Vytautas Naudužas

Atstumas nuo Lietuvos iki Kazachstano – kaip iki „pasaulio krašto“: kelionė lėktuvu trunka apie šešias valandas. Ne kažin ką mažiau trunka kelionė nuo krašto iki krašto Kazachstano viduje. Kazachstanas – devinta pagal teritoriją valstybė pasaulyje.

Vytautas NAUDUŽAS, Lietuvos ambasadorius Kazachstane

Geografijos, istorijos nepakeisi, bet tai galima padaryti su ekonomika, politika, bendradarbiavimu tarp tautų. Archyvuose atrandami dokumentai patvirtina mūsų bendradarbiavimą nuo amžių  glūdumos.

Beje, Kazachstano valstybingumui – 550 metų. Tai 18 metų daugiau nei jo didžiajai kaimynei Rusijai.

XX a. Kazachstanas paženklino tūkstančių Stalino deportuotų lietuvių likimus. Vien tik Karlago (Karagandos srities) lageriuose kalėjo 89 tūkst. mūsų šalies piliečių. Karlago kalinių atsiminimuose apstu padėkų kazachams už paramą, padėjusią išlikti gyviems sovietų konclageriuose.

Kazachstano valstybingumui – 550 metų. Tai 18 metų daugiau nei jo didžiajai kaimynei Rusijai.

Mano asmeninė pažintis su Kazachstanu prasidėjo labai anksti, nes senelis, daugiavaikės šeimos tėvas, buvo deportuotas būtent į Karlagą. Mokykloje man buvo neįprasta matyti mokytoją iš tolimojo Čimkento, kuri kalbėjo tik rusiškai ir vaikus, aišku, mokė Aleksandro Puškino kalbos.

Pirmą kartą atvykus į speiguotą, arktiniu šalčiu pulsuojančią sostinę Astaną susidarė įspūdis, kad atsidūrėme už „civilizacijos ribų“. Šį įspūdį greit pakeitė moderni miesto architektūra ir kazachų svetingumas. Kazachstano svečių negali nestebinti prezidento Nursultano Nazarbajevo iniciatyva per nepilnus 20 metų sukurta nauja sostinė Astana, tik ką perėjusi į pasaulio milijoninių miestų sąrašą (š.m. liepos 4 d. gimė milijonasis Astanos gyventojas).

Stebina ir Kazachstano ekonomika, per ketvirtį amžiaus išaugusi daugiau nei 20 kartų. 2015 m. Kazachstano BVP kone dvigubai viršijo Ukrainos ekonominę galią.

Stebina ir Kazachstano ekonomika, per ketvirtį amžiaus išaugusi daugiau nei 20 kartų. 2015 m. Kazachstano BVP kone dvigubai viršijo Ukrainos ekonominę galią.

Sunku pervertinti ir Kazachstano turtus. Tai ne tik nafta, dujos, juodieji, spalvotieji ir retieji metalai. Tai ir uranas, deimantai, auksas, grūdai. Keletas pavyzdžių. Kašagano verslovės atsargos – 38 mlrd. barelių naftos ir 1 trln. kubinių metrų dujų. Tai antras pagal atsargas po Aliaskos Prudhou Bėjaus naftos telkinys pasaulyje. Kašaganas – amžiaus projektas, pareikalavęs apie 100 mlrd. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų iš „ExxonMobil“, „Agip“, „Shell“, „Total“ ir kitų pasaulinių kompanijų! Palyginimui, praėjusiais metais Baltarusijos BVP buvo 62 mlrd. dolerių.

Naują kvėpavimą Kazachstano ekonomikai gali suteikti ir atgimstantis Šilko kelias („politika – konjunktūrinė, pervežimai – amžini“) bei „Expo 2017“. Transportas gali „atvežti“ arba „išvežti“ ekonomikos suklestėjimą ar krizes. Naujasis Šilko kelias, logistikos centrai jau atvežė milijardinių investicijų, nors prekių kainos aukščiu vis dar varžosi su 170 metrų dangoraižiu – prekybos centru „Chan-Šatyr“. Tai indikuoja būtinybę tobulinti sienų kirtimo, muitinės ir tranzito procedūras bei dokumentus.

