Angelė ADOMAITIENĖ

Kaunas – išskirtinis Lietuvos miestas, išsaugojęs lietuvybės šaknis ir toliau puoselėjantis jos daigus. Vaikščiodamas po pagrindinę Kauno arteriją – Laisvės alėją ir jos prieigas, pasijunti ypatingai, pakylėtas ir sušildytas lietuviškos dvasios, istorinės praeities ir dabarties harmonijos.

Kauno veido, kaip sostinės Vilniaus, nekeičia dideli stikliniai dangoraižiai, tačiau modernaus miesto akcentai visur pastebimi. Iš esmės Kaunas šiandien yra itin tinkama vieta gyventi, kurti ir atrasti didžiules galimybes, o jaunimui – puiki erdvė darbui, kūrybai, inovacijoms, verslui bei kitiems lūkesčiams.

Tad trumpai pasižvalgykime į naujoves Laikinojoje sostinėje – šįkart ne į didžiules re­konstrukcijas ar statybas, o į tas permainas, kurios daro miestą patrauklesnį, gražesnį ir malonesnį gyventi bei svečiuotis.

Modernūs reklaminiai stendai

Šiemet pavasarį pasaulinė lauko reklamos lyderė „JCDecaux Lietuva“ Kaunui pristatė visiškai naują miesto lauko reklamos tinklą. Senus nepatrauklius sovietinio tipo reklaminius įrenginius pakeitė modernūs ir nauji stendai bei vitrinos. Iš viso Kauno centre ir jo prieigose šį pavasarį įrengta 40 šiuolaikiško dizaino reklamos stendų.

Iki tol miestą darkė nelegali reklama, kurios stendus daugiau nei du dešimtmečius valdė ir jokių  mokesčių miesto biudžetui nemokėjo bendrovė „Prašau“. Šiemet savivaldybei Laisvės alėjoje pašalinus 10 nelegalių reklamos stendų, įmonei už nelegalios reklamos eksploatavimą skirtos baudos bei įpareigojimas išardyti minėtus įrenginius.

Kaunas pamažu panašėja į modernius Europos miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Kopenhaga.

Dabartinis „JCDecaux Lietuva“ lauko reklamos tinklas pirmąkart Lietuvoje suplanuotas remiantis „Outdoor Impact“ programos duomenimis bei įžvalgomis. Reklamos statiniai įrengti taip, kad atitiktų vairuotojų bei pėsčiųjų žvilgsnių trajektoriją, tinklas apšviestas, o vitrinose įrengtas mechanizmas papildomai patraukia dėmesį. Iš viso 200 naujų reklamos plokštumų įrengta centrinėse gatvėse, prie didžiausių Kauno prekybos centrų „Akropolis“, „Molas“, „Savas“ bei kitose judriose vietose.

„Naujas reklamos tinklas Kaune – išskirtinis ir dinamiškas. Jis visiškai įrengtas ir daugiau mažojo formato reklamos stendų (vitrinų) pagal esa­mą sutartį su savivaldybe nebus statoma. Visi stendai pastatyti ir aptarnaujami UAB „JCDecaux Lietuva“ lėšomis, o savivaldybė už leidimą eksponuoti reklamą gauna nustatyto dydžio mokestį“, – komentuoja bendrovės „JCDecaux Lietuva“ technikos ir plėtros direktorius Darius Jasiukaitis.

Pradėjo veikti dviračių nuomos ir automobilių dalijimosi sistema

Kaune šiomis dienomis darbą pradėjo ir au­­­tomobilių dalijimosi paslaugų bendrovė „CityBee“. Miestiečiai ir svečiai taip pat gali naudotis ne tik automobilių, bet ir dviračių dalijimosi paslauga. Tikimasi, kad Europoje populiari dalijimosi tendencija Kaune bus įvertinta tinkamai ir sėkmingai prigis. Iš viso mieste yra 150 dalijimuisi skirtų dviračių.

Išsinuomoti dviratį kelionei prireiks tik specialios „CityBee“ programėlės, kurioje registruotas vartotojas matys laisvas transporto priemones.

„Kaunas pamažu panašėja į modernius Europos miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Kopenhaga. Mieste pradėtos teikti dalijimosi automobiliais ir dviračiais paslaugos tampa nauja ir pažangia transporto alternatyva, kuri suteiks daugiau patogumo tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams, pagerins ekologinę būklę“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujovė, kurią pirmiausia „CityBee“ pasiūlė Kauno miestui, – dviračių dalijimosi paslauga. „Išsinuomoti dviratį kelionei prireiks tik specialios „CityBee“ programėlės, kurioje registruotas vartotojas matys laisvas transporto priemones. Dviratį žmonės galės nuomotis neribotam laikui, o apmokėjimas bus nustatomas minučių tikslumu“, – aiškina „CityBee“ rinkodaros vadovas Lukas Yla.

