BFL

Pagal naujai pasirašytas AB “Kauno energija” ir Lietuvos verslo paramos agentūros sutartis numatoma skirti 5,8 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų bendrovės suplanuotiems keturiems šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektams įgyvendinti. Antra tiek “Kauno energija” turės pridėti ir savų lėšų. Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Kauno gyventojams bei kitiems vartotojams.

Iš viso “Kauno energijai” iš ES struktūrinės paramos fondų per pastaruosius dvejus metus jau skirta 24,45 mln. litų šilumos tiekimo sistemoms modernizuoti ir atnaujinti. Pagal šį rodiklį “Kauno energija” yra viena iš pirmaujančių šilumos tiekimo įmonių šalyje.

Naujai paskirtomis paramos lėšomis iš dalies bus finansuojami Kauno Dainavos, Aukštųjų Šančių magistralės, Pramonės magistralinių tinklų modernizavimo bei Vilijampolės šilumos tinklų rekonstravimo projektai.

Tinklų modernizavimo darbai pagal šiuos projektus numatomi 2012-2013 metais. Juos įvykdžius Kaune bus rekonstruota dar 2,85 km šilumos tiekimo tinklų ir su jais susijusių atvadų. Visose minėtose magistralėse bus įrengti nauji pramoniniu būdu izoliuoti nekanaliniu būdu paklojami tinklai.

Numatoma, kad įvykdžius projektus skaičiuotini šilumos nuostoliai sumažės apie 3405 MWh/m. Tai yra apytikriai 63 proc., palyginus su esamais nuostoliais (įvertinus vandens nuotėkį). Pažymėtina, jog bus sumažintos iškastinio kuro sąnaudos šilumos gamybai, sumažės elektros, remontų ir vandens sąnaudos, taip pat sumažės ir kenksmingų dujų emisijos. Tuo bus didinamos galimybės šilumos kainai vartotojams mažinti.

Rusijos dujų koncerno “Gazprom” valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) siekia apsisaugoti nuo sutarties nutraukimo su Kauno savivaldybės valdoma bendrove “Kauno energija”.

Kauno apygardos teismas antradienį įpareigojo Kauno miesto apylinkės teismą iš naujo įvertini KTE prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, BNS sakė apygardos teismo atstovė Jūratė Dabašinskienė.

Anot jos, KTE apylinkės teismo prašė apsaugoti nuo “Kauno energijos” vienašališko, nesikreipiant į teismą elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat sutarties dėl šilumos pirkimo-pardavimo ir investicijų susitarimo nutraukimo.

Kauno miesto apylinkės teismą šį prašymą rugpjūčio 30 dieną atmetė kaip neteismingą apylinkės teismui, tačiau dabar jį turės įvertinti iš naujo.

“Pagrindinis tikslas buvo toks, kad kol nebaigtas pagrindinis ginčas tarp akcininko ir valstybės, kad tų tarpinių sprendimų (nereikėtų – BNS) nevykdyti, kad jų vykdymas būtų atidėtas iki “Gazprom” ir Lietuvos Vyriausybės galutinio išsprendimo”, – BNS sakė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

“Kadangi bus tarptautinis arbitražas, kur pagal terminus nagrinėjama šešis ar dvylika mėnesių. Norėjosi, kad viskas aprimtų, baigtųsi visokios insinuacijos nesuprantamos. Niekada nežinai dėl rinkiminio šou, kokių veiksmų gali imti politikai”, – kalbėjo A.Pranculis.

“Gazprom” kovą išplatino pranešimą, jog siūlo Vyriausybei kilusį ginčą spręsti taikiai ir sumokėti žalą koncernui kaip kompensaciją, o jeigu Lietuva ir toliau ignoruos įsipareigojimus, “Gazprom” bus priverstas kreiptis į arbitražą dėl žalos atlyginimo. “Gazprom” teigė, jog dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo per šešerius metus Lietuvoje jau patyrė apie 342 mln. litų žalos ir reikalauja kompensuoti apie 484 mln. litų (191 mln. JAV dolerių).

“Kauno energijos” generalinis direktorius Rimantas Bakas BNS sakė, jog sutarties kol kas nesiekiama nutraukti.

“Kol kas nesiekiame. Jų noras – kad mes net nenorėtume to siekti”, – kalbėjo R.Bakas, pridūręs, jog toks prašymas teismui neturi realaus pagrindo ir yra daugiau politiškai paremtas.

Kauno meras Andrius Kupčinskas birželį pareiškė, jog savivaldybė dėl nevykdomų investicijų į KTE svarsto galimybę vienašališkai nutraukti sutartį tarp Rusijos dujų koncerno “Gazprom” ir bendrovės “Kauno energija” dėl elektrinės pirkimo-pardavimo, pavadinęs derybas su “Gazprom” “neperspektyviomis”.

A.Kupčinskas tuomet kalbėjo, jog nesilaikant sutarties ir neinvestuojant į KTE, miesto netenkina dabartinė elektrinės būklė.

Jo teigimu, kadangi KTE nevykdo savo investicijų įsipareigojimų – ji turėjo investuoti 400 mln. litų – pažeidžiamos ir elektrinės pardavimo konkurso sąlygos, kadangi labai panašią kainą siūlė ir Suomijos energetikos koncernas “Fortum”, tačiau konkurso nelaimėjo, nes jo siūlyta investicijų suma buvo tik 45 mln. litų. “Gazprom” ir KTE teigė vykdanti įsipareigojimus.

Kauno savivaldybė remia Suomijos kapitalo bendrovės “Fortum Heat Lietuva” siūlymą investuoti į naujos termofikacijos elektrinės statybas Kaune. Bendrovė investuotų apie 66,5 mln. eurų (229,4 mln. litų).

Šiuo metu “Kauno energija” su KTE dėl nevykdomų investicijų vis dar ginčijasi teismuose.

Lietuvos apeliacinis teismas balandį laikinai sustabdė Vilniaus komercinio arbitražo teismo šių metų vasarį priimtą sprendimą, kuriuo Kauno termofikacijos elektrinė bendrovei “Kauno energija” privalo sumokėti 5,42 mln. litų baudą. Sprendimas sustabdytas, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės šalių ginčą.

Konsorciumas, kurį sudarė Rusijos bendrovė “Gazprom”, “Dujotekana” ir JAV įmonė “Clement Power Venture”, su Kauno savivaldybės kontroliuojama “Kauno energija” KTE pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2003 metų kovo 31-ąją.