Kitų metų svarbiausias Kazachstano įvykis – „Expo 2017“. Šios pasaulinės parodos tema – ateities energetika. Kazachstano energetika net 75 proc. priklauso nuo importuojamų įrenginių ir technologijų. Be energetikos neįsivaizduojamas tvarus šalies vystymasis. Pasibaigus parodai Astanoje duris atvers tarptautiniai finansų ir arbitražo centrai, kuriami remiantis Dubajaus pavyzdžiais.

„Geriau mažiau, bet daugiau…“ – dėl gigantiškų užmojų lengvai suprantamas šūkis Kazachstane, sugebėjusiame per visą nepriklausomybės laikotarpį pritraukti sunkiai įsivaizduojamą 250 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų sumą. Nepaisant „suvargusių“ naftos bei dujų kainų ir nacionalinės valiutos tengės susilpnėjimo (per pastaruosius kelerius metus tengės kursas euro atžvilgiu krito beveik dvigubai), Kazachstanas vien per šių metų pirmąjį ketvirtį pritraukė 2,7 mlrd. dolerių investicijų.

Pasaulio ekonominio augimo nebelemia nafta, dujos ir kiti mineraliniai ištekliai. Tai greičiau priklauso nuo naujų technologijų, mokslo pasiekimų. Didelių pastangų dėka Kazachstanas jau pateko į pasaulio inovatyviausių ekonomikų 50-uką.

Kazachstane iki šiol gyvena tūkstančiai lietuvių, atradusių čia naujus namus. Didžiausia mūsų tautiečių dalis reziduoja Karagandoje ir Almatoje. Džiugu, kad kiekvienais metais vis daugiau kazachų apsilanko Lietuvoje. Juos žavi ne tik mūsų sostinė ir pajūris, bet ir medicininis turizmas – jie pamažu atranda Druskininkus, Birštoną ir Anykščius.

Itin džiugu, kad kiekvienais metais vis daugiau jaunų kazachų renkasi studijas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Ypač juos domina žemės ūkio, medicinos ir technologijų specialybės.

Lietuvos verslo patirtį Kazachstane vainikavo 1,1 mlrd. dolerių prekybos apimtys, keletą kartų viršijančios Kazachstano prekybą su artimiausiomis kaimynėmis.

Nepaisant skaudaus sovietinio palikimo, nepriklausomas Kazachstanas, turėdamas darbščių ir kūrybingų žmonių bei gausių gamtos turtų, sparčiai atsigauna. Iš Dievo užmirštos ir apleistos sovietinės respublikos Kazachstanas tapo stipria ir žinoma visame pasaulyje valstybe. Labai reikšmingas žingsnis buvo branduolinės ginkluotės atsisakymas.

Didėjanti žmonių priklausomybė nuo šalies nepriklausomybės – gera žinia, kuria pagrįstai gali didžiuotis Kazachstanas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Birželio 5 d. Kazachstano mieste Aktobėje (buvęs Aktiubinskas) įvyko susišaudymas, kurio metu, valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 19 žmonių, tarp jų 12 teroristų. Užpuolikai, pasivadinę „Kazachstano išlaisvinimo armija“, išplėšė ginklų parduotuves, užgrobė autobusą, kuriuo taranavo karinio dalinio vartus.

Arūnas Brazauskas

Kitą dieną Kazachstano nacionalinio saugumo komitetas pranešė, kad dar sausį sulaikytas turtingas aludaris Tochtaras Tulešovas rengė valstybės perversmą. Pranešta, kad suimti tariami T.Tulešovo bendrininkai: buvęs Kazachstano generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas, buvęs Konstitucinės tarybos narys, policijos generolas ir pulkininkas, du pulkininkai – karinių dalinių vadai.

