas.“

Kaip vieno variklių – ambicijų – nelinkęs nu­ra­šyti ir „Juventus“ klubo direktorius. „Kyla ne tik krepšinio lygis, bet ir ambicijos, ypač ma­žes­nių miestelių, kaip antai Pasvalio, Prienų. Jos ran­da įmonių rėmėjų ir kelia nacionalinio krepši­nio lygį. Šiemet Lietuvos rinktinė Eu­ro­pos čem­­pionate laimėjo sidabrą turėdama septynis LKL žaidėjus – tai irgi įrodymas, koks aukštas da­­bar yra LKL lygis“, – atkreipia dėmesį E.Sker­sis.

2015–2016 m. sezono LKL komandos (žaidėjo numeris, vardas, pavardė, pozicija, ūgis, svoris, gimimo data)

Kauno „Žalgiris“

Gintaras Krapikas – vyriausiasis treneris

Šarūnas Jasikevičius – treneris

Darius Songaila – treneris

Evaldas Beržininkaitis – treneris skautas

Nerijus Navickas – fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys – fizinio rengimo treneris

3 Siimas Sanderis Vene         puolėjas   203 cm     97 kg      1990 11 12

4 Lukas Lekavičius   gynėjas    180 cm     76 kg      1994 03 30

7 Martynas Pocius    gynėjas    196 cm     89 kg      1986 04 28

9 Mantas Kalnietis   gynėjas    195 cm     92 kg      1986 09 06

10 Renaldas Seibutis gynėjas    198 cm     82 kg      1985 07 30

12 Brockas Motumas   puolėjas   208 cm     111 kg     1990 10 16

13 Paulius Jankūnas  puolėjas   205 cm     107 kg     1984 04 29

14 Ianas Vougioukas  vid. puolėjas         211 cm     122 kg     1985 05 31

15 Robertas Javtokas vid. puolėjas         211 cm     117 kg     1980 03 20

19 Vytenis Lipkevičius         puolėjas   198 cm     98 kg      1989 05 19

20 Kasparas Vecvagaras         gynėjas    193 cm     83 kg      1993 08 03

21 Olivieris Hanlanas          gynėjas    193 cm     86 kg      1993 02 15

92 Edgaras Ulanovas  puolėjas   196 cm     94 kg      1992 01 07

 

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marcelo Nicola – vyriausiasis treneris

Aurimas Jasilionis – trenerio asistentas

Alberto Blanco – trenerio asistentas

Martas Skrabulis – fizinio rengimo treneris

 

7 Adas Juškevičius   gynėjas    194 cm     90 kg      1989 01 03

8 Mindaugas Lukauskis          puolėjas   198 cm     90 kg      1979 05 19

9 Aistis Pilauskas   gynėjas    188 cm     80 kg      1998 04 08

10 Nicolas Laprovittola        gynėjas    188 cm     88 kg      1990 01 31

12 Kšištofas Lavrinovičius     puolėjas  209 cm     110 kg     1979 11 01

13 Deividas Gailius  puolėjas   200 cm     92 kg      1988 04 26

14 Gediminas Orelikas          puolėjas   200 cm     105 kg     1990 05 14

19 Žygimantas Janavičius       gynėjas    193 cm     80 kg      1989 02 20

21 Antanas Kavaliauskas        vid. puolėjas         208 cm     114 kg     1984 09 19

22 Marius Runkauskas gynėjas    189 cm     85 kg      1986 05 20

23 Edvinas Šeškus    gynėjas    196 cm     80 kg      1995 03 10

27 Julius Jucikas    vid. puolėjas         205 cm     107 kg     1989 10 20

31 Rokas Giedraitis  gynėjas    200 cm     88 kg      1992 08 16

33 Artūras Gudaitis  vid. puolėjas         208 cm     115 kg     1993 06 19

 

Utenos „Juventus“

Antanas Sireika – vyriausiasis treneris

Žydrūnas Urbonas – treneris

Mantas Saliamonas – fizinio rengimo treneris

 

 

 

5 Edgaras Stanionis  puolėjas   194 cm     93 kg      1988 02 24

6         Arminas Urbutis      vid. puolėjas         206 cm     100 kg     1986 05 15

7         Aidas Viskontas      gynėjas    185 cm     75 kg      1986 05 21

9         Martynas Linkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1985 12 08

11 Edgaras Želionis  vid. puolėjas         207 cm     97 kg      1989 06 04

12        Saulius Kulvietis    puolėjas   206 cm     100 kg     1991 02 14

14        Paulius Petrilevičius puolėjas   200 cm     86 kg      1991 03 23

21        Egidijus Dimša       vid. puolėjas         205 cm     95 kg      1985 04 01

22 Spenceris Butterfieldas     gynėjas    191 cm     93 kg      1992 10 11

33 Rolandas Alijevas gynėjas    195 cm     85 kg      1985 01 20

40 Chavaughnas Lewisas         puolėjas   196 cm     81 kg      1993 02 01

Klaipėdos „Neptūnas“

Dainius Adomaitis – vyr. treneris

Mindaugas Brazys – trenerio asistentas

Benas Kentra – fizinio rengimo treneris

 

 

