“Veidas”: Ar pasaulyje katastrofiškai brangstant maisto produktams ES nesirengia keisti savo žemės ūkio politikos – baigti subsidijuoti už pasitraukimą iš žemės ūkio?

K.S.: Garsiai jau nebekalbama apie paramą pasitraukiantiems iš žemės ūkio. 2007–2012 m. ES paramos programa iš tiesų buvo labiau nukreipta į žemės priežiūrą, o ne į pridėtinės vertės joje kūrimą. Manau, tikrai buvo galima tuos milijonus panaudoti vertingiau. Dabar kaip tik vyksta diskusijos dėl kito finansavimo laikotarpio po 2013 m. Siekiame, kad būtų suteikta daugiau galimybių skirtomis lėšomis disponuoti šalims narėms. Kol kas nesutariame dėl ES tiesioginių išmokų: mūsų tikslas, kad jos būtų suvienodintos, nes dabar Lietuvoje gauname 135 eurus už ha, o, pavyzdžiui, Graikijoje – 600 eurų.

“Veidas”: Ar valstybė tikrai planuoja pardavinėti savo valdomą rezervinį mišką ir gautais pinigais atsiskaityti su neatgavusiais žemės miestuose gyventojais?

K.S.: Lietuvos miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybinės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teisę prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių. Dabar už ją kompensuojama atkuriant ekvivalentu, suteikiant sklypą arba akcijomis. Norime įvesti dar vieną kompensavimo būdą – pinigais, gautais pardavus rezervinius miškus. Rezerviniai – tai dabar niekam nepriklausantys buvę kolūkiniai miškai. Juos parduotume išskirtinai tik aukciono būdu, suteikiant pirmumo teisę pirkti tiems, kurių miškas su jais ribojasi. Esame apskaičiavę, kad už juos galima gauti per 1 mlrd. Lt. Tiesa, sklypų projektams parengti reikėtų apie 60 mln. Lt. O kompensacijoms už miestų žemę reikia apie 330 mln. Lt, skaičiuojant ne rinkos kaina, rinkos – apie 32 mlrd. Lt. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės atkūrimo būdo keisti negalima, o dalis savininkų jau pasiėmę kompensacijas. Visiems sumokėti rinkos kaina valstybė neturi lėšų.

“Veidas”: Ar Vyriausybė atsilaikys prieš turgaus prekiautojų spaudimą dėl kasos aparatų?

K.S.: Tikrai nesitrauksime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jau įregistruota 300 kasos aparatų ir pateikta prašymų kompensuoti už 144 kasos aparatų įsigijimą. Bendra prašomų kompensacijų suma – 138 tūkst. Lt, vienam asmeniui – maždaug 884 Lt. Prieš rinkimus pasitaikė visokių emocijų, susijusių su kai kurių grupių noru pasirodyti prieš šį gyventojų sluoksnį. Dabar ledai pajudėjo.

Dengtuose turguose maistu prekiauja apie 3 tūkst. prekiautojų. Vilniaus Halės turguje su kasos aparatu prekių parduodama už 1 tūkst. Lt, o be kasos aparato prekiaujantieji deklaruoja parduodantys vos už 300 Lt.

“Veidas”: Ar pasaulyje katastrofiškai brangstant maisto produktams ES nesirengia keisti savo žemės ūkio politikos – baigti subsidijuoti už pasitraukimą iš žemės ūkio?

K.S.: Garsiai jau nebekalbama apie paramą pasitraukiantiems iš žemės ūkio. 2007–2012 m. ES paramos programa iš tiesų buvo labiau nukreipta į žemės priežiūrą, o ne į pridėtinės vertės joje kūrimą. Manau, tikrai buvo galima tuos milijonus panaudoti vertingiau. Dabar kaip tik vyksta diskusijos dėl kito finansavimo laikotarpio po 2013 m. Siekiame, kad būtų suteikta daugiau galimybių skirtomis lėšomis disponuoti šalims narėms. Kol kas nesutariame dėl ES tiesioginių išmokų: mūsų tikslas, kad jos būtų suvienodintos, nes dabar Lietuvoje gauname 135 eurus už ha, o, pavyzdžiui, Graikijoje – 600 eurų.

