Kęstutis Vanagas, vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus postą perėmęs ekonominio sunkmečio išvakarėse, pastaraisiais metais pristato vieną ambicingą projektą po kito.

Viena iš statybos, rangos ir nekilnojamojo turto plėtros lyderių Lietuvoje bendrovė „YIT Kausta“, pernai baigusi VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (naująją VU biblioteką), modernų žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo centrą Kėdainių rajone, septynių tūkstančių kvadratinių metrų logistikos kompleksą šalia Kauno, penkių aukštų „Ibis“ viešbutį Laikinojoje sostinėje, šiais metais darbų apimčių taip pat neketina mažinti. Jau pavasarį duris atvers „YIT Kausta“ Vilniuje pastatytas pirmasis Baltijos šalyse „Ikea“ prekybos centras, „Senukų“ biurų pastatas, iškils du nauji daugiabučiai Kaune. Bus atnaujintos butų statybos ir Vilniuje – Žirmūnų gatvėje, šalia Tuskulėnų dvaro, ant Neries kranto prasidės kelių triaukščių namų statybos.
„Kitų šalių patirtis patvirtina, kad po sąstingio statybų sektoriuje ir nekilnojamojo turto rinkoje, vėl būna pakilimas. Nenoriu būti pranašu, skelbiančiu, kada pajusime atsigavimą, tačiau į ateitį žvelgiu optimistiškai. Įsigijom sklypą ne tik Vilniuje Žirmūnuose, bet ir Kauno Santakoje, kur per penkerius metus planuojame pastatyti apie penkis šimtus butų. Kokybiško būsto poreikis vėl auga, todėl atnaujiname daugiabučių statybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – atskleidžia „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Tiesa, „Veido“ pašnekovas čia pat patikslina, kad šiemet, kaip pastaruosius kelerius metus, butų statybos sudarys vos 10 proc. įmonės darbų apimčių, o pagrindiniai projektai bus valstybiniai bei privataus verslo užsakymai. Statybų bendrovė toliau tęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos darbus, dalyvaus LSMU Kauno klinikų atnaujinimo ir kituose konkursuose, taip pat baigiamos derinti sutartys su verslo įmonėmis dėl naujų pastatų statybų. Beje, jau ne vienerius metus, pasak K.Vanago, privataus sektoriaus atstovams nereikia įrodinėti, kad bendrovės „YIT Kausta“ specialistai darbus atliks laiku ir kokybiškai. Šiai įmonei naujus statybos projektus jie siūlo patys. Taigi kas „YIT Kaustai“ padėjo išsikovoti statybos, rangos ir nekilnojamojo turto plėtros lyderės pozicijas, pelnė nepriekaištingą reputaciją bei užtikrino stabilumą ekonominio sunkmečio metais?

Padeda stiprus motininės kompanijos užnugaris

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Vyto Zabiliaus vertinimu, viena svarbiausių priežasčių, užtikrinančių tvirtas įmonės „YIT Kausta“ pozicijas rinkoje, yra stiprus motininės kompanijos, didžiausios Suomijos statybos paslaugų koncerno „YIT Corporation“, užnugaris. Su suomių, kurie pagrindinį „YIT Kausta“ akcijų paketą įsigijo dar 1999 m., pagalba įmonė nusipirko ne vieną sklypą ir užėmė nemažą nišą Lietuvos būstų statybos rinkoje. Ekonominį sunkmetį „YIT Kaustai“ išgyventi taip pat padėjo motininė įmonė, iš kurios V.Zabiliaus žodžiais, lietuviai yra perėmę ir verslo principus, požiūrį, statomų pastatų tipą. „Šios įmonės projektuose dominuoja paprastas, aiškus, minimalistinis skandinaviškas stilius. Taip statant kyla mažiau klausimų, nereikia spręsti itin sudėtingų architektūrinių užduočių, todėl lengviau užtikrinti aukštą kokybę, tačiau „YIT Kaustos“ statyti daugiabučiai neišsiskiria unikalia, išraiškinga architektūra“, – pastebi bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
Beje, V.Zabilius pabrėžia, kad ir „YIT Kaustos“ generalinis direktorius yra suomiško tipo vadovas – visuomet ramus, apsvarstantis ir giliai išanalizuojantis kiekvieną klausimą.
Būtent šios savybės bei atsakingumas K.Vanagui, įmonės vairą perėmusiam 2008 m., padėjo sėkmingai įveikti ekonominio sunkmečio sukeltus sunkumus. „2009 m. buvo iššūkių metai, tačiau optimizavę kaštus, išgyvenom. Nors dideliais pelnais vis dar negalime pasigirti, tačiau įmonės apyvarta pastaruosius keletą metų išlieka stabili – apie 130 mln. Lt“, – sako K.Vanagas.
Ir prisipažįsta, kad ekonominio sunkmečio išvakarėse gautas pasiūlymas vadovauti vienai didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių buvo didelis iššūkis. „Kai prisijungiau prie „YIT Kaustos“ kolektyvo nebuvo pats palankiausias metas geriems rezultatams, tačiau man patinka iššūkiai. Be to, tai neeilinė bendrovė rinkoje, tad man garbė jai vadovauti“, – kodėl nepabūgo atsakomybės pasakoja „YIT Kaustos“ generalinis direktorius.