Iškils retrostiliaus metaliniai stoveliai

Jau šią vasarą Kauno senamiestį papuoš retrostiliaus metaliniai stulpeliai. Tokie įrenginiai yra įprasti Vakarų Europos miestuose.

Retrostiliaus stulpeliai senamiesčiui suteiks jaukumo ir pabrėš išskirtinę jo architektūrą.

Siekiant išlaikyti estetinį senamiesčio vaizdą ketinama įrengti tamsesnės spalvos iš ketaus lydinio pagamintus stulpelius. Dviejų tipų stulpeliai atliks skirtingas funkcijas: vieni jų pakeis jau esamus standartinius cinkuotus kelio ženklus – iš viso planuojama pakeisti apie 100 kelio ženklų, kiti tarnaus kaip atitvarai, ribojantys automobilių įvažiavimą į senamiesčio pėsčiųjų zonas.

„Retrostiliaus stulpeliai senamiesčiui suteiks jaukumo ir pabrėš išskirtinę jo architektūrą. Ateityje mažosios architektūros elementams skirsime ypatingą dėmesį. Tokios mažos detalės itin svarbios, jos su­šil­do erdves, yra malonios akiai“, – pabrėžia Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Daugiau gėlių ir žaliųjų miesto erdvių

Šiemet ne tik Kauno centre, bet ir atokesnėse vietose bus įrengta naujų gėlynų. Palyginti su praėjusiais metais, didesnis dėmesys bus skiriamas daugiamečiams gėlynams, kuriuose bus sodinami dekoratyviniai krūmai ir medeliai – tujos, kadagiai, lanksvos, sedulos, raugerškiai, magnolijos, rododendrai. Šiemet gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukams, gėlynų įrengimui, apželdinimo ir priežiūros paslaugoms iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pernai ši suma buvo perpus mažesnė.

Siekiama, kad kauniečiai žaliosiomis erdvėmis džiaugtųsi ne tik miesto centre.

Per ateinančius trejus metus vi­sose Kauno seniūnijose kom­pleksiškai, t.y. įrengiant takus, suo­liukus, gėlynus, apšvietimą, bus tvarkomos žaliosios miesto erdvės. Iš viso 30-yje įvairių teritorijų, skverų taip pat atsiras nauji daugiamečiai gėlynai su dekoratyviniais augalais – krūmais ir me­deliais. Siekiama, kad kauniečiai žaliosiomis erdvėmis džiaugtųsi ne tik miesto centre. Dau­giau nei 500 pakabinamųjų žy­dinčių vazų papuoš Vilniaus ir M.Valančiaus gatves, S.Dau­kan­to, P.Vileišio, Varnių ir M.K.Čiur­lionio tiltus – vaizdžiai sakant, miestas skęs gėlėse.

Besipuošiantis ir modernėjantis Kaunas 2022 m. pretenduoja tapti Europos kultūros sostine. Juk yra kuo pasigirti – išdidžia ir kilnia istorija, laisvės dvasia, labai stipriais saitais tarp praeities, da­barties ir ateities. n

Užs. Nr. VPL1046

Evaldo Virkiečio nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbė neeilinę naujieną – Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras bus statomas Kaune, Nemuno saloje. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis architektūros konkursas, o mokslo centro statybos pabaiga numatoma iki 2018 m.

Arnoldas BUKELIS

„Tai istorinis įvykis, įrodantis, kad nacionalinės reikšmės objektai gali būti vystomi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Kaip „Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda, taip ir šis cen­tras bus visos Lietuvos mokslo centras. Dabar belieka pasiraitoti rankoves ir įgyvendinti pagrindinį tikslą, kad 2018 m. mokslo centras jau būtų pastatytas. Tikiu, kad ateityje šis centras atsidurs atvirutėse apie Kauną“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Šis interaktyvus centras prisidės prie jaunimo sudominimo mokslu. Čia jie galės viską pačiupinėti, pabandyti, pažaisti. Tai įdomu ir veda prie pažinimo džiaugsmo. Tikiu, kad šis centras Kau­nui suteiks šarmo ir priviliojant turistų“, – sakė Kau­no mero patarėjas Dainius Pavalkis.

Unikali vieta

Pasak Kauno tarybos nario Jono Audėjaičio, Nacionaliniam mokslo centrui skirta pati švenčiausia Kauno vieta – Nemuno sala. „Kaunas turi unikalią galimybę įveiklinti Nemuno salą per mokslą. Dabar bus organizuojamas tarptautinis architektūros konkursas. Laukia išties nemenki iššūkiai ir darbai“, – dėstė J.Audėjaitis.