3 Danielis Ewingas   gynėjas    191 cm     84 kg      1983 03 26

6 Arvydas Šikšnius   puolėjas   196 cm     94 kg      1987 10 10

7 Martynas Mažeika   gynėjas    193 cm     100 kg     1985 01 29

8 Mindaugas Girdžiūnas         gynėjas    189 cm     86 kg      1989 01 20

9 Raidas Nacius      puolėjas   198 cm     93 kg      1991 12 30

13 Travisas Baderis  gynėjas    196 cm     86 kg      1991 07 02

15 Vytautas Šarakauskas        vid. puolėjas         205 cm     108 kg     1982 02 08

21 Simas Galdikas    vid. puolėjas         205 cm     118 kg     1987 01 03

41 Donatas Zavackas puolėjas   203 cm     109 kg     1980 04 20

51 Arnas Butkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1992 10 22

45 Jerai Grantas     vid. puolėjas         203 cm     100 kg     1989 01 10

49 Gilvydas Biruta   puolėjas   203 cm     107 kg     1991 10 10

 

Prienų-Birštono „Vytautas“

Virginijus Šeškus – vyriausiasis treneris

Mindaugas Arlauskas – treneris

Marius Leonavičius – fizinio rengimo treneris

 

 

 

26 Povilas Butkevičius         vid. puolėjas         203 cm     112 kg     1987 09 26

43 Linas Lekavičius  gynėjas    180 cm     85 kg      1984 11 29

22 Domantas Šeškus   gynėjas    180 cm     75 kg      1992 12 02

12 Šarūnas Vasiliauskas        gynėjas    188 cm     80 kg      1989 03 27

4 Kajus Okmanas      gynėjas    185 cm     82 kg      1995 08 24

6 Vilmantas Dilys    puolėjas   208 cm     100 kg     1987 10 06

7 Laimonas Kisielius puolėjas   203 cm     100 kg     1985 01 24

8 Vytautas Šulskis   puolėjas   200 cm     98 kg      1988 08 08

9 Gytis Sirutavičius gynėjas    195 cm     86 kg      1983 01 12

10 Paulius Ivanauskas          gynėjas    195 cm     82 kg      1987 04 24

14 Vaidas Čepukaitis vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1989 05 16

32 Tomas Michnevičius          puolėjas   196 cm     93 kg      1994 03 07

 

Šiaulių „Šiauliai“

Gediminas Petrauskas – vyriausiasis treneris

Vaidas Pauliukėnas – treneris

Mantas Valčiukaitis – fizinio rengimo treneris

 

 

0 Mike‘as Scottas    gynėjas    183 cm     77 kg      1993 08 10

4 Paulius Dambrauskas          gynėjas    191 cm     85 kg      1991 12 16

6 Eivydas Mološčiakas          gynėjas    187 cm     75 kg      1993 01 27

7 Karolis Guščikas   puolėjas   207 cm     94 kg      1992 05 20

8 Gintaras Leonavičius         gynėjas    194 cm     84 kg      1983 10 29

10 Modestas Kumpys   gynėjas    194 cm     87 kg      1991 07 02

11 Romanas Gumeniukas          vid. puolėjas         220 cm     120 kg     1987 09 19

14 Daishonas Knightas          gynėjas    196 cm     85 kg      1991 04 20

21 Artūras Jomantas  puolėjas   200 cm     98 kg      1985 05 04

23 Dave‘as Dudzinsky puolėjas   205 cm     113 kg     1992 05 26

30 Arūnas Sajavičius gynėjas    195 cm     87 kg      1995 02 02

50 Assemas Marei     vid. puolėjas         206 cm     113 kg     1992 06 16

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Gintaras Kadžiulis – vyriausiasis treneris

Egidijus Ženevičius – treneris

Robertinas Vilimas – fizinio rengimo treneris

 

 

6 Jermaine‘as Love’as          gynėjas    190 cm     80 kg      1989 03 27

7 Lukas Aukštikalnis gynėjas    196 cm     80 kg      1995 08 19

10 Gediminas Žalalis puolėjas   205 cm     90 kg      1995 01 21

11 Artūras Valeika   vid. puolėjas         207 cm     100 kg     1985 08 11

16 Jurica Žuza       vid. puolėjas         206 cm     105 kg     1978 04 04

21 Mantas Kazonas    puolėjas   202 cm     92 kg      1989 06 06

22 Julius Kazakauskas          puolėjas   196 cm     98 kg      1990 12 20

30 Brandonas Woodas  gynėjas   189 cm     86 kg      1989 01 05

33 Akselis Vairogas  gynėjas    194 cm     80 kg      1988 04 21

42 Valdas Vasylius   puolėjas   203 cm     90 kg      1983 09 03

77 Arnas Labuckas    puolėjas   203 cm     98 kg      1987 12 28

 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Mantas Šernius – vyriausiasis treneris

Tomas Rinkevičius – treneris

Kęstutis Mačėnas – fizinio rengimo treneris

 

 

5 Justas Tamulis     puolėjas   196 cm     86 kg      1994 07 12

7 Laurynas Samėnas   gynėjas    192 cm     82 kg      1988 10 12

11 Paulius Petrikonis          puolėjas   202 cm     103 kg     1998 03 11

12 Žygimantas Skučas puolėjas   201 cm     103 kg     1992 03 18

13 Osvaldas Olisevičius        puolėjas   200 cm     92 kg      1993 01 10

19 Lauris Blausas    vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1990 02 16

18 Andriyus Agofonovas         vid. puolėjas         208 cm     109 kg     1986 05 07

21 Giedrius Staniulis          puolėjas   205 cm     91 kg      1991 04 16

22 Dennisas Mavinas  gynėjas    191 cm     83 kg      1991 12 09

23 Ramone‘as Moore’as          gynėjas    193 cm     86 kg      1989 03 27

77 Jokūbas Gintvainis          gynėjas    191 cm     80 kg      1994 07 25

 

Kėdainių „Nevėžis“

Ramūnas Cvirka – vyriausiasis treneris

Tomas Stankevičius – treneris

 

