Įmonės, valdžios institucijos, organizacijos pastaruoju metu sukaupia daugiau duomenų nei kada iki šiol. Manoma, kad šįmet visame pasaulyje sukurtų ir padaugintų duomenų kiekis sieks 1,8 eksabaito – tai apie 1,8 mlrd. terabaitų.

Ketvirtadalis šio kiekio tenka organizacijoms. Ir maždaug kas pusantrų metų jų kiekis, kaupiamas įvairių informacinių sistemų, išauga dvigubai.

Atrodytų, kad šiuo metu, turint tiek skaitmeninės informacijos apie įmonės veiklą, gyventojus bei procesus yra lengviau nei bet kada žinoti viską ir daryti faktais pagrįstus sprendimus.

„Tačiau informacija pati savaime yra kaip naudingieji ištekliai po žeme – kol jie neišgauti, neapdirbti, tol jie tiesiog yra ir neteikia jokios naudos. Taip pat ir su informacija – jos neapdirbus, neišnaudojamas teikiamas potencialas. Vieno tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad efektyviai duomenis panaudoja trečdalis kompanijų“, – aiškino „Affecto Lietuva“ veiklos analizės departamento direktorius Viktoras Bulavas.

Siekiant išnaudoti sukauptos informacijos potencialą, šiuo metu sparčiai investuojama į informacines sistemas, vadinamomis veiklos analizės sistemomis – išlaidos šiai sričiai 2010 metais augo 13,4 proc., kai bendrai investicijos į IT didėjo apie 8 procentais.

Veiklos analizės sistemas galima sulyginti su naftos perdirbimo gamyklomis, perdirbančiomis žalią naftą į benziną, dyzeliną ir kitus produktus, paruoštus naudoti.

Žino, kokių prekių reikės po 3 dienų

Organizacijose veiklos analizės sistemos, sujungdamos įvairias atskiras sistemas – pardavimo, rinkodaros, personalo, apskaitos, logistikos ir kitas, integruodamos iš jų gaunamus duomenis, padeda optimizuoti veiklą, greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje, didinti našumą, sumažinti sukčiavimų skaičių.

Svarbu tai, kad dabartinės veiklos analizės sistemos veikia greitai – anksčiau organizacijų vadovai gaudavo ataskaitas apie praėjusį mėnesį ar net ketvirtį. Dabar jie gali gauti dienos ar net kelių valandų šviežumo informaciją – tai leidžia veikti itin dinamiškai ir operatyviai.

Veiklos analizės suteikiama informacija padeda ir pažvelgti į ateitį, numatyti tendencijas, poreikius ir priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne intuicija.

„Pavyzdžiui, vienas prekybos tinklas Suomijoje, turintis daugybę parduotuvių, žino, kokių prekių reikės vienai ar kitai parduotuvei po trijų dienų ir gali taip sutvarkyti pristatymą, kad pirkėjai nepajustų trūkumo, o tiekimas veiktų efektyviai, – aiškino V.Bulavas. – Taip dirbančių prekybininkų randasi ir Lietuvoje.“

JAV Pensilvanijos universiteto Wharton‘o mokyklos ir Masačiūsetso technologijų instituto mokslininkai, ištyrę 179 dideles kompanijas, nustatė, kad tos, kurios sprendimus darė pasiremdamos duomenimis, pasiekė 5-6 proc. didesnį produktyvumą.

Populiarėja ir Lietuvos viešajame sektoriuje

Tie patys dalykai – efektyvumo didinimas, kova su sukčiavimu, aptarnavimo gerinimas ir spartinimas yra svarbūs ir viešajam sektoriui.

„Veiklos analizė ypač aktuali viešajam sektoriui, nes dėl įvairių biudžeto suvaržymų ir mažėjančio finansavimo reikia dirbti greičiau ir efektyviau“, – tvirtino V.Bulavas. Anot jo, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau kreipia dėmesį į informacijos svarbą darant pagrįstus sprendimus, o „Affecto Lietuva“ jau yra įdiegusi veiklos analizės sistemas kelioms viešojo sektoriaus organizacijoms.

Viena tokių – „Sodra“, kuriai įdiegta sistema suteikia galimybę matyti kiekvieno gyventojus aptarnaujančio padalinio darbo kokybę, efektyvumą. Artimiausiu metu atsiras galimybė stebėti ir kiekvieno darbuotojo darbo kokybę. Be to, patys darbuotojai galės matyti savo efektyvumo rezultatus, pasilyginti su kolegomis bei pasidalinti geriausiomis praktikomis sprendžiant tam tikrus klausimus ir greičiau ir kokybiškiau aptarnauti žmones.