Sulaukia mažiausiai pirkėjų skundų

K.Vanagas prasitaria, kad nei savęs, nei įmonės girti nemoka ir pabrėžia, kad jam geriausias patvirtinamas, kad bendrovė eina teisinga linkme, klientų sugrįžimas. „Dirbam taip, kad klientas pas mus grįžtų. Labai dažnai tėvai įsigiję „YIT Kaustos“ butą, vėliau pas mus perka būstą savo vaikams. Kai baigiam vieną privačių užsakovų projektą, jie į mus kreipiasi ir dėl kito statybų“, – didžiuojasi statybų bendrovės vadovas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas neabejoja, kad viena „YIT Kaustos“ sėkmės priežasčių – atsakingas darbas. „Ši įmonė beveik nesulaukia klientų skundų dėl statybų kokybės. Mat turi budinčias komandas, kurios gavusios nors mažiausią signalą dėl kokio nors defekto, iškart vyksta jo šalinti“, – teigia A.Šeštakauskas.
K.Vanago nuomone, tai nėra nei įmonės išskirtinis principas, nei strategija, tiesiog taip dirbti yra privalu: „Būstas brangus pirkinys ir negali žmogus jo kaitalioti kas kelerius metus, todėl mes jaučiame atsakomybę už kokybę ir pastatę daugiabučio nepaliekam pirkėjo vieno“.
„YIT Kaustai“ taip pat svarbu, kad jų pastatytas objektas pagražintų miesto vaizdą, sukurtų patogesnę aplinką gyventojams. Tad įsigijusi sklypą Kauno Santakoje bendrovė pirmiausia paskelbė architektūrinį konkursą daugiabučių projektui paruošti, kurio laimėtoją išrinko profesionalių architektų komanda. „Norim įgyvendinti tokį projektą, kad vėliau nebūtų gėda mūsų vaikams ir anūkams. Juk Lietuvoje nėra kitos tokios unikalios vietos, kaip Nemuno ir Neries santaka. Siekiam, kad būtų suformuota nauja patraukli erdvė, kad ji nevirstų gelžbetonine giraite, o papuoštų miestą“, – paaiškina ponas Kęstutis.
Šiemet planuojamas pradėti daugiabučių projektas šalia sostinės Tuskulėnų dvaro taip pat nebus vien tik namų statybos. Bendrovė sutvarkys dar ir Neries krantinę, išvaliusi krūmynus, įrengs patogų nusileidimą prie upės.
K.Vanagas neabejoja, kad pernai baigtas išskirtinių architektūrinių formų VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras ilgai puoš Vilnių ir ne vienerius metus išliks miesto architektūriniu šedevru.
Principingas bendrovės „YIT Kausta“ požiūris ir į darbų saugą. Kad būtų išvengta skaudžių atvejų statybų aikštelėje, visuomet dirbama ant tvarkingų pastolių, aukštai dirbantys žmonės segi saugos diržus, statybininkai dėvi apsauginius akinius, naudojami filtrai nuo dulkių. Toks „YIT Kaustos“ vadovų požiūris į saugą pernai buvo įvertintas „YIT“ korporacijoje ir „Ikea“ prekybos centro statybų projektas laimėjo saugiausios aikštelės prizą.
Tiesa, K.Vanagas pripažįsta, kad net ir iki smulkmenų analizuojant situaciją, su specialistais nuodugniai aptariant kiekvieną klausimą, nesėkmių nepavyksta išvengti. „Jų pasitaiko visiems, kurie dirba, tačiau aš į jas reaguoju kaip į pamokas, kurias išmokus ateityje galima išvengti klaidų“, – dėsto įmonės generalinis direktorius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau negu pusė arba 58 proc. Lietuvos gyventojų, pasirinkę įsikurti naujos statybos daugiabutyje, pageidautų erdvaus dviejų ar trijų kambarių buto nuo 50 iki 70 m2. 45 proc. lietuvių tokiu atveju rinktųsi būstą su daline, o 54 proc. – su visiška apdaila ar netgi įrengta buitine technika bei baldais.

Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurią inicijavo Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti potencialių naujos statybos daugiabučių gyventojų poreikius. Jo metu buvo apklausti respondentai, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 45 metų.

„Mes nuolat stebime ir analizuojame rinkos tendencijas, be to, ieškome tinkamiausio sprendimo savo klientams. Visai neseniai pradėjome taikyti praktiką prieš pradedant naujų daugiabučių statybas atlikti potencialių naujakurių apklausą. Atsižvelgdami į gautus duomenis, esame pasirengę koreguoti įmonės vystomus projektus. Tikimės, jog tyrimai padės labiau suprasti žmonių poreikius ir sukurti jiems patogius būstus bei gerą gyvenamąją aplinką“, – teigia bendrovės AB „YIT Kausta būstas“ vadovas Virgilijus Jagurevičius.

Pirmąkart tokia apklausa vykdyta tobulinant įmonės gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalo „Solo City“ projektą. Jis kuriasi sostinės Viršuliškių mikrorajone, Pilaitės prospekte. Šiuo metu jau galima įsigyti pirmojo statybų etapo butus šiuolaikiškame šešių aukštų name.

Minėta apklausa taip pat parodė, kad dažniausiai naujų butų su daline apdaila pageidauja jaunesnio amžiaus gyventojai, kurie turi mažesnes šeimas ir yra įgiję aukštesnį išsilavinimą.

Respondentų buvo teiraujamasi, kokie elementai prie daugiabučio namo yra svarbiausi jų vaikams. Kas antras apklaustasis teigė, kad tai yra sūpynės, 46 proc. įvardijo smėlio dėžę, o 31 proc. – čiuožyklą ir žaidimų namelį. Įdomu tai, kad, moterų nuomone, svarbiausias dalykas jų vaikams daugiabučio kieme yra supynės, o vyrams – smėlio dėžės.

Kai kurie minėtos apklausos klausimai respondentams buvo pateikti ne tik per tiesioginius interviu, bet ir socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesioginiu būdu apklaustų gyventojų nuomonės pasiskirstė po lygiai kalbant apie tai, ar naujajame būste virtuvė turėtų būti sujungta su svetaine, ar šios patalpos geriau būtų atskirtos. Su svetaine sujungtos virtuvės dažniau pageidauja vyrai ir jaunesnio amžiaus respondentai. Uždarų virtuvių – moterys ir vyresnio amžiaus vyrai. Tarp „Facebook“ respondentų buvo žymiai daugiau sujungtos erdvės šalinininkų – 61 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų.

Kas antras tiesiogiai apklaustas gyventojas teigia, kad daugiabutyje reikalingos bendro naudojimo erdvės, kuriose galima būtų rengti susirinkimus, laikyti dviračius, vaikų vežimėlius, roges ir pan. Socialiniame tinkle „Facebook“ taip manančių atsirado kiek daugiau – 69 proc. visų apklaustųjų.

Apklausa buvo vykdyta šių metų vasaros pabaigoje. Jos metu iš viso apklausta apie 700 gyventojų nuo 25 iki 45 metų.