Sausį suėmus T.Tulešovą, „Reuters“ jį apibūdino kaip prorusišką oligarchą, kurio sulaikymas gali pabloginti Rusijos ir Kazachstano santykius. Išties verslininkas 2008 – 2011 m. buvo Rusijos Dūmos komiteto visuomeninis patarėjas. T.Tulešovas vadovavo ir Rusijoje įsikūrusio Teroristinių pavojų analizės centro (TPAC) Kazachstano padaliniui. Pats TPAC komentare dėl suėmimo vadina T.Tulešovą „prorusišku visuomenės veikėju“. Centras, vadinamoji idėjų kalvė (think tank), be viso kito „kala“ propagandą, kokia būdinga ir Lietuvos „nesisteminei žiniasklaidai“ – tai prieš JAV, Ukrainą, NATO, ES nukreipti rašiniai (http://www.catu.su/).

Esant tokiam „pamušalui“ kelių teisininkų, kariškių, policijos pareigūnų suėmimas prašosi vienareikšmio vertinimo: Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas siunčia signalą, kad slopins prorusiškas jėgas šalies viduje.

Pagal išteklius Rusija šiuo metu turi daugiau galimybių mirtinai draugystei ir vaišingumui. O garbaus amžiaus N.Nazarbajevas garsėja gudrumu.

Ta proga verta prisiminti 2014 m. rugpjūtį, kada įvyko aukščiausio lygio informacinis susišaudymas tarp Rusijos ir Kazachstano. Rugpjūčio 27 d. Vladimiras Žirinovskis interviu radijui „Echo Moskvy“ pareiškė, kad Kazachstane kurstomos rusofobiškos nuotaikos. Paklaustas, kada jis pareikš teritorines pretenzijas Kazachstanui, V.Žirinovskis atsakė, kad reikia palaukti ir pirmiau „išsiaiškinti su Ukraina“. Po poros dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su jaunimu buvo paklaustas dėl kazachų rusofobijos, kurią, anot klausėjos, sulaiko tik N.Nazarbajevas. V.Pu­tinas išsakė daug pagyrimų N.Nazar­bajevui: tas padaręs Kazachstaną valstybe – esą iki tol kazachai valstybingumo neturėję. Toks komplimentas priminė įžeidimą, ir N.Nazar­bajevas sureagavo atitinkamai: netrukus pareiškė, kad niekada neišduos Kazachstano nepriklausomybės, o šalis gali pasitraukti iš Muitų sąjungos, į kurią dar įeina Armėnija, Baltarusija, Kirgizija, Rusija.

Prieš antpuolį Aktobėje būta įdomių viešosios erdvės virpėjimų. Gegužės 20 d. Rusijos Orenburgo srities tinklalapyje pasirodė gubernatoriaus pranešimas dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su „tragiškais įvykiais šiauriniuose Kazachstano respublikos rajonuose“. Gegužės 23 d. data (nors buvo gegužės 20-oji) paskelbtas pranešimas vėliau priskirtas programišiams. Birželio pradžioje Rusijos Fe­deracijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pareiškė, kad Rusija nenori ramiai stebėti, kaip skriaudžiami rusai buvusiose SSRS respublikose.

V.Putino ir N.Nazarbajevo abipusiai komplimentai, kurių apstu internete, primena stepių tautų vaišingumo paprotį: pats šeimininkas maitina svečią plovu. Dedant kąsnį į burną ypač patogu didesnį gabalą įgrūsti į gerklę ir neparankų svečią užspranginti. Pagal išteklius Rusija šiuo metu turi daugiau galimybių mirtinai draugystei ir vaišingumui. O garbaus amžiaus N.Nazarbajevas garsėja gudrumu. Tiktai padėtis Kazachstane dabar įtempta dėl ekonominių priežasčių – tinkamas metas Rusijos vaišėms.

Kazachstanas turi gana autonomišką viziją dėl Eurazijos ekonominės sąjungos (EaES) raidos, tačiau Rusijos dominavimas integracijos procese net kelete sričių gali pažeisti dabartinius Kazachstano siekius. Nepaisant šios rizikos, tai artimiausiais metais vis dėlto neturėtų sukelti didesnių nesutarimų tarp Rusijos ir Kazachstano bei nestabdyti Eurazijos integracijos proceso.

