Vilniaus Neries krantinės šlaite atsirado 20 geltonų kėdučių, skirtų miestiečių naudojimui. Jos išsibarstė upės krantinės šlaite tarp Žirmūnų tilto ir Verslo trikampio. Visuomeninio projekto „Upės korys“ kėdutės ne tik puoš pakrantę, kurs dar vieną viešąją erdvę miestiečams, bet ir sieks juos  įkvėpti – kiekviena kėdutė papuošta skirtinga sentencija.

Pasak visuomeninio projekto organizatoriaus dizainerio Vytauto Puzero, atgaivinti šią miesto dalį reikėjo jau seniai.

„Miesto architektūrai upė labai svarbi, bet deja Vilniuje ši miesto dalis pamiršta, apleista ir neišnaudota. Norėjosi kartu su visais miestiečiais sukurti kitokį Neries pakrantės veidą, kad tai būtų vieta pasisėdėjimams, romantiškiems pasimatymams ir nauja kūrybinė erdvė jaunimui“, – sako V. Puzeras.

„Upės korio“ įkūrėjas teigia jau kelis kartus įsitikinęs, kad sėdimųjų vietų pakrantėje poreikis tikrai egzistuoja.

„Vieną dieną specialiai atlikau ekspermentą – per valandą apvažiavau Neries pakrantę nuo Žirmūnų tilto iki Verslo trikampio ir užfiksavau apie 80 žmonių sėdinčių tiesiog ant šlaito betono. Žmonės atrado šią erdvę, bet kad ją išties pamiltų, reikia truputį į ją investuoti ir visiems kartu pagyvinti“, – teigia dizaineris.

Projekto iniciatorius teigia, kad tai ne paskutinės kėdutės, papuošusios krantinę, jo galvoje jau sukasi kitos idėjos, kiekviena su skirtingais tikslais: kūrybinės erdvės kūrimas prie Mindaugo tilto, Lietuvos trispalvė iš kėdučių priešais Gedimino pilį ir emigrantų kėdutės prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Nors „Upės korio“ įkūrėjas šias kėdutes finansuoja iš savo lėšų, tačiau prie upės susigrąžnimo gali prisidėti ir privatūs asmenys, ir verslo kompanijos.

Neries pakrantėje jau yra įkurtos įsimylėjelių ir jaunavedžių zonos, taip pat kėdutės puošia zonas prie Mindaugo ir Baltojo tiltų. Iš viso Neries krantinės šlaite jau yra 60 kėdučių.

„Upės korys“ – visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas paskatinti miestiečius atrasti viešąją erdvę prie Neries upės išnaudojant ją bendravimui, pasivaikščiojimams ir kūrybinėms iniciatyvoms.

Kad vaikus privalu vežti automobilinėse saugos kėdutėse, Lietuvoje supranta dar toli gražu ne dauguma tėvų. Ypač tai neatrodo būtina vyresnių nei trejų metų vaikų tėvams.

Šią tendenciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tinklalapio autoledi.lt užsakymu atlikta apklausa. Paaiškėjo, kad saugos kėdutes naudoja tik 41,8 proc. apklaustųjų. Net 53,8 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančių tėvų mano, kad į automobilines kėdutes reikėtų sodinti vaikus maždaug iki ketverių metų, o vėliau jos nereikalingos. Ir vos 7 proc. respondentų mano, kad specialius paaukštinimus vaikams reikėtų naudoti net iki 12 metų.
Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovės Eglės Kestenienės teigimu, toks tėvų požiūris atskleidžia jų nesupratimą, koks realus pavojus gresia keturmečiui važiuojant ne saugos kėdutėje. „Po Vokietijoje atliktų bandymų paaiškėjo, kad žemesnio nei 1,50 m ūgio vaikui važiuojant prisegtam tik automobilio saugos diržais per avariją gali lūžti kaklo slanksteliai, būti sužalotas pilvas. Mat diržai eina per pačias pažeidžiamiausias kūno vietas – kaklą ir pilvą“, – paaiškina E.Kestenienė.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Dainiaus Šolomsko duomenimis, taip vežamiems vaikams kyla netgi didesnis pavojus nei visai neprisegtiems, nes diržas, einantis per kaklą, juos gali net pasmaugti.
E.Kestenienė pataria visus vaikus iki maždaug ketverių metų sodinti į kėdutes, turinčias atlošą ir šonines apsaugas, o kai mažylis savo galva jau praauga kėdutę, reikėtų jį vežti bent jau ant specialaus paaukštinimo. Jis pakelia vaiką taip, kad automobilio diržai saugiai eitų per petį ir klubus.

JAV ekologinės organizacijos ekspertai mažyliams skirtose automobilinėse kėdutėse aptiko pavojingų cheminių medžiagų – bromo, chloro ir švino pėdsakų.

Ištyrę 160 skirtingų kėdučių, mokslininkai nustatė, kad 60 proc. iš jų turi bent vieną šių kenksmingų medžiagų. Jie išbandė ir į kėdutes įdiegtas saugos priemones, kurias gamintojai taip liaupsina. Ekspertų nuostabai, vos trečdalyje kėdučių buvo tinkamai sumontuoti diržai, pajėgūs avarijos atveju apsaugoti vaikus nuo smūgių.
Daugiausiai tyrimą atlikusios ekspertų grupės kritikos sulaukė kai kurie gamintojų “Evenflo Expressions”, “Generations 65″, “Sightseer”, “Eddie Bauer”, “Safety 1st” ir “Harmony” kėdučių modeliai. Tuo tarpu Lietuvoje populiariausios “Graco” vaikiškos kėdutės buvo priskirtos prie saugesnių. Geresne kokybe pasižymėjo ir kompanijų “Recaro ProBooster”, “ProSport”, “Vivo”, “Young Sport”, “Britax” modeliai. Beje, didesnė kėdučių kaina geresnės kokybės negarantuoja – tarp prasčiausiai įvertintų kėdučių buvo ir pigiausių, ir brangiausių.
Lietuvoje kėdutėmis prekiaujantys pardavėjai teigia, kad visos parduodamos kėdutės atitinka ES keliamus reikalavimus.
Priminsime, kad Lietuvoje automobilinės kėdutės yra privalomos vežant vaikus iki trejų metų. Naujos automobilinės kėdutės kaina svyruoja nuo 100 iki 1000 Lt. Pasak prekybininkų, daugiausiai nuperkama 200–300 Lt kainuojančių kėdučių.