 

5 Saah Nimley        gynėjas    175 cm     74 kg      1993 06 03

6 Paulius Semaška    gynėjas    185 cm     79 kg      1993 01 14

8 Vaidotas Volkus    puolėjas   203 cm     100 kg     1985 05 21

9 Darius Gvezdauskas gynėjas    191 cm     89 kg      1988 07 04

10 Rokas Grinius     vid. puolėjas         204 cm     100 kg     1988 06 22

11 Ernestas Ežerskis gynėjas    195 cm     95 kg      1987 05 05

12 George‘as Jgerenaja         vid. puolėjas         207 cm     115 kg     1990 10 09

13 Tomas Gaidamavičius         gynėjas    191 cm     90 kg      1982 07 19

15 Simonas Kymantas  vid. puolėjas         213 cm     120 kg     1995 07 21

22 Arminas Kelmelis  gynėjas    194 cm     85 kg      1994 02 21

31 Tayloras Kingas   puolėjas   203 cm     100 kg     1988 05 30

33 Andrius Aleksandrovas       gynėjas    198 cm     97 kg      1986 0106

41 Grantas Kendallas Johnsonas gynėjas    195 cm     95 kg      1990 03 11

 

 

Alytaus „Dzūkija“

Andrejus Urlepas – vyriausiasis treneris

Zoranas Čarapičius – treneris

Karolis Marcinkevičius – treneris

Mindaugas Jaruševičius – treneris

 

 

15 Giedrius Gustas   gynėjas    190 cm     80 kg      1980 03 04

11 Paulius Danisevičius        gynėjas    178 cm     68 kg      1995 01 11

2 Antonas Kobylinski puolėjas   195 cm     87 kg      1994 05 26

7 Martynas Paliukėnas          gynėjas    193 cm     85 kg      1993 09 14

9 Rytis Juknevičius  gynėjas    187 cm     75 kg      1993 12 15

8 Nerijus Varnelis   puolėjas   201 cm     100 kg     1978 04 13

23 Tomas Urbonas     vid. puolėjas         217 cm     110 kg     1992 03 27

13 Osvaldas Mačernis puolėjas   200 cm     98 kg      1982 05 30

16 Adamas Lapeta     vid. puolėjas         217 cm     129 kg     1987 11 09

5 Edgaras Švelginas  gynėjas    185 cm     80 kg      1995 02 18

4 Markusas Monroe    gynėjas    188 cm     79 kg      1989 09 23

10 Laurynas Mikalauskas        puolėjas   205 cm     110 kg     1985 10 02

 

LKL kelia kartelę aukštyn

Trečiadienį prasidėjusiame 23-iajame LKL sezone – bent septynios naujovės: atsirado klubų licencijavimo tvarka, pasirinkta nauja televizija, naujas generalinis rėmėjas, nauja teisėjų direktoriaus pareigybė, tobulesnė skubaus vaizdo kartojimo sistema, kitokia LKL žvaigždžių diena, su LKF taurės varžybomis virsianti ištisu žvaigždžių savaitgaliu, ir naujas, bet visą sezoną tas pats krepšiniui skirtas laikas – kiekvieną savaitgalį penktą valandą popiet.

Inga NECELIENĖ

Žvelgiant į komandų sudėtis ir biudžetus pa­grindiniai LKL lyderiai aiškūs kaip vi­sada – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lie­tu­vos rytas“. Bet jau pernai lygos vidutiniokai įro­dė, kad LKL turnyre grandų ekipų treniruočių ir antrosios sudėties žaidimo laikas rungtynių metu, regis, negrįžtamai praėjo.

 

Optimalus dešimtukas

Atsiradusi klubų licencijavimo sistema svarbi dviem minimaliais reikalavimais – dokumentais pa­grįstu bent 300 tūkst. eurų biudžetu (atmetus tu­rimas skolas) ir 1200 sėdimų žiūrovų vietų na­mų arenoje. Teisėjų direktoriaus pareigos, patikė­tos Tomui Rimkui, numatytos ne dėl to, kad LKL būtų sunku atsiginti besiskundžiančiųjų pras­tu ar­bitrų darbu, bet siekiant žengti koja ko­jon su stipriausiomis lygomis, padėti kelti krepšinio arbitrų kvalifikaciją ir suteikti jiems progą tobulėti.

„Mes turėjome galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus – atsukdavome rungtynių metu filmuo­jamą vaizdo medžiagą, bet dabar abejotiniems mo­mentams peržiūrėti naudosime specia­liai su­kurtą skubaus vaizdo kartojimo sistemą. Taip in­vestuojame į pagalbą teisėjams, kai spren­džiamas rungtynių nugalėtojų klausimas, ir siekiame galimoms klaidoms užbėgti už akių. Vi­sada turime būti tinkamai pasiruošę išspręsti tokius epizodus“, – sako ypač gerai šią pagalbą suprantantis vienas garsiausių šalies teisėjų, dabartinis LKL generalinis direktorius Ro­mual­das Brazauskas.

Taip pat bus sudaryta teisėjų tobulinimo pro­grama, analizuojamos rungtynės, vertinamas tei­­sėjų darbas jose.