Šiandien Kazachstano politinio elito atstovai vienu balsu kartoja, kad būtent Nursultanas Nazarbajevas lygiai prieš 20 metų pirmasis kalbėjo apie sąjungos Eurazijoje kūrimo perspektyvą. 2014 m. gegužės 29 d. matėme jį Astanoje priimantį prezidentus Vladimirą Putiną bei Aliaksandrą Lukašenką ir kartu pasirašantį EaES įsteigimo sutartį. Ar galime manyti, kad Kazachstano interesai sutampa su Rusijos siekiais ir abi šalys puoselėja tą pačią viziją?
Kokia ta vizija? Kokią reikšmę ši posovietinėje erdvėje vykstanti integracija įgyja Ukrainos įvykių kontekste?
Kuriama Eurazijos ekonominė sąjunga turi daug paralelių su Europos Sąjungos kūrimo procesu – muitų sąjunga virsta ekonomine sąjunga, kuriamos bendros viršnacionalinės institucijos ir panašiai. Tačiau lyginant abu procesus jau dabar matyti ryškus skirtumas: ES, nuo pat pradžių turėjusi ekonominį pobūdį, einant prie platesnio bendradarbiavimo, ir bendrą užsienio politiką, judėjo nuosekliai konsensusu paremtu procesu, o gana forsuojamas EaES kūrimas jau dabar kelia daug klausimų dėl bendros EaES vizijos tarp valstybių suderinimo ir akivaizdaus Rusijos dominavimo.
Kazachstano politikai ir ekonomikos bei politikos ekspertai EaES įvardija ir pozicionuoja tik kaip ekonominę sąjungą, apie kokius nors platesnius tikslus nekalbama. Politinės sąjungos klausimas ilgalaikėje perspektyvoje nėra aptariamas ir Kazachstano politiniam elitui kol kas neatrodo priimtinas. Tačiau V.Putino retorikoje apie kuriamą sąjungą ne vieną kartą nuskambėjo lūkesčiai dėl aktyvų vaidmenį tarptautinėje politikoje atliekančio darinio.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Scanpix

Sekmadienio rytą pietrytiniame Kazachstano regione buvo užfiksuotas 5,4 balo žemės drebėjimas, praneša “RIA Novosti”, remdamasi JAV geologijos tarnyba. Pranešimų apie padarytą žalą ar aukas negauta.

Žemės drebėjimas įvyko 4 val. 31 min. (Lietuvos laiku). Jo epicentras nustatytas į šiaurės rytus už 71 kilometro nuo Almatos, Kazachstano didžiausio miesto.

Almatos nepaprastųjų padėčių departamento pareigūnas teigė, kad mieste žemės drebėjimas siekė 4 balus.

Pasak valstybės sekretorės, tai jie gali padaryti sutarę dėl konkretaus veiksmų plano, kaip ši organizacija galėtų prisidėti prie pastangų padidinti saugumą visame pasaulyje.

Kalbėdama Kazachstano sostinėje, kur vyksta pirmasis per vienuolika metų ESBO viršūnių susitikimas, H.Clinton sakė, kad šalių lyderiai turėtų parengti “toliaregiškas veiksmų gaires”, kaip įgyvendinti pamatinį organizacijos principą – konfliktų prevenciją.

“Regioninės krizės ir daugiašalės grėsmės kelia pavojų mūsų žmonėms. Demokratijos jaučia spaudimą, o užsitęsę konfliktai tebėra pavojingai neišspręsti”, – sakė ji.

Valstybės sekretorė sakė, jog ESBO “turėtų atlikti didesnį vaidmenį” Afganistane, pabrėžusi, kad organizacijai priklausančios valstybės turi 2 tūkst. kilometrų sienas su šia karo nualinta šalimi.