“Veidas”: Ar valstybė tikrai planuoja pardavinėti savo valdomą rezervinį mišką ir gautais pinigais atsiskaityti su neatgavusiais žemės miestuose gyventojais?

K.S.: Lietuvos miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybinės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teisę prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių. Dabar už ją kompensuojama atkuriant ekvivalentu, suteikiant sklypą arba akcijomis. Norime įvesti dar vieną kompensavimo būdą – pinigais, gautais pardavus rezervinius miškus. Rezerviniai – tai dabar niekam nepriklausantys buvę kolūkiniai miškai. Juos parduotume išskirtinai tik aukciono būdu, suteikiant pirmumo teisę pirkti tiems, kurių miškas su jais ribojasi. Esame apskaičiavę, kad už juos galima gauti per 1 mlrd. Lt. Tiesa, sklypų projektams parengti reikėtų apie 60 mln. Lt. O kompensacijoms už miestų žemę reikia apie 330 mln. Lt, skaičiuojant ne rinkos kaina, rinkos – apie 32 mlrd. Lt. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės atkūrimo būdo keisti negalima, o dalis savininkų jau pasiėmę kompensacijas. Visiems sumokėti rinkos kaina valstybė neturi lėšų.

“Veidas”: Ar Vyriausybė atsilaikys prieš turgaus prekiautojų spaudimą dėl kasos aparatų?

K.S.: Tikrai nesitrauksime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jau įregistruota 300 kasos aparatų ir pateikta prašymų kompensuoti už 144 kasos aparatų įsigijimą. Bendra prašomų kompensacijų suma – 138 tūkst. Lt, vienam asmeniui – maždaug 884 Lt. Prieš rinkimus pasitaikė visokių emocijų, susijusių su kai kurių grupių noru pasirodyti prieš šį gyventojų sluoksnį. Dabar ledai pajudėjo.

Dengtuose turguose maistu prekiauja apie 3 tūkst. prekiautojų. Vilniaus Halės turguje su kasos aparatu prekių parduodama už 1 tūkst. Lt, o be kasos aparato prekiaujantieji deklaruoja parduodantys vos už 300 Lt.

– Skaičiuojama, kad dėl didelio eksporto masto jau pavasarį pristigsime lietuviškų bulvių, morkų kopūstų – šias daržoves turėsime importuoti, o jų kaina, prognozuojama, bus labai didelė. Ar tai ne europietiškos žemės ūkio sistemos grimasos: žemės ūkio dotavimas yra socialistinis reiškinys, tačiau produkcija realizuojama pagal gryniausius kapitalizmo dėsnius – parduodama ten, kur apsimoka labiausiai?

– Tokia situacija, kokia klostosi dabar, pačiai ES naujiena. Neprognozuojami klimato reiškiniai – praėjusios vasaros liūtys Lenkijoje, sausra Rusijoje sunaikino didelę dalį derliaus tose šalyse, tad jos priverstos dalį tradicinių savo produktų importuoti. O ūkininkas, tarp jų ir Lietuvos, parduoda ten, kur geriau perka – tai natūralu ir logiška. Pati ES iki šiol labai skatindavo žemės ūkio produkcijos pardavimą į trečiąsias šalis, nes visada turėdavome perprodukciją. Vietoje užaugintų daržovių, grūdų, pieno produktų trūkumas – visiškai naujas reiškinys ES, bendroji ES politika negali nuolat kaitaliotis, žaibiškai reaguoti į rinkos pokyčius.

– Jei ne eksportas, ar būtume iki naujo derliaus užtekę tradicinių savo daržovių?

– Taip, bent jau bulvių, morkų, kopūstų, burokėlių iki šiol nebūdavo būtina importuoti. Tačiau prieš tai ilgą laiką šių daržovių auginimas buvo nepelningas verslas, tad tokių ūkių yra smarkiai sumažėję. Taigi auginome palyginti nedaug, o paklausa aplinkinėse rinkose šiemet netikėtai išaugo.