„Sveikinu Kauną, išties visi nepaprastai džiaugiamės. Tikrai ne viską reikia koncentruoti Vi­l­niuje. Gal pagaliau Kaunas bus garsus ne tik dėl to, kad turi zoologijos sodą ar garsėja kaip krepšinio Meka. Kaunas atsivers kaip kompetencijų, mokslo ir inovacijų centras“, – spaudos konferen­cijoje sakė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Populiarins mokslą

„Šis centras – tai didelis visos Lietuvos laimėjimas ir didelio darbo pradžia. Jaunimui šis cen­tras padės apsispręsti dėl karjeros“, – neabejoja verslininkas, inovatorius Vladas Lašas.

Specialistų teigimu, mokslo pramogų erdvėje bus galima susipažinti su naujausiomis inovacijomis. Jos padėtų vaikams ir suaugusiesiems plėsti ži­nias bei tobulėti. Pasaulinė praktika rodo, kad to­kie centrai yra geriausia mokslo populiarinimo prie­monė.

Prof. Dainius Pavalkis: šis centras – tai galimybė pačiupinėti mokslą

Vienas iš Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro projekto iniciatorių, Kauno mero patarė­jas prof. Dainius Pavalkis sutiko pasidalyti min­­timis apie mokslo populiarinimo centro reikš­­mę jaunimui ir visai Lietuvai. Pasak jo, Kaunas kovoje dėl teisės įkurti mokslo populiarinimo centrą nurungė Vilnių dėl gerai parengto projekto, prie kurio prisidėjo plati akademikų ir verslo pasaulio atstovų komanda.

– Esate vienas iš mokslo centro iniciatorių. Nuo ko viskas prasidėjo?

– Dar prieš man tampant švietimo ministru 2012 m. mokslo centro idėja jau cirkuliavo, apie tai kalbėjo mokslo bendruomenė. Mūsų nuopelnas buvo tas, kad ES struktūrinių fondų paramos sąlygose įdėjome mokslo populiarinimo įstaigos įrengimo finansavimą. Tai iš ES pa­ramos lėšų ir nacionalinių pinigų daroma visoje Eu­ropoje.

– Kas lėmė, kad būtent Kaunas iškovojo teisę statyti šį objektą?

– Kauno laimėjimą lėmė projekto gerumas. Minimalus kainos skirtumas projekto įgyvendinimui neturi didelės įtakos. Privažiavimas prie Ne­muno salos, kur ir bus statomas mokslo po­pu­lia­rinimo centras, yra nepalyginti geresnis už Vil­niaus pasiūlymą. Šiam projektui Kaunas pa­skyrė vieną gražiausių miesto vietų.

– Kokia  šio centro reikšmė Lietuvai?

– Mes turime pritraukti žmonių į specialybes, kurių poreikis Lietuvoje aiškiai matomas. Tai technologinės, biotechnologinės specialybės. Mokslo populiarinimo centrai suteikia vaikams ga­limybę savo rankomis pačiupinėti mokslą, vaiz­džiai kalbant – ką nors susprogdinti. Tai skatina domėjimąsi, jiems kyla įvairių klausimų. Užsimezga jauno žmogaus kontaktas su mokslu ir mūsų supančios gamtos suvokimu. Ir tai jį toliau veda domėjimosi kryptimi.

– Ar šis centras galėtų tapti turistų traukos objektu?

– Estijoje, Tartu mieste, įsikūrusiame mokslo po­puliarinimo centre kasmet apsilanko apie 250–300 tūkst. lankytojų. Mokyklos organizuoja edukacines išvykas, maždaug trečdalis atvykstančiųjų yra iš užsienio – Latvijos, Rusijos, Lie­tuvos. Galbūt mokslo populiarinimo centras Kaune nebus pasaulinio masto, kad jo aplankyti žmonės skristų iš Japonijos. Tačiau niekas ne­paneigs, kad atvykę pasižiūrėti Sugiharos mu­zie­jaus japonai užeis ir į mokslo centrą.

– Kokiomis akimis dabar matote Kauną? Kas per pastaruosius metus pasikeitė?

– Kaunas pradėjo judėti. Kurį laiką miestas buvo užsikonservavęs savyje, nepasitikėjimo kiaute. Lyg laikinoji sostinė, lyg antras miestas, lyg stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tai, kad Kaunas pradėjo aiškius žingsnius su savo strategija, su savo reikšmės rodymu nacionaliniu lygmeniu, yra pats svarbiausias dalykas. Gal ne iš karto, ne rytoj, ne poryt, bet per kurį laiką šie pokyčiai atves kauniečius prie supratimo, kad esame pa­garbos vertas miestas.