ESBO taip pat turėtų būti leista imtis visaverčio vaidmens užkertant kelią naujiems konfliktams ir ieškant būdų, kaip taikiai sureguliuoti padėtį dėl vienašališkai atsiskyrusių regionų buvusiose sovietinėse respublikose Gruzijoje ir Moldovoje, taip pat išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimus dėl Kalnų Karabacho, sakė H.Clinton.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritarė JAV valstybės sekretorės nuomonei ir savo ruožtu pabrėžė, jog ESBO būtina modernizuoti. “Organizacija iš tikrųjų ėmė prarasti savo potencialą. Turime tai aiškiai konstatuoti”, – sakė jis.

Kol kas neaišku, dėl kokių baigiamųjų dokumentų pavyks susitarti 56 šalis vienijančios ESBO viršūnių susitikimo dalyviams. ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut (Markas Perenas de Brišambo) paragino parengti ryžtingą baigiamąjį pareiškimą.

“Buvo nepaisoma kai kurių pamatinių ESBO principų. Pasitikėjimo tarp valstybių narių stoka apribojo organizacijos galimybes reaguoti į krizes ir prisitaikyti, kad galėtų atremti naujas grėsmes”, – sakė jis valstybių lyderiams.

Nepakeičiamas Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas pirmą kartą viešai apibrėžė savo buvimo valdžioje terminą, juokais pažymėdamas, kad “sutinka” likti prezidentu iki 2020 metų mainais už jaunystės eliksyrą.

N.Nazarbajevas vadovauja Centrinės Azijos šaliai nuo 1990 metų ir turi teisę balotiruotis į savo postą be apribojimų. Birželį jis gavo dar daugiau neliečiamybės garantijų ir “tautos lyderio” statusą, suteikiantį jam galimybę daryti įtaką net po atsistatydinimo.

Rugsėjį N.Nazarbajevas įnešė aiškumo į daug naftos išgaunančios šalies politinę ateitį, pavesdamas savo patarėjui paskelbti ketinimą būti prezidentu “mažiausiai iki 2020 metų”.

“Dėkoju, žinoma… Aš sakiau, aš sutinku iki 2020 metų, bet surask jo (jaunystės eliksyro)”, – trečiadienį sakė N.Nazarbajevas metiniame Kazachstano tautų asamblėjos susirinkime.

Jis taip atsakė po Korėjiečių asociacijos vadovo Romano Kimo kreipimosi.

“Kazachstanas užsibrėžė ambicingus uždavinius, kurie atsispindi strategijoje iki 2030 metų ir strateginiame raidos plane iki 2020 metų… Manau, jog svarbu iškelti klausimą dėl pirmojo šalies prezidento – tautos lyderio įgaliojimų pratęsimo, kad būtų galima įgyvendinti šias strategines kryptis”, – sakė R.Kimas prezidentui visai salei plojant.

Po to prezidentas pasakė, kad “sutinka”, pajuokaudamas: “Drauge jau tada pasiūlyk jaunystės ir energijos eliksyro. Galbūt Korėjoje yra tokių vaistų?”.

Visuomenės atstovai ne kartą prašė N.Nazarbajevą “likti” valdžioje kuo ilgiau. Pats jis nenurodė savo įgaliojimų perėmėjo ir sakė, kad “dirbs”, “jeigu Dievas duos sveikatos, kurios, šlovė Alachui, yra”.

Pagal konstituciją, nuo 2012 metų prezidento įgaliojimų terminas bus penkeri metai ir tada baigsis septyneriems metams numatytas dabartinis N.Nazarbajevo mandatas. Jeigu jis laimės rinkimus 2012 ir 2017 metais, tai gali vadovauti šaliai iki 2022 metų.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kuriai Astana vadovauja šiais metais, nė karto nepripažino, kad rinkimai Kazachstane buvo sąžiningi ir teisingi. Vakarų teisių gynėjai kritikuoja valdžią už pilietinių teisių suvaržymą, spaudos ir negausios opozicijos persekiojimus.