„Kiekvienas inovatyvus sprendimas, kuriuo gerinama, o ne bloginama situacija, yra sveikinti­nas. Žaidėjams pagelbės ir geltona juostelė, ku­ri užsidegs ant krepšinio lentų ir skelbs atakos laiko pabaigą. Naujasis teisėjų direktorius T.Rim­kus – aukšto lygio specialistas, puikiai iš­ma­nantis šią virtuvę ir iš teisėjų, ir iš žaidėjų pu­sės – neabejoju, profesionaliai atliks savo darbą. Džiaugiamės, kad lyga kreipia daug dėmesio į tuos dalykus, kurie kelia daugiausia diskusijų. Nors padėtis ir iki šiol nebuvo bloga, dabar bus siekiama galimiems konfliktams užbėgti už akių“, – numatytas naujoves sveikina praėjusio se­­zono bronzinės komandos Utenos „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis.

LKL žvaigždžių savaitgalis – eksperimentinis šio sezono projektas, į viena sujungsiantis Lie­tu­vos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybas ir Žvaigždžių dienos renginius. O štai kita naujovė – krepšinį rodyti tuo pat metu – pirmiausia skir­ta pastovumą ir aiškumą mėgstantiems sirgaliams.

„Žiūrovams svarbus stabilus tvarkaraštis, jiems reikia žinoti, kada komandos žaidžia. Kai rung­tynės išmėtytos per visą savaitę, žiūrovai pa­siklysta, todėl mes bandysime pratinti, kad šeš­­tadieniais ir sekmadieniais 17 val. per televiziją visada bus rodomas krepšinis. Ne savaitgaliais rungtynių bus labai mažai – vos devynerios iš reguliariojo sezono numatytų 180-ies, daugiau­sia sezono pradžioje, kol komandos dar ne­žais Europos turnyruose“, – paaiškina LKL ge­ne­ralinis direktorius R.Brazauskas.

Pasikeitė ir generalinis lygos rėmėjas, juo ta­po „Tete-a-Tete“ kazino, ir transliuotojas – sa­vait­galiais reikės jungti ne LRT, o TV6 kanalą. R.Bra­zausko tikinimu, lyga buvo visiškai patenkin­ta bendradarbiavimu su ankstesniu trans­liuo­­­toju, bet nuo sausio 1-osios jame nelikus re­k­­lamos LKL būtų sunku įgyvendinti rėmėjams prisiimtus įsipareigojimus.

Prie naujovių paminėtina galimybė klubams registruoti po du krepšininkus iki 21 metų, kurie tą patį sezoną galės žaisti ir LKL, ir NKL.

Reguliarųjį LKL sezoną pradės dešimt ko­­man­dų. „Šiandien tai optimalus komandų skai­čius, kurio siekėme jau porą metų. Ma­no­me, kad tiek jų artimiausiu metu ir išliks. Antrą se­zoną vi­sos ekipos rungtyniaus keturiais ratais. Tiek rung­­tynių nėra paprasta organizuoti. Džiau­gia­mės, kad tiek pat rungtynių Lie­tuvoje žais ir stipriausios komandos, nes mū­sų žiūrovai jas labiausiai ir nori matyti“, – atkreipia dėmesį R.Bra­zaus­kas.

 

Ano sezono stipriausieji

Formaliai žiūrint vargu ar vasarop pasiekus fi­nišo tiesiąją kas nors sugebės įsiterpti tarp am­ži­nų finalininkų, bet tie laikai, kai visa garbės pa­kyla dar prieš sezoną būdavo rezervuota, – ir­gi praeitis. Nė neketinančioje tikslų mažinti ir šie­met šeštą kartą iš eilės LKL čempionų titulą siek­siančioje apginti Kauno komandoje šiemet prie šešių senbuvių prisidėjo du sugrįžėliai – Man­tas Kalnietis ir Martynas Pocius.

Išvykusius pernykščius legionierius pakeitė trys nauji: atakuojančiuoju gynėju ir įžaidėju ga­lin­tis žaisti pernai JAV studentų lygoje blizgėjęs kanadietis Olivieris Hanlanas, du aukštaūgiai – iš toli galintis pataikyti judrus 208 cm Aus­tra­­lijos rink­tinės puolėjas Brockas Motumas, savo trofė­jų kolekcijoje Eurolygos čempiono titulą tu­rintis graikas Ianas Vougioukas, taip pat atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu pergalių badą kenčiančio „Lietuvos ryto“ atsakas rimtas – iš pagrindinių var­žovų „Žalgirio“ ir „Neptūno“ pervilioti Ar­tūras Gudaitis ir Deividas Gailius, kūrybingas ata­­kų organizatorius iš Argentinos Nicolas Lap­ro­vittola, snaiperiai Marius Runkauskas bei Ro­kas Giedraitis. Vicečempionus į pergales ves ir kovinio įniršio nestokojantis naujasis komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas.

Sunkiai nuspėjamo šio LKL čempionato statusą patvirtina kontrolinės rungtynės. „Lietuvos rytas“ laimėjo visas pasirengimo sezono rungtynes, o įveikdamas „Chimki“ pelnė pirmąjį trofėjų – Vlado Garasto taurę. Sėkmingas buvo ir „Žal­girio“ parengiamasis turas, nors klubas vertėsi be penkių tikrai ne antraeilių šalies rinktinei Europos pirmenybėse atstovavusių krepšininkų.

Bet krepšinio aikštelėje ne viską lemia pavardės ir biudžetai, todėl net stipriausieji daug leng­vų pergalių kažin ar pamatuotai galėtų tikėtis.

„Jau kuris laikas lyderių rungtynės su kitomis komandomis nėra treniruotės. Tiek, kiek „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ pernai pralaimėjo regulia­­riajame sezone, dar nėra buvę. Arba po lygios kovos išsigelbėjo paskutinėmis sekundėmis ir laimėjo keliais taškais“, – atkreipia dė­me­sį aną se­zo­ną ne vienas sėkmingas rung­tynes su lyderiais sužaidusio Utenos klubo direktorius E.Skersis.