– Ar esant tokioms situacijoms nesvarstoma apie eksporto ribojimą? Taip savo grūdų rinką šiemet reguliuoja Rusija, Ukraina.

– ES tokių dalykų nepraktikuoja. Eksporto ribojimas ar uždraudimas pas mus rimtai net nesvarstomi.

– Ar jau aiškėja, kokia bus naujoji ES kaimo rėmimo politika nuo 2014 m., pasibaigus 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpiui? Ar įmanomas visiškas subsidijų žemės ūkiui panaikinimas?

– Geriau jau to niekam netrokšti – Europoje drioksteltų revoliucija, maisto produktų kainos šoktų į begalines aukštumas, juk dabar didelė dalis sąnaudų yra kompensuojamos. Nukentėtų visi vartotojai. Tarp kitko, patys žemdirbiai nukentėtų mažiausiai – tiesiog dėl padidėjusių išlaidų jie būtų priversti branginti savo produkciją.
Tačiau tokių eksperimentų ES neplanuoja. Pasaulinė tendencija – maisto produktų poreikio didėjimas, jų vis daugiau reikia augančioms Kinijos, Indijos rinkoms. JAV, Pietų Amerikos šalys savo žemdirbius taip pat dotuoja – be paramos likęs Europos žemės ūkis sunyktų ir sukeltų maisto produktų krizę.

Taigi ES ir toliau planuoja remti savo žemdirbius, diskutuojama tik apie organizacinius pokyčius. Pavyzdžiui, mes kovojame, kad būtų padidinta ir supaprastinta parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams – tokie irgi gali būti pelningi viską tinkamai organizavus. Galbūt žemės ūkiui skiriama dalis kiek sumažės, bet prognozuojamas bendro ES biudžeto padidėjimas, tad kaimą pasieksiančių pinigų kiekis neturėtų sumažėti.

VEIDAS: Jūsų iniciatyva prekiautojai, parduodantys maisto produktus dengtose turgavietėse, iki gegužės privalės įsigyti kasos aparatus. Ar sieksite, kad tokia pat tvarka būtų taikomai ir prekiaujantiems ne maisto produktais?

K.S.: Pasakyta A, tad turi būti pasakyta ir B. Žemės ūkio ministerija atsakinga už maisto sektorių. Įvedus kasos aparatus turguose matau realią galimybę ir kovoti su kontrabanda, ir užtikrinti didesnę maisto saugą, jos kokybę. Beje, pereiname prie tvarkos, kokia galioja visoje Europoje. Žinoma, šešėlis turguose yra ne tik maisto srityje – kitose jis gal net kokius tris kartus didesnis, todėl ir ten turi būti privalomi kasos aparatai, visiems prekiautojams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Tada nebus ir tiek darbo pasieniečiams, mokesčių inspekcijai, policijai, kitoms struktūroms, kurios dabar bando sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą turguose.

Nors tvarka ne maisto prekių turguose – jau ūkio ministro sritis, tačiau kaip Ministrų kabineto narys sieksiu, kad visi turgaus prekiautojai privalėtų turėti kasos aparatus. Šią idėją palaiko ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Reikia kartą ryžtis ir tai padaryti.

VEIDAS: Kokiais konkrečiais duomenimis pagrįsti skaičiavimai, kad kasos aparatų įvedimas prekiaujantiems turguose maisto produktais biudžetą papildys 100 mln. Lt?

K.S.: Rėmėmės Agrarinės ekonomikos instituto tyrimu, kad šiuo metu turguose tik maždaug trečdalis maisto produktų parduodama legaliai. Be to, Halės turguje atlikome eksperimentą – skaičiavome, už kiek parduodama produktų naudojantis kasos aparatu ir kiek vidutiniškai deklaruoja pardavę turgaus prekiautojai. Taigi per dieną vidutiniškai vienoje darbo vietoje be kasos aparato deklaruojama prekiaujant už 300 Lt, o su aparatu – už tūkstantį litų.

VEIDAS: Turguose įdiegti kasos aparatus planuota ir anksčiau, tačiau išsigąsta protestų. Ar šįsyk galutinai apsispręsta laikytis priimto sprendimo, juolab kad artėja savivaldybių tarybų rinkimai?

