Kovo 4-6 sostinėje vyksianti Kaziuko mugė bus skirta Aukštaitijos etnografiniam paveldui.

“Šiemet aukštaičiai atvažiuoja į Kaziuko mugę”, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus etninės kultūros centro vadovė Milda Ričkutė, pristatydama “Aukštaičių dienų” kultūrinę programą.

Pasak jos, mugės lankytojai galės klausytis aukštaičių dainų, aukštaičių tarmės.

“Visa Rotušės aikštė bus atiduota aukštaičiams. Bus ir kulinarinis paveldas, tautodailininkai pristatys, demonstruos savo būdingiausius amatus. Net Užgavėnes sekmadienį darome Aukštaitijos papročių pagrindu”, – kalbėjo Vilniaus etninės kultūros centro vadovė.

“Daugiausia būdavo Žemaitijos (Užgavėnių simbolis – BNS) Morė ar Kotrė kaip piktųjų jėgų įsikūnijimas, o šiemet bus Gavėnas, ir jis nebus žudomas. Jis tiesiog išgabenamas. Bus daug arklių, čigonų, nes aukštaičių tradicijoje dominuoja šie bruožai”, – pasakojo M.Ričkutė.

Aukštaitijos regioną turėtų pristatyti 98 kolektyvai ir apie 1,5 tūkst. dalyvių, turėtų įvykti aštuonios parodos ir 106 dailininkai.

Taip pat vyks ir alternatyvioji Kaziuko mugė, per kurią numatytas 21 renginys, 315 dalyvių.

“Šiemetinė alternatyvioji Kaziuko mugė skirsis nuo praėjusių metų, nes joje planuojamos ir trimatės projekcijos, ir madų šou (…) Jie (dalyviai – BNS) numato, kas gali būti ateityje”, – tvirtino M.Ričkutė.

Planuojama, kad šiemetinę Kaziuko mugę aplankys apie pusė milijono žmonių.

Kelis šimtmečius Vilnius pavasarį pasitikdavo Kaziuko kermošiumi. 1602 metais kanonizavus karalaitį Kazimierą (1458-1484), jo mirties dieną – kovo 4-ąją – Vilniuje vykdavo iškilmingos, teatralizuotos procesijos. Eitynių kelias nusidriekdavo per visą viduramžių miestą, nuo Katedros aikštės iki Šv.Stepono bažnyčios, kurioje saugota popiežiaus dovanota purpurinė šventojo vėliava.