BFL

“Aš matau problemų ne tik su Aplinkos komiteto pirmininku, tą vakar iš išsakiau, reikėtų dviem koalicijos frakcijoms susėsti, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Jungtinei, nes dar daugiau problemų yra Ekonomikos komitete”, – penktadienį žurnalistams Seime sakė I.Degutienė.

“Aš tikrai raginu valdančiosios koalicijos dvi partijas susėsti ir kartu apspręsti, kokį žmogų deleguoti į vieną ir kitą komitetą, kad vyktų darbas”, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Ji sakė Ekonomikos komiteto pirmininkui, Jungtinei frakcijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos deleguotam Dainiui Budriui turinti priekaištų dėl darbo organizavimo ir tvirtino, jog komitete vilkinamas įstatymų projektų svarstymas.

“Konkrečiai turiu tai, kad yra vilkinami projektai ir jie nesvarstomi, ir Ekonomikos komitete daugiausiai prisikaupę projektų, kad ir Viešųjų pirkimų įstatymo”, – sakė parlamento vadovė, – juk tam ir yra komiteto pirmininkai, kurie turi organizuoti komiteto darbą. Raginu, kad projektas būtų kuo greičiau įtrauktas į darbotvarkę, bet sesijos pabaigoj sako, kad mes svarstysim rudenį”.

“Aš negaliu pakeisti nei vieno, nei kito komiteto pirmininko. Aš išreiškiau savo poziciją, matau, kaip yra, ir noriu, kad darbas komitetuose būtų kokybiškas ir produktyvus, kad nebūtų vilkinimų, kad įstatymų  projektų nereikėtų man asmeniškai skaityt ir žiūrėt, kad sutaptų su stenogramomis. Tegu frakcijos sprendžia, jeigu (vadovai – red.) tinka – tvarkoj, bet aš ir toliau reikalausiu”, – kalbėjo I.Degutienė.

Ketvirtadienį savo kalboje baigiant pavasario sesiją Seimo pirmininkė pripažino, kad sunkiausia buvo dirbti su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu, pasiūlė valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai apsvarstyti galimybę jį keisti.

“Prašau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pamąstyti, ar nereikia keisti komiteto pirmininko, kad nebūtų tokių dalykų, kokie vyko per šią pavasario sesiją”, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pareiškė I.Degutienė.

Prieš I.Degutienės kritiką J.Šimėnui, jį Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio sprendimų galimu klastojimu apkaltino parlamentaras Arūnas Valinskas.

Pasak jo, komiteto, trečiadienį svarsčiusio, kaip panaudoti lėšas už parduotus taršos leidimus, balsavimas ir Vyriausybei perduotas komiteto pasiūlymas skiriasi.

Po tokių pareiškimų J.Šimėnas  stebėjosi, kad taip galėjo atsitikti. Komiteto pirmininkas aiškino, kad dokumentą, kurį pasirašė Vyriausybei su pasiūlymais, kaip turi būti keičiama lėšų, gautų už parduotus taršos leidimus, sąmata, pats du kartus peržiūrėjo ir viską paliko taip, kaip buvo nutaręs komitetas. “Jeigu susimaišėte jūs, tai atsiprašau, jeigu mes padarėme klaidą, taip pat atsiprašau”, – sakė J.Šimėnas.

J.Šimėnas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nesutaria, kaip reikėtų panaudoti už Lietuvos parduotus taršos leidimus gautus pinigus. Parlamentaras pasisako už didesnį finansavimą biokuro katilams įrengti šilumos tiekimo įmonėse, o ministras norėtų daugiau pinigų skirti daugiabučiams modernizuoti.

Komitetas pritarė J.Šimėno siūlymui sumažinti daugiabučių renovavimo programai skirtas papildomas lėšas nuo 100 mln. litų, kuriuos renovacijai siūlo minsterija, iki 60 mln. litų, lėšų skirtumą nukreipiant rajoninėms katilinėms atnaujinti, statant biokuro katilus.

A.Valinskas nebe pirmą kartą kaltina J.Šimėną privačių ir viešųjų interesų painiojimu. Seimui svarstant Miškų įstatymą, A.Valinskas pareiškė, esą už įstatymo dėl statybų miške “prastūmimą” Seime J.Šimėnui atsilyginta.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija J.Šimėną šiemet jau svarstė dėl to, kad į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą buvo įrašytos nuostatos, kurioms komitetas nepritarė. Tuomet kaltę prisiėmė Aplinkos apsaugos komiteto biuro darbuotoja.

Viena žvejų asociacija siūlo keisti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo tvarką ir nustatyti galimybę kvotas parduoti. Kitai atrodo neteisinga žvejybos apimtį nustatyti ne pagal laivų skaičių, o pagal istoriškai susiklosčiusia kelerių metų kvotą.

Pagal naują kvotų skyrimo tvarką, dabar galiojanti, istoriškai susiklosčiusi kelerių metų kvota būtų skiriama 10-čiai metų, o galbūt ir ilgesniam laikotarpiui. Kvotas būtų galima užstatyti bankams, rašo “Verslo žinios”.

“Dar nematėme to projekto, bet esminis dalykas, ko reikėtų, – kad nepriklausomai nuo laivų skaičiaus būtų galima panaudoti kvotą. Jei turiu du laivus ir vieną supjaustau, reikia kad ateinančiais metais gaučiau tokią pačią kvotą – to mes norime”, – sakė bendrovės “Senoji Baltija” direktorius Jonas Bartminas.

Didžiąją žvejų dalį vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) valdyba yra nusprendusi nepritarti naujam projektui.

“Niekur nėra tokių dalykų, išskyrus Islandiją. Čia yra kvotų nusavinimas, jei kvotos perduodamos žvejui amžinam naudojimui. Čia tik tie žmonės, kurie mato sau naudos, inicijuoja tą dalyką, o mes žiūrime, kad kvotos yra ir būtų valstybės nuosavybė ir būtų žvejojama”, – tvirtino LŽPGA pirmininkas Alfonsas Bargaila.

LŽPGA siūlo kvotas perduoti skirstyti gamintojų organizacijoms.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius sakė, kad nauja tvarka dar nėra nustatyta, o jeigu jos nenorės žvejai, esminių pakeitimų ir nebūsią.

“Naujoje tvarkoje turėtų atsispindėti kitų valstybių žuvininkystės valdymo patirtis. Kadangi pačią kvotą gauna valstybė, yra noras, kad žvejai, jei kuris neišgaudo kvotos, operatyviau, be administracijos įsikišimo, galėtų susikeisti”, – aiškino D.Nienius.

Dabar kvotos įmonėms yra skiriamos pagal turimų laivų skaičių, žuvys privalomai turi būti gaudomos visais turimais laivais.