K.S.: Vyriausybė nežiūri – rinkimai ar ne rinkimai. Anuomet situacija tikrai buvo sudėtinga – mokesčių sistema skubiai pervesta į krizės režimą, daugeliui mažinami atlyginimai. Tai sukėlė protestus, kuriuose buvo nemažai ir šešėlinio verslo atstovų iniciatyvos. Tačiau dabar ketinimai kovoti su šešėliu negali likti tik žodžiai. Esame užsibrėžę į biudžetą iš šešėlio atkovoti milijardą litų. Taip, pasienyje turi būti įdiegti skeneriai, kitos modernios techninės priemonės, – ir jas šiemet ketinama nupirkti. Tačiau su šešėliu turime kovoti visais frontais. Turgavietėse – irgi.

“Veidas”: Dėl kokių priežasčių pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje taip smarkiai brangta maisto produktai?

K.S.: Šiemet visame pasaulyje nuimamas palyginti prastas derlius, dėl to tarptautinėse biržose kyla daugelio produktų kainos. Tačiau realios problemos nei pasaulyje, nei tuo labiau Lietuvoje nėra. Sukauptos pakankamos atsargos, pavyzdžiui, grūdų, todėl kainų šuoliavimas yra ne kas kita, kaip spekuliacija. Lietuviai, tiek maisto produktų perdirbėjai, tiek prekybininkai, kainas kelia ne iš bėdos, o tik naudodamiesi bendra situacija, panika pasaulinėse rinkose. Pavyzdžiui, iki pat rugsėjo duonos ir pyrago gaminių kepėjai dar turėjo sukaupę pakankamas pernykščio derliaus grūdų atsargas, tačiau savo produkciją pradėjo branginti jau vasarą – tuo metu to dar nedarė jokių kaimyninių valstybių verslininkai. Dabar irgi girdime kalbų, kad produktai neišvengiamai brangs, nors realių priežasčių tam šiuo metu nėra.

“Veidas”: Kokių svertų perdirbėjų ir prekybininkų apetitui pažaboti turi Vyriausybė?

K.S.: Mes galime nebent suplanuoti ir užtikrinti, kad būtų išaugintas valstybės reikmėms reikalingas kiekis grūdų. Toliau tiesiogiai paveikti procesus Vyriausybės galimybės nedidelės. Tačiau ir tos išnaudojamos neefektyviai, ne visos institucijos savo darbą dirba operatyviai. Pavyzdžiui, aš dar rugpjūtį kreipiausi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo – pastebėjau, kad nuo rugpjūčio 23 d. kai kurie gamintojai vienodai padidino savo gaminių kainas. Bet ar čia ne pačios Konkurencijos tarybos darbas atidžiai sekti padėtį rinkoje? Mes neturime kitų tiesioginės įtakos svertų laisvojoje rinkoje.

“Veidas”: Ką tik kalbėjotės su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Kokias aptarėte problemas?

K.S.: Jis pats atėjo į Lietuvos paviljoną tarptautinėje parodoje “Auksinis ruduo”, pasiteiravo, kaip sekasi eksportuoti lietuviškus gaminius į Rusiją. Manau, toks Rusijos premjero dėmesys yra geras ženklas Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportuotojams.

Nereikia baimintis, kad augantis lietuviškų produktų eksportas gali padidinti jų kainas mūsų vietinėje rinkoje – esą svetur uždirbdami daugiau, gamintojai kainas kels ir namie. Iš tiesų yra atvirkščiai – gaudami gerų pajamų užsienyje, Lietuvos perdirbėjai gali taikyti lankstesnę kainodarą namie, juk dabar net neišnaudojami visi perdirbamosios pramonės pajėgumai.