R.Brazauskas primena, kad sporte visada bū­na išimčių – tuo jis ir žavus: „Didžiausius biudže­­tus turinčios komandos gali susipirkti ge­riau­­sius žaidėjus, bet pernai Utenos komanda iškovojo bronzą turėdama tikrai ne trečią tarp LKL komandų biudžetą. Tai kodėl šiemet kuri nors ekipa negalėtų iššauti? Dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, dėl to pagrįstai šį sezoną galėtume tikėtis intrigos.“

Pasak pernai ketvirto likusio „Neptūno“ klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, negalėdami su lyderiais varžytis biudžetu, žaidėjai aikštelėje pranašumą gali įrodyti didesne motyvacija. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus patys klaipėdiečiai išsikėlė kartelę aukštai, todėl žiūrovų spaudžiami turės stengtis ją išlaikyti.

E.Skersis sako, kad pernykštė Utenos krepšininkų sėkmė – ir vyrų, ir LMKL čempionėmis tapusių moterų – greičiau dėsningumas nei atsitiktinumas: „Tai ir Ute­nos rajono savivaldybės, labai prisidedančios prie mūsų miesto krepšinio finansinės gerovės, nuopelnas. Ji mums padeda susirasti rėmėjų, o kai esi finansiškai stabilus, gali jaustis geras žai­dėjas krepšinio rinkoje ir prisivilioti gana pa­jėgių krepšininkų.“

Pirmąkart klubo istorijoje bronzą iškovoję uteniškiai jaučiasi nepraradę ryšio su tikrove, todėl jiems šis sezonas yra vienas iš tų atvejų, kai komandai keliamas mažesnis tikslas nei pernai: LKL patekti į stipriausiųjų penketuką, o Eu­ropos taurės turnyre – į antrąjį etapą.

Iš pernykštės ekipos Utenoje liko vos trys žaidė­jai. „Esame realistai, žinome sa­vo biudžetą ir ko­kie tikslai yra objektyvūs bei realūs. Geriau iš­sikelti mažesnį tikslą ir pasilikti ga­li­mybę nu­ste­bin­­ti, nei atvirkščiai. Šiemet su­bū­rėme konku­ren­cin­gą ir kovingą komandą, pagaliau turime 11 lygiaverčių žaidėjų, tik gaila, kad Edgaras Sta­nionis patyrė traumą. Bet, kaip mėgs­ta sakyti mū­sų klubo prezidentas Žy­drūnas Ur­­bonas, vis tiek varžovams būsime įdomūs“, – dėsto E.Sker­sis.

Ar pavyks „Juventus“ komandai vėl pradžiuginti uteniškius, priklausys ir nuo naujojo trenerio Antano Sireikos manevrų. Ankstesniam stra­­­tegui Dainiui Adomaičiui, „Neptūno“ klu­bo direktoriaus O.Kurausko tikinimu, buvo su­teik­ta laisvė suburti komandą, kurios šio sezono tiks­las – geresnė už pernykštę galutinė pozicija.

„Pernai buvo gražių rungtynių, epizodų, tik pa­baiga ne visai pavyko. Šiemet suburta įdomi ko­manda, dirba vyrai labai gerai – tą matėme ir kon­trolinėse rungtynėse. O nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“, – paklaustas apie vie­no lyderių D.Gailiaus persikėlimą į sostinę sa­ko O.Ku­raus­­kas, pridurdamas, kad komandinėmis pa­stan­gomis ir darbu tikimasi šią netek­tį užpildyti.

Ar bus pagrįstos su naujokais Gilvydu Bi­­ru­ta, Ar­vydu Šikšniumi, Danieliu Ewingu, Jerai Gran­­tu, Travisu Baderiu siejamos viltys – ne­tru­kus pamatysime.

 

Vieni kitiems mins ant kulnų

Prieš įsismarkaujant naujam LKL sezonui ypač daug dėmesio sulaukia naujas senas klubas „Vy­­tautas“. Pernai į atkrintamąsias kovas ne­pa­tekę Prienų „Prienai“ nusprendė nesitai­kstyti su autsaiderio statusu, atsisveikino su devyniais žaidė­jais, pasikvietė naują seną trenerį, rado nau­­jų rė­mėjų ir gerokai sus­tiprėjo. Nė­ra abejonių, kad prieniškiai bus ka­ringi, nes jiems vadovaus ambicijų nestokojantis Virginijus Šeškus.

„Gerai, kad mūsų bijo, – nusijuokia naujosios komandos vairininkas, išgirdęs apie išankstinius kolegų nuogąstavimus. – Nauja komanda, devyni nauji žmonės, todėl labai sunku iš anksto ką nors pasakyti. Viskas išaiškės sezono metu. Mi­ni­­malūs tikslai – žaisti atkrintamosiose varžy­bo­se, o aukščiausių neįvardijame, bet stengsimės pasiekti kuo daugiau“, – atsargiai kalba V.Šeš­kus, subūręs išskirtinai lietuvišką pajėgią ekipą.

Paprašytas įvertinti būsimų priešininkų sudėtį V.Šeškus sako neabejojantis, kad tai bus vienas įdo­miausių ir stipriausių LKL sezonų: „Šiais me­tais kol kas nematau tokios komandos, pas kurią va­žiuodamas galėtum sakyti, kad tikrai laimėsim. Pas­valio, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Ute­­nos, aiš­ku, ir Prienų komandos – geros ir vie­nodo lygio.“

Šiaulių komanda sezoną pasitinka gerokai at­sinaujinusi: pasikeitė aštuoni žaidėjai, tiesa, du iš jų – po ilgos pertraukos sugrįžusius Ar­tū­rą Jo­mantą ir ukrainietį milžiną Romaną Gu­me­niuką naujokais pavadinti būtų ne visai tikslu. Bus Šiauliuose ir egzotikos – iki šiol nė viename LKL klube dar nežaidė egiptiečių. Vidurio puolėjas Assemas Marei bus pirmasis.