„Prognozuojame, kad ir kitose institucijose, kur veikia vienas langelis ir kur aptarnaujama daug gyventojų, veiklos analizė padės pagreitinti konsultantų darbą, sutaupys pinigų, o gyventojas greičiau gaus reikalingą atsakymą“, – teigė „Affecto Lietuva“ veiklos analizės departamento direktorius.

Veiklos analizės sistemos gali artimiausiu metu padėti gerinti studijų kokybę – tokį poreikį V.Bulavas teigė pastebintis bendraudamas su universitetų atstovais. Iš turimų įvairių studijų proceso duomenų, studentų rezultatų, apklausų duomenų kartu su studijų kokybės skyriaus žmonėmis galima išryškinti tam tikrus scenarijus, kaip tą kokybę gerinti. „Kadangi ši informacija taptų prieinama ne tik kokybės skyriui, bet ir dėstytojams, jie gali pagal tai gerinti savo darbą“, – pabrėžė V.Bulavas.

Finansinių institucijų, pavyzdžiui, bankų priežiūroje veiklos analizei taip pat yra ką veikti – priežiūros, teisėsaugos institucijos, stebėdamos finansinius srautus, gali laiku – pagal tam tikrus požymius aptikti įtartinus reiškinius. Tai suteikia galimybes operatyviai reaguoti ir laiku užkirsti kelią sukčiavimams.

Mato esamą situaciją

Anot V.Bulavo, viena pagrindinių veiklos analizės krypčių šiuo metu yra tikrojo laiko veiklos analizė – kai organizacijos savo veiklos rodiklius gali stebėti realiuoju laiku, matyti tą akimirką vykstančius pokyčius.

„Viešajame sektoriuje realaus laiko sprendimų diegimas jau irgi prasidėjo ir iki 2015 metų, manome, kad kas antra valstybės įstaiga priims savo sprendimus naudodama realaus laiko veiklos analizės duomenis, t.y. remdamasi dabartine situacija, o ne praėjusios mėnesio ar dar senesnėmis tendencijomis“, – teigė V.Bulavas.

Pasaulinė tyrimų agentūra „Gartner“ teigia, kad 2014 metais 30 proc. veiklos analizės programų turės prognozavimo ir numatymo funkcijas.

Į veiklos analizės sistemas vis dažniau įtraukiami ir vadinamieji nestruktūruoti duomenys, tokie kaip vartotojų komentarai tinklalapiuose, įrašai „Facebook“ portaluose, straipsniai, organizacijų darbuotojų el. laiškai ir panašiai, ir tai padeda greičiau ir geriau analizuoti nuotaikas, reakcijas, išgauti daugiau aktualios informacijos, kuri šiaip nėra sudėliota į tvarkingas duomenų bazes.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kuomet sudarė 3 873 Lt.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. Lt.

Kita vertus, būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. nuo 2009 m. vidurio. Specialistai apskaičiavo, kad, jeigu minėti pervedimai į fondus nebūtų sumažinti, vidutinė išmoka papildomai pensiją kaupusiems žmonėms šių metų birželio pabaigoje jau būtų buvusi didesnė 1200 Lt arba 25-30 proc.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,03 mln. dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 30 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

BFL

Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

„Daugelis reformos punktų skamba patraukliai ir sveikiname Vyriausybę, kad ši siekia sustiprinti pensijų kaupimą, deja siūloma reforma nuvylė, nes atsisakoma minties atstatyti prieš pustrečių metų sumažintas įmokas, jau nekalbant apie sumažintų įmokų kompensaciją. O dalies labai svarbių naujos reformos punktų arba tiesiog nebus įmanoma įgyvendinti techniškai, arba žmonėms bus sudėtinga apsispręsti. Žinant, kad daugeliui žmonių senatvės pensija atrodo labai toli, didelė dalis jų pasielgs emociškai ir nesutiks su didesne mokesčių našta. Mes kalbame apie du trečdalius dirbančiųjų, milijoną žmonių, kuriems kils begalė klausimų ir abejonių“, – sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Pasak jo, leidimas Pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodrą“ yra suprantamas, tačiau jis gali sugriauti sistemą, jeigu į „Sodrą“ sugrįš žymus skaičius dirbančiųjų. Tokiu atveju valstybė neišspręs ateityje gresiančio demografinio spaudimo „Sodrai“, o dirbantieji nesukaups papildomos pensijos. Taip pat lieka neaišku, ką reikėtų daryti su jo sukaupta suma fonde ir kokią papildomą pensiją jam senatvėje mokės „Sodra“ – ar ji bus sumažinta dėl laikino kaupimo, ar ją turės kompensuoti valstybė.

2003 metais diegta Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į fondą ir nenumatė prievolės papildomai mokėti. Dabar dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą darbo jėgai. „Siūlomą „2+2+2“ („2+1+1“) mechanizmą, kai dirbantysis pats turės mokėti 2%, mes laikome tik papildoma priemone, neišsprendžiančios ilgalaikių „Sodros“ problemų“, – salė A.Bakšinskas.

Siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fondus, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.

„Mes siūlėme, kad Vyriausybės paskata dirbančiajam, sutikusiam papildomai mokėti 2% (1%) nuo pajamų, būtų vienoda suma visiems, lygi 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio, o bent jau priklausytų nuo kaupiančiojo pajamų, tačiau negalėtų mažesni nei 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio. Dabartinė Vyriausybės idėja skatina kaupti mažiau uždirbančius, kuriems dažniausiai ir taip trūksta pinigų, o aukštesnes pajamas uždirbantiems ši paskata nėra pakankama, kad jie sutiktų mokėti papildomai, tad jie greičiausiai papildomai nemokės arba rinksis kitas priemones“, – sakė A.Bakšinskas.

2011 m. gegužės pabaigoje būsimųjų pensininkų turtas sudarė 4 mlrd. litų. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso fonduose yra apie 220 mln. litų daugiau nei į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi „Sodra“.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

litai_daug

Krizės metu skolas 26 mlrd. litų išauginusi dabartinė Vyriausybė ketina sukurti iki 40 mlrd. litų vertės fondą, kurio lėšas būtų galima naudoti tik konstatavus, kad prasidėjo naujas ekonomikos sunkmetis.

“Reikia pasirengti atsitiktiniams įvykiams, kurių anksčiau ar vėliau vargu ar išvengsime. Svarbiausias kuriamo fondo tikslas – apsaugoti kaupiamas lėšas nuo politikų, siekiančių įsiteikti prieš rinkimus”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė Finansų ministerijos makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius.

Pagal ministerijos planą, kuriam dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, juodai dienai kaupiamus pinigus turėtų saugoti Lietuvos bankas. Vyriausybė galėtų naudotis sukauptais pinigais, jeigu Lietuvos bankas prognozuos, kad šalies ekonomika per ateinančius metus susitrauks arba augs itin lėtai.

Sunkmetis būtų paskelbtas ir Vyriausybei neradus kur skolintis už mažesnes kaip 6 proc. metines palūkanas, Lietuvos bankas nuspręstų, kad vienam šalies bankų būtina finansinė parama, arba valstybės skola pasiektų 55 proc. bendrojo vidaus produkto – pusantro karto daugiau nei dabar.

Fonde turėtų atsidurti visos neplanuotos biudžeto pajamos, taip pat ir biudžeto perviršis, jei toks atsirastų. Ministerijos siūlomas fondo dydis – toks, kad užtektų vienų metų valdžios sektoriaus išlaidoms. Šiemet tai būtų apie 40 mlrd. litų.

Tačiau Finansų ministerija nė nemėgina vertinti, kada naujas fondas sukauptų numatytą sumą, kuri prilygtų vienų metų valstybės biudžetui.

Kaupti pensijų fonduose gyventojams reiktų leisti ir užsienyje, tuo tarpu fondų valdyme Lietuvoje trūksta nepriklausomų atstovų, nes fondų sprendimai yra per daug komerciniai, teigia Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA).

“Kodėl gi neleisti Lietuvos žmonėms kaupti fonduose, kurie yra valdomi geriausių Europos Sąjungos specialistų. Manau, tai būtų labai pažangi praktika atverti rinką plačiau negu mūsų valstybės ribos”, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

Anot jo, pensijų fondų valdymo mokesčiai kai kuriose kitose šalyse yra mažesni, todėl konkurencija būtų sveika. Pasak M.Kalesinsko, pagal pensijų fondų rezultatus Lietuvoje veikiantys yra tarp “vidutiniokų” – tiek pagal fondų mokesčius, tiek pagal rezultatus.

Pastabų PFDA vadovas turėjo ir pensijų fondų valdytojams, kurių veiksmai, anot jo, per daug paremti komerciniais sprendimais, todėl siūlo į fondų valdymą įtraukti nepriklausomų atstovų.

M.Kalesinskas teigė, jog manoma, kad pakankama atlyginimo dalis pervesti į pensijų fondus yra 10 proc. – tai, anot jo, leistų užsitikrinti 60-70 proc. pensiją senatvėje.

“Vienintelis sprendimas, kurį matome – tai didinti kaupimą (pensijų fonduose – BNS). Be abejo, sumažinti kaupimą yra labai prastas sprendimas ir mes bylinėsimės”, – teigė M.Kalesinskas.

Teismuose bylų nagrinėjimas dėl sumažintų įmokų šiuo metu yra sustabdytas, laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Asociacija skaičiuoja, jog šiuo metu pensijų kaupimo dalyviai, kurių šiuo metu yra 1,037 mln., dėl sumažintų įmokų į pensijų kaupimo fondus yra patyrę 1,2 mlrd. litų nuostolių – tai nepervestos įmokos ir palūkanos.