Kazys Starkevičius sako neatsimenantis, kada runkeliai taip gerai atrodė kaip dabar: važiuoji per Lietuvą ir net nematyti tarpueilių – vagos uždengtos lapais. Tiesa, ypač Vidurio Lietuvoje nemažai pasėlių iššalo, tačiau ūkininkai žieminius kviečius ar rapsus atsėjo vasariniais, o šiems orai kol kas palankūs. “Derlius šiemet turėtų būti gal tik nežymiai mažesnis: pernai išauginome 3,8 mln. t grūdų, šiemet turėtume panašiai – 3,6–3,7 mln. t. Netikiu baimėmis, kad šiemet bus prastai – visuomet labiau pasitikiu mokslininkų prognozėmis ir savo, kaip ūkininko, patirtimi. O ir viena, ir kita sako, kad gąsdintis nėra ko”, – džiaugiasi žemės ūkio ministras, dabar besirūpinantis pirmiausia visos Lietuvos žemės ūkiu, o tik paskui savuoju.

VEIDAS: Tačiau važiuojant per Lietuvą sunku nepastebėti, kad yra ir begalė apleistų žemių, nors žadėjote visomis priemonėmis su tuo kovoti.

K.S.: Apleista žemė iš tiesų akis bado. Šiuo metu deklaruota 2,6 mln. ha žemės, o 400 tūkst. ha – apleista. Be kita ko, yra tokios ir valstybinės. Žemėtvarkos tarnyboms nurodėme siūlyti ją ūkininkams nuomotis. Taip valstybei būtų mokami mokesčiai, o žemė nebūtų apžėlusi. Tačiau esu optimistas: nors kol kas ėmėmės tik administracinių priemonių – surašyti protokolai savininkams (o įstatymiškai dar niekas nepasikeitė), bent jau važiuojant nuo Vilniaus iki Kauno ar iki Panevėžio apleistų žemių truputį sumažėję. Žinoma, ne visos tos žemės tinkamos kviečiams ar miežiams auginti, tačiau jose galėtų atsirasti daugiau mėsinių galvijų ūkių, kurių tragiškai mažėja. Lygiagrečiai planuojame didinti ir žemės mokesčius jos neprižiūrintiems savininkams. Rudenį teiksime siūlymą, kad žemės mokestis, dabar skaičiuojamas nuo nominalios žemės kainos, būtų skaičiuojamas nuo rinkos kainos, jau parengti ir rinkų žemėlapiai. Dirbančiajam žemę mokesčio koeficientas bus, pavyzdžiui, 0,1, o nedirbančiajam – kokie 4.

Naudodamiesi taikant naująsias technologijas iš kosmoso padarytomis nuotraukomis identifikuosime visus apleistus žemės plotus, o jos savininkams atsiųsime mokesčio kvitus su vaizdinėmis priemonėmis, kad nekiltų ginčų. Bet prie naujos mokesčio tvarkos bus pereinama laipsniškai, kad savininkas būtų įspėtas iš anksto.

VEIDAS: Tačiau ar nebus dar sudėtingiau spręsti žemės klausimų, kai po apskričių administracijų reformos ja disponuoti patikėta ne savivaldybėms, o Nacionalinei žemės tarnybai?

K.S.: Ką tik Jonavoje buvau susitikęs su ūkininkais, o jie – geriausias barometras. Negaliu sakyti, kad ūkininkai patenkinti visos Lietuvos žemėtvarkos skyrių darbu, tačiau esminis pasikeitimas po apskričių administracijų reformos tas, kad sprendimų priėmimo teisė priklauso rajonų žemėtvarkos skyriams. Anksčiau jie rengė visus dokumentus, tačiau turėjo juos derinti apskričių administracijose, todėl procedūros užtrukdavo. Dabar bus mažiau biurokratizmo.

VEIDAS: Tačiau prezidentė, vetuodama Seimo sprendimą dėl žemės dalijimo miestų savivaldybėms ir nacionalinei institucijai, kaip tik pabrėžė, kaip svarbu, kad žemę valdytų viena bendra visai valstybei institucija.

K.S.: Žemės kontrolės auditas kontroliuos, ar nėra pažeidimų, o Nacionalinė žemės tarnyba, žinoma, bus atsakinga už rajonų žemėtvarkos skyrių veiklą. Beje, žemės kontrolės auditas įsikurs ne Vilniuje, o Kaune. Čia perkelti ir “Leader” programos bei mokymo centrai. Neturėjau Kauno miesto ir rajono savivaldybių stipraus palaikymo perkelti visą Žemės ūkio ministeriją į Kauną, tad vykdau nors minimalią valdžios perkėlimo ir į kitus miestus programą.