Pasvalio ekipą ir toliau treniruosiantis Man­tas Šernius, tikėtina, galės remtis vienu rezultaty­viausių praėjusių metų NCAA lygos žaidėjų – ame­rikiečiu Dennisu Mavinu. „Pieno žvaigždės“ sutartis taip pat sudarė su Laurynu Sa­mė­nu, latviu Lauriu Blausu ir Giedriumi Staniuliu.

Šią vasarą nesnaudė Panevėžio ekipos savininkai. Įsigijus tris gynėjus iš užsienio – amerikiečius Jermaine‘ą Love’ą, Brandoną Woodą ir latvį Akselį Vairogą, iš sostinės persikėlusį Ar­tū­rą Valeiką ir ne vienam netikėtai uostamiestį į Pa­nevėžį išmainiusį Valdą Vasylių, nėra abejonių, bus tikimasi daugiau nei 11 pergalių iš 40 ga­limų reguliariajame LKL sezone.

„Dzūkija“ ir „Nevėžis“ – kol kas mįslingiausios komandos. „Dzūkiją“ sustiprino iš Kė­dai­nių persikėlęs Markusas Monroe. „Ne­vėžis“ ne­te­­ko vieno rezultatyvesnių žai­dėjų ir tre­nerio – Min­­daugą Budzi­naus­ką pakeitė Ra­mū­nas Cvirka.

„Dabar vienas kitas taškelis gali lemti, ar būsi ket­virtas, ar devintas, pateksi ar ne į at­krin­ta­mą­sias varžybas, – sako E.Skersis. – Lygis auga, bent jau žvelgiant į popierius atrodo, kad komandos bus vienodos, o rezultatai sunkiai prognozuojami, bet dėl to žiūrovams tik įdomiau.“

Kalbėdamas apie varžovų kozirius O.Ku­raus­­­kas atkreipia dėmesį į užgautas ambicijas: „Di­džiules sumas žaidėjams meta „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, kaip visada, galingas, kitos ko­­­­mandos irgi stipriai pasitempusios – laukia ne­nuspėjamas čempionatas. Labai įdomi „Liet­kabelio“ komplektacija, „Šiauliai“ laimėjo turnyrą Lenkijoje, „Pieno žvaigždės“ su jaunu perspektyviu treneriu M.Šerniumi dar parodys, ką gali, Kėdainiuose buvo tyla, bet, vos susirinkusi, komanda nugalėjo Panevėžio „Liet­ka­be­lį“, Prienai atgijo – V.Šeškus vėl kupinas ambicijų, todėl laukia ypač sunkus sezonas.“

Kaip vieno variklių – ambicijų – nelinkęs nu­ra­šyti ir „Juventus“ klubo direktorius. „Kyla ne tik krepšinio lygis, bet ir ambicijos, ypač ma­žes­nių miestelių, kaip antai Pasvalio, Prienų. Jos ran­da įmonių rėmėjų ir kelia nacionalinio krepši­nio lygį. Šiemet Lietuvos rinktinė Eu­ro­pos čem­­pionate laimėjo sidabrą turėdama septynis LKL žaidėjus – tai irgi įrodymas, koks aukštas da­­bar yra LKL lygis“, – atkreipia dėmesį E.Sker­sis.

2015–2016 m. sezono LKL komandos (žaidėjo numeris, vardas, pavardė, pozicija, ūgis, svoris, gimimo data)

Kauno „Žalgiris“

Gintaras Krapikas – vyriausiasis treneris

Šarūnas Jasikevičius – treneris

Darius Songaila – treneris

Evaldas Beržininkaitis – treneris skautas

Nerijus Navickas – fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys – fizinio rengimo treneris

3 Siimas Sanderis Vene         puolėjas   203 cm     97 kg      1990 11 12

4 Lukas Lekavičius   gynėjas    180 cm     76 kg      1994 03 30

7 Martynas Pocius    gynėjas    196 cm     89 kg      1986 04 28

9 Mantas Kalnietis   gynėjas    195 cm     92 kg      1986 09 06

10 Renaldas Seibutis gynėjas    198 cm     82 kg      1985 07 30

12 Brockas Motumas   puolėjas   208 cm     111 kg     1990 10 16

13 Paulius Jankūnas  puolėjas   205 cm     107 kg     1984 04 29

14 Ianas Vougioukas  vid. puolėjas         211 cm     122 kg     1985 05 31

15 Robertas Javtokas vid. puolėjas         211 cm     117 kg     1980 03 20

19 Vytenis Lipkevičius         puolėjas   198 cm     98 kg      1989 05 19

20 Kasparas Vecvagaras         gynėjas    193 cm     83 kg      1993 08 03

21 Olivieris Hanlanas          gynėjas    193 cm     86 kg      1993 02 15

92 Edgaras Ulanovas  puolėjas   196 cm     94 kg      1992 01 07

 

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marcelo Nicola – vyriausiasis treneris

Aurimas Jasilionis – trenerio asistentas

Alberto Blanco – trenerio asistentas

Martas Skrabulis – fizinio rengimo treneris

 