VEIDAS: O kodėl nerealizuojate savo iki tampant ministru pateikto siūlymo kurti bent dešimtmečio prognozes, kad ūkininkai, imdamiesi kurios nors žemės ūkio srities, turėtų garantiją, kad jų produkcija bus superkama ir už deramą kainą?

K.S.: Galiu atsakingai pasakyti: ką per kaimo rėmimo programas remiame, tą iš tikrųjų manome esant perspektyvų. Prognozes deriname su mokslininkais, pasitelkiame ir Agrarinės ekonomikos institutą, Dotnuvos žemdirbystės institutą. Kiekviena perspektyva susijusi su investavimu, tad skirdami investicijas prisiimame atsakomybę, kad tie projektai ateityje neturės neigiamų padarinių, kaip buvo su mėsos perdirbimo įmonėmis, kurių pristatyta, o dabar dalis bankrutavo ar yra ties bankroto riba.

Štai Lietuva yra pasaulio mokslininkų sudarytuose geriausių vietų grūdinėms kultūroms auginti žemėlapiuose. Pernai eksportavome 1,7 mln. t grūdų ir esame didžiausi eksportuotojai ES, skaičiuojant pagal vieną hektarą. Tačiau tai – žaliava, o toliau reikia kurti didesnę pridėtinę vertę. Išlieka perspektyvūs paukštininkystės, pienininkystės ūkiai. Kaip minėjau, mėsiniams galvijams auginti norime panaudoti apleistus žemės plotus. Beje, pernai bandų buvo sumažėję, o šiemet mėsos, pieno ūkiai atsigauna. Perspektyvu auginti energetines kultūras. Deja, reikia pripažinti, kad sunku pakreipti vagą į atsinaujinančių išteklių energetiką, nes labai stipriai savo interesus gina dujininkai. Manęs, kaip žemės ūkio ministro, netenkina biodujų jėgainių galios ribojimas iki 250 kilovatų – reikėtų 500. Tuomet jau būtų galima susitvarkyti fermų ekologijos klausimus. Koncepcijos atžvilgiu likau su atskirąja nuomone.

VEIDAS: O kaip sekasi remti ūkininkus, besiburiančius į kooperatyvus ir pasiryžusius varžytis su stambiaisiais perdirbėjais?

K.S.: Štai kooperatyvas “Pienas LT” susitvarkė logistiką, gali dalį pieno ir eksportuoti. Pieno gamintojai dabar galvoja, nebe už kiek supirks jo pieną, o apie galutinę produkciją, nes iš jos gaus lėšų. Matau dideles realios kooperacijos perspektyvas, tačiau nuo sovietinių laikų išlikę santykiai, kai vieni gamina, kiti perdirba, yra baimė kooperuotis, nes tai įsivaizduojama kaip kolūkiai. Kitose šalyse kooperacija labai įsitvirtinusi. Ir mes einame ta kryptimi, tik po dvidešimt metų. Tiesa, neformaliai ūkininkai kooperuojasi, pavyzdžiui, dalijasi kokia nors technika, tačiau oficialiai dirbančių kooperatyvų pavyzdžių kol kas turime labai mažai.

VEIDAS: O kiek kaimo infrastruktūra artėja prie gerųjų užsienio šalių pavyzdžių?

K.S.: Viena “Leader” programos dalis – per 400 mln. Lt – skirta pačioms bendruomenėms kurti ir projektams įgyvendinti. Lėšos gali būti naudojamos vandentiekiui, kanalizacijai atnaujinti, gyvenviečių viešųjų objektų, bendruomenių centrams tvarkyti. Per kaimo asociacijas viena bendruomenė gali gauti 1,3 mln. Lt, o tokių projektų šiemet planuojame įgyvendinti šimtą.

VEIDAS: Tačiau Jūsų ministerija ūkininkų ne tik giriama už geras permainas, bet ir peikiama nesugebėjus apginti lengvatinio PVM tarifo, kurio padidinimas žlugdo mėsos gamintojus ir stumia juos į šešėlį.