7 Adas Juškevičius   gynėjas    194 cm     90 kg      1989 01 03

8 Mindaugas Lukauskis          puolėjas   198 cm     90 kg      1979 05 19

9 Aistis Pilauskas   gynėjas    188 cm     80 kg      1998 04 08

10 Nicolas Laprovittola        gynėjas    188 cm     88 kg      1990 01 31

12 Kšištofas Lavrinovičius     puolėjas  209 cm     110 kg     1979 11 01

13 Deividas Gailius  puolėjas   200 cm     92 kg      1988 04 26

14 Gediminas Orelikas          puolėjas   200 cm     105 kg     1990 05 14

19 Žygimantas Janavičius       gynėjas    193 cm     80 kg      1989 02 20

21 Antanas Kavaliauskas        vid. puolėjas         208 cm     114 kg     1984 09 19

22 Marius Runkauskas gynėjas    189 cm     85 kg      1986 05 20

23 Edvinas Šeškus    gynėjas    196 cm     80 kg      1995 03 10

27 Julius Jucikas    vid. puolėjas         205 cm     107 kg     1989 10 20

31 Rokas Giedraitis  gynėjas    200 cm     88 kg      1992 08 16

33 Artūras Gudaitis  vid. puolėjas         208 cm     115 kg     1993 06 19

 

Utenos „Juventus“

Antanas Sireika – vyriausiasis treneris

Žydrūnas Urbonas – treneris

Mantas Saliamonas – fizinio rengimo treneris

 

 

 

5 Edgaras Stanionis  puolėjas   194 cm     93 kg      1988 02 24

6         Arminas Urbutis      vid. puolėjas         206 cm     100 kg     1986 05 15

7         Aidas Viskontas      gynėjas    185 cm     75 kg      1986 05 21

9         Martynas Linkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1985 12 08

11 Edgaras Želionis  vid. puolėjas         207 cm     97 kg      1989 06 04

12        Saulius Kulvietis    puolėjas   206 cm     100 kg     1991 02 14

14        Paulius Petrilevičius puolėjas   200 cm     86 kg      1991 03 23

21        Egidijus Dimša       vid. puolėjas         205 cm     95 kg      1985 04 01

22 Spenceris Butterfieldas     gynėjas    191 cm     93 kg      1992 10 11

33 Rolandas Alijevas gynėjas    195 cm     85 kg      1985 01 20

40 Chavaughnas Lewisas         puolėjas   196 cm     81 kg      1993 02 01

Klaipėdos „Neptūnas“

Dainius Adomaitis – vyr. treneris

Mindaugas Brazys – trenerio asistentas

Benas Kentra – fizinio rengimo treneris

 

 

3 Danielis Ewingas   gynėjas    191 cm     84 kg      1983 03 26

6 Arvydas Šikšnius   puolėjas   196 cm     94 kg      1987 10 10

7 Martynas Mažeika   gynėjas    193 cm     100 kg     1985 01 29

8 Mindaugas Girdžiūnas         gynėjas    189 cm     86 kg      1989 01 20

9 Raidas Nacius      puolėjas   198 cm     93 kg      1991 12 30

13 Travisas Baderis  gynėjas    196 cm     86 kg      1991 07 02

15 Vytautas Šarakauskas        vid. puolėjas         205 cm     108 kg     1982 02 08

21 Simas Galdikas    vid. puolėjas         205 cm     118 kg     1987 01 03

41 Donatas Zavackas puolėjas   203 cm     109 kg     1980 04 20

51 Arnas Butkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1992 10 22

45 Jerai Grantas     vid. puolėjas         203 cm     100 kg     1989 01 10

49 Gilvydas Biruta   puolėjas   203 cm     107 kg     1991 10 10

 

Prienų-Birštono „Vytautas“

Virginijus Šeškus – vyriausiasis treneris

Mindaugas Arlauskas – treneris

Marius Leonavičius – fizinio rengimo treneris

 

 

 

26 Povilas Butkevičius         vid. puolėjas         203 cm     112 kg     1987 09 26

43 Linas Lekavičius  gynėjas    180 cm     85 kg      1984 11 29

22 Domantas Šeškus   gynėjas    180 cm     75 kg      1992 12 02

12 Šarūnas Vasiliauskas        gynėjas    188 cm     80 kg      1989 03 27

4 Kajus Okmanas      gynėjas    185 cm     82 kg      1995 08 24

6 Vilmantas Dilys    puolėjas   208 cm     100 kg     1987 10 06

7 Laimonas Kisielius puolėjas   203 cm     100 kg     1985 01 24

8 Vytautas Šulskis   puolėjas   200 cm     98 kg      1988 08 08

9 Gytis Sirutavičius gynėjas    195 cm     86 kg      1983 01 12

10 Paulius Ivanauskas          gynėjas    195 cm     82 kg      1987 04 24

14 Vaidas Čepukaitis vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1989 05 16

32 Tomas Michnevičius          puolėjas   196 cm     93 kg      1994 03 07

 

Šiaulių „Šiauliai“

Gediminas Petrauskas – vyriausiasis treneris

Vaidas Pauliukėnas – treneris

Mantas Valčiukaitis – fizinio rengimo treneris

 

 