K.S.: Ne ten šešėlio priežastys – tiek per turgus, tiek per nelegalias įmones patenka labai daug nelegalios mėsos, o apskaitos nėra. Štai pastarasis pavyzdys: prieš kelias savaites skambina man Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pavaduotojas ir klausia, ką daryti – sugavo lenką su puse tonos mėsos, lenkas pabėgo, mėsa liko. Aišku, sakau, ką – važiuoti į Rietavą, kuriame naikinamos kontrabandinės cigaretės ir kiti produktai. Anksčiau Maisto ir veterinarijos tarnyba aiškindavo, kad, vadovaujantis ES reglamentais, mėsą reikia grąžinti į šalį, iš kurios ji atvežta. Tačiau tai buvo ne ES, o mūsų pačių susikurtos taisyklės, ir išeidavo ne kova su šešėliu, o jo skatinimas. Keičiasi tarnybos vadovai ir keliame uždavinį realiai kovoti su nelegaliais procesais.

VEIDAS: Tačiau ir Jums pačiam teko būti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos apklaustam specialiuoju liudytoju tiriant vadinamąją žuvų mailiaus aferą, kai norėta neteisėtai pasinaudoti ES pagalba.

K.S.: Tai buvo mano atžvilgiu surengtas politinis šou, bet tų generolų, kurie tai rengė, nebeliko. Mes patys buvome nustatę pažeidimus, apie juos informavome spec. tarnybas, ES paramos tie asmenys nebūtų gavę.

VEIDAS: Ar Žemės ūkio ministerija nebeatstovauja vien stambiajam kapitalui ir ne tik jis gauna ES paramą, kaip iki tapdamas ministru kritikuodavote?

K.S. Atsakysiu skaičiais: iki mūsų Vyriausybės paramą buvo gavę 1600 ūkininkų, šiandien – per 10 tūkst. Supaprastinta paramos sistema leido praplėsti gavėjų būrį. Yra net tokių, kurie nusipirko kokius 20 ha prie ežero ir gavo paramą įsigyti mažai technikai žemei prižiūrėti, nors joje ir neužsiima žemės ūkio veikla. Tarp tokių, pavyzdžiui, yra garsių gydytojų. Man patinka, kai žmonės supranta, kad žemę reikia prižiūrėti. Bet, žinoma, žemė turi kurti ir pridėtinę vertę.

VEIDAS: Dar būdamas kandidatu į ministrus, “Veido” paprašytas išvardyti tris prioritetinius darbus, pirmiausia žadėjote peržiūrėti prie ministerijos pristeigtų įstaigų funkcijas ir ieškoti taupymo rezervų.

K.S.: Sujungtos buvusios atskiros augalų ir sėklų tarnybos, reorganizuota žuvininkystės sistema. Sumažinome per tūkstantį etatų ir 2011 m., kai jau nebereikės mokėti išeitinių išmokų, sutaupysime 14,6 mln. Lt. Rezervų optimizuoti struktūrą dar matome, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos tarnyboje.

VEIDAS: Antra, žadėjote supaprastinti ūkininkams teikiamos paramos procedūrą, remti mažų gamybos cechų ir pardavimo taškų steigimą ir taip sudaryti bent kokią konkurenciją monopoliniams prekybos centrams.

K.S.: Žinoma, visi džiaugiasi ūkininkų turgeliais, tačiau pirma turgelio turi būti cechelis. Anksčiau ūkininkui nebuvo leidžiama jų turėti, o dabar kaime per tokį sunkmetį jau sukurta apie 500 darbo vietų, ūkininkai patys perdirba apie 4 proc. savo produkcijos.

VEIDAS: Trečia, sukurti socialinės apsaugos sistemą kaime – ūkininkai turi mokėti mokesčius “Sodrai”.

K.S.: Ir moka.

VEIDAS: Jei pagrindiniai planai įgyvendinti, gal norite grįžti ūkininkauti?

K.S.: Su malonumu, juolab jau atsilieku nuo kitų, nes pažadėjau nesinaudoti ES parama ir nesinaudoju. Bet ir ministerijoje dar daug nebaigtų darbų.