0 Mike‘as Scottas    gynėjas    183 cm     77 kg      1993 08 10

4 Paulius Dambrauskas          gynėjas    191 cm     85 kg      1991 12 16

6 Eivydas Mološčiakas          gynėjas    187 cm     75 kg      1993 01 27

7 Karolis Guščikas   puolėjas   207 cm     94 kg      1992 05 20

8 Gintaras Leonavičius         gynėjas    194 cm     84 kg      1983 10 29

10 Modestas Kumpys   gynėjas    194 cm     87 kg      1991 07 02

11 Romanas Gumeniukas          vid. puolėjas         220 cm     120 kg     1987 09 19

14 Daishonas Knightas          gynėjas    196 cm     85 kg      1991 04 20

21 Artūras Jomantas  puolėjas   200 cm     98 kg      1985 05 04

23 Dave‘as Dudzinsky puolėjas   205 cm     113 kg     1992 05 26

30 Arūnas Sajavičius gynėjas    195 cm     87 kg      1995 02 02

50 Assemas Marei     vid. puolėjas         206 cm     113 kg     1992 06 16

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Gintaras Kadžiulis – vyriausiasis treneris

Egidijus Ženevičius – treneris

Robertinas Vilimas – fizinio rengimo treneris

 

 

6 Jermaine‘as Love’as          gynėjas    190 cm     80 kg      1989 03 27

7 Lukas Aukštikalnis gynėjas    196 cm     80 kg      1995 08 19

10 Gediminas Žalalis puolėjas   205 cm     90 kg      1995 01 21

11 Artūras Valeika   vid. puolėjas         207 cm     100 kg     1985 08 11

16 Jurica Žuza       vid. puolėjas         206 cm     105 kg     1978 04 04

21 Mantas Kazonas    puolėjas   202 cm     92 kg      1989 06 06

22 Julius Kazakauskas          puolėjas   196 cm     98 kg      1990 12 20

30 Brandonas Woodas  gynėjas   189 cm     86 kg      1989 01 05

33 Akselis Vairogas  gynėjas    194 cm     80 kg      1988 04 21

42 Valdas Vasylius   puolėjas   203 cm     90 kg      1983 09 03

77 Arnas Labuckas    puolėjas   203 cm     98 kg      1987 12 28

 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Mantas Šernius – vyriausiasis treneris

Tomas Rinkevičius – treneris

Kęstutis Mačėnas – fizinio rengimo treneris

 

 

5 Justas Tamulis     puolėjas   196 cm     86 kg      1994 07 12

7 Laurynas Samėnas   gynėjas    192 cm     82 kg      1988 10 12

11 Paulius Petrikonis          puolėjas   202 cm     103 kg     1998 03 11

12 Žygimantas Skučas puolėjas   201 cm     103 kg     1992 03 18

13 Osvaldas Olisevičius        puolėjas   200 cm     92 kg      1993 01 10

19 Lauris Blausas    vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1990 02 16

18 Andriyus Agofonovas         vid. puolėjas         208 cm     109 kg     1986 05 07

21 Giedrius Staniulis          puolėjas   205 cm     91 kg      1991 04 16

22 Dennisas Mavinas  gynėjas    191 cm     83 kg      1991 12 09

23 Ramone‘as Moore’as          gynėjas    193 cm     86 kg      1989 03 27

77 Jokūbas Gintvainis          gynėjas    191 cm     80 kg      1994 07 25

 

Kėdainių „Nevėžis“

Ramūnas Cvirka – vyriausiasis treneris

Tomas Stankevičius – treneris

 

 

5 Saah Nimley        gynėjas    175 cm     74 kg      1993 06 03

6 Paulius Semaška    gynėjas    185 cm     79 kg      1993 01 14

8 Vaidotas Volkus    puolėjas   203 cm     100 kg     1985 05 21

9 Darius Gvezdauskas gynėjas    191 cm     89 kg      1988 07 04

10 Rokas Grinius     vid. puolėjas         204 cm     100 kg     1988 06 22

11 Ernestas Ežerskis gynėjas    195 cm     95 kg      1987 05 05

12 George‘as Jgerenaja         vid. puolėjas         207 cm     115 kg     1990 10 09

13 Tomas Gaidamavičius         gynėjas    191 cm     90 kg      1982 07 19

15 Simonas Kymantas  vid. puolėjas         213 cm     120 kg     1995 07 21

22 Arminas Kelmelis  gynėjas    194 cm     85 kg      1994 02 21

31 Tayloras Kingas   puolėjas   203 cm     100 kg     1988 05 30

33 Andrius Aleksandrovas       gynėjas    198 cm     97 kg      1986 0106

41 Grantas Kendallas Johnsonas gynėjas    195 cm     95 kg      1990 03 11

 

 

Alytaus „Dzūkija“

Andrejus Urlepas – vyriausiasis treneris

Zoranas Čarapičius – treneris

Karolis Marcinkevičius – treneris

Mindaugas Jaruševičius – treneris

 

 

15 Giedrius Gustas   gynėjas    190 cm     80 kg      1980 03 04

11 Paulius Danisevičius        gynėjas    178 cm     68 kg      1995 01 11

2 Antonas Kobylinski puolėjas   195 cm     87 kg      1994 05 26

7 Martynas Paliukėnas          gynėjas    193 cm     85 kg      1993 09 14

9 Rytis Juknevičius  gynėjas    187 cm     75 kg      1993 12 15

8 Nerijus Varnelis   puolėjas   201 cm     100 kg     1978 04 13

23 Tomas Urbonas     vid. puolėjas         217 cm     110 kg     1992 03 27

13 Osvaldas Mačernis puolėjas   200 cm     98 kg      1982 05 30

16 Adamas Lapeta     vid. puolėjas         217 cm     129 kg     1987 11 09

5 Edgaras Švelginas  gynėjas    185 cm     80 kg      1995 02 18

4 Markusas Monroe    gynėjas    188 cm     79 kg      1989 09 23

10 Laurynas Mikalauskas        puolėjas   205 cm     110 kg     1985 10 02